2017-07-05 Nr. AB-13355-3-62-3-02334-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-595-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02334-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties (dėl atsisakymo priimti patikslintą skundą) administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Komisariatas), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Komisariato, kuriuo prašoma panaikinti Komisariato 2016 m. spalio 28 d. aktą Nr. 20-S-159124(2.5K) (toliau – ir Aktas), įpareigoti Komisariatą atlikti pareiškėjo 2016 m. spalio 22 d. prašyme Nr. 20-AP-28741 reikalaujamus veiksmus, įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Komisariato, atlyginti pareiškėjui Aktu padarytą 1 905 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas V. J. 2017 m. gegužės 22 d. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aktą; 2) įpareigoti Komisariatą atlikti pareiškėjo 2016 m. spalio 22 d. prašyme Nr. 20-AP-28741 reikalaujamus veiksmus; 3) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Komisariato, atlyginti pareiškėjui Aktu padarytą 1 905 Eur neturtinę žalą; 4) įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjui Komisariatui vykdant tiesiogines funkcijas – visuomenei apie pareiškėją paskleidus informaciją, padarytą neturtinę žalą 3 920 Eur; 5) įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjui Komisariatui vykdant tiesiogines funkcijas – visuomenei apie pareiškėją paskleidus informaciją, padarytą turtinę 205,07 Eur žalą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pirmais trimis patikslinto skundo reikalavimais pareiškėjas reiškia tuos pačius reikalavimus, dėl kurių teismo žinioje jau yra nagrinėjama administracinė byla. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl pirmų trijų reikalavimų atsisakė priimti.

Pasisakydamas dėl ketvirtojo pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo, teismas atkreipė dėmesį, kad toks reikalavimas yra tapatus, dėl kurio Kauno apygardos administracinis teismas pasisakė 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi šioje byloje, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo dalį dėl 3 920 Eur neturtinės žalos atlyginimo kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs tai, kad patikslintu skundu pareiškėjas reiškia tapatų reikalavimą, reikalaujamą priteisti neturtinę žalą iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurio teismas jau pasisakė 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi, atsižvelgė į tai, kad teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis dar nėra įsiteisėjusi, teismas pareiškėjo patikslinto skundo ketvirtąjį reikalavimą atsisakė priimti, kadangi teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Pasisakydamas dėl penktojo pareiškėjo skundo reikalavimo, teismas nustatė, kad prašomą priteisti turtinę žalą pareiškėjas sieja su Komisariato (pareigūnų) veiksmais jiems vykdant tiesiogines funkcijas, t. y. pareigūnams galimai neteisėtai kaimynams ir visuomenei paskleidus informaciją apie pareiškėją, dėl ko jis turėjo kreiptis į teismus, patyrė išlaidų dėl žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Teismas nurodė, kad ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Ginčus dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, nagrinėja administraciniai teismai, jeigu šių pareigūnų skundžiami veiksmai buvo susiję su viešuoju administravimu arba atlikti pagal administracinių bylų teiseną reglamentuojančias procesines normas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašomą priteisti turtinę žalą iš esmės sieja su Komisariato (pareigūnų) veiksmais jiems vykdant tiesiogines funkcijas – apklausas, tačiau ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas būtent toje civilinėje byloje, o ne keliant savarankišką reikalavimą administraciniame teisme, kuriame nagrinėjami ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių. Teismas pabrėžė, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Teismas pareiškėjo patikslinto skundo dalis dėl 205,07 Eur turtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu (b. l. 64-65) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi tokia nuostata ir punktas neegzistuoja, todėl teismas pažeidė ABTĮ 86, 87 straipsnių nuostatas. Pareiškėjo teigimu, skundas ir patikslintas skundas nėra tapatūs, kadangi patikslintame skunde reiškiami du papildomi reikalavimai, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi ir nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, jų teisinės pasekmės pareiškėjui. Pareiškėjas pabrėžia, kad reikalavimas dėl 205,07 Eur turtinės žalos atlyginimo patenka į ABTĮ 17 straipsnio 3 dalies sritį. Pareiškėjas pažymi, kad patikslinto skundo pagrįstumą įrodė 2017 m. birželio 1 d. atskiruoju skundu. Pareiškėjas paaiškina, kad jei Komisariatas, vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, nebūtų apie pareiškėją visuomenei paskleidęs išgalvotos, nepagrįstos informacijos, jis nebūtų patyręs turtinės žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. 2017 m. gegužės 22 d. pateiktą patikslintą skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Administracinių bylų teisenos įstatymo ketvirtajame skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.).

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Nesant Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą atskiruoju skundu neskundžiama.

Pareiškėjo atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti 2017 m. gegužės 22 d. gautą pareiškėjo patikslintą skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Komisariato 2016 m. spalio 28 d. aktą Nr. 20-S-159124(2.5K); įpareigoti atsakovą atlikti 2016 m. spalio 22 d. pareiškėjo prašyme Nr. 20-AP-28741 reikalaujamus veiksmus; įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Komisariato, atlyginti pareiškėjui 2016 m. spalio 28 d. aktu Nr. 20-S-159124 padarytą 1 905 Eur neturtinę žalą; įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjui Komisariatui vykdant tiesiogines funkcijas – visuomenei apie pareiškėją paskleidus informaciją – padarytą neturtinę 3 920 Eur žalą; įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjui Komisariatui vykdant tiesiogines funkcijas – visuomenei apie pareiškėją paskleidus informaciją, padarytą turtinę 205,07 Eur žalą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 ir 151 straipsniuose nustatyta tvarka, sutinka su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kurioje teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Komisariato 2016 m. spalio 28 d. aktą Nr. 20-S-159124(2.5K); įpareigoti Komisariatą atlikti pareiškėjo 2016 m. spalio 22 d. prašyme Nr. 20-AP-28741 reikalaujamus veiksmus ir įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Komisariato, atlyginti pareiškėjui 2016 m. spalio 28 d. aktu Nr. 20-S-159124 padarytą 1 905 Eur neturtinę žalą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad minėti patikslinto skundo reikalavimai Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. ir 2017 m. gegužės 23 d. nutartimis (t. I, b. l. 141-143, t. III, b. l. 34-36) jau priimti nagrinėti. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ši skundžiama teismo nutarties dalis paliekama galioti. Iš esmės analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-756/2017)

Pasisakydama dėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjui Komisariatui vykdant tiesiogines funkcijas – visuomenei apie pareiškėją paskleidus informaciją – padarytą neturtinę 3 920 Eur žalą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalis dėl šio reikalavimo buvo laikyta nepaduota ir grąžinta pareiškėjui (t. I, b. l. 152-158). Pirmosios instancijos teisme 2017 m. sausio 16 d. buvo gautas atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą (t. i, b. l. 160-161), kurio nuorašą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi (t. I, b. l. 162) nutarta išsiųsti pareiškėjui. Pirmosios instancijos teisme gautame pareiškėjo 2017 m. sausio 27 d. patikslintame skunde (t I, b. l. 165-181) V. J. reikalavimo įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjui Komisariatui vykdant tiesiogines funkcijas – visuomenei apie pareiškėją paskleidus informaciją – padarytą neturtinę 3 920 Eur žalą, nekėlė. Kaip jau minėta, ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą ir dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Pavėluotai pateiktą patikslintą skundą teismas atsisako priimti. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo 2017 m. gegužės 22 d. patikslintame skunde išdėstytas reikalavimas įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjui Komisariatui vykdant tiesiogines funkcijas – visuomenei apie pareiškėją paskleidus informaciją – padarytą neturtinę 3 920 Eur žalą, yra paduotas pavėluotai, t. y. pareiškėjas patikslino savo skundą praėjus daugiau nei keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė netinkamus motyvus, tačiau priėmė teisingą sprendimą atsisakyti priimti aptariamą pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą.

Ta pati išvada darytina ir dėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjui Komisariatui vykdant tiesiogines funkcijas – visuomenei apie pareiškėją paskleidus informaciją, padarytą turtinę 205,07 Eur žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nei 2016 m. gruodžio 14 d. teisme gautame patikslintame skunde (t. I, b. l. 31-48), nei vėliau pateiktuose skundo patikslinimuose nekėlė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta, atsakovas atsiliepimą į pareiškėjo skundą pateikė 2017 m. sausio 16 dieną. Darytina išvada, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo paduotas taip pat praleidus ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos tiesiogiai nenumato galimybės apskųsti teismo nutartis, kuriomis atsisakoma priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą. Priešingai, ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tokiais atvejais teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą atskiruoju skundu neskundžiama. Taigi, pareiškėjo atskirasis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjui Komisariatui vykdant tiesiogines funkcijas – visuomenei apie pareiškėją paskleidus informaciją – padarytą neturtinę 3920 Eur žalą ir įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjui Komisariatui vykdant tiesiogines funkcijas – visuomenei apie pareiškėją paskleidus informaciją, padarytą turtinę 205,07 Eur žalą, neturėjo būti priimtas. Pažymėtina, kad teismo atsisakymas priimti šias patikslinto skundo dalis teisme nagrinėjamoje byloje neužkerta kelio bendra tvarka su nauju skundu kreiptis į teismą. Paaiškėjus, kad pareiškėjo atskirasis skundas buvo nepagrįstai priimtas nagrinėti (ABTĮ 50 str. 3 d.) ir jis negali būti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme objektu, procesas pagal šią atskirojo skundo dalį turi būti nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 8 d.). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-380-492/2017).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties (dėl atsisakymo priimti patikslintą skundą) dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. 2017 m. gegužės 22 d. patikslinto skundo reikalavimus panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. spalio 28 d. aktą Nr. 20-S-159124(2.5K); įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2016 m. spalio 22 d. prašyme Nr. 20-AP-28741 reikalaujamus veiksmus; įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Komisariato, atlyginti pareiškėjui 2016 m. spalio 28 d. aktu Nr. 20-S-159124 padarytą 1 905 Eur neturtinę žalą, palikti nepakeistą.

Bylos procesą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties (dėl atsisakymo priimti patikslintą skundą) dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. 2017 m. gegužės 22 d. patikslinto skundo likusius reikalavimus, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė