a219cd75-5dbb-4e58-a561-23d3cbfdef6c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-534-580/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27486-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Ž. P. ieÅ¡kinį atsakovei J. G. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo priteisimo, trečiasis asmuo I. A., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                           n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Ž. P. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-08 papildomu sprendimu, priimtais civilinėje byloje Nr. 2-3418-868/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutartimi nustatytÄ nepilnamečių vaikų G. M. P. ir B. L. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant su ieÅ¡kovu, priteisti iÅ¡ atsakovės J. G. dukrai 347,54 Eur iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, priteisti iÅ¡ atsakovės sÅ«naus naudai 231,70 Eur iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams iÅ¡ atsakovės priteistas iÅ¡laikymui skirtas pinigų sumas, uzufrukto teise tvarko ieÅ¡kovas, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-24 sprendimu bei 2014-05-08 papildomu sprendimu nustatė vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ vaikams, nustatė ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkÄ . Vilniaus apygardos teismas 2015-02-24 nutartimi sprendimÄ paliko iÅ¡ esmės nepakeistÄ , papildomai nustatė pereinamÄ jį 6 mėnesių laikotarpį, kurio metu ieÅ¡kovo bendravime su vaikais turėjo dalyvauti psichologas. Atsakovė pereinamuoju laikotarpiu neatliko sprendime nurodytų veiksmų.

Vaikų prisiriÅ¡imas prie atsakovės yra sÄ lygotas jos elgesio. Nevykdydama teismo sprendimo atsakovė ardo ieÅ¡kovo ir vaikų tarpusavio santykius. Atvykęs pasiimti vaikų teismo sprendime nurodyta tvarka, ieÅ¡kovas buvo neįleidžiamas. Mokykloje ieÅ¡kovas galėjo bendrauti su vaikais per didžiÄ jÄ pertraukÄ , tačiau vaikai jo vengė. RyÅ¡ys bÅ«tų atkurtas vaikams gyvenant su ieÅ¡kovu. Vaikams reikalinga psichologinė pagalba, nes nustatytas vaikų raidos sutrikimas dėl artimiausios aplinkos, o atsakovė neužtikrina reikalingos pagalbos.

Vaikai buvo pervesti į žemesnio lygio mokyklÄ , mokykloje ir medicinos įstaigoje atsakovei pataikaujama. 2015 m. atlikta atsakovės psichologinė ekspertizė. Atsakovė galėtų auginti vaikus tik naudodamasi psichologų pagalba. Kadangi atsakovė psichologinių sutrikimų nesigydo, vaikams su ja nesaugu. Nemokėjo iÅ¡laikymo vaikams tik dėl to, kad atsakovė bÅ«tų jį naudojusi ne vaikų poreikiams. Pakeitus gyvenamÄ jÄ vietÄ patirtas diskomfortas bus kompensuotas galimybe gyventi visavertį vaikų gyvenimÄ .

Atsakovė J. G. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad gyveno su ieÅ¡kovu kol paaiÅ¡kėjo jo romanas su vaikų klasiokų mama, su kuria ieÅ¡kovas gyvena buvusiuose Å¡eimos namuose. IeÅ¡kovas nuolat Å¡meižė atsakovę. Gydymo įstaigos vaikams psichikos sutrikimų nenustatė. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų apie savo finansines galimybes rÅ«pintis vaikais. Bendravimas su vaikais pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ nevyko, nes ieÅ¡kovas nepasirašė sutarties su Å¡ias paslaugas turėjusia teikti įmone.

IeÅ¡kinio tikslas – nemokėti iÅ¡laikymo vaikams ir atstatyti reputacijÄ palikus Å¡eimÄ . IeÅ¡kovas turi skolų ir vengia jas grÄ Å¾inti. Ä® gegužės 11 dienÄ turėjusį vykti susitikimÄ atsakovė su vaikais neatvyko, nes dukrai pasidarė bloga, ji vėmė. Naujo susitikimo atsakovė nederino, laukė kol bus nustatyta kita data. IeÅ¡kovas neteikė iÅ¡laikymo vaikams, iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ sumokėjo į advokato depozitinę sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovo pateiktos pažymos suraÅ¡ytos ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų pagrindu, nemačius vaikų.

Jei vaikams būtų reikalinga psichologinė pagalba, apie tai nurodytų gydymo įstaiga ir mokykla. Bendravimo grafikas kertasi su vaikų neformalaus ugdymo užsiėmimais. Ieškovo požiūris į atsakovės psichinės sveikatos būklę verčia manyti, kad ieškovas tinkamai neužtikrintų atsakovės bendravimo su vaikais. Dukros santykiai su trečiuoju asmeniu I. A. įtempti. Trečiasis asmuo I. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji ir ieškovas pasirengę priimti gyventi ieškovo vaikus.

Jos ir ieÅ¡kovo gaunamos pajamos užtikrins geras vaikų gyvenimo sÄ lygas, ji pasirengusi vaikais rÅ«pintis. Atsakovės elgesys kelia abejones dėl jos psichologinės bÅ«klės.Byloje iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) nurodė, kad ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu I. A. ir jos dviem dukromis bei bendra dukra gyvena 7 kambarių name. Atsakovė su vaikais gyvena dviejų kambarių tvarkingame bute.

Vaikai atskiro kambario neturi, pamokas ruoÅ¡ia svetainėje. Sudarytos tinkamos sÄ lygos gyventi, mokytis, ilsėtis. Dukra nurodė, kad su tėvu bendrauti nenori. SÅ«nus nurodė, kad ieÅ¡kovas yra melagis, persekioja, ateina į mokyklÄ . Vaikai mokosi, lanko bÅ«relius. Byloje nėra duomenų, kad gyvenimas su ieÅ¡kovu labiau atitiktų vaikų interesus, todėl turėtų bÅ«ti iÅ¡saugotas vaikų aplinkos stabilumas. Pakeitus vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , bÅ«tų sutrikdytas vaikų ryÅ¡ys su atsakove, pakeitimas padarytų vaikams emocinės žalos.

Vaikai iÅ¡sako neigiamas nuostatas ieÅ¡kovo atžvilgiu, tačiau nėra duomenų, kad taip yra dėl atsakovės įtakos. IeÅ¡kovo atvykimas į ugdymo įstaigÄ vaikams nepatinka. Atsakovė sudarė galimybę įvertinti gyvenimo sÄ lygas, sutiko su vaikų apklausa, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji nebendradarbiauja. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės sveikata neleidžia rÅ«pintis vaikais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir pakartotinai nustatė pereinamÄ jį 6 mėnesių laikotarpį, kuomet ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja tarpininkaujant UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui pagal jo sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje.

Atsakovė įpareigota užtikrinti nepilnamečių vaikų atvykimÄ paskirto specialisto nurodytu laiku, į jo nurodytÄ vietÄ . Už paskirto specialisto mokamas paslaugas Å¡alys apmoka lygiomis dalimis. Nustatė, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Ä®pareigojo ieÅ¡kovÄ ir atsakovę lankyti psichologines konsultacijas pas UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtus psichologus. Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3418-868/2014 (toliau – ir Sprendimas) iÅ¡ ieÅ¡kovo dukters iÅ¡laikymui priteista po 347,54 Eur per mėnesį, sÅ«naus – po 231,70 Eur, iki vaikų pilnametystės. Nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pasiima vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos kas antrÄ penktadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾ina sekmadienį 20.00 val., taip pat kiekvienÄ trečiadienį 16.00 valandÄ ir grÄ Å¾ina 20.00 val.

Vilniaus apygardos teismas 2015-02-24 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimÄ dalyje dėl bendravimo tvarkos patikslinto nustatydamas pereinamÄ jį 6 mėnesių laikotarpį, kurio metu ieÅ¡kovas bendrauja su vaikais tarpininkaujant Å¡eimos psichologui ar psichoterapeutui pagal Å¡io specialisto sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje; dėl galinčio teikti paslaugas specialisto Å¡alys susitaria per dvi savaites nuo teismo nutarties priėmimo dienos; nesutarus bendravimas vyksta Vaiko teisių apsaugos tarnybos nurodyto specialisto pagalba; ieÅ¡kovė įpareigota užtikrinti nepilnamečių vaikų atvykimÄ specialisto nurodytu laiku ir vietoje; už paslaugas specialistui apmokama Å¡alių susitarimu, o nesusitarus – lygiomis dalimis.

Teismas pažymėjo, jog ieškovo argumentai, kad atsakovė turi psichinės sveikatos sutrikimų, netinkamai rūpinasi vaikų sveikata, neleidžia vaikams bendrauti su ieškovu buvo įvertinti anstesnėje byloje. Teismas nesivadovavo Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2014-01-20 išvada.Sprendime nustatyta, kad vaikai nuo 2011 m. pabaigos gyvena atsakove. Įrodymų, kad atsakovė negali auginti vaikų, nėra. Nepateikta įrodymų, kad po Sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutarties atsakovės psichikos sveikatos būklė pasikeitė. 2014-11-20–2015-07-20 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriuo atsakovei nustatyta specifinių mišraus tipo asmenybės sutrikimo bruožų, parengtas baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovė buvo įtariama dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo (ikiteisminis tyrimas nutrauktas).

Ekspertizė neskirta nustatyti ar sutrikimai gali turėti įtakos atsakovės galimybėms auginti vaikus. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad asmenybės sutrikimas nesunkus, tai asmens charakterio ypatumai, kurie netrukdo rÅ«pintis vaikais. Ekspertizės aktas įvertintas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.Vaikai nurodė, kad jiems saugu gyventi su mama. Dukra pademonstravo neigiamÄ požiÅ«rį į ieÅ¡kovÄ , sÅ«nus nurodė, kad tėčio neturi. Sprendė, kad vaikų emocinis ryÅ¡ys su ieÅ¡kovu yra nutrÅ«kęs. Ekspertė D.

T. paaiÅ¡kino, kad dukra negalėtų gyventi su ieÅ¡kovu. Å alių santykiams esant konfliktiÅ¡kiems, nustačius vaikų gyvenamÄ sias vietas atskirai, kiltų grėsmė harmoningų brolio ir sesers santykių vystymuisi.UAB „SK Medicinos diagnostikos ir gydymo centras“, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, organizavo gydytojų konsiliumus, vaikams teikė konsultacijas. 2016-05-10 konsultacijos metu sÅ«nui rekomenduota konsultacija dėl psichomotorinės raidos ir adaptacijos bei aplinkos įtakos, tačiau psichikos sutrikimų nenustatyta.

Konsiliumo metu konstatuotas komplikuotas vaikų bendravimas su tėvu, tėvams rekomenduotas psichologinis konsultavimas. Dukros psichikos ir elgesio sutrikimų nepastebėta. Sūnaus fizinė raida, atmintis atitinka amžių, jis turi savarankiškumo įgūdžius, paskirta psichologo ir psichiatro konsultacija dėl koncentracijos ir adaptacijos sutrikimo kolektyve (medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad sūnus nesutaria su keliais vaikais mokykloje). Psichologo ir psichiatro konsultacijos poreikis nurodomas tik dėl dėmesio koncentracijos ir adaptacijos sutrikimo kolektyve, o ne psichologinių sutrikimų.

Vaikų mokymo įstaiga nurodo, jog vaikai mokykloje jaučiasi gerai. SÅ«naus mokymosi rezultatuose pastebimas pasiekimų progresas. Mokykla nurodė, jog vaiko santykis su mama glaudus ir artimas. Vaikų gerovę nuolat stebi mokyklos psichologas, specialios pagalbos poreikis ugdymo įstaigoje nepastebimas. Dukros pasiekimai vertinami labai gerai. Kadangi buvusioje mokykloje mokėsi I. A. vaikai, kurie buvo Å¡alių vaikų klasiokai, išėjimas į kitÄ mokyklÄ padėjo iÅ¡vengti konfliktinių situacijų. Ankstesnių ugdymo įstaigų nurodamos aplinkybės galėjo bÅ«ti susijusios su vaikų patirtu stresu dėl tėvų skyrybų, todėl vertintini Å¡iuo metu ugdymo įstaigos teikiami duomenys.

Vaikų bÅ«klė yra pagerėjusi, jų pasiekimai moksle vertinami teigiamai, nėra duomenų apie žymias sveikatos problemas. Byloje nenustatyta, kad tiek gydymo, tiek ugdymo įstaigos, tiek Vaiko teisių apsaugos skyrius pataikauja atsakovei. IeÅ¡kovo skleidžiama informacija neva atsakovė serga psichine liga, įvertinta kaip tendencinga. IeÅ¡kovui 2013-01-24 skirta administracinė nuobauda už neteisėtÄ trukdymÄ vaikui naudotis savo teisėmis. Vaikų prisiriÅ¡imas prie atsakovės sÄ lygotas ir paties ieÅ¡kovo elgesio.

IeÅ¡kinio pateikimo metu ieÅ¡kovo skola dėl iÅ¡laikymo sudarė 17 106,64 Eur. Nagrinėjant bylÄ ieÅ¡kovas 18 050 Eur sumÄ deponavo advokato sÄ skaitoje, kuri buvo pervesta antstoliui. IÅ¡laikymo nemokėjimÄ vertino kaip prieÅ¡ingÄ veiksmÄ vaikų interesams. Vaikai su nauja atsakovo Å¡eima nebendrauja, dukra turi neigiamÄ požiÅ«rį. Su ieÅ¡kovu gyvena asmenys, su kuriais vaikus sieja komplikuoti prisiminimai. IeÅ¡kovo Å¡eimoje gims dar vienas vaikas. IeÅ¡kovas neturėtų galimybių skirti daugiau dėmesio į jo Å¡eimÄ gyventi perkeltiems Å¡alių vaikams.

IeÅ¡kovo gyvenamoji aplinka vaikams emociÅ¡kai nesaugi. IeÅ¡kovas, vykdydamas SprendimÄ , kreipėsi į VÅ¡Ä® Vilniaus Å¡eimos psichologijos centrÄ , praÅ¡ydamas paskirti tarpininkÄ . Paskirta psichologė-psichoterapeutė S. P. Atsakovei neiÅ¡reiÅ¡kus sutikimo dėl Å¡ios psichologės kandidatÅ«ros, Vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigojo Å¡alis kreiptis į UAB „Psichologiniai sprendimai“. IeÅ¡kovui netiko sutartyje su įstaiga nurodytas bendravimo grafikas, todėl jis sutarties nepasirašė.

Atsakovė nurodė negalėsianti atvykti į kelis pirmus susitikimus, o paskyrus kitÄ datÄ nepatvirtino jos tinkamumo ir neatvyko. Atsakovė nurodė, kad vykstant į susitikimÄ su psichologu dukrai pasidarė bloga. Teismo vertinimu, abi Å¡alys apsunkino teismo nustatytos bendravimo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu vykdymÄ . Atsakovė nevykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-31 nutarties dėl laikinos ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkos, kuri iÅ¡ esmės atitinka bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovas turėjo bendrauti su vaikais pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Už nutarties nevykdymÄ atsakovei 2014-02-03 ir 2014-04-23 skirtos baudos. Tačiau ieÅ¡kovas nesikreipė į antstolį dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutarties vykdymo. Pereinamuoju laikotarpiu nebuvo atliekami jokie priverstinio vykdymo veiksmai ir tik jam pasibaigus pradėta vykdyti 2012-08-31 nutartį, priimtÄ iki įpareigojimo pirmiausia atkurti ieÅ¡kovo ryšį su vaikais ir tik tuomet bendrauti įprasta tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutarties priėmimo metu buvusi situacija nepasikeitusi.

Neįvykus teismo nustatytam pereinamajam laikotarpiui nėra galimybės ieÅ¡kovui bendrauti su vaikais tvarka, skirta bendravimui po pereinamojo laikotarpio, kuomet psichologo pagalba bÅ«tų atstatytas ir sustiprintas ieÅ¡kovo ryÅ¡ys su vaikais. Nebendradarbiavimas negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kiniui tenkinti. Vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų jų interesų. Teismas sprendė, kad bÅ«tina pakartotinai nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, kuomet ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja tarpininkaujant psichologui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, bet nevertino Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2014-01-20 bei 2015-07-03 iÅ¡vadų, kuriose konstatuota, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius netinkamai atliko pareigas, konstatuoti sistemingi vaikų teisių pažeidimus.

Teismas apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuÅ¡alinimo atmetė formaliu pagrindu, esÄ Ä¯statymas nenumato galimybės nuÅ¡alinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus, pakeičiant jÄ kito rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriumi. NeaiÅ¡ku kaip teismas nustatė vaikų brandumÄ bei gebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras. Nepilnamečių vaikų brandumas ir gebėjimas iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras nustatomas kompleksinės teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės metu.

Vaikų paaiškinimai negali būti interpretuojami kaip atitinkantys vaikų norus. 2016-04-14 teismo posėdžio metu atsakovė pareiškė, kad teismo ekspertais nepasitiki. Toks vaikų teisėms priešingas atsakovės elgesys teismo nebuvo vertinamas.Tai, kad vaikams reikalinga psichologo ir psichiatro konsultacija, patvirtina Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymos, VŠĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro 2016-01-07 pažyma, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo procesiniai sprendimai. Nepagrįsta teismo išvada, kad gydymo įstaiga nenurodė vaikų sveikatos sutrikimų ir siuntimus išrašė dėl nemažai daliai vaikų būdingo hyperaktyvumo.

Teismas kvestionavo Å¡eimos gydytojos nurodytÄ siuntimo priežastį, neturėdamas medicinos žinių. Nėra duomenų apie Å¡eimos gydytojos diagnozuotus sveikatos sutrikimus sÄ lygojusias priežastis, priežastis turėtų nustatyti gydytojas specialistas. Teismas raÅ¡ytinius įrodymus paneigė vaikų ugdymo įstaigos pažyma bei atsakovės paaiÅ¡kinimais, tačiau toks įrodymų vertinimas yra ydingas. IeÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nuvesti vaikus psichologo ir psichiatro konsultacijai bei suteikus tokias konsultacijas į civilinę bylÄ kviesti ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti specialistus, teikusius konsultacijas vaikams, tačiau teismas formaliais pagrindais praÅ¡ymÄ atmetė.

Teismas netenkino praÅ¡ymo teismo posėdžio metu liudytoja apklausti psichiatrę L. M., kuri surašė pateikė vaikų psichologinės-psichiatrinės bÅ«klės vertinimÄ iÅ¡ jai pateiktų dokumentų, tiesiogiai pabendravusi su kitų sričių gydytojais, kurie turėjo kontaktÄ su vaikais, pabendravusi su abiem tėvais, o ne vien tik su apeliantu.Teismas konstatuodamas tinkamÄ vaikų sveikatos priežiÅ«rÄ nesivadovavo medicinos įstaigų iÅ¡duotais dokumentais, teismo ekspertų iÅ¡vadomis, Nacionalinės M.

K. Čiurlionio menų mokyklos Priėmimo komisijos posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡u, nesiėmė veiksmų objektyviam vaikų psichologinės-psichiatrinės sveikatos iÅ¡tyrimui. Teismo iÅ¡vada, jog dukters išėjimas į kitÄ mokyklÄ ir perėjimas į žemesnę klasę pastarajai pakenkė, nepagrįsta. Apie konfliktus buvusioje mokymo įstaigoje duomenų nėra. Teismo sprendimas nevertinti ankstesnių vaikų ugdymo įstaigų nurodomų aplinkybių leidžia manyti, kad teismas ėmėsi atsakovės atstovo vaidmens.

Teismo iÅ¡kelta versija, kad ankstesnių vaikų ugdymo įstaigų nurodomos aplinkybės gali bÅ«ti siejamos su vaikų patirtu stresu, nepagrįsti, nes skyrybų procesas prasidėjo 2011 m. Nuo Å¡io momento nevyksta vaikų bendravimas su tėvu. Teismas nepagrindė iÅ¡vados, jog atsakovė užtikrina vaikams saugiÄ aplinkÄ , nes atsakovė nesiima jokių veiksmų vaikų ir apelianto santykiams atstatyti. Ä®statymas nedraudžia pinigines prievoles įvykdyti mokant pinigų sumas į notaro, advokato ar antstolio depozitines sÄ skaitas.

IeÅ¡kovas mokėjo už vaikų mokslus mokykloms, medicinos įstaigoms, vaikai daugiau nei metus su ieÅ¡kove gyveno apelianto name, už kurį bankui reikėjo mokėti paskolÄ , o atsakovė nuomojo savo butÄ ir gavo pajamas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apelianto gyvenamoji aplinka vaikams nėra emociÅ¡kai saugi, neatsižvelgė į trečiojo asmens I. A. pateiktÄ atsiliepimÄ . Vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutartį apeliantas nedelsiant surado galimÄ tarpininkę psichologę-psichoterapeutę S. P. ir jos kandidatÅ«rÄ bandė suderinti su atsakove.

To nepavykus padaryti, Vaiko teisių apsaugos skyrius savo nuožiÅ«ra paskyrė tarpininkÄ . UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtos Å¡eimos psichologės G. G.-K. raÅ¡tas patvirtina, kad apelianto susitikimai su vaikais nevyko dėl atsakovės nebendradarbiavimo. Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutartį nukreipus vykdymui atsakovė baudas už nutarties nevykdymÄ mokėtų iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymui skirtų pinigų. Tai pablogins atsakovės ir vaikų materialinę bÅ«klę. IeÅ¡kovo apsisprendimas nesiimti priverstinio nutarties vykdymo yra pateisinamas.

Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodytas pereinamojo laikotarpio pradžios momentas, todėl pereinamasis terminas turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai yra sudaromas Å¡eimos psichologo / psichoterapeuto planas ir paskirtas grafikas. Grafikas nebuvo sudarytas, pereinamasis laikotarpis dėl atsakovės elgesio neprasidėjo. Trečiasis asmuo I. A. atsiliepime palaikė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Laikė, kad sprendimas paremtas tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis.

Teismui nusprendus nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, trečiojo asmens ir trečiojo asmens bei ieÅ¡kovo vaikų, su kuriais gyvena kartu, teisės nebus pažeistos. Pasiekė susitarimÄ dėl ieÅ¡kovo galimybės teismo ar psichologo nustatytu pereinamuoju laikotarpiu pagyventi atskirai nuo Å¡eimos. Å eimoje vyraujanti aplinka yra emociÅ¡kai saugi. Nedarys kliūčių ieÅ¡kovo vaikams bendrauti su atsakove. Atsakovė J. G. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos ieÅ¡kovo ir atsakovės vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo bei iÅ¡laikymo priteisimo. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismeIeÅ¡kovas prašė žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, kurio bÅ«tinumÄ motyvavo liudytojų gydytojos G. G.-K. bei psichiatrės L. M. apklausa, reikalingumu spręsti dėl kompleksinės teismo psichologinės-psichiatrinės ieÅ¡kovės ir atsakovo bei jų vaikų ekspertizės atlikimo bei Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymos bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadų prieÅ¡taringumu.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Aptartas apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo bÅ«tinumo.ŽirmÅ«nų psichikos sveikatos centro 2016-01-07 pažyma, kuriÄ surašė gydytoja L.

M., yra suraÅ¡yta tik iÅ¡ ieÅ¡kovo žodžių, remiantis jo požiÅ«riu į susidariusiÄ situacijÄ . Esant konfliktiÅ¡kiems tėvų ir vaikų santykiams, apklausos metu nebÅ«tų galima gauti duomenų, kurie padėtų tinkamai nustatyti, kokia bendravimo tvarka geriausiai atitiktų tėvų ir vaikų interesus. Vaikai buvo apklausti teismo posėdžio metu dalyvaujant psichologei, byloje yra surinkta ir daugiau vaikų psichologinę charakteristikÄ patvirtinančių duomenų. Apeliantas nenurodo dėl kokių aplinkybių nustatymo jis praÅ¡o liudytoja apklausti gydytojÄ G.

G.-K. Apeliantas nurodo, jog liudytoja yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirto tarpininko pasitelkta psichologė. Byloje nėra duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų pradėjusios vykdyti SprendimÄ , todėl darytina prielaida, jog ieÅ¡kovas norėtų papildomų paaiÅ¡kinimų dėl Å¡ių aplinkybių. Visgi, konkrečiai nepagrįstas praÅ¡ymas dėl papildomos liudytojos apklausos negali bÅ«ti tenkinamas.Susipažinusi su byloje esančiais Å¡alių procesiniais dokumentais bei juos pagrindžiančiais įrodymais, apeliacinio skundo motyvais, kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas nepateikė pagrįstų motyvų, jog bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog pakartotiniai Å¡alių, kurios buvo iÅ¡klausytos pirmosios instancijos teisme, žodiniai paaiÅ¡kinimai apeliacinės instancijos teisme įtakotų bylos baigtį. Atsižvelgiant į tai, jog byloje procesas vyksta dėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, t. y. teismui kartÄ pasisakius dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, vertinant ieÅ¡kovo skundo argumentus pagal byloje esančius įrodymus. Dėl papildomų dokumentų prijungimo apeliacinės instancijos teismeIeÅ¡kovas praÅ¡o prijungti papildomÄ Ä¯rodymÄ â€“ ieÅ¡kovo ir gydytojos D.

S. susiraÅ¡inėjimÄ elektroninio paÅ¡to laiÅ¡kais (El. b. t. 4, b. l. 69-70). Mano, jog susiraÅ¡inėjimas vykęs po sprendimo priėmimo, turėtų bÅ«ti vertinamas sprendžiant klausimÄ dėl vaikų teisės į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ užtikrinimo. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Gydytojos D.

S. susiraÅ¡inėjimas elektroninio paÅ¡to laiÅ¡kais yra įvykęs jau po teismo sprendimo priėmimo, tai yra susiję su vaiko teisėmis, todėl teisėjų kolegija naujus įrodymus prijungia prie bylos.Dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuÅ¡alinimoApeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo praÅ¡ymo nuÅ¡alinti Vaiko teisių apsaugos skyrių nuo nagrinėjamos bylos. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2015-11-05 vykusio teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuÅ¡alinimo (El. b. t. 2, b. l. 167-168, 172-175).

NuÅ¡alinimÄ grindė Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2014-01-20 bei 2015-07-13 pažymose nustatytų Vaiko teisių apsaugos skyriaus atliktais pažeidimais bei tuo, jog po Å¡ių pažymų byloje iÅ¡vadÄ teikianti institucija turi iÅ¡ankstinę neigiamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovÄ . Pirmosios instancijos teismas 2015-11-05 teismo posėdžio metu netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo motyvuodamas tuo, kad Vaiko teisių apsaugos institucija veikia teritoriniu principu teikdama iÅ¡vadas konkrečioje byloje, o civilinio proceso įstatymai nenumato galimybės nuÅ¡alinti iÅ¡vadÄ byloje teikiančiÄ institucijÄ .

Papildomai pažymėjo, jog iÅ¡vados byloje teismui nėra privalomos ir vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvui, jog CPK nenumato galimybės nuÅ¡alinti iÅ¡vadÄ byloje teikiančiÄ institucijÄ . CPK 64 bei 67 straipsniai numato baigtinį sÄ raÅ¡Ä asmenų, kurie gali bÅ«ti nuÅ¡alinami civiliniame procese. Byloje dėl Å¡eimos teisinių santykių iÅ¡vadÄ teikianti institucija nepatenka į CPK 64 bei 67 straipsniuose nurodytÄ asmenų ratÄ .

Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad institucijos teikiama iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų byloje, o teismas nėra saistomas iÅ¡vadoje nurodytų teiginių. IeÅ¡kovas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai turėtų teisinį suinteresuotumÄ proceso baigtumu, pavyzdžiui, giminystės ryÅ¡iai, valdymo ir pavaldumo teisiniai santykiai tarp darbuotojų ir proceso dalyvių. Vien ta aplinkybė, jog Vaiko teisių apsaugos kontrolierė surašė 2014-01-20 bei 2015-07-13 pažymas, kuriose nurodomi galimi institucijos darbo veiklos organizavimo trÅ«kumai, nereiÅ¡kia, kad iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucijos darbuotojai bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pažymėta aplinkybe, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius į bylÄ pateikė 2015-09-02 bei 2015-11-05 iÅ¡vadas (El. b. t. 2, b. l. 80-84, 158-162), t. y. iÅ¡vadas, kurios buvo suraÅ¡ytos po, bet ne prieÅ¡ Vaiko teisių apsaugos kontrolierės priimtas pažymas. Be to, pas ieÅ¡kovÄ ir atsakovę namuose lankėsi skirtingos specialistės (R. V. – pas ieÅ¡kovÄ , J. Ž. – pas atsakovę), o teismo posėdyje, vykusiame 2016-04-14, dalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė R.

Ž. (El. b. t. 3, b. l. 129-130). Byloje pasisakė trys specialistės, todėl šališkumas ir neobjektyvumas ieškovo atžvilgiu mažai tikėtinas. Vaiko teisių apsaugos skyriai yra struktūriniai kiekvienos savivaldybės administracijos padaliniai. Savivaldos funkcijų vykdymas yra užtikrinamas tos savivaldybės teritorijoje, kurios administracijai priklauso struktūrinis padalinys. Nėra teisinio pagrindo vienos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pavesti atlikti funkcijas kitos savivaldybės teritorijoje.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenušalino Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Dėl vaiko brandos vertinimoApeliantas ginčija vaikų brandumÄ bei gebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras.1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnyje įtvirtinta teisė vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiÅ«ras, laisvai reikÅ¡ti savo nuomonę visais jį liečiančiais klausimais, o vaiko pažiÅ«roms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumÄ , skiriama daug dėmesio. Konvencijos nuostatuose nenumatytas minimalus vaiko amžius, nuo kurio vaikas turėtų bÅ«ti pripažintas pasiekusiu reikiamÄ brandÄ tam, kad į jo nuomonę turėtų bÅ«ti atsižvelgiama.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.164 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ ir priimant sprendimÄ Ä¯ jo norus turi bÅ«ti atsižvelgta, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. AnalogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir CK 3.177 straipsnyje. Apžvelgus tiek Konvencijos, tiek CK nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog įstatymai nenumato nei minimalių amžiaus ribų, nuo kurių galima bÅ«tų vaikÄ apklausti teisme, nei vaiko brandos nustatymo kriterijų.

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog aiÅ¡­kin­da­ma­sis vaiko pa­Å¾iÅ«­ras ir no­rus, teismas tu­ri iÅ¡­si­aiÅ¡­kin­ti, ar vai­kas pa­kan­ka­mai bran­dus, kad juos su­for­muluo­tų ir iÅ¡­reikÅ¡­tų. Teis­mas, su­abe­jo­jęs vai­ko ge­bė­ji­mu su­for­mu­luo­ti ir iÅ¡­reikÅ¡­ti sa­vo pa­Å¾iÅ«­ras, ga­li į teis­mo po­sė­dį pa­kvies­ti eks­per­tÄ psi­cho­lo­gÄ . Vai­ko no­rai ir pa­Å¾iÅ«­ros tu­ri bÅ«­ti iÅ¡­si­aiÅ¡­kin­ti ne­pri­klau­so­mai nuo jo am­Å¾iaus, svar­biau­sia, kad jis su­ge­bė­tų juos su­for­mu­luo­ti ir iÅ¡­reikÅ¡­ti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , tėvams gyvenant skyrium“ 12 punktas).Nustatyta, jog 2016-06-02 teismo posėdžio metu buvo apklausti nepilnamečiai vaikai – B.

L. P. ir G. M. P. (El. b. t. 3, b. l. 179-180). Nepilnamečių apklausos metu dalyvavo teismo psichologė Simona Bartkienė. Nustatyta, jog apklausos metu B. L. P. buvo 7 metai, vaikas atsakė į Å¡alių parengtus bei psichologės užduotus klausimus. 2016-06-02 garso įraÅ¡e vaiko kalba riÅ¡li, suprantama, vaikas aiÅ¡kiai atsakė į užduotus klausimus, pateikė savo paaiÅ¡kinimus dėl gyvenimo su mama ir seserimi G. M. P. Posėdžio metu teigiamai atsiliepė apie motinÄ , iÅ¡reiÅ¡kė neigiamas emocijas apie tėvÄ . 2016-06-02 apklausos metu G.

M. P. buvo 11 metų, vaikas riÅ¡liai ir aiÅ¡kiai atsakė į Å¡alių parengtus bei psichologės užduotus klausimus, papasakojo apie įvykius Å¡eimoje, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ dėl gyvenimo su mama ir nenoro matytis su tėvu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikų raida neatitiktų jų biologinio amžiaus. Teismo psichologė, dalyvavusi vaikų apklausoje, taip pat neiÅ¡sakė pastabų, jog vaikai į supančiÄ aplinkÄ reaguotų neadekvačiai, negebėtų iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės, nesuprantÄ vykstančio proceso bei klausimų esmės. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-02-29 iÅ¡vadoje nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog vaikams reikalinga psichologo pagalba (El. b. t. 3, b. l. 74-75).

VÅ¡Ä® „Šiuolaikinės mokyklos centras“ 2016-02-29 bei 2016-05-26 raÅ¡tuose nurodyta, jog mokyklos psichologas asmeninės specialios pagalbos poreikio vaikams nemato (El. b. t. 3, b. l. 85, 140). UAB SK Impeks Medicinos diagnostikos centro 2016-05-31 konsultacijoje nurodyta, jog B. pateikti atsakymai į gydytojų klausimus atitinka Å¡ios amžiaus grupės vaikų brandÄ (el. b. t. 3, b. l. 171). UAB SK Impeks Medicinos diagnostikos centro 2016-05-31 raÅ¡te nurodyta, jog 2016-05-10 gydytojų konsultacijos metų psichikos sutrikimų, dėl kurių reikėtų organizuoti gydytojų konsiliumÄ dėl B. psichikos sveikatos, nenustatyta (El. b. t. 3, b. l. 161).

Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, ir apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl vaikų gebėjimo iÅ¡sakyti savo nuomonę. Pažymėtina, jog klausimai vaikų apklausai Å¡alių buvo paruoÅ¡ti iÅ¡ anksto, Å¡alys turėjo galimybę pateikti pastabas dėl klausimų. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo abejoti vaikų galimybėmis iÅ¡sakyti bei iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę apie Å¡eimos santykius. Apelianto teigimu, vaikams reikalinga skubi specialistų (psichologų-psichiatrų) pagalba, kurios bÅ«tinumÄ patvirtina Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2014-01-20 bei 2015-07-13 pažymos, 2016-01-07 VÅ Ä® „ŽirmÅ«nų psichikos sveikatos centras“ pažyma, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo procesiniai sprendimai.

Kolegijos teisėjai nesutinka su tokiais apelianto teiginiais ir pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui. Dėl byloje esančių Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2014-01-20 bei 2015-07-13 pažymos Å¡ioje byloje suraÅ¡ytos anksčiau, nei Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadas į Å¡iÄ bylÄ . Tai rodo, jog kontrolierės pažymose nurodyti Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbo trÅ«kumai bylai aktualiu laiku teikiant dokumentus nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados pateiktos 2015-09-02 ir 2015-11-05. Apeliantas akcentuoja UAB SK Impeks Medicinos diagnostikos centro gydytojos L. Ž. 2016-05-10 pakartotinę konsultacijÄ , kurioje nurodytas sÅ«naus hyperaktyvumas bei rekomenduota psichologo ir psichiatro konsultacija dėl dėmesio koncentracijos ir adaptacijos sutrikimo kolektyve (El. b. t. 3, b. l. 143-145), tačiau UAB SK Impeks Medicinos diagnostikos centro 2016-05-31 raÅ¡te nurodyta, jog B. psichikos sutrikimų, dėl kurių reikėtų organizuoti gydytojų psichiatrų konsiliumÄ , nėra (El. b. t. 3, b. l. 161).

Prie 2016-05-31 esančiuose konsultacijų formose taip pat nėra duomenų apie tai, jog vaikams reikalinga skubi medicininė pagalba, prieÅ¡ingai – pažymose nurodyta, jog vaikų sveikatos bÅ«klė gera (El. b. t. 3, b. l. 164-174). IÅ¡ byloje esančio 2016-05-10 pakartotinės konsultacijos formos matyti, jog vaikui B. fizinių ar psichinių pokyčių, nebÅ«dingų tokio amžiaus vaikui, nenustatyta (El. b. t. 3, b. l. 171-172). Minėtame iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog vaikas siunčiamas į pirminės psichikos sveikatos centrÄ dėl hyperaktyvumo (elgesio sutrikimas) (sunkiai ilgesnį laikÄ susikaupia ties viena užduotimi, ypač, jeigu vaiku ji neįdomi) ir dėmesio koncentracijos.

Nė vienoje iÅ¡ apelianto teismui pateiktų medicininių dokumentų nėra nurodyta, jog vaikams reikalinga skubi psichologo-psichiatro pagalba. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vaikų nuomonė vertinama visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais. Kolegija atmeta apelianto teiginius, susijusius su vaikų brandos nepakankamumu Å¡ioje byloje kaip nepagrįstus ir pažymi, jog esant aplinkybei, kai dėl vaikų brandos bei pakankamo gebėjimo iÅ¡sakyti savo nuomonę dėl Å¡eimoje esančių santykių, kuri abejonių nekelia nei teismo psichologei, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, bÅ«tinybės skirti kompleksinę psichologinę-psichiatrinę ekspertizę nėra.          Dėl įrodymų vertinimoIeÅ¡kovas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ byloje esančių įrodymų vertinimÄ .

Ä®rodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®rodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog dukters išėjimas į kitÄ mokyklÄ ir perėjimas į žemesnę klasę pastarajai pakenkė.

IeÅ¡kovas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog vaiko mokyklos pakeitimas sÄ lygojo dukros interesų pažeidimÄ . VÅ¡Ä® Å iuolaikinės mokyklos centro 2015-10-01 raÅ¡to matyti, kad G. iki 6 metų lankė prancÅ«ziÅ¡ko modelio mokyklÄ , o vėliau perėjo į lietuviÅ¡ko modelio mokyklÄ , todėl objektyviai atsirado tiek amžiaus skirtumas tarp G. ir mokinių Å¡eÅ¡toje klasėje (G. bÅ«tų metais jaunesnė už bendraklasius), tiek skirtumai tarp lietuviÅ¡kos mokymosi programos bei prancÅ«ziÅ¡kos (El. b. t. 2, b. l. 163-164).

IÅ¡ mokyklos raÅ¡to matyti, jog G. puikiai adaptavosi naujoje aplinkoje, sutaria su bendraklasiais. Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, nepagrįsti apelianto teiginiai, jog mokyklos pakeitimas pakenkė dukrai. IÅ¡ mokyklos raÅ¡to matyti, jog nei dukros savijauta, nei mokymosi rezultatai nepablogėjo, o pačiame raÅ¡te nurodyta, jog ieÅ¡kovas nepatenkintas dėl mokyklos pakeitimo iÅ¡ esmės dėl subjektyvių priežasčių (mano, kad dukra mokėsi gerai ir labai gerai, todėl turėjo bÅ«ti perkelta iÅ¡syk į Å¡eÅ¡tÄ klasę).

Sutiktina su skundžiamo sprendimo motyvais, jog ankstesnių ugdymo įstaigų nurodamos aplinkybės galėjo bÅ«ti susijusios su vaikų patirtu stresu dėl tėvų skyrybų, todėl byloje turi bÅ«ti vertintini Å¡iuo metu ugdymo įstaigos teikiami duomenys, o ne prieÅ¡ tai buvusių, ypač, kai byloje yra duomenų apie tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens I. A. vaikai mokėsi toje pačioje klasėje (El. b. t. 1, b. l. 13; t. 3, b. l. 116). Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė, jog atsakovė užtikrina vaikams saugiÄ aplinkÄ .

Pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungtyniÅ¡kumo principas (CPK 12 straipsnis), todėl ne teismas turi pagrįsti, kad atsakovė užtikrina saugiÄ aplinkÄ vaikams, o ieÅ¡kovas turi įrodyti, jog vaikams bÅ«ti su atsakove yra nesaugu, atsakovė neužtikrina tinkamų vaikų gyvenimo sÄ lygų (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ byloje esančios Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados nustatyta, jog atsakovė užtikrina tinkamas gyventi vaikams sÄ lygas (El. b. t. 2, b. l. 158-162). Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme taip pat pažymėjo, jog atsakovė užtikrina tinkamas sÄ lygas vaikams.

Apklausti vaikai nurodė, jog nori gyventi su mama, vaikai nenurodė, jog su atsakovė sudaro netinkamas sÄ lygas gyventi. Apeliantas iÅ¡ esmės atsakovės negebėjimÄ užtikrinti tinkamas sÄ lygas vaikams gyventi ir ugdyti grindžia byloje jau įvertinta Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažyma, medicinos įstaigų iÅ¡raÅ¡ais bei iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ Nacionalinės M. K. Čiurlionio mokyklos, tačiau nė viename iÅ¡ Å¡ių dokumentų nėra užfiksuota, jog atsakovė sudaro netinkamas sÄ lygas vaikams.

Pažymėtina, jog duomenų apie prastÄ motinos (atsakovės) sveikatÄ , jos negebėjimÄ prižiÅ«rėti vaikus taip pat nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, jog atsakovė vaikus nuteikinėja prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . IÅ¡ vaikų apklausos teisme nustatyta, jog vaikai patys nereiÅ¡kia noro matytis su ieÅ¡kovu, jo vengia. Apelianto teiginiai, jog vaikams su atsakove gyventi nesaugu, atmestini kaip nepagrįsti.  IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog apelianto gyvenamoji aplinka vaikams nėra emociÅ¡kai saugi, be to, teigia, kad nebuvo atsižvelgta į trečiojo asmens I.

A. argumentus. Kolegijos teisėjai nesutinka su apeliantu. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo I. A. gyvena kartu su ieÅ¡kovo, ieÅ¡kovui priklausančiame name, turi bendrÄ vaikÄ su ieÅ¡kovu, antrojo ieÅ¡kovo vaiko laukiasi. Dėl Å¡ios priežasties trečiojo asmens I. A. atsiliepime nurodyti teiginiai (El. b. t. 3, b. l. 115-116) vertintini kaip asmens, turinčio suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Trečiojo asmens atsiliepime nurodyti patvirtinimai trečiojo asmens I. A. teisiÅ¡kai neįpareigoja, ji bet kada gali pakeisti savo nuomonę.

Atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo turi vaikų ir iÅ¡ kitos santuokos (G. ir K. A.) (El. b. t. 2, b. l. 80-81), laukiasi antro vaiko nuo ieÅ¡kovo, sutiktina su pirmosios instancijos teiginiu, jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovo galimybės skirti daugiau pastangų, laiko ir dėmesio į jo Å¡eimÄ gyventi perkeltiems Å¡alių vaikams, jei bÅ«tų priimtas toks teismo sprendimas, bÅ«tų pakankamai ribotos. Perkėlus Å¡alių vaikus į ieÅ¡kovo namus, kur gyvena dar trys vaikai, atsirastų rizika, kad ieÅ¡kovas negalėtų visapusiÅ¡kai suderinti savo vaikų interesų ir jų dėmesio poreikio, neaiÅ¡ku kokia yra kitų vaikų reakcija bei požiÅ«ris į Å¡alių vaikus.

Vaikai su atsakove gyveno visuomet, prie motinos yra prisirišę, vaikų ryÅ¡ys su motina yra jau susiformavęs, ko negalima pasakyti apie emocinį ryšį su tėvu. Apeliantas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog bÅ«tina nutraukti jau susiformavusį vaikų ir motinos emocinį ryšį bei perduoti vaikus tėvui, kuris gyvena su kita Å¡eima, laukia Å¡eimos pagausėjimo. Kolegijos vertinimu vien ta aplinkybė, jog apeliantas turi erdvesnį bÅ«stÄ bei gali skirti vaikams atskirus kambarius, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog vaikai ieÅ¡kovo namuose jaustųsi emociÅ¡kai nesaugÅ«s, sutrikę.

Apelianto subjektyvÅ«s svarstymai bei pamÄ stymai apie vaikų sÄ lygas ieÅ¡kovo namuose nesudaro aplinkybės spręsti prieÅ¡ingai, jog vaikų, visÄ laikÄ gyvenusių su atsakove (motina) bei nerodančių iniciatyvos bendrauti su ieÅ¡kovu, gyvenimo sÄ lygos, ypač emocine prasme, nustačius gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, bÅ«tų geresnės, nei pas atsakovę. Teismas pritaria Vaiko teisių apsaugos skyriaus teiginiams, jog sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimÄ , nesant iÅ¡imtinių aplinkybių, prioritetÄ bÅ«tina teikti vaikų gyvenamosios vietos stabilumui, susiformavusių ryÅ¡ių nenutraukimui (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių reiktų keisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nenustatė, minėta, jog iÅ¡imtinių aplinkybių nepagrindė ir apeliantas.Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-05-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1739-868/2012, pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir iÅ¡ ieÅ¡kovo G. ir B. priteisė 231,70 Eur laikinÄ iÅ¡laikymÄ nuo 2012-02-14 iki teismo sprendimo priėmimo (nutartis pavesta vykdyti skubiai).

Sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo G. buvo priteistas 347,54 Eur, o B. – 231,70 Eur iÅ¡laikymas (El. b. t. 1, b. l. 10-16). Å is ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2015-08-07 (El. b. t. 1, b. l. 1). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo 2015-09-18 dienai ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo įsiskolinimas buvo 17 106,64 Eur (El. b. t. 2, b. l. 153). IeÅ¡kovas 2015-12-09 į ieÅ¡kovui atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos depozitinę sÄ skaitÄ pervedė 18 050 Eur, kurie 2016-01-15 buvo pervesti iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančiam antstoliui (El. b. t. 3, b. l. 3, 44).

Pirmosios instancijos teismas tokius ieÅ¡kovo veiksmus, t. y. atsakovo neveikimÄ neteikiant vaikams iÅ¡laikymo, siekiant parodyti galimybę sumokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , vertino kaip prieÅ¡ingus vaikų interesams bei sprendė, kad ieÅ¡kovas vaikų interesų nelaiko prioritetiniais. Apeliantas su tokiu teismo vertinimu nesutinka teigdamas, kad įstatymas nedraudžia skolininkui pinigines prievoles įvykdyti mokant pinigų sumÄ Ä¯ depozitinę sÄ skaitÄ . Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog įstatymas nenumato draudimo iÅ¡ieÅ¡kotinas iÅ¡laikymo lėšas pervesti į depozitinę sÄ skaitÄ , tačiau pabrėžia, kad pinigines lėšas skirtas vaikų iÅ¡laikymui bÅ«tina pervesti ne rečiau kaip kas mėnesį.

IÅ¡laikymo lėšos pagal savo paskirtį skiriamos vaikų bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui, o ne lėšų kaupimui. Kasmėnesinio iÅ¡laikymo neteikimas yra itin grubus vaiko teisių normaliai vystytis fiziÅ¡kai bei protiÅ¡kai pažeidimas. Jokie ieÅ¡kovo argumentai dėl to, kad jis abejojo dėl lėšų naudojimo pagal paskirtį nėra pagrįsti ir pateisinantys iÅ¡laikymo neteikimo faktÄ . Vien ta aplinkybė, jog Å¡ios bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas sumokėjo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , nepaneigia fakto, jog ieÅ¡kovas nuo 2012-05-31 iki 2015-12-09 nevykdė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-31 nutarties.

Vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 2 dalimi teismas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. Nagrinėjamoje byloje abu vaikai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su motina, iÅ¡nagrinėjus bylÄ nebuvo nustatyta, jog Å¡is noras prieÅ¡tarauja vaikų interesams.Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nustatyto 6 mėnesių pereinamojo laikotarpio pradžios momento Apelianto teigimu, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodytas pereinamojo laikotarpio pradžios momentas, tai pastarasis turėjo bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo to momento kai yra sudaromas Å¡eimos psichologo / psichoterapeuto planas ir paskirtas grafikas.

Ä®siteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutarties rezoliucinė dalis, susijusi su pereinamojo laikotarpio nustatymu, yra tokia – „<...> Nustatyti pereinamÄ jį 6 mėnesių laikotarpį, kurio metu tėvas Ž. P. su nepilnamečiais vaikais dukra G. M. P. ir sÅ«numi B. L. P. bendrauja tarpininkaujant Å¡eimos psichologui / psichoterapeutui pagal Å¡io specialisto sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas specialisto Å¡alys susitaria per dvi savaites nuo Å¡ios teismo nutarties priėmimo dienos.

Å alims nesutarus per teismo nustatytÄ terminÄ , bendravimas vyksta su Vaiko teisių apsaugos skyriaus Å¡alims nurodyto specialisto pagalba (Å¡iuo atveju toks nurodymas Å¡alims yra privalomas). IeÅ¡kovė J. G. yra įpareigojama užtikrinti nepilnamečių vaikų atvykimÄ specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Už specialisto mokamas paslaugas Å¡alys apmoka savo susitarimu, jeigu Å¡alys nesusitaria, už paslaugas specialistui Å¡alys apmoka lygiomis dalimis. Pasibaigus pereinamam laikotarpiui, bendraujama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendime nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka“.

Kasacinis teismas, cituodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimÄ su vaiku nėra absoliuti ir Å¡ioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių, o ryÅ¡ių su vaiku atkÅ«rimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų. Valstybės pareigos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Vilniaus apygardos teismas 2015-02-24 nutartyje konkretaus termino, nuo kurio skaičiuojamas pereinamasis laikotarpis, nenurodė. Pati nutarties rezoliucinės dalies formuluotė rodo, jog terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos. Tai reiÅ¡kia, kad nuo nutarties priėmimo dienos Å¡alims atsiranda pareiga pradėti veiksmus, susijusius su pasirengimo vykdyti bendravimo pereinamuoju laikotarpiu priemones (surasti Å¡eimos psichologÄ , suderinti grafikÄ ir kt.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutartį aiÅ¡kinant formaliai, 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis buvo prasidėjęs ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu pasibaigė, tačiau realiai vaikai su tėvu pereinamuoju laikotarpiu nebendravo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakartotinai nustatė pereinamÄ jį laikotarpį, tuo siekdamas sukurti teisiÅ¡kai aiÅ¡kiÄ situacijÄ tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei. Pereinamojo laikotarpio nustatymas yra vaikų interesais, nes, esant konfliktiÅ¡kiems Å¡alių santykiams, tai yra vienintelė galimybė užtikrinti tolesnį tėvo ir vaikų bendravimÄ . Å ia teismo nutartimi palikus 2016-06-28 sprendimÄ nepakeistÄ , 6 mėnesių pereinamasis terminas turi bÅ«ti pradedamas vykdyti nuo nutarties paskelbimo dienos, tačiau dėl termino pasibaigimo datos turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į realiai vykusį bendravimÄ pagal pereinamojo laikotarpio taisykles.

Pažymėtina, jog pereinamuoju laikotarpiu siekiama atkurti vaikų pasitikėjimÄ tėvu ir sudaryti galimybes ateityje bendrauti tiesiogiai. Å io tikslo užtikrinimas yra didesnė vertybė nei formali pereinamojo laikotarpio pradžia ir pabaiga. Dėl galimumo įvykdyti teismo sprendimÄ IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, jog teismo sprendimas turi bÅ«ti keičiamas, nes jis yra neįvykdomas, tačiau teisėjų kolegija su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka. Skundžiamame teismo sprendime yra aiÅ¡kiai nurodytos tėvų bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigos vykdant teismo sprendimÄ .

Po Å¡ios nutarties paskelbimo dienos veikdamas vaiko interesais Vaiko teisių apsaugos skyrius turi imtis priemonių ir kontroliuoti, kad skubiai bÅ«tų paskirtas nustatytas tarpininkas ir sudarytas planas bei grafikas, paskirta bendravimo vieta. Å ie veiksmai realiai gali bÅ«ti atlikti per 7-10 dienų. Per šį laikÄ turi bÅ«ti pateiktas tarpininkui ir tėvams tinkamas laikas ir patvirtintas priimtinas tėvui, vaikams ir tarpininkui susitikimų laikas. Konsultacijų apmokėjimo tvarka yra nustatyta lygiomis dalimis, todėl tėvai turi pareigÄ apmokėti tarpininko konsultacijų sÄ skaitas po lygiai.

Nustačius reikiamas priemones, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė jas turi vykdyti, taikant atsakomybę už teismo sprendimo nevykdymÄ . Apeliantas teigia, jog jis negali priverstinai vykdyti teismų sprendimų dėl bendravimo tvarkos, kadangi tai sukeltų neigiamas pasekmes vaikams, o atsakovė neturėtų iÅ¡ ko mokėti paskirtas baudas. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobÅ«džio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ ir perduoda priėmusiam sprendimÄ teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimÄ .

Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 289 Eur baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nurodyta, kad vykdant sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su vaiku (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobÅ«dį ir jų vykdymo tvarkÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog antstolis nebÅ«tinai turi imtis kraÅ¡tutinės priemonės – kreiptis dėl baudos skolininkui skyrimo. Darytina iÅ¡vada, jog įstatymai numato, kad vykdant sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai su vaikais, visų pirma turi bÅ«ti iÅ¡naudotos visos kitos sprendimo įvykdymo priemonės, neskiriant baudos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jog ieÅ¡kovas nėra ėmęsis įstatyme nustatytų veiksmų, dėl Å¡io sprendimo įvykdymo, o nurodyti teiginiai dėl baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės, kadangi ieÅ¡kovas, pasitelkdamas antstolį, nebandė sprendimo įvykdyti kitais įstatyme numatytais bÅ«dais. Toks ieÅ¡kovo požiÅ«ris iÅ¡ dalies gali bÅ«ti suprantamas, kadangi yra kalbama dėl ypatingus įpareigojimus nustatančio teismo sprendimo vykdymÄ .

Vis tik, atsakovės pareiga atvežti vaikus į paskirtÄ susitikimo su specialistu vietÄ yra privaloma vykdyti. Å ios pareigos vykdymas, negalint pasiekti geranoriÅ¡ko sutarimo, gali bÅ«ti užtikrinamas priverstine teismo sprendimų vykdymo tvarka. Atsakovės pareigos nevykdymas yra veikimas prieÅ¡ingai vaikų interesams. Nesklandumai ir nesutarimai vykdant SprendimÄ , nėra priežastis, dėl kurios reikėtų laikyti SprendimÄ negalimu vykdyti ir nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu. Nustatyta, kad Å¡alims nesusitarus taikiai dėl Å¡eimos psichologo / psichoterapeuto, Vaiko teisių apsaugos skyrius pasiÅ«lė UAB „Psichologiniai sprendimai“ specialistų pagalbÄ (El. b. t. 3, b. l. 10).

Su UAB „Psichologiniai sprendimai“ specialistais buvo tartasi dėl susitikimų (El. b. t. 1, b. l. 73). Šioje byloje nustatyta, jog susitikimai dėl bendravimo su vaikais pereinamuoju laikotarpiu neįvyko dėl ieškovo ir atsakovės kaltės. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutartis buvo neįvykdyta ne tik dėl atsakovės, bet ir dėl apelianto kaltės. Kolegijos teisėjų vertinimu, nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kodėl sutartis su Vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirta psichologų įmone UAB „Psichologiniai sprendimai“ (Tei-Psi-Ko) nebuvo sudaryta bei kodėl vaikai su tėvu nebendravo Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nustatytu būdu.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog iÅ¡imtinai tik dėl atsakovės kaltės bendravimas su tėvu nevyko Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutartyje nustatyta tvarka. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas nepasitikėjimÄ ir skundus dėl paskirtos psichologinės įmonės vadovo S. A. taip pat neprisidėjo prie teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimo, trukdė ieÅ¡kovei ir atsakovui rasti kompromisÄ . Dėl Å¡ių priežasčių pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė apsunkino Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu vykdymÄ .

Tuo remdamiesi kolegijos teisėjai sprendžia, jog skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiÅ¡ki ir jos naikinti ar keisti nereikia. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :

IeÅ¡kovo Ž. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                            Andrius Ignotas JÅ«ra Marija Strumskienė Alma Urbanavičienė