2020-04-29 Nr. AB-8733-3-62-3-00108-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1515-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00108-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41; 61

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės tarybai, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – K. K. ir E. B.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja S. J. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. B24-2-4; 2) įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. lapkričio 4 d., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. prašymus; 3) S. J. iš atsakovų priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. B24-2-4 Bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba, veikianti prie Kauno miesto savivaldybės tarybos, turėjo įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendime Nr. eI-2321-505/2017 nustatytą įpareigojimą ir iš naujo išnagrinėti S. J. 2016 m. lapkričio 4 d. bei 2016 m. gruodžio 27 d. prašymus, kuriais pareiškėja siekė atkreipti Tarybos dėmesį į susidariusią situaciją – jos (duomenys neskelbtini) gimusios mažametės dukros E., kurią vienas augina psichiškai neįgalus tėvas, teisių pažeidimus, nurodydama, jog toks akivaizdžiai rimtai sergantis asmuo neturi galėti auginti mažametės dukros, tuo labiau, demonstruoti jai abejotinos kilmės „bažnyčios“ vertybes ir apeigas. Prie prašymų buvo pridėtas kitos (duomenys neskelbtini) gimusios dukros I. 2016 m. lapkričio 3 d. elektroninis laiškas apie E. tėvo elgesį ir buvo pašoma imtis visų įmanomų priemonių, kad informacija būtų patikrinta ir mažametis vaikas būtų apsaugotas nuo neleistino jam poveikio, t. y. socialinės rizikos, visapusiško fizinio, protinio, dvasinio bei dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimo.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad papildomais 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. prašymais kreipėsi į Tarybą, juose atitinkamai prašydama: 1) padaryti Tarybos 2017 m. kovo 21 d. posėdžio garso įrašo kopiją ir apsvarstyti galimybę bei inicijuoti Kauno miesto savivaldybės teisės aktų priėmimą, siekiant Kauno miesto savivaldybės Administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir jo darbuotojams, nepagrįstai ir be jokių pagrindžiančių dokumentų įrašiusiems šeimas į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (apskaitą) (toliau – Socialinės rizikos šeimų sąrašas, Socialinės rizikos šeimų apskaita) dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo, sudaryti sąlygas bei nustatyti pareigas bent raštu atsiprašyti nukentėjusiųjų nuo tokių neteisėtų veiksmų, nustatyti šiuos nebūtus duomenis sukūrusius bei į Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (toliau – ir SPIS) įrašiusius tarnautojus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti jų veiksmus; 2) priimti Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. sausio 9 d. ir 2017 m. sausio 31 d. raštų kopijas ir remiantis šiais raštais padaryti įžvalgas.

4. S. J. nuomone, Tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas, o atsakovas turėtų iš naujo išnagrinėti jos 2016 m. lapkričio 4 d. prašymą.

5. Pareiškėja nurodė, kad Taryba neišsprendė prašymo pateikti 2017 m. kovo 21 d. posėdžio garso įrašo kopiją, nors toks įrašas buvo daromas. 2017 m. gruodžio 7 d. sprendime nurodyta, kad Taryba negali imtis / nesiims visų įmanomų priemonių, kad pateikta informacija būtų patikrinta ir mažametis vaikas būtų apsaugotas nuo neleistino jam poveikio, kadangi Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja pažymėjo, kad nutartyje išspręsto klausimo objektas – neuždraudimas lankytis registruotos religinės bendruomenės susirinkimuose, ir 2016 m. lapkričio 4 d. prašymo Tarybai dalykas – imtis priemonių, kad mažametis vaikas būtų apsaugotas nuo neleistino jam poveikio, nesutampa ir nėra susiję.

Be to, Tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendime nekomentuojamas nepilnametės I., mačiusios ir teisme liudijusios apie netinkamą poveikį jos mažesnei seseriai E., 2016 m. lapkričio 3 d. elektroninio laiško tekstas, kuris pagrindžia pareiškėjos 2016 m. lapkričio 4 d. prašymo dalyką – imtis priemonių. Pareiškėja teigė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-567 patvirtintų Kauno miesto savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4.6 ir 5.3 punktai bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas ir 7 straipsnio 2 dalis įpareigoja Tarybą tikrinti kiekvieną paaiškėjusį faktą apie netinkamą poveikį nepilnamečiams vaikams ar vaikui, nedelsiant reaguoti į pranešimus apie galbūt netinkamą Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbą vaiko teisių apsaugos srityje ir gauti visą informaciją apie tai, kadangi pats skyrius neturi nei teisės aktų inicijavimo kompetencijos, nei siekė išsiaiškinti 2016 m. lapkričio 4 d. prašyme nurodytas aplinkybes.

S. J. atkreipė dėmesį, kad 2017 m. gruodžio 7 d. sprendime nekomentuojama 2016 m. lapkričio 4 d. prašyme su priedais nurodyta situacija apie „šėtono išvarymo“ apeigas, į kurias prieš savo valią ir nežinant pareiškėjai, vėlų vakarą buvo įtraukta nepilnametė I. ir priversta stebėti mažametė E., o Vaiko teisių apsaugos skyrius nieko nepadarė, kad išsiaiškintų akivaizdžiai vaiko teises bei interesus pažeidžiančias aplinkybes. Pareiškėja teigė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Taryba turėjo ir turi kompetenciją padėti pareiškėjai apginti jos nepilnametės ir mažametės dukrų teises bei teisėtus interesus, t. y. patikrinti informaciją, surinkti papildomus duomenis ir, jiems pasitvirtinus, priimti kitus sprendimus pagal gautų duomenų turinį.

Pažymėjo, kad Taryba jokių duomenų nerinko ir nesidomėjo, ar Vaiko teisių apsaugos skyrius tinkamai atlieka savo pareigas.

6. S. J. pažymėjo, kad Tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo teiginiai, jog jos dukters E. tėvui yra nustatytas neįgalumas, bet tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku ir Taryba ar Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra kompetentingi spręsti, ar minėtam asmeniui nustatyta liga daro įtaką gebėjimui pasirūpinti vaiku, yra nurodytų keturių teisės normų pažeidimas, atsisakant visur ir visada pirmiausia vadovautis ir atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Nėra aišku, kodėl Taryba negalėjo pareikalauti informacijos iš valstybės ar savivaldybės institucijų. Taryba nurodė, kad bylą išnagrinėjusiam teismui buvo žinoma apie minėto asmens neįgalumą, tačiau teismas nebuvo informuotas apie asmens neįgalumo priežastį (psichinę ligą), o byloje dalyvavęs Vaiko teisių apsaugos skyrius minėto asmens neįgalumo priežastį nuo teismo nuslėpė.

7. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendime nėra pateikta argumentų dėl akivaizdaus fakto, kad S. J. šeima nežinia dėl ko 2007 m. balandžio 20 d. buvo įrašyta į SPIS duomenų bazę dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių nei pareiškėjos šeimos girtavimą, nei psichotropinių medžiagų vartojimą. Taryba, sprendime nepripažindama savivaldos darbuotojų 2007 m. balandžio 20 d. padarytos klaidos bei pareigos ją taisyti (inicijuojant atitinkamų teisės aktų priėmimą ar kitas Vaiko teisių apsaugos skyriaus prievolių nustatymo priemones), S. J. sukėlė didelius išgyvenimus ir mažiausiai 5 000 Eur neturtinę žalą, kadangi didino jos bejėgiškumo prieš viešojo administravimo subjektus jausmą, demonstruodama nesiskaitymą su penkis vaikus auginančia pareiškėja, sukeldama nusivylimą ir ilgalaikį nepasitikėjimą visa savivaldos bei vaiko teisių apsaugos sistema. Pažymėjo, kad Taryba jokio atsiprašymo už kaltus kitų savivaldybės tarnautojų veiksmus (dėl pareiškėjos įrašymo į SPIS duomenų bazę) neišreiškė, nors ji to prašė. Pareiškėja teigė, kad jos neatsiprašymas bei Tarnybos aiškaus 2017 m. rugsėjo 18 d. prašyme išdėstyto reikalavimo sudaryti sąlygas bei nustatyti pareigas Vaiko teisių apsaugos skyriui ir jo darbuotojams tai padaryti teisės aktų inicijavimo keliu ignoravimas S. J. sukėlė stiprius tęstinius emocinius išgyvenimus.

8. Pareiškėja teigė, kad jokio atsakymo dėl faktais nepagrįstos informacijos apie jos šeimą bei dėl jos šeimos 2007 m. balandžio 20 d. įrašymo į SPIS dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo atsakovo atstovo 2017 m. lapkričio 24 d. rašte nėra nurodyta, t. y. minėtame rašte nebuvo atsakyta į dalį S. J. 2017 m. spalio 6 d. prašymo, t. y. buvo vilkinamas jo išsprendimas.

9. Pareiškėja pažymėjo, kad 2017 m. spalio 6 d. prašyme atsakovui nurodė, jog: 1) Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. posėdyje (civilinė byla Nr. 2-3872-924/2013) Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas E. B. paaiškino, kad: „atsakovės bloga situacija. Žmogus nedirbantis, augina tris vaikus, gyvenimo būdas švelniai tariant nelabai tinkamas, vienu žodžiu, probleminė šeima; „apie S. T. mes gal susilaikysim, nes jinai kiekvienu momentu gali prarasti būstą kiek žinau, ir šiuo metu ten (aiškėja) problemų dėl būsto“; „ten šeima probleminė, visokiausių yra negerumų“; 2) Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. posėdyje (administracinė byla Nr. eI-2321-505/2017) Kauno miesto savivaldybės teisininkė K. K. nurodė, kad „S. J. Kauno miesto savivaldybės klientė jau yra labai seniai, jinai augusi Kartų namuose, turi krūvą vaikų, yra krūvos problemų“. Pareiškėja prašė pateikti informaciją, kodėl ir dėl kokių konkrečių duomenų teismams buvo nurodyti aptarti teiginiai ir kas jais buvo turima omenyje. S. J. taip pat prašė pateikti nurodytus teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas. Nurodė, kad pareiškėja dėl atsakymo vilkinimo bei dėl atsakovų atstovų įžeidžiančių pasisakymų apie ją minėtuose teismo posėdžiuose patyrė 3 000 Eur neturtinę žalą, kadangi išgyveno pažeminimą ir netikrumo bei bejėgiškumo jausmą.

10. S. J. pažymėjo, kad nurodė, jog senaties termino reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. posėdyje (civilinė byla Nr. 2-3872-924/2013) pasakytų Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo E. B. įžeidžiančių žodžių) nepraleido, nes tame posėdyje nedalyvavo, o apie jo protokolą ir garso įrašą sužinojo tik 2016 m. gruodžio mėnesį, kai sudarė sutartį su advokatu. Teismui padarius išvadą, kad senaties terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti dėl svarbių šio termino praleidimo priežasčių.

11. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

12. Atsakovai ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovai Kauno miesto savivaldybės administracija bei Kauno miesto savivaldybės taryba prašė pareiškėjos skundą atmesti.

13. Atsakovai paaiškino, kad S. J. atstovo pateiktuose 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymuose buvo prašoma imtis visų įmanomų priemonių, jog pareiškėjos ir jos atstovo pateikta informacija būtų patikrinta ir mažametė dukra E. V. būtų apsaugota nuo neleistino jai poveikio, t. y. socialinės rizikos, visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimo. Nurodė, kad vykdant Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą, pareiškėjos 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymai bei papildomai gauti 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. raštai buvo išnagrinėti ir buvo priimtas skundžiamas Tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. B24-2-4, kuriame buvo išsamiai atsakyta į visus S. J. atstovo keltus klausimus.

14. Dėl 2017 m. kovo 21 d. posėdžio garso įrašo nepateikimo atsakovai paaiškino, kad 2017 m. kovo 21 d. posėdžio įrašo nepavyko padaryti ir tokio įrašo nėra, pareiškėjos atstovas apie tai buvo informuotas Tarybos 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. B24-2-2, apie šias aplinkybes buvo kalbama nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-2321-505/2017, taigi S. J. ir jos atstovui apie šias aplinkybes buvo žinoma. Nurodyto Tarybos 2017 m. rugsėjo 27 d. rašto pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

15. Dėl argumentų, kad Taryba turėjo imtis priemonių, jog būtų patikrinta informacija ir mažametis vaikas būtų apsaugotas nuo neleistino jam poveikio, atsakovai paaiškino, jog Taryba, nagrinėdama pareiškėjos prašymus, tikrino visą jai prieinamą informaciją – apžiūrėjo teisme vykstančių bylų kopijas, išklausė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų dalį dėl V. V. (V. V.) ir jo dukros E. V. lankymosi religinės bendruomenės „G12 Lietuva“ susirinkimuose. Skundžiamame sprendime pagrįstai buvo nurodyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-2674-601/2016) netenkino prašymo uždrausti atsakovui V.

V. leisti šalių nepilnametei dukrai E. V. dalyvauti religinės bendruomenės „G12 Lietuva“ organizuojamuose susirinkimuose ir kelionėse, skaityti jos leidinius, būti bet kokiose jos naudojamose patalpose ir kituose jos narių susirinkimuose bei renginiuose. Teigė, kad Taryba neturi jokio teisinio pagrindo spręsti dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje išdėstytų argumentų pagrįstumo ir juos komentuoti ir / ar aiškinti ir pagrįstai sprendė, jog teismo argumentai yra pagrįsti ir nėra teisinių galimybių jų iš naujo analizuoti.

Taryba nurodė, kad religinė bendruomenė „G12 Lietuva“ nuo 2002 m. buvo įregistruota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje kaip Kauno bažnyčia „Naujoji karta“. 2010 m. rugpjūčio 14 d. Kauno bažnyčios „Naujoji karta“ visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta pakeisti bažnyčios pavadinimą į „G12 Lietuva“. Kadangi Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, visiškai pagrįstai buvo pažymėta, jog Tarybai jokiais teisės aktais nėra suteikta teisė vertinti šios bažnyčios įsteigimo teisėtumo, skleidžiamų vertybių vertinimo ir panašiai.

Be to, pareiškėja teismui pateiktame skunde nenurodė, kokius dar veiksmus Taryba, spręsdama jos aptartą skundo dalį, turėjo atlikti. Akcentavo, kad Taryba nėra Vaiko teisių apsaugos skyriaus priežiūros institucija. Be to, Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-13620-950/2017 konstatavo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog V. V. lankoma religinė bendruomenė darytų neigiamą įtaką E. V. elgesiui. Manė, kad turėjo pagrindą remtis įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytomis išvadomis.

16. Atsakovai nesutiko su S. J. skunde išdėstytais argumentais, kad V. V. negali pasirūpinti mažamete dukra. Pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog minėtam asmeniui yra nustatytas neįgalumas, nesudaro pagrindo teigti, kad asmuo negali pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Atkreipė dėmesį, kad nei Taryba, nei Vaikų teisių apsaugos skyrius nėra kompetentingi spręsti, ar V. V. nustatyta liga turi įtakos jo gebėjimui pasirūpinti vaiku. Atsakovai akcentavo, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 sprendė klausimą dėl nepilnametės E. V. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu V. V.. Teismui buvo žinoma aplinkybė, kad V. V. yra nustatytas neįgalumas ir tai jam nesutrukdė išspręsti klausimą iš esmės, t. y. nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su tėvu. Be to, Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-13620-950/2017 konstatavo, jog pagal pateiktus duomenis įvertinus faktines aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad V. V. negalėtų rūpintis dukra, priešingai – teismas konstatavo, kad V. V. dukrai užtikrina tinkamas gyvenimo, mokymosi ir vystymosi sąlygas, tinkamai rūpinasi dukros ugdymu bei lavinimusi, nuolat lankosi ugdymo įstaigoje ir panašiai.

17. Dėl pareiškėjos įrašymo į SPIS duomenų bazę, atsakovai paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. A-564 S. J. buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo, galiojusio nurodyto įsakymo priėmimo metu, 9 punkte buvo nurodyta, kad šeimą įrašius į apskaitą, Vaiko teisių apsaugos skyrius įrašo duomenis apie socialinės rizikos šeimą į kompiuterinę duomenų bazę SPIS.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. A1-172 patvirtintų Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos nuostatų, 7 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad SPIS duomenys teikiami tik tiems duomenų gavėjams, kurie turi teisę gauti SPIS duomenis teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, SPIS yra ribotos prieigos kompiuterinė duomenų bazė, ja negali naudotis visi asmenys, o informacija, kurią į šią bazę įrašo duomenų tvarkytojai, suteikia teisę gauti informaciją tik labai ribotam asmenų ratui, ji yra nevieša.

Kauno miesto savivaldybės administracija yra tik SPIS sistemos duomenų tvarkytoja, tačiau pakeisti ir savo nuožiūra nurodyti kitokių įrašymo į Socialinės rizikos šeimų sąrašą priežasčių negali. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. A-564, kuriuo S. J. buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų apskaitą, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Kadangi išnyko įrašymo į apskaitą priežastys, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. A-4750 pareiškėja iš Socialinės rizikos šeimų apskaitos buvo išbraukta. Atsakovai pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu (administracinė byla Nr. eI-973-406/2018) pagal S. J. skundą Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo nagrinėjami tie patys, kaip ir šioje skundo dalyje nurodyti motyvai, bei prašoma pareiškėjai priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad atsakovas, 2007 m. balandžio 20 d. įrašydamas pareiškėją į SPIS duomenų bazę ir nurodydamas įtraukimo priežastį, vykdė visas įstatymuose jam nustatytas pareigas, veikė teisėtai, taip, kaip pagal teisės aktus ir privalėjo veikti vaikų interesais ir iš esmės neatliko jokių veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti.

Atsakovas skundžiamame sprendime pareiškėjai motyvuotai atsakė, kad į SPIS duomenų bazę ji buvo įrašyta pagrįstai, priežastis parenkant pagal unifikuotą priežasčių sąrašą.

18. Atsakovų nuomone, Tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. B24-2-4 atitinka teisinį reguliavimą, yra išsamus, aiškus ir S. J. nesukelia jokių neaiškumų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

19. Dėl neturtinės žalos atsakovo atstovai paaiškino, kad pareiškėja 2007 m. buvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų apskaitą, o tai reiškia, jog buvo visi pagrindai ją į tokią apskaitą įtraukti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. A-564, kuriuo S. J. buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų apskaitą, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Atsakovų atstovai akcentavo, kad Kauno miesto savivaldybės veiksmai atitiko ginčo laikotarpiu galiojančių teisės aktų nuostatas, vadinasi, jokių neteisėtų veiksmų nebuvo. Be to, šis įrašymas truko gana trumpą laiką – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4750 S. T. buvo išbraukta iš Socialinės rizikos šeimų apskaitos, o trumpas įrašymo į apskaitą laikotarpis pareiškėjai negalėjo sukelti skunde nurodytų neigiamų pasekmių. S. J. skunde nurodė, kad dėl to, jog Tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendime Nr. B24-2-4 nepripažino jos įrašymo į SPIS duomenų bazę nepagrįstu ir pareiškėjos neatsiprašė, ji patyrė 5 000 Eur žalą, tačiau S. J. nepateikė jokių įrodymų šiam savo skundo reikalavimui įrodyti.

20. Dėl atsakovų vilkinimo atsakyti į pareiškėjos 2017 m. spalio 6 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. prašymus ir dėl to patirtos 3 000 Eur neturtinės žalos, atsakovų atstovai nurodė, kad minėtas prašymas nėra suprantamas, kadangi S. J. su 2017 m. lapkričio 8 d. prašymu kreipėsi ne į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kaip nurodė skunde, o į Tarybą, kuri jį išnagrinėjo ir atsakė skundžiamame 2017 m. gruodžio 7 d. sprendime.

21. Atsakovų atstovai pažymėjo, kad pareiškėjai neįrodžius nei vienos iš sąlygų viešajai atsakomybei kilti – neįrodžius nei neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nei žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, 3 000 Eur neturtinė žala neturi būti atlyginama.

22. Atsakovų atstovai reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. posėdyje (civilinė byla Nr. 2-3872-924/2013) pasakytų Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo E. B. žodžių prašė taikyti senaties terminą.

23. Teismo posėdyje atsakovų atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. rašytiniuose paaiškinimuose su S. J. skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Tarybos uždaviniai ir funkcijos yra priimti sprendimus, kuriais būtų pritariama Kauno miesto savivaldybės tarybai, teikti pasiūlymus ir panašiai. Savo poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės grindė analogiškais argumentais kaip ir atsakovai. Papildomai paaiškino, kad yra Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotoja ir jos su Taryba jokie santykiai nesieja. Kadangi K. K. nėra Tarybos narė, bet koks Tarybos sprendimai jai tiesiogiai jokių teisių ar pareigų nesukuria.

Atkreipė dėmesį, kad 2018 m. gegužės 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-973-406/2018 buvo konstatuota, jog nei K. K., nei E. B. į SPIS jokių duomenų apie S. J. neįrašė, kadangi tokios teisės neturėjo. Paaiškino, kad pareiškėja su tuo pačiu atstovu dalyvavo nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-2321-505/2017, todėl visus neaiškumus, dviprasmybes ar bylos eigoje kilusius klausimus, susijusius su S. J. skunde nurodytais K. K. posėdžio metu išsakytais ir iš konteksto išimtais bei selektyviai parinktais cituojamais teiginiais, buvo galima išsiaiškinti, pateikiant klausimus byloje.

Pažymėjo, kad pareiškėja teismo 2017 m. spalio 3 d. posėdyje nedalyvavo, todėl visiškai nesuprantama, kaip teiginiai, kurių S. J. net negirdėjo, galėjo žeminti jos orumą ir sukelti dvasinius išgyvenimus. K. K. akcentavo, kad žodis „krūva“ lietuvių kalbos žodyno išaiškinamu kaip daugybės ir daugeto sinonimas, jis nėra žeminantis, o iš rašytinių įrodymų matyti, kad susirašinėjimų, teismų sprendimų bei kitų dokumentų iš tiesų yra daug, todėl būtų galima teigti, jog S. J. Kauno miesto savivaldybei buvo seniai žinoma.

Pažymėjo, kad pareiškėjos skunde cituojami teiginiai, kuriais yra grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra paimti iš konteksto ir turėtų būti vertinami viso pasisakymo kontekste. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybėje yra Klientų aptarnavimo skyrius, kuris priima visus pareiškėjų prašymus, juos registruoja, nagrinėja arba nukreipia nagrinėti kitiems savivaldybės padaliniams, todėl sąvoka: „Kauno miesto savivaldybės klientas“ yra visiškai logiška ir pagrįstai vartojama, ji suprantama tiesiogiai ir neturi jokio neigiamo ar S. J. galinčio žeminti atspalvio visų kitų Kauno miesto savivaldybės pareiškėjų, klientų ar interesantų atžvilgiu.

25. K. K. akcentavo, kad vien tik iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog S. J. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo įrašyta ir išbraukta iš Socialinės rizikos šeimų sąrašo tris kartus. S. J. atstovas, dalyvaudamas byloje, kurios posėdžio selektyviai atrinktų įrašų pagrindu yra grindžiamas vienas iš šios bylos skundo reikalavimų, nepasinaudojo proceso jam garantuojama teise užduoti papildomus klausimus, jeigu norėjo išsiaiškinti tam tikras aplinkybes ar patikslinti neaiškumus. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad teisės taikymo praktikoje, bylos nagrinėjimo / posėdžio metu šalies išsakyta pozicija, valstybės ar savivaldos atstovų paaiškinimai ar tam tikrų paaiškinimų iškarpos nėra laikomos ir pripažįstamos savarankišku ginčo ar skundo nagrinėjamoje byloje dalyku. K. K. taip pat prašė jai iš pareiškėjos priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens K. K. atstovė palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. paaiškino, kad pareiškėjos S. J. skunde paminėta ištrauka iš 2013 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2018 yra paimta iš konteksto, t. y. iš jo pasisakymo teisme. Nurodė, kad pareiškėja, sprendžiant jos dukters gyvenamosios vietos klausimą, nei viename posėdyje nedalyvavo, bylos eiga nesidomėjo ir nepateikė jokio atsiliepimo, nors apie šią bylą žinojo. E. B. nurodė, kad minėtoje civilinėje byloje atstovavo Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris pateikė išvadą. Teismo posėdyje jis atsakė į teisėjo klausimus pagal tuo metu pareiškėjos ir jos dukters tėvo šeimoje buvusią situaciją. Pažymėjo, kad S. J. teismo sprendimo neskundė. E. B. akcentavo, kad Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-2321-505/2017 vykusiuose teismo posėdžiuose nedalyvavo.

II. 28. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjos S. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29. Teismas nustatė, kad pareiškėjos atstovas su 2016 m. lapkričio 4 d. prašymu kreipėsi į Tarybą ir nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyboje nėra teikiamas tinkamas vaiko teisių gynimas, ir prašė kuo skubiau imtis visų įmanomų priemonių, kad jo pateikta informacija būtų patikrinta ir mažametis vaikas būtų apsaugotas nuo neleistino poveikio jam, t. y. socialinės rizikos, visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimo. Prašyme buvo nurodyta, kad S. J. septynerių metų dukros E. tėvas, kuris serga psichine liga, kartu su mažamete dukra lanko religinės bendruomenės „G12 Lietuva“ susirinkimus, kuriuose demonstruojamos abejotinos kilmės bažnyčios vertybės ir apeigos.

Pareiškėjos atstovas su 2016 m. gruodžio 27 d. prašymu kreipėsi į Tarybą ir nurodė, kad atsakymo į 2016 m. lapkričio 4 d. laišką negavo, todėl prašė atsakyti, ar komisija jį gavo ir nagrinėja minėtus prašymus, o jeigu jų negavo ir nenagrinėja – prašė išnagrinėti. Taryba 2017 m. kovo 31 d. rašte Nr. B24-2-1 „Dėl prašymo“, informavo, kad 2016 m. gruodžio 27 d. pareiškėjos advokato siųsto prašymo nagrinėti negali. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2321-505/2017 Tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. B24-2-1 „Dėl prašymo“ panaikino ir Tarybą įpareigojo pareiškėjos S. J. atstovo advokato pateiktus 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymus išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos atstovas 2017 m. rugsėjo 18 d. prašyme prašė padaryti Tarybos 2017 m. kovo 21 d. posėdžio garso įrašo kopiją ir apsvarstyti galimybę bei inicijuoti Kauno miesto savivaldybės teisės aktų priėmimą, siekiant sudaryti sąlygas bei nustatyti pareigas Vaiko teisių apsaugos skyriui ir jo darbuotojams, nepagrįstai ir be jokių pagrindžiančių dokumentų įrašiusiems šeimas į Socialinės rizikos šeimų sąrašą (apskaitą) dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo, bent raštu atsiprašyti nukentėjusiųjų nuo tokių neteisėtų veiksmų, o šiuos nebūtus duomenis sukūrusius bei į SPIS įrašiusius tarnautojus nustatyti ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti jų veiksmus. 2017 m. lapkričio 8 d. prašyme pareiškėjos atstovas pateikė papildomus dokumentus ir įžvalgas (dėl mažamečių vaikų vedimo į „velnio išvarymo“ apeigas), nagrinėjant 2016 m. lapkričio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymus.

Taryba, vykdydama teismo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo S. J. 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymus bei papildomai gautus 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. raštus bei 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. B24-2-4.

30. Teismas pažymėjo, kad Taryba yra sudaryta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-567. Vadovaujantis minėtu sprendimu patvirtintais Tarybos nuostatais, jos paskirtis yra pagal savo kompetenciją teikti Kauno miesto savivaldybės tarybai siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos politikos ir strategijos formavimo ir prioritetų nustatymo bendruomenėje, vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos priemonių rengimo bei įgyvendinimo bendruomenėje.

31. Teismas nurodė, kad pareiškėjos atstovas nei prašymuose atsakovui, nei skunde teismui nedetalizavo, kokių konkrečiai, jo manymu, priemonių Taryba turėjo imtis, siekdama patikrinti informaciją apie mažametį vaiką. Kaip ir yra nurodyta skundžiamame sprendime, Taryba, nagrinėdama pareiškėjos atstovo pateiktus skundus, tikrino visą jai prieinamą informaciją – apžiūrėjo teisme vykstančių bylų kopijas, išklausė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus ir skundžiamo rašto dalyje dėl V. V. bei jo dukros E. lankymosi religinės bendruomenės „G12 Lietuva“ susirinkimuose, pagrįstai nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2674-601/2016 netenkino prašymo uždrausti atsakovui V. V. leisti šalių nepilnametei dukrai E. dalyvauti religinės bendruomenės „G12 Lietuva“ organizuojamuose susirinkimuose ir kelionėse, skaityti jos leidinius, būti bet kokiose jos naudojamose patalpose ir kituose jos narių susirinkimuose bei renginiuose. Taryba ginčijamame sprendime taip pat pagrįstai nurodė, kad religinė bendruomenė „G12 Lietuva“ buvo įregistruota Teisingumo ministerijoje nuo 2002 m. kaip Kauno bažnyčia „Naujoji karta“. 2010 m. rugpjūčio 14 d. Kauno bažnyčios „Naujoji karta“ visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta pakeisti bažnyčios pavadinimą į „G12 Lietuva“. Kadangi Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu bei doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, visiškai pagrįstai buvo pažymėta, kad Tarybai jokiais teisės aktais nėra suteikta teisė vertinti šios bažnyčios įsteigimo teisėtumo, skleidžiamų vertybių vertinimo ir panašiai.

32. Teismas pažymėjo, kad dėl V. V. negalėjimo pasirūpinti dukra, Taryba skundžiame sprendime taip pat išsamiai ir aiškiai pareiškėjai atsakė, kad nėra duomenų apie tai, jog minėtas asmuo negalėtų pasirūpinti mažamete dukra. Vien aplinkybė, kad V. V. yra nustatytas neįgalumas, nesudaro pagrindo teikti, jog asmuo negali pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Nei Taryba, nei Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra kompetentingi spręsti ar V. V. nustatyta liga turėjo įtakos jo gebėjimui pasirūpinti vaiku. Teismas pažymėjo, kad Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 386 (sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-803 redakcija) yra taikomas asmenims, kurie siekia tapti ar yra paskirti vaiko globėjais (rūpintojais), jei liga paaiškėjo jau nustačius globą (rūpyba). Šis teisės aktas nėra ir negali būti taikomas vaiko tėvams, auginantiems savo vaikus. Teismas akcentavo, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 sprendė klausimą dėl nepilnametės E. V. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu V. V.. Teismui aplinkybė, kad minėtam asmeniui yra nustatytas neįgalumas, buvo žinoma ir tai jam nesutrukdė išspręsti klausimą iš esmės, t. y. nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su tėvu.

33. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame sprendime atsakovas išsamiai ir aiškiai pareiškėjai atsakė dėl jos įrašymo į Socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Paaiškino, kad šeimą įrašius į minėtą apskaitą, Vaiko teisių apsaugos skyrius įrašo duomenis apie socialinės rizikos šeimą į kompiuterinę duomenų bazę. Teismo nuomone, Taryba visiškai pagrįstai ir teisėtai įvertino pareiškėjos atstovo pateiktą prašymą dėl S. J. įrašymo į SPIS duomenų bazę, skundžiamame sprendime išsamiai paaiškino visas įrašymo į duomenų bazę aplinkybes ir motyvuotai pareiškėjai atsakė, kad į SPIS duomenų bazę ji buvo įrašyta pagrįstai, priežastis parenkant pagal unifikuotą priežasčių sąrašą. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. A-564, kuriuo S. J. buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų apskaitą, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas.

34. Teismas akcentavo, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-973-406/2018 pagal S. J. skundą Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minimoje byloje S. J. neturtinę žalą kildino iš neteisėtų atsakovo veiksmų, jos šeimą 2007 m. vasario 15 d. dėl tariamo jos girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo įtraukiant į Socialinės rizikos šeimų apskaitą bei tokius melagingus duomenis 2007 m. balandžio 20 d. įrašant į SPIS. Teismas, atmesdamas skundą, konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas, 2007 m. balandžio 20 d. įrašydamas S. J. į SPIS duomenų bazę ir nurodydamas įtraukimo priežastį, vykdė visas įstatymuose jam nustatytas pareigas, rėmėsi savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. A-564, veikė teisėtai, taip, kaip pagal teisės aktus ir privalėjo veikti vaikų interesais ir iš esmės neatliko jokių veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Teismas pažymėjo, kad aptariamame Regionų apygardos administracinio teismo sprendime jau buvo konstatuotos ir nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, kurios turi būti pripažintos prejudiciniais faktais. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, jog pareiškėja S. J. pagrįstai ir teisėtai buvo įrašyta į SPIS, yra nustatytos įsiteisėjusiame teismo sprendime ir negali būti interpretuojamos kitaip, negu nustatė teismas. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos atstovo argumentai, kuriais remdamasis jis kvestionavo atsakovo veiksmus, S. J. įrašant į SPIS bei atsisakant dėl to atsiprašyti, buvo atmesti kaip nepagrįsti ir plačiau tesimas jų neanalizavo.

35. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame sprendime atsakovas taip pat atsakė ir į pareiškėjos atstovo prašymą inicijuoti Kauno miesto savivaldybės teisės aktų priėmimą dėl pareiškėjos keliamų klausimų. Atsakovas labai aiškiai paaiškino, kad vaiko teisių apsaugos skyrių teritorinių padalinių, kaip ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklą bei atskiras jų veiklos sritis reguliuoja pakankamai daug tiek tarptautinių, tiek valstybinių, tiek Kauno miesto savivaldybės priimtų teisės aktų, taip pat yra išleistos ir rekomendacijos dėl teisės aktų taikymo vaiko teisių apsaugos srityje, todėl papildomai reguliuoti šio padalinio veiklą nėra jokio pagrindo. Atsižvelgusi į tai, Taryba neinicijuos papildomų teisės aktų priėmimo vaiko teisių apsaugos srityje.

36. Teismas nurodė, kad skundžiamame sprendime nebuvo pateikta argumentų dėl 2017 m. kovo 21 d. posėdžio garso įrašo kopijos išdavimo, tačiau tai nėra priežastis laikyti skundžiamą sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi bylos duomenimis, 2017 m. kovo 21 d. posėdžio įrašo nepavyko padaryti ir tokio įrašo nėra. Be to, S. J. atstovas apie tai jau buvo informuotas Tarybos 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. B24-2-2, taigi pareiškėjai ir jos atstovui apie šias aplinkybes buvo žinoma. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarybos 2017 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. B24-2-2 S. J. teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Kadangi ginčas dėl garso įrašo nepateikimo jau buvo išnagrinėtas, pareiškėjos atstovas, neginčydamas fakto, kad žinojo, jog garso įrašo padaryti nepavyko, ir teigdamas, kad šis prašymas liko neišspręstas, iš esmės piktnaudžiauja administraciniu procesu.

37. Teismas nurodė, kad iš ginčijamo Tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. B24-2-4 turinio matyti, kuo vadovaujantis jis buvo priimtas, sprendime buvo išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjos atstovo keltus klausimus. Teismo nuomone, ginčijamame sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija ir toks aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pripažinus nepagrįstu reikalavimą panaikinti Tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. B24-2-4, nebuvo tenkintas ir S. J. reikalavimas įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti jos atstovo pateiktus 2016 m. lapkričio 4 d., 2016 m. gruodžio 27 d. bei 2017 m. lapkričio 8 d. prašymus.

38. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo, o tokiam reikalavimui reikšti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas akcentavo, kad šios Civilinio kodekso nuostatos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėja teigė nežinojusi apie Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo E. B. žodžius, pasakytus Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. posėdyje, ir nurodė, kad apie tai sužinojo tik iš savo advokato 2016 m. gruodžio mėnesį. Teismas pažymėjo, kad tokias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl padarė išvadą, kad S. J. teisė į reiškiamą reikalavimą atsirado nuo sužinojimo apie teisės pažeidimą dienos – 2016 m. gruodžio mėnesio, todėl ieškinio senatis netaikytina.

39. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindė 5 000 Eur neturtinę žalą, teismas akcentavo, kad jau pateikė argumentus, jog Taryba neteisėtų veiksmų, priimdama 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą, neatliko, todėl nesant būtinosios sąlygos (neteisėtų veiksmų) viešajai atsakomybei kilti, atsakovui civilinė atsakomybė nekilo. Atsižvelgiant į tai, S. J. prašymas priteisti iš atsakovo veiksmų kildinamą 5 000 Eur neturtinę žalą buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas.

40. Pateikdamas argumentus dėl pareiškėjos prašomos priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 24 d. raštas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau bet kokiu atveju teismas jau konstatavo, kad pareiškėjos šeima 2007 m. balandžio 20 d. buvo pagrįstai ir teisėtai įrašyta į SPIS, todėl nesant atsakovo neteisėtų veiksmų – įrašant pareiškėją į SPIS, nėra galima ir civilinė atsakomybė kildinama iš šių veiksmų. Be to, teismas vertino, kad pareiškėjos atstovas, teigdamas, jog atsakovas nepagrįstai įrašė informaciją į SPIS, kai dėl to jau yra pateikęs argumentus įsiteisėjusiame Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-973-406/2018, piktnaudžiauja administraciniu procesu ir reikšdamas akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, veikia nesąžiningai. Teismas S. J. paaiškinimus, kad 2013 m. balandžio 9 d. ir 2017 m. spalio 3 d. teismų posėdžiuose atsakovų atstovai jos atžvilgiu kalbėjo įžeidžiančiai ir ją pažemino, atmetė kaip visiškai nepagrįstus. Pažymėjo, kad pareiškėja visiškai neįrodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo E. B. pasakyti žodžiai buvo ją įžeidžiantys. Iš S. J. pacituotų E. B. žodžių teismas neįžvelgė, jog jie būtų kaip nors užgaunantys ar įžeidžiantys pareiškėją. S. J. net nebandė paneigti Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo E. B. pasakytų žodžių, kad nagrinėjant bylą 2013 m. balandžio 9 d., pareiškėjos situacija buvo bloga, ji nedirbo, augino tris vaikus, gyvenimo būdas buvo nelabai tinkamas ar kad jos šeima yra probleminė ir kita. S. J. nepateikė jokių duomenų, kad atsakovo darbuotojas E. B. paskleidė tikrovės neatitinkančius faktus. Priešingai, bylos duomenimis, pareiškėja vien Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo įrašyta ir išbraukta iš Socialinės rizikos šeimų sąrašo net tris kartus, todėl akivaizdu, kad ši šeima turėjo problemų.

41. Dėl Kauno miesto savivaldybės teisininkės K. K. pasisakymo 2017 m. spalio 3 d. Kauno apygardos administracinio teisme vykusiame posėdyje, kad S. J. Kauno miesto savivaldybės klientė jau yra labai seniai, ji augo Kartų namuose, turi krūvą vaikų, yra krūvos problemų, teismas pažymėjo, kad jam nėra suprantama, kuo šis pasisakymas yra užgaulus, įžeidžiantis ar neatitinkantis tikrovės. Teismas atkreipė dėmesį, kad S. J. atstovas dalyvavo nagrinėjant administracinę bylą Nr. el-2321-505/2017, todėl visus neaiškumus, dviprasmybes ar bylos eigoje kilusius klausimus, susijusius su pareiškėjos skunde nurodytais K. K. teismo posėdyje išsakytais ir nagrinėjamu atveju iš konteksto išimtais selektyviai parinktais cituojamais teiginiais, buvo galima išsiaiškinti pateikiant klausimus byloje. S. J. 2017 m. spalio 3 d. vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo, taigi nesuprantama, kaip teiginiai, kurių pareiškėja net negirdėjo, gali žeminti jos orumą ir sukelti dvasinius išgyvenimus. Teismas taip pat akcentavo, kad žodis „krūva“, Lietuvių kalbos žodyno išaiškinamu kaip daugybės ir daugeto sinonimas, nėra žeminantis, o iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, matyti, kad susirašinėjimų, teismų sprendimų bei kitų dokumentų yra daug, S. J. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo įrašyta ir išbraukta iš Socialinės rizikos šeimų sąrašo tris kartus, todėl galima būtų teigti, kad pareiškėja Kauno miesto savivaldybei buvo seniai žinoma. Taip pat visiškai nesuprantamas pareiškėjos argumentas, kad ją įžeidė įvardijimas Kauno miesto savivaldybės kliente. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybėje yra Klientų aptarnavimo skyrius, kuris priima visus pareiškėjų prašymus, juos registruoja nagrinėja arba nukreipia nagrinėti kitiems savivaldybės padaliniams, todėl sąvoka „Kauno miesto savivaldybės klientas“ yra visiškai logiška ir pagrįstai vartojama, suprantama tiesiogiai ir tikrai neturi jokio neigiamo ar galinčio žeminti pareiškėją atspalvio. Be to, iš byloje esančių prašymų, kuriais pareiškėjos atstovas kreipėsi į atsakovą, matyti, jog S. J. vadinama kliente, todėl visiškai nesuprantama situacija, kai pareiškėja įsižeidžia, kad ją K. K. pavadina kliente, o kai advokatas ją vadina kliente, nieko įžeidžiančio ar užgaulaus nejaučia.

42. Teismas pažymėjo, kad Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau to paties straipsnio 9 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 9 dalies nuostatos tikslas yra nustatyti visišką imunitetą nuo garbės ir orumo klausimų teisminio nagrinėjimo asmenims, kurie teikia duomenis teismo procese. Teismo procesas turi būti suprantamas kaip bylos aplinkybių tyrimas ir tai apima teismo posėdžiuose sakomas kalbas bei byloje teikiamus rašytinius pasisakymus. Šios normos taisyklės taikomos teismo proceso dalyviams. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 9 dalies nuostatos teisės teorijoje vertinamos kaip absoliutaus imuniteto atvejis, nes nėra siejamas su jokiomis sąlygomis, tačiau tai nereiškia, jog kito asmens teises pažeidžiančiam asmeniui atsakomybė visiškai netaikoma. Ji gali būti taikoma tame procese, kuriame procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujama. Jeigu piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis teismo posėdyje ar pažeidžiama teismo posėdžio tvarka, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos nuobaudos. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovai teisminiuose procesuose elgėsi teisėtai, savo pasisakymais pareiškėjos orumo ar garbės nepažemino, be to už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas teismo proceso dalyviai neatsako, todėl nesant būtinųjų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos) viešajai atsakomybei kilti, buvo pripažinta, jog nagrinėjamu atveju atsakovui civilinė atsakomybė nekyla, todėl pareiškėjos prašymas priteisti iš jo veiksmų kildinamą 3 000 Eur neturtinę žalą buvo atmestas kaip nepagrįstas.

43. Teismas K. K. išaiškino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį atitinkantį prašymą atlyginti teismo išlaidas ji gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.

III. 44. Pareiškėja S. J. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai.

45. Savo poziciją pareiškėja iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos skunde pirmosios instancijos teismui.

46. S. J. papildomai paaiškina, kad teismo sprendime nurodomame 2007 m. vasario 15 d. atsakovo direktoriaus įsakyme nėra minimi žodžiai dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja mano, kad teismas tyrė ne tuos faktus bei dokumentus, kuriais ji rėmėsi. Teigia, kad vien tai, jog kitoje byloje atsakovo veiksmai, įrašant S. J. duomenis į SPIS, nebuvo pripažinti neteisėtais, nelemia išvados, jog buvo padaryta techninė klaida ar kad atsakovas neturi rūpintis, jog tokios klaidos nepasikartotų. S. J. neginčija jos (šeimos) 2007 m. vasario 15 d. įrašymo į atitinkamą rizikos sąrašą, bet nesutinka su 2007 m. balandžio 20 d. SPIS bazėje atlikto įrašo teisingumu ir prašė atsakovo atlikti teisingą informaciją atkuriančius veiksmus. Pareiškėja pažymi, kad jokio psichotropinių medžiagų vartojimo fakto niekada nebuvo ir net atsakovas neneigė, jog dėl tokio vartojimo pareiškėja bei jos šeima niekada nebuvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų sąrašą. Pažymi, kad ginčas kilo ne dėl pareiškėjos (šeimos) įrašymo į šį sąrašą, o dėl jos 2007 m. balandžio 20 d. įrašymo į viešai prieinamą SPIS duomenų bazę dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Pareiškėja akcentuoja, kad sąrašas ir duomenų bazė yra du skirtingi dalykai. Susipažinus su teismo sprendimu, S. J. liko neaišku, kodėl atsakovai nesiėmė jokių priemonių, nurodytų jos atstovo pateiktame 2017 m. rugsėjo 18 d. prašyme.

47. Pareiškėja pažymi, kad teismo argumentas, jog jos atstovas nedetalizavo, kokių priemonių Taryba turėjo imtis, tikrindama informaciją apie mažametį vaiką, nėra pagrįstas visų pirma dėl to, kad jokia informacija, priešingai nei nurodoma teismo sprendime, net nebuvo tikrinama, nors tikrinti ir gauti informaciją pagal Nuostatus bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra jos teisė ir pareiga. Pažymi, kad pareiškėjos atstovo prašymuose nebuvo reikalaujama uždrausti teisėtai įregistruotos religinės organizacijos „G12 Lietuva“ veiklą ar trukdyti asmenims joje lankytis, dėl to nei Taryba, nei teismo argumentai, kad ši organizacija yra teisėtai įsteigta ir 2017 m. lapkričio 10 d. teismo nutartimi yra netenkintas visiškai kitas pareiškėjos prašymas teismui, nesusiję su prašymų Tarybai dalyku – informacijos patikrinimu, kad S. J. dukros tėvas V. V. vedasi jų septynerių metų dukrą į neaiškų butą, kuriame iš šio tėvo ir kitų asmenų vaiko akivaizdoje yra „išvaromas velnias“. Tai aiškiai ir akivaizdžiai nesusiję su teisėtai įregistruotos religinės organizacijos „G12 Lietuva“ veikla (galbūt susiję su atskirais jos nariais, tačiau netirdama pareiškėjos prašymų, Taryba ir to nesužinojo). Kadangi Taryba privalomos veiklos nevykdė, o iš 2017 m. gruodžio 7 d. sprendime Nr. B24-2-4 pateiktų formuluočių tapo akivaizdu, kad ir nevykdys, tai S. J. negalėjo nesukelti ir neabejotinai sukėlė dar didesnį nesaugumo ir bejėgiškumo jausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę dėl savo dukros ateities, normalaus vystymosi ir priežiūros nebuvimo. S. J. nurodo, kad pagrįstai tikėjosi iš Tarybos gauti tinkamą ir jos septynerių metų dukros E. teisių bei interesų gynybą užtikrinančią pagalbą, tačiau jos dėl neteisėtų veiksmų negavo.

48. Iš sprendimo pareiškėjai akivaizdu, kad teismas netinkamai įvertino skunde nurodytos neturtinės žalos kilimo priežastis ir supainiojo skunde nurodomas skirtingas žalos sumas: 5 000 Eur ir 3 000 Eur. Dėl 5000 Eur neturtinės žalos pagrindų yra pateikti argumentai apeliaciniame skunde, o 3 000 Eur žalą pareiškėja patyrė suvokusi, kokius nepagrįstus, žeminančius ir užgaulius pasisakymus apie ją (jos „švelniai tariant netinkamą gyvenimo būdą“, „krūvos vaikų ir krūvos problemų“ turėjimą) teismų posėdžiuose pavartojo tretieji suinteresuoti asmenys. Akcentuoja, kad teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog S. J. pati minėtuose dviejuose teismų posėdžiuose nedalyvavo, nepašalina jos patirtų išgyvenimų ir neturtinės žalos kilimo pagrindų.

49. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra atsakovo darbuotojai ir valstybės tarnautojai, kuriems tiek teismo proceso metu, tiek ir kitoje jų, kaip valstybės tarnautojų veikloje, galioja ne tik Civilinio kodekso nustatyta pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintos Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės (toliau – Etikos taisyklės), kuriose nėra nurodyta, kad teismo posėdžiuose atsakovui ar jos tarnautojams galioja absoliutaus imuniteto atvejis, todėl sprendime nurodyta civilinių bylų nagrinėjimo teismų praktika šiuo atveju neturi būti taikoma. Pažymi, kad tiek Civilinio kodekso normos, tiek Etikos taisyklės nustato ir atsakovo deliktinę atsakomybę, ir trečiųjų asmenų pareigas bei atsakomybę.

50. Pacitavusi Etikos taisyklių 2–9 punktuose įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, pareiškėja pažymi, kad teismo sprendime visiškai ir nepagrįstai nebuvo analizuojami E. B. teismo posėdyje apie pareiškėją ištarti teiginiai: „jos gyvenimo būdas švelniai tariant nelabai tinkamas“ (analizuojami tik sakiniai apie „probleminę šeimą“, kuri tris kartus buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų sąrašą). Dėl šių prasimanytų teiginių S. J. ir patyrė neturtinės žalos, suvokusi, kad yra apkalbėta, duodant suprasti, kad jos gyvenimo būdas yra netinkamas.

Tokius duomenis paskleidęs asmuo privalo įrodyti jų teisingumą, o ne pareiškėjai turi būti nustatoma pareiga juos paneigti. Pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Nei atsakovas, nei E. B. neįrodė, kad tokie duomenys atitiko tikrovę bei kad S. J. skunde nurodytos neturtinės žalos nepatyrė. Analogiškai, K. K. pasisakymas apie pareiškėjos turimą „krūvą vaikų, krūvą problemų“ buvo pateiktas aiškiai siekiant S. J. sumenkinti, nurodant, kad daug vaikų turėjimas yra neigiama asmens savybė.

Nesuvokiama, kaip valstybės tarnautoja gali sau leisti tokio turinio pasisakymus apie daugiavaikę motiną, be to, juos sugretindama su net neįvardintomis tos motinos problemomis. Neaišku apskritai, kokias S. J. „krūvas problemų“ K. K. teismo posėdyje norėjo apibūdinti (nei atsakovas, nei K. K. neįrodė, kad duomenys apie krūvas problemų 2017 m. spalio 3 d. buvimą atitiko tikrovę bei kad pareiškėja nepatyrė skunde nurodytos neturtinės žalos), dėl to galima suprasti, kad patys S. J. penki nepilnamečiai vaikai, jų turėjimas ir auginimas savaime yra problema, K.

K. supratimu, neigiamas ir nepageidautinas dalykas. Tai akivaizdžiai žeidžia ir žemina pareiškėjos, auginančios savo penkis nepilnamečius vaikus (šeštasis vaikas T. T. (T. M. L.), nors būdamas šešerių metų buvo įvaikintas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), sulaukęs pilnametystės, nuolat lanko pareiškėją), garbę ir orumą, sukelia jai neturtinę žalą. Teigia, kad S. J. aiškiai patyrė ir visiškai pagrįstai reikalauja iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pažymi, kad teismo sprendime nepagrįstai buvo suabsoliutinamas Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 9 dalyje nustatytas ribojimas, kadangi atsakovo tarnautojų pareigos, dalyvaujant net ir teismo posėdžiuose, laikytis Etikos taisyklių, buvo eksplicitiškai nurodytos žalos padarymo ir skundo teismui pateikimo metu galiojusių Etikos taisyklių 1 punkte.

Pareiškėja 2017 m. spalio 6 d. kreipėsi į atsakovą ir prašė atsiprašyti už nepagrįstai neigiamus teiginius teisme apie ją ir jos šeimą, tai buvo aiškus skundas dėl dviejų tarnautojų netinkamos tarnybos, tačiau atsakovas nei pradėjo patikrinimo, nei kaip nors įvertino savo darbuotojų veiksmus.

51. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas.

52. Atsakovai ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovai Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybės taryba prašo pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53. Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, jokių materialinės teisės normų nepažeidė, o apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra identiški argumentams, išdėstytiems pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui.

54. Atsakovai savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jų atsiliepime į S. J. skundą ir iš esmės pritaria visiems pirmosios instancijos teismo motyvams.

55. Atsakovai pažymi, kad teismas pateikė aiškius motyvus dėl įrodymų vertinimo, visus įrodymus vertino ir prie bylos prijungė tuos, kuriuos pagrįstai laikė turinčiais reikšmės bylai išnagrinėti. Nėra nustatyta aplinkybių, kad S. J. buvo apribota teisė teikti įrodymus ar kitaip buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą. Mano, kad deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas tyrė ne tuos faktus ir dokumentus, kuriais rėmėsi pareiškėja, nepatvirtina skundžiamo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylai reikšmės turinčias aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendimą priėmė nepažeisdamas teisės aktų nuostatų.

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išnagrinėjo skundą, įvertino visas aplinkybes, sprendimą tinkamai motyvavo ir tinkamai taikė Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 9 dalies nuostatas, todėl priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

57. K. K. prašo jai iš pareiškėjos S. J. priteisti byloje patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

58. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių atstovų paaiškinimus, todėl nėra jokio pagrindo teismo sprendimą naikinti. Pažymi, kad S. J. apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti.

59. Savo poziciją K. K. grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad aplinkybė, jog pareiškėjos netenkina procesiniuose sprendimuose teismų teiktos išvados, nesuteikia jai pagrindo aukštesnės instancijos teismo reikalauti dar kartą pateikti argumentus dėl to paties ar pakartotinai vertinti bylos medžiagą ir surinktus duomenis. K. K. akcentuoja, kad menamos moralinės žalos padarymo faktą visos bylos nagrinėjimo metu labiau akcentavo ne S. J., o jos atstovas, kuris atstovų pasisakymus siekė interpretuoti pareiškėjai palankia linkme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 60. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. B24-2-4, kuriame buvo atsakyta į pareiškėjos S. J. keltus klausimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

61. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja per atstovą su 2016 m. lapkričio 4 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Tarybos narius ir nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos tarnyboje nėra teikiamas tinkamas vaiko teisių gynimas, ir prašė kuo skubiau imtis visų įmanomų priemonių, kad jos pateikta informacija apie vaiką auginančio tėvo psichinę ligą bei velnią išvarančių apeigų kartu su dukra lankymą būtų patikrinta ir mažametis vaikas būtų apsaugotas nuo neleistino poveikio jam, t. y. socialinės rizikos, visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimo. Prašyme buvo nurodyta, kad S. J. septynerių metų dukros E. tėvas, kuris serga psichine liga, kartu su mažamete dukra lanko religinės bendruomenės „G12 Lietuva“ susirinkimus, kuriuose demonstruojamos abejotinos kilmės „bažnyčios“ vertybės ir apeigos. Prie šio prašymo buvo pridėtas S. J. 14 metų amžiaus dukters I. B. atsiųstas nurodytas aplinkybes patvirtinantis elektroninis laiškas.

62. Pareiškėjos atstovas su 2016 m. gruodžio 27 d. prašymu elektroniniu paštu kreipėsi į Tarybą ir nurodė, jog S. J. atsakymo į 2016 m. lapkričio 4 d. laišką negavo, todėl prašė atsakyti, ar Taryba jį gavo ir nagrinėja, o jeigu jų nenagrinėja – prašė išnagrinėti.

63. S. J. 2017 m. rugsėjo 18 d. prašyme Tarybos buvo prašoma pateikti Tarybos 2017 m. kovo 21 d. posėdžio garso įrašą bei apsvarstyti galimybę ir inicijuoti Kauno miesto savivaldybės teisės aktų priėmimą, siekiant sudaryti sąlygas ir nustatyti pareigas Vaiko teisių apsaugos skyriui ir jo darbuotojams, nepagrįstai ir be jokių pagrindžiančių dokumentų įrašiusiems šeimas į Socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo, bent raštu atsiprašyti nuo tokių neteisėtų veiksmų nukentėjusių, o nebūtus duomenis sukūrusius bei į SPIS įrašiusius tarnautojus nustatyti ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti jų veiksmus. Pažymėjo, kad 2017 m. liepos 10 d. raštu Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo pareiškėją, kad jos duomenys per klaidą buvo įrašyti į SPIS duomenų bazę, nurodant, kad S. J. šeima nuo 2007 m. balandžio 20 d. yra įtraukta į Socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

64. Pareiškėjos atstovas 2017 m. lapkričio 8 d. prašyme Kauno miesto savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybai nurodė, kad S. J. 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymai nėra išnagrinėti ir Kauno miesto savivaldybė jokių veiksmų, kad patikrintų juose nurodytą informaciją, neatliko. Minėtame prašyme buvo plačiau aprašytos aplinkybės, susijusios su S. J. dukrų (viena iš kurių gyvena su ja, o kita su tėvu) dalyvavimu religinės bendruomenės G12 susirinkimuose bei vienos iš jų paaiškinimu, kas jame vyko; pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius nevertino jos dukros E. tėvo V. V. sveikatos būklės bei galimybių, jam būnant neįgaliu, pasirūpinti mažamečiu vaiku (I t.; b. l . 134 – 137).

65. Taryba, vykdydama teismo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo S. J. 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymus bei papildomai gautus 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. raštus bei 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. B24-2-4. Pirmosios instancijos teismas šį Tarybos sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjos skundą atmetė. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu S. J. nesutiko ir prašė jos skundą tenkinti visiškai.

66. Aptartų pareiškėjos S. J. prašymų, teiktų Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybai, turinys patvirtina, kad jais institucijos iš esmės buvo prašoma imtis visų įmanomų priemonių, kad mažametis vaikas būtų apsaugotas nuo neleistino jam poveikio, t. y. socialinės rizikos, visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimo. Iš esmės pareiškėja nesutiko su dukros tėvo elgesiu, auklėjant nepilnametį vaiką. Jai taip pat kilo abejonių dėl neįgalaus tėvo sugebėjimo pasirūpinti dukra. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad S. J. keliami klausimai iš esmės yra susiję su šeimos teisiniais santykiais, o tiksliau – su vaiko teisių apsauga, tai reiškia, kad šie santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio. Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, susiję su vaikų teisių užtikrinimu ir jų auklėjimu, yra reguliuojami Civilinio kodekso trečiosios knygos 4 dalyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“. Teisėjų kolegijos nuomone, civilinį šios bylos pobūdį atspindi ir bendrosios kompetencijos teismų priimti procesiniai sprendimai, kuriais yra grindžiamas prašomas panaikinti Tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. priimtas sprendimas Nr. B24-2-4. Taigi, nagrinėdama pareiškėjos skundą, Taryba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o nagrinėjo šeimos teisinius santykius, todėl jos priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

67. Iš minėto Tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. B24-2-4 turinio taip pat matyti, kad jame buvo išnagrinėtas ir pareiškėjos atstovo pateiktas prašymas dėl, S. J. nuomone, jos neteisėto įrašymo į Socialinės rizikos šeimų apskaitą bei šių duomenų įrašymo į Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos kompiuterinę duomenų bazę dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Šis klausimas, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat yra civilinio teisinio pobūdžio. Siekiant nustatyti, ar asmuo (šeima) buvo pagrįstai įrašyta į šią apskaitą bei kompiuterinę duomenų bazę, būtina vertinti, ar šeima patenka į socialinės rizikos grupę, jos gyvenimo sąlygas ir panašiai, t. y. spręsti civilinio pobūdžio klausimus. Be to, pareiškėja prašė atlyginti jai neturtinę žalą, tačiau jai galbūt kilusios neturtinės žalos atlyginimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik nustačius Tarybos veiksmų neteisėtumą, t. y. tik išsprendus S. J. skunde keliamus klausimus, kurių didžioji dalis yra civilinio teisinio pobūdžio.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 ir 17 straipsniais, administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių, pagrįstų šių santykių subjektų pavaldumu. Civilinius teisinius ginčus, kylančius iš civilinių ir šeimos teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 dalis).

69. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijai kyla teisinių abejonių dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo, kadangi pareiškėjos keliamas ginčas dėl Tarybos 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. B24-2-4 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs su Civilinio kodekso reguliuojamais šeimos santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio ir nepatenka į administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijas, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje. Be to, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nebuvo ir nėra numatyta, kad administraciniuose teismuose sprendžiami ginčai, susiję su šeimos teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad jeigu ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra savivaldybė (jos institucija), jis turėtų būti pripažįstamas civiliniu ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, nagrinėjo šeimos teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, yra pagrindas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti su prašymu išspręsti nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos pagal S. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės tarybai, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – K. K. ir E. B.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo (priskirtinumo nagrinėti) bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė