a221f661-cbfd-481f-9371-2d65af24bbb2 · Utenos apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A5.-43-732/2020

Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00002-2020-6

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.10; 21.14.9

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. sausio 17 d.

Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško,

sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B.,

institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ â€“ Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovei Svetlanai Žemčiugovai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, aukÅ¡tojo neuniversitetinio iÅ¡silavinimo, nevedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ .

Teismas

n u s t a t ė :

A. B., IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, bÅ«damas atsakingas už įmonės darbuotojų įdarbinimÄ , neužtikrino, kad nuo 2017-01-07 I. B. dirbtų pardavėjos pareigose įmonės naudai tik po to, kai bus raÅ¡tu dviem egzemplioriais sudaryta ir pasiraÅ¡yta darbo sutartis bei praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF) teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžiÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Tokie veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti kaip pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. B. savo kaltę pripažino. PaaiÅ¡kino, kad 2017 m. dėl finansinių priežasčių norėjo stabdyti įmonės veiklÄ . Tačiau pensinio amžiaus motina I. B., anksčiau dirbusi vadovaujamÄ jį darbÄ , pasisiÅ«lė pati dirbti parduotuvėje. Valstybinės mokesčių inspekcijos Molėtų skyriuje paklausus, ar Å¡eimos narys gali padėti dirbti, buvo atsakyta, kad gali. Tačiau dabar paaiÅ¡kėjo, kad motina Å¡iuo atveju nėra laikytina Å¡eimos nariu. Taigi įvyko didelis nesusipratimas. Prašė sumažinti baudÄ ir jÄ iÅ¡dėstyti dalimis, kadangi augina du vaikus.

Teismo posėdžio metu institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ â€“ Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovė Svetlana Žemčiugova pabrėžė, kad įstatymai nenumato iÅ¡imčių dėl artimų asmenų įdarbinimo. Prašė pripažinti A. B. kaltu ir skirti nuobaudÄ . Nurodė, kad dėl mažesnės baudos skyrimo institucija neprieÅ¡tarautų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, be žodinio ir raÅ¡ytinio A. B. paaiÅ¡kinimų, įrodyta byloje surinktais ir posėdžio metu iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais: 2020-01-06 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Administracinio nusižengimo protokolu Nr. VMI-05-ANR_P-1-2020, 2020-01-02 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (42.59) FR1042-4, 2019-12-14 Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų skaičiavimo aktu Nr. FR1049-1029, 2019-12-19 raÅ¡ytiniu I. B. paaiÅ¡kinimu.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbÄ . Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , tam, kad bÅ«tų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi bÅ«ti nustatyti Å¡ios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad:

1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ , ir pabrėžiama, kad faktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. B., bÅ«damas IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ savininku, nuo 2017-01-07 leido I. B. dirbti pardavėja, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarties ir tinkamai nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos įdarbinimÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusižengimo pobÅ«dį (pažeidimas susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo asmenybę – neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), jauno amžiaus, administracine tvarka už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusižengimus nebaustas, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad jis įvykį tiriantiems pareigÅ«nams netrukdė nustatyti pažeidimo aplinkybių, su jais bendradarbiavo, tyrimo metu ir teismo posėdžio metu kaltę pripažino, į tai, kad institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , atstovė nurodė, jog dėl mažesnės baudos skyrimo institucija neprieÅ¡tarautų, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, leidžiančias jam skirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ negu nustatyta įstatyme. A. B. už nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skirtina Å¡velnesnė bauda, nei numatytasis sankcijoje minimumas.

A. B. teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti baudos mokėjimÄ , kadangi augina du mažamečius vaikus. Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pajamas bei Å¡eimyninę padėtį, sprendžia, kad yra pagrindas paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti penkių mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) baudÄ .

Paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti penkių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. B. kiekvienÄ mėnesį nuo Å¡io nutarimo įsiteisėjimo iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos mokėti po 100 Eur (vienas Å¡imtas eurų).

IÅ¡aiÅ¡kinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi bÅ«ti mokama į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 1001, gavėju nurodant VMI, gavėjo kodas 188659752, bei mokėjimo pavedime bÅ«tinai nurodant pažeidimo identifikacinį kodÄ ROIK (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mus.

Teisėjas Liudvikas Myško