2020-02-19 Nr. AB-3641-3-64-3-00852-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-265-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00852-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio miesto savivaldybės administracija) dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AV investicija“ su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. kovo 15 d. raštą Nr. 2D-3533-(19.2) „Dėl gauto skundo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti UAB „AV investicija“ prašymą ir imtis priemonių nutraukti UAB „Aukštaitijos vandenys“ užsakymu be žemės sklypo savininko sutikimo vykdomus žemės kasinėjimo ir komunikacijų tiesimo darbus UAB „AV investicija“ priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) be savininko sutikimo yra vykdomi neteisėti žemės kasinėjimo darbai, kuriuos vykdo UAB „Panevėžio ryšių statyba“. Dėl neteisėtai vykdomų kasinėjimo darbų pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydamas imtis priemonių minėtus darbus nutraukti. Skundžiamu Raštu Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsisakė tenkinti prašymą, nes nuo 2004 m. liepos 20 d. minėtam žemės sklypui įregistruotas servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), kuris panaikina privalomumą gauti iš žemės sklypo savininko sutikimą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog jam priklausančio žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties inžinerinės infrastruktūros teritorijos. 2004 m. birželio 30 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-2346 buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) bei servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) nuo 2004 m. liepos 20 d. Minėtame įsakyme nustatant servitutą pareiškėjo žemės sklypui konkretūs subjektai, kuriems šis servitutas yra skirtas, nėra nurodyti, o tai lemia abejones dėl konkrečių servituto turėtojų. Vis dėlto, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111–4.140 straipsnių nuostatomis galima daryti išvadą, jog pareiškėjo žemės sklypo teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti turi teisę naudotis tik besiribojančių žemės sklypų naudotojai, o ne bet kokie kiti subjektai, net ir tenkinantys visuomenės poreikius. CK 4.113 straipsnio 1 dalis numato, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui, tokią išvadą leidžia daryti ir CK 4.112 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias.

4. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 12 d. skundą Inspekcijos specialistė išnagrinėjo vadovaudamasi Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintomis asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ar asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Pagal prie skundo pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad sklypas Nekilnojamojo turto registre nuo 2010 m. gruodžio 7 d. yra įregistruotas UAB „AV investicija“ vardu. Šio sklypo naudojimo paskirtis yra kitos paskirties inžinerinės infrastruktūros teritorijos ir nuo 2004 m. liepos 20 d. įregistruotas servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Patikrinus duomenis IS „Infostatyba“ nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 14 d. UAB „Aukštaitijos vandenys“ yra išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-51-171114-00163 vykdyti statybos darbus pagal suderintą 2017 m. parengtą Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Panevėžio m. pietvakarinėje dalyje statybos projektą Nr. AT-161-1029/1-03-TDP. Pagal rangos sutartį šiuos statybos darbus vykdo UAB „Panevėžio ryšių statyba“, kuriai 2017 m. gruodžio 1 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius išdavė leidimą Nr. Ž2-269 atlikti žemės kasinėjimo darbus pagal parengtą projektą. Vadovaudamasi CK 4.111 straipsnio nuostatomis ginčijamu Raštu informavo pareiškėją, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas panaikina privalomumą gauti iš žemės sklypų savininkų sutikimą.

6. Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. Ž-2346 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir jo padalijimo projekto patvirtinimo, naujų žemės sklypų suformavimo, servitutų nustatymo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Panevėžio mieste“ (toliau – ir Įsakymas) pagal teisės aktų nustatytą tvarką bei piliečių T. P. ir L. P. prašymus buvo patvirtintas 9,2329 ha žemės ūkio paskirties privataus žemės sklypo ir jo padalijimo projektas, suformuojant 51 žemės sklypą.

Įsakymo 1.51 punkte nurodytam 1,3912 ha žemės sklypui (ginčo žemės sklypui) buvo pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties – infrastruktūros teritoriją (teritorija gatvių tinklui bei inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti) (Įsakymo 3.3 p.), bei nustatytas kelio servitutas (203) ir servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (206) (Įsakymo 2 p.). Pareiškėjas nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 2010 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7175 pagrindu.

Pagal CK 4.111 straipsnio 2 dalies nuostatas, pasikeitus tarnaujančio ar viešpataujančio daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. Pareiškėjas servituto neginčijo. Atsakovas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų sanitarinės apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus.

Pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 33 dalies nuostatas, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas yra – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu paskiria viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir jam paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, šiuo atveju, vandens tiekėjas yra UAB „Aukštaitijos vandenys“.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 14 d. išdavė UAB „Aukštaitijos vandenys“ leidimą Nr. LSNS-51-171114-00163 vykdyti statybos darbus pagal UAB „Atamis“ 2017 m. parengtą vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Panevėžio m. pietvakarinėje dalyje statybos projektą Nr. AT-161-1029/1 -03-TDP. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. UAB „Panevėžio ryšių statyba“, kuri pagal rangos sutartį vykdo statybos darbus, išdavė leidimą Nr. Ž2-269 atlikti žemės kasinėjimo darbus pagal UAB „Atamis“ parengtą projektą Nr. AT-161-1029/1-03-TDP. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pateikto kartu su statybos projektu matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1.3912 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas - inžinerinės infrastuktūros teritorijos. Minimo išrašo skyriuje „Kitos daiktinės teisės“ nurodyta šie įrašai: 1) kelio servitutas (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas 2004 m. birželio 30 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. Z-2346. Įrašas galioja nuo 2004 m. liepos 20 d.; 2) Servitutas - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas 2004 m. birželio 30 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. Ž-2346. Įrašas galioja nuo 2004 m. liepos 20 d.

9. Pareiškėjas nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 2010 m. lapkričio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7175 pagrindu. Tuo tarpu, pagal CK 4.111 straipsnio 2 dalies nuostatas pasikeitus tarnaujančio ar viešpataujančio daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. CK 4.37 straipsnis nustato, jog savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybė teisė nėra absoliuti, tokia nuostata išplaukia tiek iš minimo straipsnio, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „AV investicija“ skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)nustatytas servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Pareiškėjas UAB „AV investicija“ minėtą žemės sklypą įsigijo 2010 m. lapkričio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 7175. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. išdavė leidimą Nr. Ž2-269 „Atlikti žemės kasinėjimo darbus“, kuriame rangovui UAB „Panevėžio ryšių statyba“ leido vykdyti statinio žemės darbus pagal UAB „Atamis“ parengtą projektą Nr. AT-161-1029/1-03-TDP. Pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) be savininko sutikimo yra vykdomi neteisėti žemės darbai, neturint tam išduoto leidimo atlikti žemės kasinėjimo darbus. Inspekcija Raštu pareiškėją informavo, kad UAB „AV investicija“ nurodytame sklype nuo 2004 m. liepos 20 d. yra įregistruotas servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Patikrinęs duomenis IS „Infostatyba“ atsakovas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. UAB „Aukštaitijos vandenys“ yra išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-51-171114-00163 vykdyti statybos darbus pagal suderintą 2017 m. parengtą vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Panevėžio m. pietvakarinėje dalyje statybos projektą Nr. AT-161-1029/1-03-TDP. Pagal rangos sutartį šiuos statybos darbus vykdo UAB „Panevėžio ryšių statyba“, kuriai 2017 m. gruodžio 1 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius išdavė leidimą Nr. Ž2-269 atlikti žemės kasinėjimo darbus pagal parengtą projektą.

12. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Įsakyme nustatant servitutą jo žemės sklypui, konkretūs subjektai, kuriems yra skirtas servitutas, nėra nurodyti, todėl jo žemės sklypo teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektas įrengti ir eksploatuoti turi teisę naudotis tik besiribojančių žemės sklypų naudotojai, o ne bet kokie kiti subjektai, net ir tenkinantys visuomenės poreikius.

13. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme. Tokiu atveju servitutas nustatomas be žemės savininkų sutikimo. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie yra pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybe virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-367/2012).

14. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Taigi savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, vykdo viešąją funkciją. Viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose, išskyrus tas teritorijas ar jų dalis, kuriose vanduo tiekiamas ir nuotekų tvarkymas galimi pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014).

15. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtinta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Minėto įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje numato, kad susisiekimo komunikacijos – inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai, yra inžineriniai tinklai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių kvalifikavimas“ nuostatose numatyta, kad inžineriniai tinklai skirstomi į pogrupius, kuriems pagal minėto reglamento 9.3 punktą yra priskiriami ir vandentiekio tinklai.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 2 dalimi, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Pagal byloje esančius duomenis, vertinant servituto turinį, nekyla abejonės, kad pareiškėjo žemės sklype nustatytas servitutas suteikia teisę tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Vykdomas vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Panevėžio m. statybos projektas atitinka numatyto servituto turinį.

17. Įvertinęs skundžiamo administracinio akto turinį, teismas sprendė, jog 2018 m. kovo 15 d. raštas Nr. 2D-3533-(19.2) „Dėl gauto skundo“ atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo minėto sprendimo naikinti.

III. 18. Pareiškėjas UAB „AV investicija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas pažymi, jog byloje nebuvo ginčo dėl to, kad UAB „AV investicija“ nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui yra nustatytas servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Ginčas šiuo atveju kilo dėl to, ar nustatytas servitutas yra taikytinas būtent UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir UAB „Panevėžio ryšių statyba“ vykdomiems darbams, t. y. dėl servituto turinio ir apimties. Vien faktinių aplinkybių, kad servitutas yra nustatytas, o vykdomi darbai yra inžinerinių komunikacijų tiesimas, konstatavimas nesudaro pakankamo pagrindo pareiškėjo skundui atmesti. Pareiškėjo vertinimu, teismas ignoravo jo argumentus, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir UAB „Panevėžio ryšių statyba“ nėra tie subjektai, kuriems nustatytas servitutas, ir neįsigilino į servituto apimtį. Teismas netinkamai aiškino ir taikė servituto turinį reglamentuojančias CK 4.112 straipsnio nuostatas, todėl neatskleidė bylos esmės.

20. Vadovaujantis CK 4.111 ir 4.112 straipsniais pareiškėjo žemės sklypui nustatytas servitutas suteikia teisę tiesti inžinerines komunikacijas ne bet kokiems subjektams, bet tik servituto turėtojams – besiribojančių kaimyninių žemės sklypų naudotojams. Aiškinant priešingai, susidarytų situacija, kai bet kuris subjektas imtų tiesti bet kokias inžinerines komunikacijas per pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, o tai iš esmės prieštarauja servituto teisių įgyvendinimo principui, pagal kurį servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 str. 1 d.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčijami tinklai būtų tiesiami plane pažymėtų gretimų sklypų naudotojams.

21. Per pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nutiesus UAB „Aukštaitijos vandenys“ inžinerinius tinklus, gretimų sklypų savininkai yra priverčiami jungtis prie minėtų tinklų, atimant jiems galimybę vykdyti teisės aktų reikalavimus atitinkantį individualų geriamojo vandens išgavimą, naudojimą ir (ar) individualųjį nuotekų tvarkymą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 6 dalis. Taigi ginčijami inžinerinių komunikacijų tiesimo darbai pažeidžia ne tik pareiškėjo nuosavybės teisę, bet ir gretimų žemės sklypų naudotojų interesus.

22. Teismas sprendimą grindė argumentais dėl viešųjų paslaugų teikimo ir viešojo intereso, tačiau jie savaime nesuteikia teisės servitutą aiškinti plečiamai ir naudoti jį subjektams, kuriems šis servitutas nėra nustatytas. Privataus žemės sklypo panaudojimą viešajam interesui, t. y. visuomenės poreikiui, reglamentuoja kitas institutas – nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams (CK 4.100 str.), kuris, remiantis teismo nurodytais argumentais, šiuo atveju ir turėtų būti taikomas. Taigi teismo nurodytais motyvais pagrindžiama ne nustatyto servituto naudojimo teisė, bet egzistuojantis visuomenės poreikis pareiškėjo žemės sklypui.

23. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovo teigimu, jis pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepažeidžiant teisės aktais nustatytų terminų, sprendimas surašytas ant Inspekcijos firminio blanko, jame motyvuotai nurodytas sprendimo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, jis yra pakankamai išsamus, jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, konstatuodamas, jog sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog UAB „Aukštaitijos vandenys“ teikia viešąsias paslaugas, t. y., tiekia geriamąjį vandenį, vykdo nuotekų surinkimo paslaugas. Iš esmės UAB „Aukštaitijos vandenys“ užtikrina viešąjį interesą visuomenei gauti aukščiausios kokybės komunalines paslaugas, o tai reiškia, kad pareiškėjo žemės sklype nustatytas servitutas suteikia teisę UAB „Aukštaitijos vandenys“ tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) be pareiškėjo sutikimo. Atsižvelgiant į tai, teismas tinkamai įvertino UAB „AV investicija“ žemės sklypui nustatyto servituto apimtį ir pagrįstai konstatavo, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ vykdomas vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Panevėžio m. statybos projektas atitinka numatyto servituto turinį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. kovo 15 d. rašto Nr. 2D-3533-(19.2) „Dėl gauto skundo“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2018 m. kovo 12 d. skundą. Šiuo skundu pareiškėjas atsakovui nurodė, kad UAB „Panevėžio ryšių statyba“ jam priklausančiame žemės sklype, be pareiškėjo sutikimo, neteisėtai, be išduoto leidimo, vykdo žemės darbus ir prašė atsakovo imtis veiksmų, nutraukiant šiuos darbus.

28. Inspekcija atsisakymą tenkinti minėtą pareiškėjo skundą grindė tuo, kad pareiškėjui priklausančiam žemės sklypui 2004 m. yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas. Leidimas vykdyti žemės kasinėjimo darbus 2017 m. lapkričio 14 d. yra išduotas UAB „Aukštaitijos vandenys“, o šiuos darbus pagal rangos sutartį vykdo UAB „Panevėžio ryšių statyba“.

29. Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu raštu bei pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad jo žemės sklypui nustatyto servituto turinys nesuteikia teisės kitiems subjektams, išskyrus šio žemės sklypo gretimybes, vykdyti inžinerinės infrastruktūros darbus, todėl UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir UAB „Panevėžio ryšių statyba“ juos vykdo neteisėtai.

30. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo žemės sklypui administraciniu aktu, 2004 m. birželio 30 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-2346, nuo 2004 m. yra nustatytas servitutas suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas.

31. Iš šio administracinio akto matyti, kad jame nėra nurodyti konkretūs šio servituto viešpataujančiojo daikto savininkai ar patikėtiniai arba valstybės ar savivaldybės institucijos, t. y. nėra nurodyti servituto turėtojai, kuriems suteikiama teisė naudotis šiuo servitutu.

32. Pagal Civilinio kodekso 4.112 straipsnio 1 dalį servituto turėtojas(ai) yra viena iš tų aplinkybių, kurios apsprendžia konkretaus servituto turinį. Tai reiškia, kad minėtu administraciniu aktu nebuvo konkrečiai nustatytas šio servituto turinys.

33. Tačiau Civilinio kodekso 4.112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai.

34. Minėta, kad pareiškėjo žemės sklypui yra nustatytas servitutas suteikiantis teisę kitiems asmenims tiesti požemines ir antžemines komunikacijas. Servituto, kaip teisinės kategorijos taikymo prasme, pareiškėjo žemės sklypas yra tarnaujantis daiktas, o požeminės ir antžeminės komunikacijos- viešpataujantis daiktas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014).

35. Byloje nėra ginčo, kad šios komunikacijos yra tiesiamos pagal teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nustatytas sąlygas, siekiant patenkinti viešuosius poreikius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje.

36. Pagal Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 45 dalies, 4 straipsnio 6 punkto, 10 straipsnio 4 punkto ir 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka reguliuoja savivaldybių institucijos. Savivaldybių administracijų direktoriai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai, o viešojo geriamojo vandens tiekėjais ir nuotekų tvarkytojais- savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kurioms savivaldybės taryba paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą.

37. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ yra atsakinga už viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, o UAB „Panevėžio ryšių statyba“ žemės kasinėjimo darbus vykdo pagal 2017 m. gruodžio 1 d. rangos sutartį sudarytą su savivaldybės administracija.

38. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu bei apibendrinant aptartas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju, servituto turėtojais yra Panevėžio miesto savivaldybės kompetentingos institucijos ir UAB „Aukštaitijos vandenys“, nes tai nulemia viešpataujančio daikto (požeminių ir antžeminių komunikacijų) naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 str. 3 d.).

39. Dėl šių priežasčių priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

40. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Stasys Gagys