Legislator Case Law & Legislation
a21c17b7-70cf-4e4f-b087-4e21cff990e1 AI generated

a21c17b7-70cf-4e4f-b087-4e21cff990e1 · Kauno apygardos teismas

Case Number a21c17b7-70cf-4e4f-b087-4e21cff990e1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-695-478/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01540-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.11.10. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Jakubonienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) virÅ¡ininko V.

Legislator headnote

AI generated

a21c17b7-70cf-4e4f-b087-4e21cff990e1 · Kauno apygardos teismas: Todėl apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, teisenÄ .Pagrindiniai argumentai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. M. veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėties, yra Å¡ie: nenustatyta pažeidėjos tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, tikslingai siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, pažeidėja iÅ¡ karto po įvykio užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , nubraižė eismo įvykio schemÄ , kreipėsi į savo draudimo bendrovę dėl žalos bylos užvedimo, paaiÅ¡kėjus nukentėjusiam asmeniui, atlygino padarytÄ Å¾alÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-695-478/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01540-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.11.10. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Jakubonienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) virÅ¡ininko V.

L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo tenkintas R. M. skundas dėl Institucijos 2017 m. birželio 30 d. nutarimo dalies panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : R. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2017 m. birželio 30 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta galutine 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) bauda už tai, kad ji 2017 m. birželio 5 d., 8.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbula, nebuvo atidi, kliudė ir nulenkė stulpÄ su kelio ženklu, taip pat apgadino savo vairuotÄ automobilį. Nesant apgadinto turto savininko, nepraneÅ¡usi policijai, iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.2, 222 punktų reikalavimus.Nesutikdama su nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, R. M. pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimu skundÄ tenkino - Institucijos nutarimo dalį, kuria R.

M. pripažinta padariusi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , panaikino ir administracinio nusižengimo teisenÄ Å¡ioje dalyje nutraukė. Apylinkės teismas nurodė, kad R. M. neteisingai įvertino situacijÄ , nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje ar praneÅ¡ti policijai, iÅ¡ įvykio vietos ji pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo.Apeliaciniame skunde Institucija praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimÄ ir palikti galioti Institucijos 2017 m. birželio 30 d. priimtÄ nutarimÄ .

Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nevertino byloje surinktų įrodymų ir nelaikė jų pakankamais pažeidėjos kaltei įrodyti. R. M. argumentus paneigia apklausto liudytojo parodymai, kuriais nustatyta, kad po eismo įvykio pažeidėja net nebandydama ieÅ¡koti nukentėjusio asmens, kurio turtui padarė žalÄ , pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Eismo įvykis įvyko 8.30 val., 9.26 val. pažeidėja telefonu informavo draudimo bendrovę apie padarytÄ Å¾alÄ trečiajam asmeniui, 10.03 val. buvo nustatytas automobilio savininkas.

Tai, kad R. M. pranešė draudimo bendrovei apie eismo įvykį, teisine prasme jos kaltės neeliminuoja, kadangi Kelių eismo taisyklių reikalavimuose nustatyta, jog tokiais atvejais nedelsiant turi bÅ«ti praneÅ¡ama policijos pareigÅ«nams. Institucijos teigimu, pažeidėja, suvokdama savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoravo, t. y. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, siekdama iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai administracinio nusižengimo bylos teisenÄ nutraukė.

R. M. teiginys, kad ji suprato, jog padarė žalÄ , todėl užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , nubraižė eismo įvykio schemÄ , norėjo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , įrodo, kad ji suvokė, jog įvyko eismo įvykis, iÅ¡ kurio vietos ji pasiÅ¡alino.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose R. M. praÅ¡o Institucijos pateiktÄ apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimÄ , nes neturėjo tyčios, motyvo bei tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos.

PraÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad ji yra iÅ¡siskyrusi vieniÅ¡a moteris, gyvenanti viena, gaunanti menkas pajamas, kurios nesiekia minimalios mėnesinės algos. Teismas k o n s t a t u o j a : Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei įvertinęs apeliacinio skundo motyvus, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino R. M. pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos aplinkybes ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos administracinės atsakomybės už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taikymo klausimais.

Todėl apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, teisenÄ .Pagrindiniai argumentai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. M. veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėties, yra Å¡ie: nenustatyta pažeidėjos tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, tikslingai siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, pažeidėja iÅ¡ karto po įvykio užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , nubraižė eismo įvykio schemÄ , kreipėsi į savo draudimo bendrovę dėl žalos bylos užvedimo, paaiÅ¡kėjus nukentėjusiam asmeniui, atlygino padarytÄ Å¾alÄ .

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡is R. M. elgesys po eismo įvykio sukėlimo nepaÅ¡alina jos atsakomybės dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, su kuria ji susijusi. Pateiktos bylos medžiaga patvirtina, jog R. M. neneigia, kad 2017 m. birželio 5 d., apie 8.30 val., važiuodama atbuline eiga, manevruodama iÅ¡ aikÅ¡telės, atsitrenkė į kelio ženklo, nurodančio stovėjimo vietÄ (KET 528) ir stovėjimo bÅ«dÄ (KET 830), stovÄ , dėl ko ženklas palinko. Tai matyti iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų (administracinio nusižengimo byla Nr. 17068851207, b. l. 16).

R. M. aiÅ¡kiai suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjo kelio ženklo bei savo transporto priemonės apgadinimus. Nors matė, kad kelio ženklas yra nulenktas, o jos automobilio galinio bamperio dažai nubraukti, tačiau savarankiÅ¡kai nusprendė, kad apgadintas kelio ženklas eismui netrukdo, todėl ji neva gali policijos nekviesti ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alinti. TÄ ji ir padarė – įsėdo į automobilį ir nekvietusi policijos bei nesiaiÅ¡kinusi, kieno nuosavybei padarė žalÄ , iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo.

Tačiau visÄ Å¡Ä¯ incidentÄ tiesiogiai stebėjo ir R. M. atliekamus veiksmus matė liudytojas R. G., kuris policijos pareigÅ«nams tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ paaiÅ¡kino, kad pažeidėjos vairuota transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevruodama atbuline eiga bei iÅ¡sukinėdama iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡važiavimo, atsitrenkė į stovintį kelio ženklÄ . Vairuotoja pajuto smÅ«gį, todėl iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo, apžiÅ«rėjo savo transporto priemonės bei kelio ženklo apgadinimus, tačiau netrukus sėdo į automobilį ir pasiÅ¡alino (administracinio nusižengimo byla Nr. 17068851207, b. l. 8).

Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykio schemÄ ir eismo įvykio deklaracijÄ R. M. pildė ne įvykio vietoje. IÅ¡ įvykio vietos, suprasdama, jog sukėlė eismo įvykį, ji nedelsdama pasiÅ¡alino, o minėtus dokumentus pildė ramiai apgalvojusi, kÄ juose pažymėti. Su civilinės atsakomybės draudimo bendrove „Gjensidige“ ji kontaktavo praėjus maždaug valandai nuo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Dar po pusvalandžio su ja susisiekė policijos pareigÅ«nai, pagal automobilio valstybinius numerius nustatę jo savininkÄ .

Tik tuomet R. M. pradėjo rÅ«pintis kam ir kokio dydžio turtinę žalÄ padarė. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ direktorius J. L. 2017 m. birželio 5 d. raÅ¡tu informavo InstitucijÄ , jog dėl (duomenys neskelbtini), įrengto kelio ženklo nulenkimo yra padaryta 140,54 Eur (be PVM) turtinė žala įstaigai (administracinio nusižengimo byla Nr. 17068851207, b. l. 17), tačiau jau kitÄ dienÄ â€“ 2017 m. birželio 6 d. Å¡i žala buvo atlyginta, VšĮ „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ direktorius pažymėjo, kad jokių pretenzijų R.

M. neturi (administracinio nusižengimo byla 17068851207, b. l. 5). Nustačius aukščiau apraÅ¡ytas aplinkybes, bÅ«tina aiÅ¡kintis pažeidėjos elgesio subjektyviÄ jÄ pusę, t. y., ar ji veikė tyčia, ar pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos sÄ Å¾iningai klysdama dėl tikslingumo susiklosčiusioje situacijoje kviesti policijos pareigÅ«nus eismo įvykio įforminimui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Sutiktina, jog nustatant tyčios turinį, svarbu atsižvelgti į tai, ar asmuo, sukėlęs eismo įvykį, nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiam asmeniui, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tačiau Å¡ie kriterijai negali bÅ«ti suabsoliutinami ar jiems suteikiama iÅ¡skirtinė, prioritetinė reikÅ¡mė, kaip Å¡iuo atveju nepagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog skundžiamo apylinkės teismo nutarimo argumentacija labiau tinkama toms situacijoms, kai asmuo, vairuodamas transporto priemonę, nežymiai apgadina kito asmens transporto priemonę ir pačio smÅ«gio (transporto priemonių susidÅ«rimo) nejaučia ar sÄ Å¾iningai klysta dėl padarytų apgadinimų pobÅ«džio, jų nepastebi, todėl iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiuoja, klaidingai manydamas, kad niekam jokios žalos nepadarė.

Analizuojamu atveju R. M. aiškiai suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, matė, kad padaryta žala tiek jos vairuotam automobiliui, tiek kelio ženklui, į kurį atsitrenkė, tačiau vis tiek nepaisė Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyto imperatyvo: „jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai“.

Nustatyti kelio ženklo savininkÄ Ä¯vykio vietoje nebuvo objektyvios galimybės, todėl R. M. privalėjo nedelsdama kviesti policijÄ . Nurodyta Kelių eismo taisyklė nenumato jokių iÅ¡imčių, todėl pasiteisinimas, jog palenktas kelio ženklas eismui netrukdė, vertinamas kritiÅ¡kai. Ä®vertinti eismo saugumÄ yra policijos pareigÅ«nų, o ne pažeidėjos pareiga. Savo pareigÄ pasilikti įvykio vietoje R. M. sÄ moningai ignoravo, todėl Institucijos buvo pagrįstai nubausta. Tai, kad pažeidėja galimai suklydo, susipainiojo pirmiau skambindama draudimo bendrovei, o ne policijai, jos kaltės taip pat neeliminuoja.

Visiems eisme dalyvaujantiems asmenims Kelių eismo taisyklės privalo būti žinomos, o įstatymo nežinojimas ar jo asmeninis interpretavimas nuo atsakomybės neatleidžia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2017 m. sausio 1 d., pagal ANK atitinka 426 straipsnio 1 dalį) numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-57-139/2015).

Todėl tokios aplinkybės, kaip asmens blaivumas įvykio metu, galiojančio vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo turėjimas, panašaus ar analogiško pobūdžio pažeidimo anksčiau nepadarymas, turimas ilgas vairavimo stažas, negali būti vertinamos kaip šalinančios asmens atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Minėtos aplinkybės savaime nepaneigia asmens tyčios pasišalinti iš įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2AT-24-699/2017).

Taigi, R. M. teiginiai, kad ji ėmėsi priemonių, jog bÅ«tų užfiksuotas įvykis ir atlyginta žala, nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, aukÅ¡tesnysis teismas pripažįsta, jog, nors pažeidėja tyčia iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi, vietos, tačiau jos elgesys po pažeidimo padarymo iÅ¡ tiesų buvo rÅ«pestingas ir atsakingas, todėl Institucija turėjo visas sÄ lygas svarstyti Å¡velnesnės, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nuobaudos skyrimo klausimÄ .

Tačiau tai padaryta nebuvo ir pažeidėjai paskirta minimali ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda – 600 Eur. Kadangi R. M. savo skunde apylinkės teismui neprašė švelninti paskirtos nuobaudos, todėl apeliacinės instancijos teismas negali išeiti už Institucijos pateikto apeliacinio skundo ribų ir keisti nuobaudos individualizavimo. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir Institucijos 2017 m. birželio 30 d. nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko V. L. apeliacinį skundÄ tenkinti.Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ - R. M. skundÄ dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukimo atmesti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2017 m. birželio 30 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Å is nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas.

Teisėja                              Jūratė Jakubonienė