a2200f2a-7d84-4e8b-b26b-e4ff3af64ab1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-186-943/2015     Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00525-2013-5      Procesinio sprendimo kategorijos:       42.10; 50.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stevita“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-685-538/2014 pagal Å¡io ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisinių padarinių (restitucijos) taikymo ir turto iÅ¡pirkimo įmokų priteisimo. n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012-08-22 nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Stevita“ bankroto bylÄ . IeÅ¡kovas BUAB „Stevita“ ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 423 413,83 Lt turto iÅ¡pirkimo įmokų, 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad ieÅ¡kovas BUAB „Stevita“ ir atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ nuo 2006 m. iki 2011 m. sudarė 23 finansinio lizingo sutartis, pagal kurias atsakovas, kaip lizingo davėjas, perdavė, o ieÅ¡kovas, kaip lizingo gavėjas, priėmė 22 vnt. transporto priemonių bei 30/100 pastato, esančio (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovas iki 2011 m. rugsėjo mėn. lizingo sutartis vykdė, tačiau bendrovėje prasidėjus finansiniams sunkumams, sÄ skaitų nesugebėjo apmokėti laiku; 2011-07-11 atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartis ir nurodė ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti lizingo sutartimis perduotÄ turtÄ .

Klaipėdos apygardos teismas 2011-11-04 nutartimi ieÅ¡kovui UAB „Stevita“ iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ , o 2012-07-19 nutartimi nutraukė Å¡ios įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ ; 2012 m. liepos 25 d. turto priėmimo–perdavimo aktais transporto priemonės buvo perduotos atsakovui. IeÅ¡kovo teigimu, lizingo sutarčių nutraukimo atveju įstatymas nustato specifines pasekmes, t. y. vienaÅ¡alę restitucijÄ , nes lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.);

Å¡iuo atveju, pritaikius vienaÅ¡alę restitucijÄ , ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino atsakovui turtÄ , kurį jis buvo gavęs, vykdydamas sutartį, tačiau atsakovas negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui nieko, kÄ vykdydamas sutartį buvo gavęs iÅ¡ pastarojo. Pasak ieÅ¡kovo, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovui UAB „Stevita“ iÅ¡kelta bankroto byla; bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo centras“ nustatė, kad atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ nutraukus minėtas Lizingo sutartis su ieÅ¡kovu ir pritaikius vienaÅ¡alę restitucijÄ , galėjo susidaryti permoka, t. y. ieÅ¡kovas patyrė nuostolius; tokios iÅ¡vados buvo padarytos dėl to, kad beveik visos Lizingo sutartys ieÅ¡kovo buvo įvykdytos daugiau nei 80 proc., o pritaikius vienaÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾inus atsakovui turtÄ , jis buvo parduotas didesnėmis kainomis nei likutinė neiÅ¡pirkta jo vertė (atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo perimtÄ turtÄ pardavė, ir įskaitant PVM, iÅ¡ jo gavo 1 339 604,83 Lt x 100 proc./79 proc. = 1 695 702,32 Lt finansinės naudos; be to, atsakovas, parduodamas perimtus daiktus, patyrė 99 354,13 Lt papildomų iÅ¡laidų).

IeÅ¡kovo nuomone, tai reiÅ¡kia, kad, atsakovui nutraukus lizingo sutartis su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovui įvykdžius apie 80 proc. bei pardavus iÅ¡ ieÅ¡kovo perimtÄ turtÄ , atsakovas gavo 5 942 318,77 Lt bendros finansinės naudos (4 345 970,58 Lt + 1 695 702,32 Lt – 99 354,13 Lt), vietoj to, kad ieÅ¡kovui visas sutartis tinkamai įvykdžius, bÅ«tų gavęs 5 518 904,94 Lt, taigi atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita 423 413,83 Lt (5 942 318,77 Lt-5 518 904,94 Lt) suma, todėl ji turi bÅ«ti grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui.

             Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad gautina UAB „Swedbank lizingas” suma pagal su UAB „Stevita“ sudarytas lizingo sutartis sudaro 6 139 768,66 Lt; vienaÅ¡alio lizingo sutarties nutraukimo sukeliamos teisinės pasekmės bei tai, ar UAB „Swedbank lizingas“ dėl prieÅ¡laikinės sutarčių pabaigos patyrė nuostolius ar gavo naudÄ , kuriÄ turėtų grÄ Å¾inti buvusiam lizingo gavėjui UAB „Stevita”, gali bÅ«ti nustatyta tik po to, kai lizingo sutarčių pagrindu valdytas ir naudotas turtas yra realizuotas, t. y. toks nuostolių apskaičiavimo bÅ«das yra aiÅ¡kesnis ir paprastesnis nei pagal lizingo sutartis gautinų sumų skaičiavimas, juo labiau kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo ir atsakovo pateikiami duomenys apie lizingo sutarčių pagrindu gautinas sumas iÅ¡ esmės skiriasi.

Atsakovo teigimu, UAB „Swedbank lizingas” 2013-10-23 pažymos Nr. SL-SR/13-4962 2 lentelėje nurodoma, kad, realizavus UAB „Stevita” lizingo sutarčių pagrindu valdytÄ ir naudotÄ turtÄ , buvo gautas 34 031,10 Lt pelnas, vadinasi, ieÅ¡kovas UAB „Stevita” galėtų iÅ¡ lizingo bendrovės reikalauti ne didesnės nei 34 031,10 Lt sumos, tačiau tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad UAB „Stevita” neturi pareigos papildomai atlyginti lizingo bendrovės patirtas papildomas 99 354,13 Lt iÅ¡laidas ir sumokėti 180 491,32 Lt skolÄ pagal iÅ¡raÅ¡ytas ir neapmokėtas sÄ skaitas; ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas yra gavęs daugiau nei bÅ«tų gavęs ieÅ¡kovui visiÅ¡kai įvykdžius lizingo sutartimis prisiimtus finansinius įsipareigojimus, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (II t., 73–76 b. l.). Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 423 413,83 Lt turto iÅ¡pirkimo įmokų yra nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas gavo daugiau finansinės naudos, negu bÅ«tų galėjęs gauti, jeigu ginčo finansinio lizingo sutartys bÅ«tų įvykdytos tinkamai, tokiÄ iÅ¡vadÄ grįsdamas lizingo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.567 str., 6.574 str.), atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikÄ dėl lizingo davėjo patirtų nuostolių apskaičiavimo bÅ«do, nutraukus lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo esminio sutarties pažeidimo, kurioje numatyta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kuriÄ lizingo davėjas bÅ«tų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012), įvertindamas tai, kad atsakovas, nutraukus ginčo lizingo sutartis su ieÅ¡kovu, kurios buvo įvykdytos apie 80 proc., bei pardavus iÅ¡ ieÅ¡kovo perimtÄ turtÄ , gavo 5 942 318,77 Lt bendros finansinės naudos (4 345 970,58 Lt + 1 695 702,32 Lt = 1 695 702,32 Lt (turto pardavimo kaina su PVM) – 99 354,13 Lt, vietoj to, kad ieÅ¡kovui visas sutartis tinkamai įvykdžius, bÅ«tų gavęs 6 139 768 Lt.

Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju skaičiuotini ir delspinigiai, nes ieÅ¡kovas netinkamai vykdė lizingo sutartis; kad tuo atveju, kai lizingo davėjas grÄ Å¾intÄ turtÄ parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grÄ Å¾inimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013).

Teismo vertinimu, realizavus UAB „Stevita“ lizinguotÄ turtÄ , buvo gautas 34 031,10 Lt pelnas, todėl ieÅ¡kovas galėtų reikalauti iÅ¡ lizingo bendrovės ne didesnės nei 34 031,10 Lt sumos, tačiau tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad UAB „Stevita“ neturi pareigos papildomai atlyginti lizingo bendrovės patirtas papildomas 99 354,13 Lt iÅ¡laidas ir sumokėti 180 491,32 Lt skolÄ pagal iÅ¡raÅ¡ytas ir neapmokėtas sÄ skaitas, ieÅ¡kovas neginčija, kad atsakovas patyrė nurodytas iÅ¡laidas, taip pat, kad nesumokėjo skolos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Stevita“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį arba, teismui manant, kad byla iÅ¡nagrinėta neatskleidus jos esmės, grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ , nenagrinėjant ieÅ¡kovo iÅ¡ atsakovo nurodomų faktinių aplinkybių, susijusių su įsigyto turto verte, sumokėtomis įmokomis, palÅ«kanomis, atsakovo nurodomais patirtais nuostoliais, atsiradusiais dėl lizingo sutarties nutraukimo, nukrypstant nuo vieningos teismų praktikos.Apelianto teigimu, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012), prašė taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾inti jam iÅ¡ atsakovo permokÄ , susidariusiÄ ieÅ¡kovui mokėjus įmokas ir grÄ Å¾inus turtÄ atsakovui bei virÅ¡ijančiÄ atsakovo (lizingo davėjo) patirtus nuostolius.

Apelianto manymu, teismas nesuprato ieÅ¡kinio esmės, kadangi sprendime tik iÅ¡vardijo Å¡alių sudarytas lizingo sutartis, nurodė apie lizingo sutarties sudarymÄ , vykdymÄ ir pabaigÄ , ir, remdamasis atsakovo nurodytais, bet neįrodytais teiginiais, konstatavo, kad Å¡iuo atveju nėra nustatyta lizingo gavėjo permoka lizingo davėjui dėl ieÅ¡kovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos naujos praktikos, įgalinančios ieÅ¡kovÄ , kaip lizingo gavėjÄ , konkrečių su atsakovu sudarytų sutarčių nutraukimo atveju reikalauti taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , teismas nepasisakė; teismas nurodė sprendime, kad, kai lizingo davėjas grÄ Å¾intÄ turtÄ parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grÄ Å¾inimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos, tačiau ieÅ¡kovas neginčijo lizingo davėjo galimų patirti nuostolių apskaičiavimo tvarkos, kuri yra nurodyta ir atsakovo cituotojoje kasacinio teismo praktikoje (civilinė byla Nr. 3K-3-623/2013), jo ginčo pagrindas ir dalykas nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai kitas.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, sudarančias pagrindÄ ieÅ¡kovui reikalauti permokėtų turto iÅ¡pirkimo įmokų iÅ¡ atsakovo (CK 6.222, 6.574 str.). Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, teismo pareigÄ priimant sprendimÄ , įvertinti įrodymus (CPK 185 str. 1 d., 265 str. 1 d., 263 str. 2 d., 270 str. 4 d. 2 ir 3 p.), kadangi iÅ¡ viso netyrė ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, apskaičiuodamas turtinę naudÄ , kuriÄ atsakovas gavo realiai iÅ¡ ginčo sutarčių su ieÅ¡kovu vykdymo (5 942 318,77 Lt), teismas vadovavosi ieÅ¡kovo 2014-04-18 pareiÅ¡kime pateikta formule, o įvardydamas atsakovo gautinÄ turtinę naudÄ , ieÅ¡kovui tinkamai įvykdžius visas sutartis, rėmėsi atsakovo sugalvota suma (6 139 768 Lt), kuri yra nepagrįsta objektyviais įrodymais, teismas įpareigojo atsakovÄ pateikti įrodymus, susijusius su iÅ¡ ieÅ¡kovo gautinų sumų apskaičiavimais, bet atsakovas Å¡ios pareigos nevykdė, tiesiog deklaravo tokias sumas, todėl ieÅ¡kovui nesuprantama, kodėl teismas vadovavosi bÅ«tent atsakovo nurodyta, bet neįrodyta suma, nors į bylÄ pateikti kitokie duomenys, pagrįsti objektyviais įrodymais.

Pasak ieÅ¡kovo, bendrÄ pagal visas ginčo sutartis mokėtinÄ atsakovui sumÄ jis apskaičiavo, vadovaudamasis iÅ¡ atsakovo gautais duomenimis – lizingo sutartimis ir jų priedais – turto iÅ¡pirkimo įmokų kartu su palÅ«kanomis mokėjimo grafikais, kurie atsakovo iniciatyva sutarčių vykdymo eigoje buvo keičiami, keičiant palÅ«kanų dydį; ieÅ¡kovas į visus atsakovo atliktus pokyčius atsižvelgė, todėl teismui nebuvo pagrindo ignoruoti ieÅ¡kovo apskaičiuotos sumos – 5 518 904,94 Lt, o vietoje jos vadovautis didesne suma - 6 139 768 Lt.

Apelianto teigimu, į nurodytÄ sumÄ - 6 139 768 Lt atsakovas nepagrįstai įtraukė delspinigius, kadangi tinkamai vykdant sutartis, delspinigiai nėra mokami, taigi Å¡i suma, kuriÄ atsakovas tikėjosi gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo, ir kuria turėtų bÅ«ti vadovaujamasi skaičiuojant ieÅ¡kovui grÄ Å¾intinų permokėtų turto iÅ¡pirkimo įmokų dalį, yra visiÅ¡kai nepagrįsta, teismas sprendime taip pat nepagrįstai skaičiavo delspinigius, kurie susidarė dėl ieÅ¡kovo netinkamo sutarčių vykdymo, kadangi grÄ Å¾inant Å¡alis į „nulinę“ padėtį, turi bÅ«ti naudojama suma, lizingo davėjo gautina iÅ¡ lizingo gavėjo, Å¡iam sutartis vykdant tinkamai, o ne netinkamai.

Apelianto nuomone, kiti atsakovo pateikti įrodymai taip pat prieÅ¡taringi ir teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų nesiaiÅ¡kino, 2014-04-08 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad 2013-02-22 pažymoje, pirmojoje lentelėje esančioje prieÅ¡paskutinėje grafoje „Apmokėta suma, LTL“ nurodyta bendra 5 294 364,11 Lt suma (ji apskaičiuota be vėliau iÅ¡ atsakovo iÅ¡reikalautos lizingo sutarties Nr. LT041592 duomenų, todėl turėtų bÅ«ti didesnė 100 000 Lt), iÅ¡ tiesų yra ne apmokėta suma, o ieÅ¡kovo sumokėta suma kartu su neapmokėtomis turto iÅ¡pirkimo įmokomis, ir ji turėtų bÅ«ti lygi bendrai sumai, sudėjus atsakovo 2013-10-23 pažymos pirmosios lentelės grafas „Padengta suma pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, LTL“ ir „Neapmokėtos turto iÅ¡pirkimo įmokos pridėtos prie neapmokėtos atsiimto turto vertės, LTL“, tačiau sudėjus Å¡ių grafų sumas, gaunasi bendra suma apie 4,95 mln.

Lt, kuri nuo 2013-02-22 pažymoje nurodytos sumos skiriasi 0,5 mln. Lt; Å¡io skirtumo atsakovas nesugebėjo paaiÅ¡kinti, nepaisant to, 2014-04-18 pareiÅ¡kime apskaičiuodamas ir tikslindamas savo reikalavimÄ atsakovui, ieÅ¡kovas vis tiek vadovavosi Å¡iais iÅ¡ atsakovo gautais ir jo atstovo patvirtintais duomenimis, pripažindamas mažesnę atsakovui sumokėtÄ sumÄ , t. y. ne 5 294 364,11 Lt (+100 000 Lt), o 4 345 970,58 Lt.Apeliantas pažymi, kad atsakovas iÅ¡ esmės pripažino, jog ieÅ¡kovas galėtų reikalauti bent 34 031,10 Lt pelno, tačiau atsakovas jį įskaitė į tariamÄ ieÅ¡kovo skolÄ ir neketina Å¡ios sumos grÄ Å¾inti.

Tokiu bÅ«du atsakovas pažeidė Ä®monių bankroto įstatymo nuostatas, draudžiančias atlikti bet kokį įskaitymÄ po bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Be to, atsakovas, pardavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo perimtÄ turto vienetÄ â€“ 30/100 dalių pastato, už 220 000 Lt, nesumažino Å¡ia suma savo finansinio reikalavimo ieÅ¡kovo bankroto byloje. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad teismas pagrįstai tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ sprendė lizingo teisinius santykius ir lizingo sutarčių nutraukimÄ reglamentuojančių teisės normų kontekste, kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lizingo davėjas iÅ¡ lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo iÅ¡laidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktÄ finansavimÄ , atėmus iÅ¡ lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautÄ naudÄ .

Atsakovas pažymi, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu jis nuosekliai laikėsi pozicijos, kad vienaÅ¡alio lizingo sutarties nutraukimo sukeliamos teisinės pasekmės bei tai, ar lizingo davėjas dėl prieÅ¡laikinio sutarties nutraukimo patyrė nuostolius ar gavo naudÄ , kuriÄ turėtų grÄ Å¾inti lizingo gavėjui, gali bÅ«ti nustatyta tik po, kai lizingo sutarčių pagrindu valdytas ir naudotas turtas yra realizuotas; toks nuostolių apskaičiavimo bÅ«das yra aiÅ¡kesnis ir paprastesnis, tuo labiau kad Å¡iuo atveju Å¡alių pateikiami duomenys apie lizingo sutarčių pagrindu gautinas sumas iÅ¡ esmės skiriasi.

Atsakovo teigimu, jo 2013-10-23 pažymoje nurodoma, kad lizingo davėjui grÄ Å¾into ir lizingo gavėjo lizinguoto turto neiÅ¡pirkta vertė sudarė 1 305 573,73 Lt, o gauta suma, realizavus šį turtÄ , sudarė 1 339 604,83 Lt, t. y. realizavus lizinguotÄ turtÄ buvo gautas 34 031,10 Lt pelnas, kuris nepadengia lizingo bendrovės patirtų papildomų iÅ¡laidų, kurios sudaro 99 354,13 Lt ir 180 491,32 Lt debitorinio įsiskolinimo pagal ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytas ir neapmokėtas sÄ skaitas. Atsakovas pažymi, kad apeliantas neginčijo nei lizinguoto turto neiÅ¡pirktos vertės sumos, nei turto pardavimo kainos, o ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytose kreditinėse PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, kurios buvo įtrauktos į lizingo bendrovės PVM deklaracijÄ ir privalėjo bÅ«ti įtrauktos į lizingo gavėjo PVM deklaracijÄ , nurodyta neiÅ¡pirkta lizinguoto turto vertė atitinka lizingo bendrovės pažymose nurodytÄ neiÅ¡pirktÄ turto vertę; be to, .lizingo bendrovių nuostoliai iÅ¡ atsiimto turto pardavimo skaičiuojami be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013).Atsakovas nurodo, kad, apeliantas, skaičiuodamas lizingo bendrovės gautinÄ sumÄ pagal kiekvienÄ lizingo sutartį atskirai, neįvertino fakto, kad lizingo sutartyse numatytos kintamos palÅ«kanos ir kad pradiniai įmokų grafikai buvo keičiami priklausomai nuo palÅ«kanų keitimo laikotarpio; nelogiÅ¡kas apelianto teiginys dėl delspinigių ir kitų pagal lizingo sutartis mokėtinų sumų įtakos skaičiuojant lizingo bendrovės nuostolius, kurie buvo patirti po sutarčių nutraukimo, jog, taikant dviÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾inant Å¡alis į „nulinę“ padėtį, turi bÅ«ti naudojama suma, lizingo davėjo gautina iÅ¡ lizingo gavėjo, Å¡iam sutartis vykdant tinkamai, o ne netinkamai.

Atsakovas nurodo, kad tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl sumos, kuri buvo įskaityta ir sumokėta vykdant lizingo sutartis, t. y. 4 345 970,58 Lt, kuri nurodyta atsakovo 2013-10-23 pažymoje; Å¡i suma apima ir lizingo gavėjo sumokėtas sumas, dengiant delspinigius, sutarties mokesčius ir kitas sumas pagal lizingo sutartis, todėl, siekiant tinkamai apskaičiuoti lizingo bendrovės gautinÄ sumÄ ieÅ¡kovo siÅ«lomu bÅ«du, reikėtų pagal lizingo sutartis sumokėtÄ sumÄ mažinti sumokėtų delspinigių, sutarties mokesčių ir kitų mokesčių suma, t. y. 159 918,16 Lt;

Å¡i apelianto daroma klaida buvo akcentuojama bylos nagrinėjimo metu, tačiau į tai ieÅ¡kovas neatsižvelgė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl faktinės bylos situacijos ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų nustatymo Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių lizingo sutarties nutraukimo, kai lizingo gavėjas jÄ iÅ¡ esmės pažeidžia, teisinius padarinius, taikymo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų, nes jie sudaro apeliacijos objektÄ (CPK 320 str.).Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, bylos medžiagÄ , pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ir aiÅ¡kinant ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.CK 6.567 straipsnio 1 dalyje pateikta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, pagal kuriÄ lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad, sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ , daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (netiesioginis lizingas).

Taigi lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktÄ , gaudamas iÅ¡ to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusiÄ rizikÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, UAB „Stevita“ su UAB „Swedbank lizingas“ sudarė 22 lizingo sutartis dėl transporto priemonių (vilkikų, automobilių, autovežių) (toliau tekste – ir Turto): 2006-08-30 – LT038107, LT038108, 2006-11-09 – LT041592, 2006-11-13 LT041790, LT041791, LT041792, LT041793, LT041794, 2006-12-07 LT043207, 2006-12-29 LT044255, LT044257, 2007-04-18 LT050492, 2007-05-16 LT052454, 2007-08-31 LT057901, LT057902, LT057903, 2007-10-05 LT061542, 2007-12-22 LT066495, LT066497, 2008-01-09 LT067055, 2011-08-17 LT092116, LT092117 (t. 1, b. l. 8–191) ir 2008-09-08 lizingo sutartį Nr. LT078535 dėl 30/100 dalių pastato - automatinės telefonų stoties (toliau tekste – ir Turto) (t. 1, b. l. 150–171) (toliau tekste bendrai – Lizingo sutartys).

Å ių Lizingo sutarčių 3.1 punkte nustatyta, kad lizingo bendrovė, įsigaliojus Å¡ioms sutartims, jų pagrindu, sudaro su kliento nurodytu pardavėju turto pirkimo–pardavimo sutartį ir po to pagal sutartį perduoda turtÄ klientui valdyti ir naudotis verslo tikslais bei, įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartį, įsigyti jį nuosavybės teise. Taigi sudarytos Lizingo sutartys iÅ¡ esmės atitinka įstatyme pateiktÄ lizingo sutarties sampratÄ , nes iÅ¡ jų turinio matyti, kad Å¡alys 10.2 punkte buvo susitarusios, jog, po sutartinių įmokų [1.1 p. 18 p. p. apibrėžiamų kaip Å¡alių sutartos Turto iÅ¡pirkimo įmokos (pinigų sumos su PVM, kurias pagal įmokų grafikÄ klientas moka lizingo bendrovei, dengdamas Turto vertę; 23 p.) ir palÅ«kanų įmokos (pinigų sumos, kurias klientas pagal įmokų grafikÄ moka lizingo bendrovei už naudojimÄ si finansavimu;

Å¡alys gali susitarti dėl fiksuotos ir kintamos palÅ«kanų normos specialiosiose sutarčių sÄ lygose; 10 p.)] sumokėjimo ir tinkamai įvykdžius kitas sutartyje numatytas sÄ lygas, turto nuosavybės teisė perduodama klientui. Kasacinio teismo praktikoje toks Å¡alių susitarimas, kad, pasibaigus lizingo sutarčiai nuosavybės teisė bus perduota lizingo gavėjui, yra įvardijamas kaip esminis, nes tai tiesiogiai lemia įmokų, lizingo gavėjo mokamų lizingo davėjui, sandarÄ . Tokiu atveju įmokų sandara susideda iÅ¡ lizingo davėjo patirtų iÅ¡laidų (sutarties administravimo, daikto nusidėvėjimo – amortizacijos) kompensacijos bei atlyginimo lizingo davėjui už suteiktÄ finansavimÄ ir teisę naudotis daiktu (palÅ«kanų) bei daikto vertės iÅ¡pirkimo įmokų, nes lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę, periodinėmis įmokomis palaipsniui iÅ¡pirkdamas daiktÄ iÅ¡ lizingo davėjo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

Be to, Å¡alių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo lizingo gavėjui, svarbus sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių, be kita ko, ir aiÅ¡kinant bei taikant jas nustatančiÄ CK 6.574 straipsnio normÄ dėl restitucijos. CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad, lizingo gavėjui iÅ¡ esmės pažeidžiant sutartį, lizingo davėjas turi raÅ¡tu pareikalauti, kad lizingo gavėjas per protingÄ terminÄ Å¡Ä¯ pažeidimÄ paÅ¡alintų, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti lizingo sutartį.

Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties objektÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Taigi, lizingo gavėjui pažeidus lizingo sutartį iÅ¡ esmės, įstatymo leidėjas lizingo davėjui suteikė teisę reikalauti, jog lizingo gavėjas atlygintų visus nuostolius, patirtus dėl lizingo sutarties nutraukimo, kurių nepadengė susigrÄ Å¾into lizingo dalyko vertė (CK 6.249 str. 2 d.).

Tokiu atveju lizingo davėjo nuostoliais laikomos visos sumos, kurias lizingo davėjas turėjo gauti pagal lizingo sutartį, tai yra tiek lizingo sutarties dalyko kaina (vertė), kuriÄ lizingo davėjas sumokėjo už lizingo sutarties dalykÄ pardavėjui, tiek lizingo davėjo uždarbis (palÅ«kanos), mokėtinos už lizingo sutarties dalyko perdavimÄ lizingo gavėjui naudotis ir valdyti, lizingo sutarties paruoÅ¡imo mokestis ir kitos sumos, nurodytos kaip mokėtinos lizingo sutartyje; taip pat lizingo davėjo nuostoliais laikomos ir iÅ¡laidos, kurias jis patiria dėl lizingo sutarties dalyko susigrÄ Å¾inimo ir realizavimo, tai yra turto pervežimo, saugojimo, vertinimo, tarpininkavimo iÅ¡laidos (CK 6.249 str. 1 d., 6.567 str. 1 d.; pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-463/2011).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensacijÄ , kad galėtų atgauti negrÄ Å¾intas kapitalo investicijas ir kitas iÅ¡laidas bei pelnÄ , nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas nevykdė įsipareigojimų; tokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lizingo sutarties nutraukimo padarinius (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, kaip lizingo gavėjas, Lizingo sutartis vykdė netinkamai ‑ 2012-07-11 atsakovas pranešė ieÅ¡kovui, kad jis laiku nesumokėjo įmokų, nurodytų Lizingo sutartyse, tuo metu skola 301 vėlavimo dienÄ buvo 816 488,49 Lt, todėl atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sudarytas Lizingo sutartis; pareikalavo ne vėliau kaip iki 2012-07-19 grÄ Å¾inti Lizingo sutarčių pagrindu valdytÄ ir naudotÄ turtÄ ; priminė, kad sutarčių nutraukimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti nurodytÄ skolÄ ir netesybas bei atlyginti lizingo bendrovės nuostolius, patirtus dėl sutarčių nutraukimo (t. 1, b. l. 192–193).

Tokia lizingo davėjo teisė numatyta Lizingo sutarčių 11 punkte. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų ginčijęs vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Lizingo sutarčių nutraukimÄ , prieÅ¡ingai, 2012-07-25 turto priėmimo perdavimo aktais jis perdavė lizinguotas transporto priemones atsakovui (t. 2, b. l. 2–18, t. 3, b. l. 21–29), ginčo pastatas buvo grÄ Å¾intas 2012-11-16 Turto grÄ Å¾inimo–priėmimo aktu (t. 3, b. l. 25). Po Lizingo sutarčių nutraukimo Klaipėdos apygardos teismas 2012-08-22 iÅ¡kėlė UAB „Stevita“ bankroto bylÄ , o 2012-09-19 UAB „Swedbank lizingas“ pateikė 498 685,08 Lt finansinį reikalavimÄ UAB „Stevita“ bankroto byloje, Å¡is reikalavimas susideda iÅ¡ lizingo bendrovės patirto nuostolio parduodant susigrÄ Å¾intÄ turtÄ pagal kai kurias Lizingo sutartis tretiesiems asmenims (25 728,41 Lt), debitorinio įsiskolinimo pagal iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokėtas sÄ skaitas (198 506,23 Lt) ir 1 148,15 Lt likusio įsiskolinimo pagal 2010-08-18 sudarytÄ Ä®siskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT088040, patirtų 45 806,76 Lt papildomų iÅ¡laidų, susijusių su turto pardavimu bei 227 495,53 Lt nepristatyto Turto likutinės vertės. UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimas patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-02 nutartimi (t. 2, b. l. 39–43).

Po lizingo sutarčių nutraukimo ieÅ¡kovui buvo iÅ¡raÅ¡ytos kreditinės sÄ skaitos, kuriose užfiksuotos prekių (turto), kurių vertė pasikeitusi (sumažėjusi) po dalies pagal lizingo sutartį priklausiusių mokėjimų, grÄ Å¾inimo Å«kinės operacijos (t. 2, b. l. 44–67). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo sumokėtų Turto iÅ¡pirkimo įmokų permokÄ , grindė tuo, kad lizingo bendrovė, nutraukusi Lizingo sutartis, sudarytas su ieÅ¡kovu, ir pardavusi lizinguotÄ TurtÄ Å¾ymiai didesne suma nei suma, kuriÄ ieÅ¡kovas liko neiÅ¡mokėjęs dėl Å¡ių sutarčių nutraukimo, gavo permokÄ , tokiu bÅ«du atsakovas buvo grÄ Å¾intas ne tik į tokiÄ padėtį, kokioje jis bÅ«tų buvęs, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį, tačiau į žymiai geresnę. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas CK 6.574 straipsnyje įtvirtintÄ normÄ , numatančiÄ vienaÅ¡alę restitucijÄ , reiÅ¡kiančiÄ , kad visais lizingo sutarties nutraukimo atvejais lizingo dalykas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas lizingo davėjui, pažymėjo, kad dėl restitucijos taikymo kitai Å¡aliai – lizingo gavėjui – Å¡ioje normoje nepasisakyta, taip pat nurodė, kad lizingo sutarties su teise įgyti daiktÄ nuosavybėn sudarymo atveju vienaÅ¡alė restitucija gali reikÅ¡ti dvigubos civilinės atsakomybės taikymÄ lizingo gavėjui, taigi neatitiktų savo paskirties – grÄ Å¾inti Å¡alis į tÄ padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, todėl tam, kad bÅ«tų pasiekti civilinės atsakomybės tikslai ir neiÅ¡kreiptos atsakomybės ribos, CK 6.574 straipsnio nuostata aiÅ¡kintina ir taikytina sistemiÅ¡kai su CK 6.222 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios restitucijos taisyklės. CK 6.222 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ pastarosios gavusi.

DviÅ¡alė restitucija galima tuo atveju, jeigu lizingo sutartyje buvo numatyta lizingo gavėjo teisė įgyti daiktÄ nuosavybėn, ir tik dėl tos įmokų dalies, kuriÄ sudarė daikto iÅ¡pirkimo įmokos. Taigi CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį iÅ¡pirkdamas daiktÄ nuosavybėn, reikalauti iÅ¡ lizingo davėjo grÄ Å¾inti Å¡ias įmokas po to, kai jis grÄ Å¾ino lizingo davėjui lizingo dalykÄ . Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, kilus ginčui, jog lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, reikia nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarties nutraukimo bei grÄ Å¾into turto vertę, buvusiÄ sutarties nutraukimo momentu (ar kitu Å¡alių sutartyje nustatytu momentu, jeigu Å¡alys susitarė kitaip); nustačius Å¡ias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grÄ Å¾into turto verte bei lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo ir paminėtos teismų praktikos matyti, kad restitucijos ir civilinės atsakomybės (nuostolių atlyginimo) institutai sutarties nutraukimo atveju gali bÅ«ti taikomi kartu, nes jie reglamentuoja skirtingus sutarties nutraukimo teisinius padarinius, tačiau dviÅ¡alės restitucijos taikymas negali paneigti ar apriboti Å¡alies, pažeidusios sutartį, civilinės atsakomybės. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus, t. y. lizingo davėjas iÅ¡ lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo iÅ¡laidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktÄ finansavimÄ , atėmus iÅ¡ lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautÄ naudÄ .

Restitucijos pagrindu lizingo gavėjui turto iÅ¡pirkimo įmokos ar jų dalis gali bÅ«ti grÄ Å¾inta tik iÅ¡skaičius lizingo davėjo nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012, 2013-12-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013). Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame konstatuota, kad atsakovo realiai gauta finansinė nauda (5 942 318,77 Lt, kuriÄ sudaro 4 345 970,58 Lt (ieÅ¡kovo sumokėtų sumų pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras suma) prie jos pridėjus 1 695 702,32 Lt (grÄ Å¾into turto pardavimo kaina su PVM) bei atėmus 99 354,13 Lt (lizingo bendrovės patirtos papildomos iÅ¡laidos)) yra mažesnė, negu atsakovas bÅ«tų gavęs, jeigu visos Lizingo sutartys bÅ«tų įvykdytos tinkamai (6 139 768 Lt).

Apeliantas, nesutikdamas su tokiais teismo motyvais, nurodo, kad 6 139 768 Lt yra atsakovo sugalvota, neteisinga suma, ir, pasak jo, suma, kuriÄ atsakovas tikėjosi gauti tinkamai įvykdžius Lizingo sutartis, iÅ¡ tiesų yra 5 518 904,94 Lt, todėl atsakovas nepagrįstai praturtėjo 423 413,83 Lt turto iÅ¡pirkimo įmokų dydžiu, ir Å¡iÄ sumÄ prašė priteisti pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai Å¡ių iÅ¡vadų teisingumo nepaneigia.

Pažymėtina, kad apeliantas, ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovo gautina suma pagal Lizingo sutartis, jas tinkamai įvykdžius, yra 5 518 904,94 Lt, ji paskaičiuota vadovaujantis Lizingo sutarčių priedais – įmokų grafikais (t. 1, b. l. 8–121), atsižvelgiant į palÅ«kanų normos pasikeitimÄ , o, kaip matyti iÅ¡ atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ pateiktos 2014-05-19 pažymos (t. 3, b. l. 66), lizingo bendrovė nurodė, jog pagal Lizingo sutartis tikėjosi gauti 6 139 768,66 Lt, kuri susideda iÅ¡ 5 232 725,94 Lt gautinų turto iÅ¡pirkimo įmokų (turto vertės) ir 747 124,56 Lt gautinų palÅ«kanų įmokų pagal įmokų grafikus, taip pat 22 581,93 Lt gautinų sutarties mokesčių ir 7 281,22 Lt kitų gautinų sumų bei 130 055,01 Lt gautinų delspinigių.

Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, reiÅ¡kiančiu, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.), ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti, kad bÅ«tent 5 518 904,94 Lt suma yra ta suma, kuriÄ atsakovas tikėjosi gauti tinkamai įvykdžius Lizingo sutartis (CPK 178 str.). Pasak apelianto, jo nurodyta suma yra paskaičiuota pagal Lizingo sutarčių priedus – įmokų grafikus, atsižvelgiant į palÅ«kanų pasikeitimÄ , tačiau jis į bylÄ nepateikia Å¡ios sumos detalizavimo, nenurodo, kokios yra Å¡ios sumos sudedamosios dalys, nors iÅ¡ į bylÄ pateiktų Lizingo sutarčių turinio, atsakovo pateiktų pažymų, kuriomis rėmėsi ir ieÅ¡kovas, formuluodamas savo reikalavimÄ , matyti, kad atsakovo pagal Lizingo sutartis gautina suma susideda iÅ¡ turto iÅ¡pirkimo įmokų (turto vertės), palÅ«kanų įmokų pagal įmokų grafikus, sutarties mokesčių, kitų sumų bei delspinigių.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokio dydžio nuostolius patyrė atsakovas dėl Lizingo sutarčių nutraukimo, kad bÅ«tų galima spręsti dėl dviÅ¡alės restitucijos taikymo, turi bÅ«ti atsižvelgta į kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kuriÄ lizingo davėjas bÅ«tų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012), o kai lizingo davėjas grÄ Å¾intÄ turtÄ parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grÄ Å¾inimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013), todėl teisėjų kolegija pasisako Å¡iais klausimais.

Pažymėtina, kad apeliantas, nors ir nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktose pažymose dėl Lizingo sutarčių vykdymo esančius neatitikimus, kokiÄ sumÄ sumokėjo ieÅ¡kovas atsakovui, tačiau jis iÅ¡ esmės neginčija teismo nustatytos 4 345 970,58 Lt sumokėtų lizingo įmokų sumos, įvardytos kaip „Padengta suma pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas“, kuriÄ pagal 2013-10-22 pažymÄ (t. 2, b. l. 90–181) sudaro 3 557 820,15 Lt padengta turto iÅ¡pirkimo įmokų suma (2 lentelė) bei kiti mokėjimai (palÅ«kanų įmokos, kiti mokesčiai, sumos bei delspinigiai) ‑ 788 150,43 Lt (4 lentelėje pateiktoje mokėjimų suvestinėje nurodyta, kad kliento (UAB „Stevita“) per visÄ lizingo sutarčių galiojimo laikotarpį apmokėta 3 517 587,82 Lt suma, o 5 ir 6 lentelėse nurodytos užskaitos: pagal 5 lentelę mokėjimo įsiskolinimo sutartimi Nr. LT082912 buvo užskaityta iÅ¡ viso 215 234,53 Lt skola, o pagal 6 lentelę – užskaitytos kliento pardavėjams sumokėtos 613 148,23 Lt avanso sumos pagal lizingo sutartis) bei nepateikia tai paneigiančių įrodymų.

IeÅ¡kovas taip pat neginčija ir lizinguoto Turto vertės bei Å¡io Turto pardavimo kainos, taip pat gauto pelno pardavus nurodytÄ TurtÄ , nurodytų 2013-10-22 pažymos 2 lentelėje: Turto vertė be PVM – 4 330 361,76 Lt, Turto vertė su PVM – 5 099 920,70 Lt, lizingo bendrovės gautas pelnas pardavus grÄ Å¾intÄ lizinguotÄ TurtÄ tretiesiems asmenims ‑ 34 031,10 Lt (1 339 604,83 Lt (turto pardavimo kaina be PVM) atėmus 1 305 573,73 Lt (atsiimto turto neapmokėta vertė be PVM)) bei teismo nustatytos 1 695 702,32 Lt Turto pardavimo kainos (su PVM).

IeÅ¡kovas neginčija ir atsakovo patirtų 99 354,13 Lt papildomų iÅ¡laidų, nurodytų Å¡ios pažymos 3 lentelėje. Taigi ieÅ¡kovas pripažįsta, kad atsakovo pagal Lizingo sutartis realiai gauta finansinė nauda yra 5 942 318,77 Lt.Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantas savo skunde nurodo įvairius atsakovo pateiktose 2013-02-22 ir 2013-10-22 pateiktose pažymose dėl įsipareigojimų pagal UAB „Stevita“ Lizingo sutartis (t. 2, b. l. 22–26, 90–181) nurodytus neatitikimus, susijusius su duomenimis apie tai, kas yra apmokėta bei sumokėta suma, kokia suma gaunasi sudėjus lentelėse nurodytas grafas „padengta suma pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas“ bei „neapmokėtos turto iÅ¡pirkimo įmokos pridėtos prie neapmokėtos atsiimto turto vertės“, tačiau pažymėtina, kad esminio dalyko, dėl kurio iÅ¡ esmės ir susidarė jo bei atsakovo nurodytų galutinių sumų, tinkamai įvykdžius Lizingo sutartis, neatitikimas, t. y. kintamų palÅ«kanų skaičiavimo bei dydžio, jis nekvestionuoja.

Taigi, kaip jau minėta, ieÅ¡kovui nepateikus jo nurodytos sumos detalesnio skaičiavimo ir esant nepaneigtam atsakovo atliktam gautinų palÅ«kanų pagal Lizingo sutartis skaičiavimui, be to, ieÅ¡kovui neginčijant atsakovo gautinų sutarties mokesčių bei kitų gautinų sumų, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo nurodyta gautina suma pagal Lizingo sutartis, jas tinkamai įvykdžius, yra neteisingo dydžio (CPK 176–178 str., 185 str.). Apelianto teiginys, kad į galutinę sumÄ neturėjo bÅ«ti įskaičiuoti delspinigiai, kadangi atsakovas, kaip lizingo davėjas, nutraukus Lizingo sutartis, turi bÅ«ti grÄ Å¾intas į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų įvykdęs sutartį tinkamai, o ne netinkamai, nesudaro pagrindo pripažinti teismo padarytų iÅ¡vadų neteisingomis, kadangi ieÅ¡kovo sumokėti delspinigiai buvo įtraukti tiek į lizingo davėjo realiai gautų lizingo įmokų sumÄ , tiek į gautinų lizingo įmokų sumÄ , todėl delspinigių sumos įtraukimas ar iÅ¡braukimas nekeičia paskaičiavimų dydžio.

Be to, pažymėtina, kad delspinigiai yra laikytini minimaliais atsakovo nuostoliais, patirtais dėl netinkamo Lizingo sutarčių vykdymo (CK 6.71 str.; Lizingo sutarčių 9.4 p.), todėl bet kuriuo atveju į Å¡iÄ sumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, skaičiuojant atsakovo patirtus nuostolius. Pagal byloje esančius duomenis akivaizdu, jog ieÅ¡kovas tinkamai nevykdė su atsakovu sudarytų lizingo sutarčių, dėl ko ir buvo skaičiuojami delspinigiai pagal lizingo sutarčių sÄ lygas.Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieÅ¡kovas galėtų reikalauti 34 031,10 Lt sumos kaip atsakovo gauto pelno, realizavus UAB „Stevita“ Lizingo sutarčių pagrindu valdytÄ ir naudotÄ TurtÄ , tik tuo atveju, jei UAB „Stevita“ įrodytų, kad atsakovo reikalavimai padengti 180 491,32 Lt skolÄ pagal iÅ¡raÅ¡ytas ir neapmokėtas sÄ skaitas (t. 2, b. l. 90–181) bei 99 354,13 Lt papildomų iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 91–92) yra nepagrįsti, taip pat, kad ieÅ¡kovas neturi pareigos padengti Å¡ių sumų.

Papildomai pažymėtina, kad į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad Å¡alys Lizingo sutartyse susitarė, kad klientas (lizingo gavėjas) įsipareigoja laiku mokėti sutartines įmokas bei kitus mokėjimus, o taip pat tinkamai vykdyti kitas Å¡ių sutarčių sÄ lygas (5.1.1 p.), todėl, nustačius, kad ieÅ¡kovas Å¡ių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir dėl to atsakovas patyrė nuostolių, kurie virÅ¡ija jo gautÄ finansinę naudÄ , nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstu (CPK 176–178, 185 str.).

Apelianto argumentas, kad atsakovas pripažino, jog ieÅ¡kovas galėtų reikalauti 34 031,10 Lt pelno, gauto pardavus atsiimtÄ lizinguotÄ turtÄ , tačiau šį pelnÄ neteisėtai įskaitė į tariamÄ ieÅ¡kovo skolÄ ir grÄ Å¾inti jo neketina, tuo pažeisdamas Ä®monių bankroto įstatymo nuostatas, draudžiančias atlikti bet kokį įskaitymÄ po bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ kreditoriams draudžiama iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, iÅ¡skyrus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Pažymėtina, į bylÄ nėra pateikta duomenų apie atsakovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ , pelno paskaičiavimas buvo reikÅ¡mingas įrodinėjant atsakovo patirtus nuostolius ir siekiant paneigti ieÅ¡kovo teisę reikalauti dviÅ¡alę restitucijÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista minėta įstatymo nuostata. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti nepakeistÄ Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimÄ . Teisėjai Virginija Čekanauskaitė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Vigintas ViÅ¡inskis