2022-08-17 Nr. AB-22581-3-62-3-00653-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3535-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00653-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. I. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. I. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. B. I. I. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 21S46886 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes jis išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, o (duomenys neskelbtini) šioje valstybėje nesaugu, juos persekioja (duomenys neskelbtini), jie yra diskriminuojami, negali įsidarbinti. Pareiškėjas teigė, kad jis nurodė realias aplinkybes, jo pasakojimą patvirtino kilmės šalies informacija. Atsakovo teiginiai, kad kilmės valstybėje nebeveikia (duomenys neskelbtini), nepagrįsti, nes tik sumažėjo šios grupuotės aktyvumas ir strateginis pajėgumas, tai patvirtina paties atsakovo surinkta informacija. Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad šiuo metu kilmės valstybę yra apėmusi ekonominė krizė, joje aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės valstybė negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjo išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nes už ekonominių priemonių gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad jam nepagrįstai paskirtas išsiuntimas, nes jis savo elgesiu niekaip neparodė ketinimo išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su valstybės institucijomis ir kt., todėl nėra objektyvių prielaidų išvadai, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo pareiškėjui paskirtas maksimalus draudimo atvykti terminas yra nepagrįstas ir neproporcingas, juolab kad pareiškėjas nepiktnaudžiavo procedūromis, o jo išvykimą iš kilmės valstybės lėmė siekis apsisaugoti nuo pavojaus sveikatai ir gyvybei.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjas nenurodė, jog jis asmeniškai susidūrė su netinkamu kokios nors grupuotės elgesiu, o jo baimės pagrįstos (duomenys neskelbtini) metų įvykiais. Šiuo atveju nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo baimę būti persekiojamam. Kilmės valstybė š (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, susijusių su jo priklausymu (duomenys neskelbtini) bendruomenei, tik apsiribojo teiginiu, kad jam yra nesaugu dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patvirtino, kad dėl išpažįstamos religijos asmeniškai nepatyrė jokios grėsmės, nesusidūrė su jokiomis problemomis kilmės valstybėje, o jo išvykimą lėmė noras susijungti su šeima, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas teigė, kad jis tinkamai įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek kilmės valstybės informaciją. Atsakovas palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo K. B. I. I. skundą, t. y. nusprendė pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 21S46886 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus bei juos išdėstyti taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 11 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kilmės valstybėje buvo likęs vienas, jo tėvai, broliai ir seserys gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jis taip pat nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėjas 2021 m. spalio 22 d. apklausoje nurodė, kad po (duomenys neskelbtini), jo broliai išvyko iš šalies. Jie iš pradžių išvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau – į (duomenys neskelbtini). Ten jie gavo prieglobstį ir pasikvietė tėvus. Kadangi visi jo šeimos nariai išvažiavo iš kilmės valstybės ir paliko pareiškėją, jis taip pat nusprendė išvykti. Be to, pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės narys. (duomenys neskelbtini). Jeigu pareiškėjas nuvyktų į (duomenys neskelbtini) ir ieškotų darbo, tai liktų vienas, niekas nepriimtų į darbą, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini). Jeigu atidarytų restoraną, niekas nesilankytų tame restorane, kadangi yra (duomenys neskelbtini). Prieš išvykdamas jis dirbo kazino, kuris buvo netoli namų. Pareiškėjas pats negavo grasinimų jo gyvybei, bet jis jau ilgai prabuvo vienas. Pagrindinis jo tikslas – susivienyti su savo šeima, kuri gyvena (duomenys neskelbtini).

8. Departamentas ginčijamu 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 21S46886 nusprendė: 1. nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2. išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini); 3. uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos; 4. įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog kilmės valstybėje jam kyla ir / ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjas išvykimo priežastimi įvardijo ir tautinį-religinį aspektą (t. y. (duomenys neskelbtini)), tačiau paklaustas, kaip pasireiškė būtent jo persekiojamas, pareiškėjas tiek Departamento apklausoje, tiek teismo posėdyje patvirtino, kad asmeniškai prieš jį nebuvo imtasi jokių veiksmų ir jis nepatyrė individualios grėsmės, po (duomenys neskelbtini) metų niekas jam nėra grasinęs ar jį persekiojęs. Tai, kad pareiškėjas nepatyrė persekiojimo dėl jo priklausymo etninei religinei (duomenys neskelbtini) grupei, aiškiai patvirtina paties pareiškėjo ne kartą išreikšta emocija ir atskleistas išvykimo tikslas.

Jis teigė, kad nuo 2015 metų visa jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini) ir jam vienam sunku gyventi (duomenys neskelbtini). Departamento darbuotojui paklausus, ar jo sunkus gyvenimas kilmės valstybėje sąlygotas ekonominio aspekto, pareiškėjas to niekaip nepatvirtino, iš esmės akcentavo ilgesio ir vienatvės jausmą, ilgą laiką gyvenant atskirai nuo šeimos. Tai, kad jam dėl to, jog yra (duomenys neskelbtini), kyla kokia nors grėsmė ar persekiojimas, kad jis yra diskriminuojamas lyginant su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais, taip pat paneigia paties pareiškėjo pateikti dviprasmiški, nelogiški ir vienas kitam prieštaraujantys argumentai dėl (duomenys neskelbtini) teisių ir galimybių įsidarbinti.

Nors jis teigė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau apklausose patvirtino, jog jis iki išvykimo iš kilmės valstybės save išlaikė dirbdamas kazino. Taigi, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių apie realiai dėl religinio aspekto panaudotus prieš jį fizinius išpuolius, grasinimus ar vykdytus persekiojimus. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei jam kiltų realus pavojus ir grėsmė jo sveikatai ir / ar gyvybei grįžus į (duomenys neskelbtini). Priešingai, teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad su jam asmeniškai kilusiomis grėsmėmis dėl to, kad priklauso (duomenys neskelbtini), nėra susidūręs ir jokie (duomenys neskelbtini) veiksmai prieš jį asmeniškai niekada nebuvo panaudoti.

Pareiškėjas nurodė abstrakčias aplinkybės apie (duomenys neskelbtini), teigė, jog (duomenys neskelbtini) susiduria su grėsmėmis ir yra diskriminuojami, tačiau neįvardijo pats, kaip (duomenys neskelbtini), patyręs persekiojimą ar kokią nors grėsmę (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iš kilmės šalies buvo priversti bėgti dėl prieš jį valstybės naudojamų ekonominio pobūdžio priemonių. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo paaiškinimai, kad jis išvyko iš kilmės valstybės dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo ir jam kylančios grėsmės, nėra įtikinami ir pakankami prieglobsčiui suteikti.

Apklausos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas išvyko dėl šeimyninių aplinkybių ir, tuo pačiu, ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų. Toks pareiškėjo prieglobsčio suteikimo motyvų nenuoseklumas, abstraktaus bei deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimai apie jo persekiojimą ir jam gresiantį pavojų patvirtina, kad pareiškėjo siekis buvo ne bėgti nuo persekiojimo, o dėl asmeninių ir / ar ekonominių priežasčių patekti į Europos Sąjungos erdvę, kur yra jo šeimos nariai. Tačiau šeimos ilgesys ir vienatvės jausmas nėra pagrindas suteikti tarptautinę apsaugą.

Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

10. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo surinktą kilmės šalies informaciją, kad (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, pareiškėjas nepateikė priešingos informacijos, todėl nėra pagrindo abejoti šia informacija aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais.

11. Teismas akcentavo, jog iš pareiškėjo pasakojimo matyti, kad jis iš kilmės valstybės išvyko remdamasis bendra situacija, susijusia su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų padėtimi. Tačiau jis nenurodė, jog dėl išpažįstamo tikėjimo asmeniškai patyrė neteisėtą elgesį, dėl kurio jam kilo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis sulaukė grasinimų ir buvo persekiojamas, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę.

12. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo atstovas pateikė teismui pranešimą spaudoje apie tai, kad (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pateiktas straipsnis yra bendro pobūdžio, išreiškiantis tam tikros grupės asmenų pilietinę poziciją, tačiau niekaip nepagrindžiantis individualios pareiškėjo situacijos ir aplinkybių, kad konkrečiai pareiškėjui dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), kilmės šalyje kyla persekiojimo grėsmė ir pavojus sveikatai bei gyvybei. Priešingai, pats pareiškėjas ne kartą akcentavo, jog dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), jis nepatyrė jokio persekiojimo ir pavojaus, o išvykimą iš kilmės valstybės iš esmės siejo su vienatvės jausmu ir šeimos ilgesiu. Pareiškėjas nenurodė pagrįstų duomenų, jog kilmės valstybėje patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad tai būtų pagrindas suteikti tarptautinę apsaugą.

13. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas gyveno kilmės valstybės teritorijoje, kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus žmogus, visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), jis yra gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Pareiškėjas apklausose patvirtino, kad asmeniškai jam grėsmės nėra, todėl atmestini jo argumentai dėl tariamos grėsmės būti persekiojamam jo kilmės valstybėje. Teismo vidiniu įsitikinimu, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos būtinos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Teismui nekilo abejonių, jog atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai. Atsakovas siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo. Atliekant tyrimą surinkta informacija apie kilmės valstybę ir situaciją joje, be kita ko, kad šiuo metu nė vienoje provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nenustatyta, kad kilmės valstybėje šiuo metu egzistuoja Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui gresia kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); arba kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė (2 p.); taip pat kad šiuo metu kilmės valstybėje vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, bei kyla rimta ir asmeninė grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).

14. Teismas sutiko su atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teismas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Akcentavo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo pagrįstai atmestas, atsižvelgė į pareiškėjo atvykimo aplinkybes ir kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį pateikė sulaikytas pareigūnų). Be to, pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė išsiųsti jį būtent į šią šalį.

15. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, nuostatomis, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks terminas nelaikytinas proporcingu ir protingu. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl nurodytam tikslui (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) pasiekti būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas anksčiau pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarė dar kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino ar klaidino tyrimą, teikė melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti pareiškėjui maksimalų 5 metų draudimo atvykti terminą, todėl ši Sprendimo dalis yra nepagrįsta ir keistina, nustatant pareiškėjui 2 metų draudimo atvykti terminą. Atitinkamai, keistina ir Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos, pastarąjį terminą taip pat sutrumpinant iki 2 metų.

III. 16. Pareiškėjas K. B. I. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją. Pareiškėjas pakartotinai apžvelgia Sprendime pateiktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) ir tvirtina, kad kilmės šalies informacija pagrindžia jo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, dėl religijos jam gresia reali individuali grėsmė gyvybei. Pareiškėjui turėjo būti suteikta bent papildoma apsauga, nes kilmės valstybėje jam gresia žiaurus elgesys, nužudymas. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje vykstant kariniams veiksmams ir (duomenys neskelbtini) valstybei iš esmės nesugebant suvaldyti jos teritorijoje vykstančių karinių išpuolių, pareiškėjas negali pasinaudoti kilmės valstybės apsauga ir pagrįstai bijo sugrįžti į šią šalį. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinkta informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, nebuvo surinkta iš įvairių šaltinių, surinkti duomenys buvo selektyvūs. Be to, sprendimais išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti nepagrįstai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

18. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

19. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių Sprendime išdėstytą kilmės šalies informaciją ar padarytas išvadas. Pareiškėjas pabrėžia, jog jis yra (duomenys neskelbtini), tačiau, pagal surinktus duomenis, ne visi individai, priklausantys šiai grupei, susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Šiuo atveju nustatyta, kad nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, net atsižvelgiant į pareiškėjo asmenines savybes ((duomenys neskelbtini)), dėl kurių jis gali susidurti su padidinta beatodairiško smurto rizika. Pats pareiškėjas patvirtino, kad jis dėl išpažįstamos religijos nepatyrė jokios grėsmės, nesusidūrė su jokiomis problemomis, o jo išvykimą iš kilmės valstybės lėmė noras susijungti su šeima.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Tačiau pažymėjęs, kad Departamentas nesant išimtinių aplinkybių nustatė neproporcingus terminus uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes, teismas minėtus terminus, skaičiuojamus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dviejų metų.

22. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jo nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teigia, kad atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinkta informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.. Sprendimais išsiųsti pareiškėją ir taikyti draudimą atvykti nepagrįstai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje aplinkoje.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį ir byloje keliamus klausimus, atsižvelgdama į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka (teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas), o apeliaciniame skunde nenurodytos jokios priežastys, dėl kurių byla ir apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (paminėta tik tai, kad apeliantas norėtų būti tiesiogiai išklausytas), ar kliūtys, dėl kurių pareiškėjas negali savo paaiškinimų, argumentų išdėstyti raštu, apelianto prašymo netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

26. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

27. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

28. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

29. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

30. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

31. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

32. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

33. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė aplinkybėmis, jog jis yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės narys dėl to kilmės šalyje nesaugu, nes (duomenys neskelbtini) persekiojami, juos gali užpulti (duomenys neskelbtini), jiems sunku susirasti darbo. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje liko vienas, jo tėvai, broliai ir seserys gyvena (duomenys neskelbtini). Skunde teismui pareiškėjas taip pat nurodė, kad grėsmė kyla ir dėl ginkluoto konflikto, (duomenys neskelbtini) atakų. Pažymėtina, jog apklausos Departamente metu pareiškėjas nurodė, kad jis asmeniškai jokių grasinimų ir persekiojimo nėra patyręs. Taigi, pareiškėjas savo pasakojimą iš esmės grindė bendra (duomenys neskelbtini) nesaugia ir sunkia padėtimi kilmės šalyje, bei bendra šalies saugumo padėtimi.

36. Remiantis ESPA pateikiama informacija ((duomenys neskelbtini) gairėmis), ne visiems asmenims, priskiriamiems pažeidžiamų asmenų grupei (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)), kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis ir kita.

37. Iš Departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Sprendime akcentuota, kad informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Šių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pats pareiškėjas, kuris patvirtino, kad asmeniškai jis nepatyrė persekiojimo, prieglobsčio prašymą grindė iš esmės bendro pobūdžio aplinkybėmis apie (duomenys neskelbtini), bei noru susijungti su į (duomenys neskelbtini) išvykusia šeima. Taip pat Departamentas ir pirmosios instancijos teismas nustatė neatitikimų ir pareiškėjo pasakojime apie (duomenys neskelbtini) teises ir galimybes įsidarbinti. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlių statusas Lietuvos Respublikoje.

38. Įvertinusi Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja ne su tuo, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, iš pareiškėjo pasakojimo matyti, kad pareiškėjo tėvai, broliai ir seserys gyvena (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas legaliai prie jų prisijungti neturėjo galimybės, taigi, tikėtina, kad tikrasis pareiškėjo kelionės tikslas yra (duomenys neskelbtini), o ne prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

39. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. konstatavo, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

40. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl papildomos apsaugos suteikimo pažymi, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) V skyriuje, skirtame reikalavimams, taikomiems priskyrimui prie papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų, reglamentuoti, 15 straipsnis apibrėžia didelės žalos kategoriją. Pagal šio straipsnio c punktą didele žala laikytina rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Aiškindamas šią nuostatą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra nurodęs, kad kiek tai susiję su pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą pateiktu tarptautinės apsaugos prašymu, net jei šiame prašyme nesiremiama konkrečiai su prašytojo situacija susijusiomis aplinkybėmis, iš šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies matyti, jog toks prašymas turi būti vertinamas individualiai, todėl reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes. Tarp šių aplinkybių, be kita ko, šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punkte yra nurodyti „visi vertintini faktai, susiję su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu“. Konkrečiau kalbant, be kita ko, galima atsižvelgti į ginkluotų susirėmimų intensyvumą, dalyvaujančių ginkluotųjų pajėgų organizuotumo lygį ir konflikto trukmę kaip į veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama vertinant realų didelės žalos pavojų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą; taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, pavyzdžiui, nesirenkamojo smurto geografinį paplitimą, konkrečią vietovę, į kurią prašytojas patektų, jeigu būtų grąžintas į atitinkamą šalį ar regioną, ir galimai tyčinę agresiją, kurią prieš civilius vykdo kariaujančios šalys (ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo CF, DN, byloje C‑901/19, 41–43 p.).

41. Teismų praktikoje nurodoma, kad Departamentas, kuriam pateiktas prašymas ir dėl papildomos apsaugos, turi surinkti ir įvertinti informaciją tiek apie bendrą vyraujančią padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, tiek pareiškėjo gyvenamosios vietos informaciją, surinktą informaciją analizuoti, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir bendrą kilmės valstybės situaciją, yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2213-881/2022; kt.).

42. Iš Sprendimo turinio matyti, jog Departamentas surinko informaciją ir įvertino tiek padėtį, susiklosčiusią bendrai (duomenys neskelbtini), tiek ir pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje. Atsakovo surinkta aktuali informacija Sprendimui priimti nepagrindžia, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

43. Teisėjų kolegija iš viešai skelbiamos informacijos ((duomenys neskelbtini)) nustatė, kad jau po Sprendimo priėmimo (duomenys neskelbtini).

44. Įvertinusi, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo gyvenamojoje vietoje negresia pavojus jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų dėl vidaus ginkluoto konflikto.

45. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

46. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki dvejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. B. I. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė