a21f2a4e-a853-484e-b7a7-0fcec44ee0ab · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Baudž

Teisėjas

Vytautas Krikščiūnas                                          Baudž. byla Nr. 1A-330-349/2010

                                                                   Â

         Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2

 (S)

N U T A R T I S

2010 m. liepos 26 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nuteistajam

R. B.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

B. ir nukentėjusiosios E. L. apeliacinius skundus dėl

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-02 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal BK 137 str. 3 d. ir jam

paskirta trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 d. 1 p., 68 str., 75 str. 2 d. 1 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise – medžioti 2 metams, bei įpareigojant iki 2010-09-01 atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ nukentėjusiajai E.

L. ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Šiuo nuosprendžiu iš R. B. priteista:

Valstybinei ligonių kasai – 10 304,80 Lt gydymo išlaidų, nukentėjusiajai E. L. – 1 590,11 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui,

1 000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, valstybei –52,20 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

N U S T A T Ė :

R. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 26 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) medžioklės metu, baigiantis medžioklei, automobilio „Isuzu Trooper“,

valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje iÅ¡ardydamas medžioklinį Å¡autuvÄ â€žTOZ BM 16x70“ Nr. (toliau – medžioklinį Å¡autuvÄ ), pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o bÅ«tent:

- pažeisdamas Medžioklės

Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d.

įsakymu Nr. 258 (2008-04-02 įstatymo Nr. D1-184 redakcija) XI d. 72 p., kuris numato, kad prieš išlipant iš medžioklės bokštelio, būtina išimti šovinius iš šautuvo vamzdžių, R.

B. prieš išlipdamas iš bokštelio, neišėmė šovinių iš medžioklinio šautuvo vamzdžių;

- pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (2008-04-02 įstatymo D1-184 redakcija), XI d. 64 p., kuris numato, kad medžioklinis Å¡autuvas neÅ¡iojamas be Å¡ovinio lizde ir su įjungtu saugikliu. Lygiavamzdis ar kombinuotas medžioklinis Å¡autuvas neÅ¡iojamas tik perlaužus, R. B. neišėmęs Å¡ovinių iÅ¡ vamzdžio ir iÅ¡lipęs iÅ¡ bokÅ¡telio, nešė medžioklinį Å¡autuvÄ su Å¡oviniais vamzdyje, nenuleidęs muÅ¡amojo mechanizmo ardė medžioklinį Å¡autuvÄ su Å¡oviniais vamzdyje, tai yra nuleisdamas muÅ¡amÄ jį gaidukinį mechanizmÄ , jį prilaikydamas lėtam nuleidimui pirÅ¡tu, ir spausdamas tuo pačiu metu nuleistukÄ , nusprÅ«dus pirÅ¡tui nuo gaidukinio mechanizmo, įvyko Å¡Å«vis, ir Å¡ovinio grankulkės kliudė

automobilio „Isuzu Trooper“ galinėje sėdynėje sėdėjusiÄ nukentėjusiÄ jÄ E. L., padarydamos jai Å¡autinę kairiojo klubakaulio

sparno žaizdÄ , nusitęsiančiÄ Â Ä¯ pilvo ertmę, kairės Å¡launies bei kairiojo dilbio žaizdas, atvirus

skeveldrinius kairiojo klubakaulio sparno, kairio alkÅ«nkaulio lūžius, plonųjų žarnų pažeidimÄ , kad vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu,

taip R. B. dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. L. sveikatÄ ir jÄ susargdino.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti apylinkės nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir sumažinti nukentėjusiajai priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį.

Nuteistasis skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino CK 6.250 str. iÅ¡dėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl priteisė neproporcingai didelę sumÄ nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Teismas neįvertino aplinkybės, kad jis iÅ¡ karto po įvykio dėjo pastangas, kad nukentėjusiajai bÅ«tų kuo skubiau suteikta medicininė pagalba. Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimÄ padarė dėl neatsargumo, nesiekdamas nukentėjusiajai sukelti dvasinių ir fizinių iÅ¡gyvenimų.

Nuteistasis nurodo, kad vienas iÅ¡ neturtinės žalos nustatymo kriterijų yra žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, į kuriÄ teismas atsižvelgė tik iÅ¡ dalies. Jo turtinė padėtis bloga, nes jo darbo užmokestis UAB ,,D“ yra 678,5 Lt per mėnesį, be to, jis materialiai remia savo dukrÄ ir anÅ«kę. Jis pats turi sveikatos problemų ir iÅ¡laidų gydymui, negali gauti gerai apmokamo darbo. Nuteistasis teigia, kad vienintelis jam likęs bÅ«das atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ bÅ«tų jo sutuoktinei priklausančios buto dalies pardavimas, tačiau vienintelio gyvenamojo bÅ«sto netekimas jo Å¡eimai sukeltų labai sunkius padarinius. Nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad, remiantis CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d. nuostatomis, pagal kurias neatsargaus žalos padarymo atveju atlygintinos žalos dydis gali bÅ«ti mažinamas bei įvertinus bylos aplinkybes, nukentėjusiajai priteista suma turi bÅ«ti sumažinta.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. L. prašo pakeisti apylinkės nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir jai iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 70 000 Lt.

Nukentėjusioji skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo kaltės formÄ , nes ji, ieÅ¡kinyje nurodydama praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos dydį, jau įvertino tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, įvertino tik nuteistojo gaunamas pajamas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis turi nekilnojamo turto: butÄ ir žemės sklypÄ . Nukentėjusioji mano, kad teismas nepakankamai įvertino jos dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl sužalojimo, patirtÄ skausmÄ , patirtas Å¡eÅ¡ias operacijas, tapimÄ neįgalia ir dėl to sumažėjusį darbo laikÄ bei pajamas, taip pat bendravimo galimybių sumažėjimÄ dėl nebegalėjimo mokytis, nerimÄ dėl bÅ«simų operacijų ir sveikatos bÅ«klės ateityje. Apibendrindama nukentėjusioji teigia, kad teisinga kompensacija už jos patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus yra 70 000 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras prašė nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios

instancijos teismas iš nuteistojo R. B. nukentėjusiajai E. L. priteisė 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Su tokia

teismo iÅ¡vada nesutinka tiek nukentėjusioji, praÅ¡anti jai priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 70 000 Lt, tiek nuteistasis, praÅ¡antis Å¡iÄ sumÄ sumažinti. Tenkinti Å¡iuos praÅ¡ymus nėra pagrindo, nes teismas, spręsdamas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisingai įvertino CK 6.250 str. 2 d. iÅ¡dėstytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus ir savo iÅ¡vadas pagrindė bylos duomenimis. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji dėl jai nuteistojo padaryto sunkaus kÅ«no sužalojimo, kurio metu pažeistas jos žarnynas, klubai, rankos ir kojos bei vėliau sekusio gydymo metu patyrė didelį fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, jai buvo atliktos kelios chirurginės operacijos, nuo 2009-11-05 iki 2011-11-04 jai nustatytas 45% darbingumo lygis. Taigi teismas iÅ¡ esmės įvertino visas nukentėjusiosios apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes – jai padaryto sužalojimo sunkumÄ ir pasekmes Å¡iuo metu, sužalojimo sÄ lygotÄ nedarbingumÄ , patirtus nepatogumus, susijusius su gydymo ypatumais. Teismas taip pat įvertino nuteistojo nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį, nuteistojo kaltės formÄ â€“ R. B. įvykdytas nusikaltimas neatsargus, o tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis specialiai nesiekė nukentėjusiajai sukelti fizines ir dvasines kančias. Nukentėjusiosios argumentas, kad ji, atsižvelgdama į nuteistojo kaltę, atitinkamai sumažino reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, todėl teismas neturėjo vertinti nuteistojo kaltės formos, yra nepagrįstas, nes ji nei ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime, nei savo parodymuose Å¡ios aplinkybės nenurodė. Be to, įvertinti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžiui aplinkybes, tarp jų – ir kaltininko kaltės formÄ â€“ yra teismo kompetencija, todėl nukentėjusioji neturi pagrindo teigti, kad teismas Å¡ios aplinkybės neturėjo vertinti.

Nors nukentėjusioji skunde pabrėžia, kad jos patirti sužalojimai nulėmė ir sunkius liekamuosius reiÅ¡kinius, nes jai ateityje reikės atlikti chirurgines operacijas, tačiau nukentėjusiosios kartu su ieÅ¡kiniu pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra konkrečių duomenų apie nukentėjusiajai numatomas atlikti vidaus organų operacijas, o plastikos chirurgo rekomenduojama atlikti rando korekcija vietinėje nejautroje nukentėjusiosios sveikatai nėra pavojinga (1 t., 174-176, 178 b. l.). Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis ir tai, kad nukentėjusiajai nedarbingumo lygis nustatytas tik laikinai, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas sukėlė labai sunkias negrįžtamas pasekmes, kurios ženkliai sumažins jos galimybes visose gyvenimo srityse.

Nukentėjusiosios skundo argumentas, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo vertinti jos turtinę padėtį, taip pat nepagrįstas, nes asmens turtinė padėtis su jo dvasinių išgyvenimų intensyvumu tiesiogiai nesiejama. Nukentėjusioji turėjo teisę reikalauti iš nuteistojo jai padarytos turtinės žalos atlyginimo ir šia teise pasinaudojo.

Pagrindinė nuteistojo skunde akcentuojama aplinkybė, kuria jis motyvuoja praÅ¡ymÄ sumažinti jam nukentėjusiajai priteistos atlyginti žalos dydį, yra jo sunki turtinė padėtis. Tačiau iÅ¡ nuosprendyje iÅ¡dėstytų neturtinės žalos dydžio nustatymo motyvų matyti, kad viena pagrindinių aplinkybių, lėmusių nukentėjusiosios ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos dydžio sumažinimÄ , buvo nelengva nuteistojo turtinė padėtis – teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis gauna nedidelį darbo užmokestį. Kita vertus, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. DidžiausiÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi veikos pasekmės ir dėl jų nukentėjusiojo patirti dvasinio ir fizinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimai. Be to, bÅ«tina įvertinti ne tik kaltininko turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas

aplinkybes, galinčias turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. R. B. yra sveikas, darbingas, įgijęs profesijÄ asmuo, todėl

jis turi realias galimybes užsidirbti, be to, nuteistojo skunde nurodomas turimas butas nėra jo vienintelis nekilnojamas turtas – nuteistajam nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai (1 t., 136-137 b. l.). Esant tokiems duomenims, nuteistojo nurodoma esama turtinė padėtis nesuteikia pagrindo mažinti nukentėjusiajai priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį.

Kolegija apibendrindama daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas, atsižvelgus į nukentėjusiosios patirtus iÅ¡gyvenimus, tinkamai įvertinus abiejų Å¡alių – nukentėjusiosios ir nuteistojo – interesus, todėl tenkinti nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d.

1 p.,

N U T A R Ė :

Nuteistojo R. B. ir nukentėjusiosios E. L. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                   Arnoldas Šukaitis

Teisėjai                                                                                                 Â

        Eligijus Gladutis

                                                                                                      Â

                Pranas Šimkus