a21a2caf-809f-47f7-bf9b-e23b5b424f96 · Å irvintų rajono apylinkės teismas

BaudžByla Nr. 1-18-94/2012 m.Proceso Nr.1-95-1-00309-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6; (S) 1.2.4.6.8.; 1.2.26; 1.2.26.2.; 1.2.26.2.1; ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2012 m. kovo 27d.Širvintos,                          Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Šuminaitė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei Palmirai Pečiulienei,kaltinamiesiems M. Ž., D. B., M.

B.,kaltinamųjų gynėjams advokatams Arnui Paliukėnui, Irinai Kizinai, J. R.,nukentėjusiam M. K.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje             M. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje, teistas:1)2006-12-05 Å irvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 str. 1 dalį 5 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta 2007-02-28;2)2007-09-11 Å irvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 dalį laisvės apribojimu aÅ¡tuoniems mėnesiams, paskiriant įpareigojimÄ per visÄ bausmės laikÄ dirbti, bausmę atliko 2008-07-29;3)2009-06-01 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 str. 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems; 2009-09-14 Vilniaus apygardos teismas Å irvintų rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeitė, taikė BK 68 str. 1 d. ir 2d. ir uždraudė vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams,4)2011-05-24 Å irvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 64 str. 1 dalimi paskirtÄ bausmę subendrino su 2009-09-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, sudėdamas iÅ¡ dalies ir paskyrė laisvės atėmimÄ 5 metams 4 mėnesiams ir uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemonę 3 metams, atlieka bausmę;kaltinamas pagal BK 284 str. 1 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktÄ ;M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Å irvintose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, teistas Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant 6 mėnesius bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per metus atlyginti nukentėjusiems žalÄ , atlieka bausmę; gyvenantis (duomenys neskelbtini),kaltinamas pagal BK 284 str. 1 dalį;

D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Å irvintose, Lietuvos respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis Ekskomisarų biure apsaugos darbuotoju, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)kaltinamas pagal BK 24 str. 6 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :              2010 m. spalio 9 d. apie 1 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) savivaldybės kultÅ«ros centro pastato, kuriame vyko jaunimo diskoteka, M.

Ž. priėjo prie M. K., stovėjusios su draugais, ir ėmė prie jo kibti, koliotis necenzÅ«riniais žodžiais, stumdytis, tyčia kumščiu jam sudavė į pakauÅ¡io sritį, sukeldamas jam skausmÄ . M. K. siekdamas iÅ¡vengti konflikto, kartu su draugais pasitraukė nuo kultÅ«ros centro pastato ir ėjo (duomenys neskelbtini) gatve tolyn nuo pastato (duomenys neskelbtini) pusėn. IÅ¡ paskos ėmė eiti ir M. Ž., taip pat ir D. B.. Ties UAB „Swedbank“ pastatu (duomenys neskelbtini), M. Ž. pasivijo M.

K. ir, smÅ«giuodamas rankomis, bandė suduoti M. K., kuriam atsitraukus nuo smÅ«gių į Å¡alį, M. Ž. griebė jį už drabužių ir pargriovė ant žemės. Tuo metu prie gulinčių ant žemės priėjo M. B. ir D. B.. Kol M. K., siekdamas iÅ¡vengti M. Ž. smÅ«gių, laikė jį prispaudęs prie žemės, pribėgęs M. B. kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį M. K. į burnos sritį, sukeldamas jam skausmÄ . Tuo metu D. B., pakėlęs nuo grindinio trinkelę, padavė jÄ gulinčiam M.

Ž., sakydamas „pribaik“, ir M. Ž. smogė ant jo sėdinčiam ir jį laikančiam M. K. trinkele į deÅ¡inį skruostÄ . Nuo patirto smÅ«gio M. K. apsvaigus ir nuo gulinčio M. Ž. nukritus ant žemės, M. B. kojomis ne mažiau kaip tris kartu įspyrė M. K. į pečių sritį, mušė jį rankomis. Tuo metu atsistojęs nuo žemės M. Ž., spardė gulintį M. K. į galvos sritį, suduodamas apie aÅ¡tuonis smÅ«gius. Tokiais veiksmais M. Ž. ir M. B. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o M.

Ž. bendrininkaudamas su D. B., dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų.              Teismo posėdyje kaltu prisipažino kaltinamasis M. B.. M. Ž. ir D. B. savo kaltę teismo posėdyje neigė.             M. B. paaiÅ¡kino, kad tÄ naktį jis ėjo iÅ¡ kultÅ«ros centro ir netoli restorano pastato pamatė muÅ¡tynes. Priėjęs arčiau, matė, kad M. K. buvo užgulęs ant M. Ž., laikė jį ranka ir bandė suduoti M. Ž.

į veidÄ . Nutarė prie jų prisijungti. Jis iÅ¡ pradžių norėjo M. K. nutraukti nuo M. Ž. rankomis, paėmęs už striukės, tačiau tas dar labiau įsikibo. Tada jis sudavė kokius 3-5 smÅ«gius M. K. į nugarÄ . Nuo jo smÅ«gių M. K. nuvirto ant žemės. Virstant jam ant žemės, jis jam dar sudavė kelis smÅ«gius, tačiau kur pataikė, negali pasakyti. Kojomis jis nespardė, mušė tik rankomis. D. B. tuo metu rėkavo, vaikydamas M. K. draugus, kurie buvo apstoję aplink ir nesiskirstė.

D. B. paėmė grindinio trinkeles ir, Å¡aukdamas, kad visi pasitrauktų, metė jas į žemę. Nuo tokio jo veiksmo, nukentėjusiojo draugai iÅ¡silakstė. Kaltu, kad mušė, prisipažįsta ir dėl to gailisi.             D. B. kaltu neprisipažino. Jis paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ jis buvo prie kultÅ«ros centro pastato ir matė M. K. su draugais bei M. Ž.. Pastarasis ėmė klausti M. K., kodėl jis kabinėjasi prie jo panelės. M. K. tai neigė ir gana garsiai. Tada M.

Ž. parodė telefone žinutę, į tai M. K. atsakė smÅ«giu. Pasirodė policijos pareigÅ«nai ir konfliktÄ apramino, nors M. K. reiÅ¡kė policininkams pretenzijas, kodėl nepaimamas M. Ž.. Po to M. K. su draugais nuėjo link alėjos I.Å einiaus gatve. IÅ¡ paskos jiems nuėjo ir M. Ž., kalbėdamas su kažkuo telefonu ir Å¡aukdamas, kad M. K. sustotų. Priėjus banko pastatÄ , tarp jų vėl įvyko konfliktas, ėmė stumdytis, daužyti kumščiais. Jis irgi priėjo prie jų. Besidaužydami, pargriuvo ant žemės. Jam pasirodė, kad į konfliktÄ nori įsitraukti ir nukentėjusiojo draugai.

Tada jis ėmė juos varyti, paėmęs grindinio trinkelės gabalÄ , trenkė jÄ Ä¯ žemę. Visi M. K. draugai iÅ¡sibėgiojo. Matė, kad buvo M. B.. Konfliktas buvo pasibaigęs. Kur dingo M. Ž., nematė. M. K. vienas gulėjo ant grindinio žemyn veidu ir jis jį paliko, kai atvažiavo policija. Žodis „pribaik“ yra prasimanymas, jis trinkelės M. Ž. nepadavinėjo ir nesiekė sužaloti nukentėjusio.              M. Ž. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad savaitgaliui buvo atvykęs iÅ¡ įkalinimo vietos, kur atlieka bausmę, trumpam namo.

Norėjo pasitikti draugę. Alkoholinių gėrimų vartojęs nebuvo. Prie kultÅ«ros namų pamatė M. K. su draugais. Pastarasis tiesė rankÄ su juo pasisveikinti, bet jis jam pasakė, kad prisimink kam raÅ¡inėji SMS. Tada M. K. ėmė ant jo rėkti: „kalėjime sėdi, dar man aiÅ¡kinsi“, puolė muÅ¡tis, sudavė vienÄ smÅ«gį, jis traukėsi, taip pat norėjo suduoti, bet nepataikė. Atsirado policijos pareigÅ«nai, liepė iÅ¡siskirstyti. M. K. su draugais nuėjo link UAB „Swedbanko“ pastato, iÅ¡ paskos jam, ėjo ir jis, nes norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl jis buvo pastumtas, norėjo su juo pasikalbėti.

Tačiau pokalbis neįvyko, M. K. jį parvertė ant žemės ir ėmė jį muÅ¡ti. Tuo metu kažkas jį nuo jo nuspyrė, jis matė smÅ«gį M. K. koja į galvÄ . Nuo Å¡io smÅ«gio M. K. nuo jo nukrito, o jis iÅ¡silaisvinęs galėjo atsikelti. Jis pats trinkelės neturėjo, tai visiÅ¡ka nesÄ monė, nei M. B., nei D. B. jis iÅ¡ viso nepastebėjo. Jam pačiam svaigo galva ir atsikėlęs jis į muÅ¡tines nesivėlė.Kaltinamųjų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.Nukentėjęs M.

K. paaiÅ¡kino, kad prie kultÅ«ros namų pastato spalio 9 d. naktį buvo su draugais, stovėjo visi, juokavo. Po kurio laiko pamatė, kad iÅ¡ pastato pro duris išėjo M. Ž., lipdamas laiptais, suklupo, nusikeikė, kažkam skambino. Atsisukęs į jį, pasakė „Mentas, kÄ tu čia“, ėmė keiktis ir eiti prie jo. Jis bandė jį raminti, nors ir nelabai suprato, ko jis nori, sakyti, kai iÅ¡blaivėsi, tada ir paÅ¡nekėsime. Tačiau M. Ž. jį puolė ir trenkė, tada jis M. Ž. atstÅ«mė atgal, pastarasis pargriuvo ant žolės. Pasidarė baugu.

Užvažiavo policijos patruliai, jų akivaizdoje M. Ž. jam trenkė ranka į galvÄ , grasino. Jis prašė policininkų sulaikyti M. Ž., policininkai pasiÅ«lė ramintis ir iÅ¡eiti. Jis suprato, kad geruoju nesibaigs ir nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Ties knygyno ir paÅ¡to pastatu, M. Ž. ėmė jį vytis, kažkam skambino, per atstumÄ visÄ laikÄ jam grasino „o dabar tau bus, tu mentas, tu užsirovei“. Jis net savo draugų nematė, tik stebėjo, kad M. Ž. jo nepultų. Ties sankryža su Janonio gatve pamatė M.

G. ir M. B.. Pamatęs Å¡iuos asmenis, M. Ž. ėmė jį pulti: puola, o jis atsitraukia. Kai Å¡oko ant jo trečiÄ kartÄ , užsikabino už kiÅ¡enės ir suplėšė striukę, jis iÅ¡ striukės iÅ¡simovė. Puldamas ketvirtÄ kartÄ , jį pagavo, abu susikabino, pargriuvo ant žemės ir ėmė voliotis. M. Ž. bandė jam smogti, tačiau jis laikė prispaudęs jo kojÄ ir deÅ¡inę rankÄ , tokiu bÅ«du bandydamas jį tramdyti. Pakėlęs galvÄ , suÅ¡uko draugui kviesti policijÄ .

Tuo momentu M. B. smogė jam tiesiai į lupÄ , jÄ prakirsdamas ir nuskeldamas dantį, pasipylė kraujas, jis apsvaigo. Nuleido galvÄ ir tuo metu pasipylė kruÅ¡a smÅ«giu, girdi sakant „pribaik jį, kÄ tu čia žaidi“, pažino D. B. balsÄ , po to sekė keiksmažodžiai, ir tuo metu M. Ž. iÅ¡ savo kairės pusės smogė su plytele į veidÄ , smÅ«gis buvo toks stiprus, kad jis apsvaigo ir krito ant žemės, po jo sekė smÅ«giai kojomis į Å¡onus, jis dar bandė laikytis įsikibęs M.

Ž., bet pritrÅ«ko jėgų. M. Ž. iÅ¡lindo iÅ¡ po jo ir dar kojomis jam sudavė į įvairias kÅ«no vietas keletÄ smÅ«gių, o M. B. kulnu į galvÄ . Ten buvęs M. G. ėmė rėkti, kad baigtų muÅ¡ti, nes užmuÅ¡it ir liepė visiems bėgti. Jis toliau gulėjo ir nejudėjo. Keltis pradėjo, kai atvyko policija.Liudytojai policijos pareigÅ«nai Sergėjus Vasilevskis ir Igorius Vasilevskis paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ patruliavo (duomenys neskelbtini). Pravažiuodami pro kultÅ«ros namus, pastebėjo, kad stumdosi jaunuoliai ir bando tarpusavyje kažkÄ aiÅ¡kintis.

Tai buvo M. Ž. ir M. K.. Jie juos iÅ¡skyrė, pareiÅ¡kimų nei vienas nerašė ir jie iÅ¡važiavo. Vėliau buvo iÅ¡kviesti į (duomenys neskelbtini)gatvę, kur buvo rastas sumuÅ¡tas M. K.. M. Ž. ir kitų nebuvo.Liudytojas E. B. paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ stovėjo su M. K. ir kitais draugais prie kultÅ«ros namų pastato prie „Kamarėlės“. Išėjo M. Ž. su D. B.. M. Ž. pradėjo prie jo kibti, aiÅ¡kintis dėl žinučių, koliotis, priėjo net iki stumdymosi. Atvažiavus policijos pareigÅ«nams ir liepus skirstytis, M.

Ž. trenkė į galvÄ M. K.. M. K., jis ir kiti jų draugai patraukė link alėjos I.Å einiaus gatvėje. Juos pasivijo M. Ž. ir D. B.. M. Ž. ėmė grasinti, koliotis, stumdytis, bandė trenkti M. K., bet pastarasis smÅ«gių iÅ¡vengdavo. Tačiau vienu metu abu susikibo ir griuvo ant žemės, ėmė voliotis. Jis matė, kaip tuo metu D. B. paėmė grindinio plytelę ir sakydamas „pribaik jį“ padėjo M. Ž. rankon. Po to, D. B. su plytelėmis rankose, ėmė juos vaikyti, metė plyteles į žemę ir į juos.

Visi buvo iÅ¡sigandę ir pabėgo už pastato. Kažkas iÅ¡ jų iÅ¡kvietė policijÄ ir tik jai atvažiavus, visi grįžo prie M. K., kuris buvo vienas ir valėsi kraujus. Liudytojas J. B. paaiÅ¡kino, kad su M. K. ir kitais draugais atėjo prie kultÅ«ros namų, kur vyko Å¡okiai. Laukė prie laiptų įėjusių į vidų draugų. Tuo momentu išėjo M. Ž.. Jis priėjo prie M. K. ir pradėjo plÅ«stis keiksmažodžiais, kaip suprato, dėl merginos, stumdytis, mosikuotis kumščiais. Užvažiavo policijos pareigÅ«nai ir liepė visiems skirstytis.

M. Ž. ir prie pareigÅ«nų buvo agresyvus, smogė M. K., kliudė net ir pareigÅ«nÄ . Jie klausė pareigÅ«nų, kodėl nesulaiko M. Ž., nes jis akivaizdžiai provokuoja muÅ¡tynes, bet pareigÅ«nai jiems patiems pagrasino. Tada jie visi patraukė (duomenys neskelbtini) gatve. IÅ¡ pradžių niekas nesivijo, tačiau vėliau prie jų pribėgo M. Ž. ir D. B.. M. Ž. rėkė „užmuÅ¡iu“ ir telefonu skambino, kažkÄ kviesdamas. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atėjo vaikinas, M.

Ž. pradėjo mosuotis kumščiais, susikibo su M. K. ir abu pargriuvo. Jie į konfliktÄ nesikiÅ¡o iki tol, kol M. K. laikė M. Ž. ir M. B. netrenkė. Tada dar prisidėjo D. B., jo žodžiai „man priepuolis, man priepuolis“ ir pradėjo mėtytis su plytom, kilnoti kojas, pasidarė baisu ir nesaugu ir visi iÅ¡sibėgiojo. Matė, kaip M. B. spyrė M. K. tris kartus į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, bandė jį nustumti nuo M. Ž., matė kai D. B. padavė gulinčiam M. Ž. trinkelę, sakė „pribaik jį“.

Jis iÅ¡kvietė policijÄ ir kai ji atvažiavo, visi sugrįžo prie sumuÅ¡to M. K..Liudytojas M. B. paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ buvo Å¡okių salėje, o draugai laukė lauke. Kai išėjo, matė garsiai kalbančius M. Ž. ir M. K.. Pasirodė policijos pareigÅ«nai. Jis matė, kaip tuo metu M. Ž. sudavė į galvos sritį M. K.. Baigėsi tuo, kad visi iÅ¡siskirstė. Po to juos M. Ž. ir D. B. pasivijo (duomenys neskelbtini) gatvėje ties banku. Eidami M. Ž. rėkavo, vadino necenzÅ«riniais žodžiais, o po to užpuolė M.

K. ir jį sumušė. Tuo metu D. B. buvo pastvėręs trinkelių, jomis mosikavosi, kėsinosi mesti į jį, bet jis pabėgo. Jie buvo keturi, visi buvo nusiteikę agresyviai. Tai M. B., M. Ž., D. B. ir M. G..Liudytojas A. P. paliudijo, kad prie kultūros namų tarp M. Ž. ir M. K. kilo konfliktas ir jis matė, kaip M. K. sudavė M. Ž.. Kai atvažiavo policija, jis pasišalino.Liudytojas D. A. paaiškino, kad tarp M. Ž. ir M. K. prasidėjo konfliktas. Kas pirmas pradėjo, pasakyti negali. M. Ž. buvo nepatenkintas, bet pirmas puolė M.

K., kibo į atlapus, trenkė M. Ž. į veidÄ . Po to rimčiau susikibo, mušėsi jie abudu, pargriuvo ant žemės. M. Ž. apačioje, o M. K. ant jo. Toliau atsirado D. B. su M. B.. Matė, kaip D. B. metė trinkeles į žemę link jų, bet nepataikė, visi iÅ¡silakstė. M. B. M. K. spyrė į galvos sritį. Kai viskas baigėsi, visi iÅ¡silakstė, liko tik M. K., atvažiavus policijos pareigÅ«nams, sugrįžo ir M. K. draugai.Liudytojas V. Ž. paaiÅ¡kino, kad kitÄ dienÄ po įvykio 11 val. jis telefonu Å¡nekėjosi su nukentėjusiuoju ir mano, kad pokalbio metu žandikaulis nukentėjusiam nebuvo sulaužytas, nes jis normaliai kalbėjo.

Jis jo paklausė, kas įvyko, tai nukentėjęs jam pasakė, kad buvo konfliktas su jo broliu, kad jie susimušė, tačiau jis brolį sutvarkė, o nuo M. B. gavo per galvÄ .Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje M. K. yra konstatuotas apatinio žandikaulio sÄ narinės ataugos deÅ¡inės pusės lūžimas, odos nubrozdinimai kaktoje ir deÅ¡inės pusės paakio ir skruosto srityse. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.M. Ž. ir M. B. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 dalį, nes vieÅ¡oje vietoje rodydami aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ visuomenei, įžūliu elgesiu pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. Ž. prie kultÅ«ros pastato centro, susirinkusio į diskotekÄ jaunimo akivaizdoje be jokios priežasties kibo, koliojo, grasino, smÅ«giavo nukentėjusiam, o vėliau (duomenys neskelbtini) gatvėje, prisijungus M. B., panaudodami fizinį smurtÄ , nukentėjusį sumušė.M. Ž. veiksmai kvalifikuojami ir pagal BK 138 str. 2 dalies 8 punktÄ , nes iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų smurtaudamas – D. B. paduota tam tikslui trinkele suduodamas į veidÄ - tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusį.D.

B. veiksmai kvalifikuojami kaip padėjėjo pagal BK 24 str. 6 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktÄ , nes, paduodamas trinkelę ir liepdamas nukentėjusįjį pribaigti, padėjo M. Ž. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai jį sužaloti. Bylos medžiaga nustatyta, kad D. B. ėjo kartu su M. Ž., pastarajam ėmus pulti nukentėjusįjį, D. B. elgėsi aplinkinių atžvilgiu agresyviai: rėkavo, mėtė trinkeles į žemę ir į ten buvusius jaunuolius, juos vaikė. Teismo posėdyje apklausti liudytojai E. B. ir J.

B. paliudijo, kad matė D. B., paduodant trinkelę gulinčiam M. Ž. ir sakant pribaigti nukentėjusįjį. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir kiti ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai. Nukentėjęs M. K. teismo posėdyje patvirtino, kad girdėjo, liepiant M. Ž. jį pribaigti, pažino D. B. balsÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų asmenų parodymais. Nukentėjęs M. K. yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad kreipėsi į UAB „Alidenta“, kuri sudarė nuskylusių dantų ir pakitusios dantų padėties gydymo planÄ ir nustatė preliminariÄ gydymo kainÄ 17 000 Lt.

PraÅ¡o jÄ priteisti iÅ¡ kaltų asmenų. Dėl jį sumuÅ¡usių asmenų veiksmų jis patyrė skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ Å¾monių akivaizdoje, emocinę depresijÄ , kad buvo sužalotas. Patyrė nepatogumus, nes negalėjo normaliai valgyti, kalbėti, Å¡ypsotis. Neturtinę žalÄ vertina 15 tÅ«kstančių litų ir praÅ¡o jÄ priteisti. Pagal LR CK 6.263 str. kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarius žalos privalo jÄ atlyginti.

CK 6.250 str. 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra atlyginama, kai ji padaroma nusikaltimu asmens sveikatai. Bylos duomenys rodo, kad nukentėjusiam M. K. nusikaltimu buvo sužalota sveikata. Pagal CK 6.283 str. 1 dalį jis turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimÄ .IÅ¡ nukentėjusiojo pateikto dantų gydymo plano negalima kategoriÅ¡kai padaryti iÅ¡vados, kad visas gydymas tapo reikalingu tik dėl padarytų sužalojimų. Plane minima septynių dantų, pažeistų karieso, gydymas, Å¡eÅ¡ių nuskylusių dantų estetinis plombavimas ir panaÅ¡iai.

Teismas mano, kad reikalinga papildoma specialisto konsultacija, kurioje bÅ«tų aiÅ¡kiai pasakyta, ar visos plane numatytos gydymo paslaugos turi bÅ«ti atliktos dėl nukentėjusiam padarytų sužalojimų. Vienas iÅ¡ kriterijų neturtinei žalai nustatyti, yra padarytos turtinės žalos dydis. Kadangi negalima turtinės ir neturtinės žalos galutinai apskaičiuoti, neatidėjus bylos nagrinėjimo, todėl nukentėjusio civilinio ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ teismas perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka(BPK 115 str. 2 dalis).Teismas, kaltinamiesiems skiria bausmę, įvertinęs bylos aplinkybes, svarbias Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui ir vadovaujantis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.M.

Ž. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Padarė nusikalstamas veikas tyčia, viena iÅ¡ jų yra laikoma apysunkiu nusikaltimu. Pažymėtina, kad M. Ž. už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus yra teisiamas trečiÄ kartÄ . Å iuo metu atlieka bausmę už tyčinio ir neatsargaus nusikaltimo padarymÄ . Å ias nusikalstamas veikas padarė, atlikdamas bausmę, t. y., neatlikęs Vilniaus apygardos teismo 2009-09-14 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pats savo veiksmų kritiÅ¡kai nevertina, laiko, kad nusikaltimo nepadarė.

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad M. Ž. taisytis nelinkęs. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jÄ nustatant atlikti pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2009-09-14 nuosprendžiu paskirta bausmė yra subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu. Paskyrus Å¡iuo nuosprendžiu bausmę, pagal nuosprendžių sutaptį, bausmė turi bÅ«ti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis Å¡io nuosprendžio priėmimo dienai M.

B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltu prisipažino ir gailisi, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusio. Jo padaryta nusikalstama veika yra nesunki. Nusikalto, neturėdamas teistumo. Jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, paskiriant įpareigojimus.D. B. padarė apysunkį nusikaltimÄ . Teisiamas pirmÄ kartÄ . BK 55 str. yra sakoma, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už apysunkį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

BK 138 str. 2 dalies 8 punkte numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. D. B. charakterizuojamas gerai. Jo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visos Å¡ios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaudamasis LR BPK 302 str.,303 str. 2 d., teismasn u s p r e n d ž i a:             M. Ž. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal LR BK 284 str. 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 138 str. 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu dviem metams.

Pritaikius BK 63 str. 1 ir 5 punktus apėmimo bÅ«du bausmes subendrinti ir galutinę bausmę už Å¡iuos nusikaltimus paskirti laisvės atėmimÄ dviem metams, atliekant bausmę pataisos namuose. BK 64 str. 1 ir 4 punktų pagrindu Å¡ios paskirtos bausmės dalį dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du pridėti prie Vilniaus apygardos teismo 2009-09-14 nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos su Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies 2 metų 8 mėnesių 15 dienų ir galutinę bausmę pagal nuosprendžių sutaptį paskirti laisvės atėmimÄ keturiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose, uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams;Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos 2012 m. kovo 27 d.Iki įsiteisės nuosprendis skirti kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ .M.

B. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu vieneriems metams. BK 63 str. 4 ir 9 punktais Å¡iÄ bausmę visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2011 m. gegužės 24 d. Å irvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimÄ dvejiems metams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir pagal ankstesnįjį nuosprendį nukentėjusiems atlyginti žalÄ .  Į bausmės laikÄ Ä¯skaityti 2011m. gegužės 24 d. nuosprendžiu atliktÄ bausmę.Iki įsiteisės nuosprendis kardomosios priemonės neskirti.D.

B. pripažinti kaltu pagal LR BK 24 str. 6 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktÄ ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 75 str. Bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, taip pat be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms parom.Iki įsiteisės nuosprendis kardomosios priemonės neskirti.Pripažinti M. K. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktus – striukę ir džemperį – grÄ Å¾inti M. K..Teismo nuosprendis gali bÅ«ti skundžiamas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per nuosprendį priėmusį teismÄ , o M. Ž. Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos. Teisėja                                                                                                        Danguolė Å uminaitė