a216dfdd-2820-4eb9-86d9-e8b0b70ffbaa · Å irvintų rajono apylinkės teismas

BaudžBaudž. byla Nr. 1-100-94/2014m.Proceso Nr. 1-95-1-00174-2013-4Procesinio sprendimo kategorija1.2.;1.2.4.;1.24.8.;1.2.4.8.3.; (S) Å IRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 21 d.,          Širvintos,              Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Å uminaitė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei Palmirai Pečiulienei,kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui Edmundui Rusinui,nukentėjusių pagal įstatymÄ atstovės atstovei Dovilei BoguÅ¡evičienei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              D.

B. a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡situokęs, neteistas, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 140 str. 2 dalį(2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė:             D. B. yra kaltinamas tuo, kad smurtaudamas prieÅ¡ mažamečius sÅ«nus, vienam jų sukėlė fizinį skausmÄ , kitam nežymiai sutrikdė sveikatÄ .              Kaltinamajame akte yra nurodyta, kad 2013 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini) laike nuo 14 val. 30 min. iki 16 val.

D. B. Z. S. sodybos kieme, rankomis suėmęs savo mažametį V. B., gimusį 2005 m., už ausų, tyčia jį pakratė, sukeldamas jam fizinį skausmÄ , taip pat už ausų suėmęs mažametį P. B., gimusį 2006 m., jį už ausų tampė, padarydamas kraujosruvÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio apatinėje dalyje, nežymiai sutrikdydamas pastarojo sveikatÄ .             Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2013 m. birželio 9 d. jis paėmė abu sÅ«nus iÅ¡ motinos ir nuvažiavo kartu su vaikais į Å¡ventas miÅ¡ias.

Ten sutiko savo krikÅ¡to motinÄ , kuri pakvietė važiuoti Å¡vęsti sekmadienį pas savo draugę į sodybÄ . Jis sutiko, pakeliui apsipirko ir visi atvažiavo į sodybÄ . Jis ėmėsi maisto ruoÅ¡os, o vaikai žaidė sodybos kieme, tačiau vaikus nuolat stebėjo. Jie dÅ«ko, rodė įvairius akrobatikos triukus ir vienas per kitÄ prašė žiÅ«rėti, kÄ jie moka. Po to žaidė badmintonÄ , po to užsimanė užlipti ant automobilio stogo, tai užlipo, tai nulipo, vėl paėmė badmintono raketes ir ėmė Å¡paguotis vienas kitÄ .

Jaunesnis sÅ«nus ėmė skųstis, kad jį vyresnis brolis skriaudžia. Jis du kartus vyresnįjį sÅ«nų V. įspėjo, bet tas jo neklausė. Tada jis priėjo prie Vincento, pasivedė jį už maÅ¡inos ir, abiem rankomis suėmęs už galvos ties ausimis, pavertęs sÅ«naus galvÄ aukÅ¡tyn, kad jo ir sÅ«naus akis susitiktų, pasakė jam, kad „negalima taip daryti“ ir liepė sėsti į maÅ¡inÄ ir skaityti knygÄ . Su jaunesniuoju P. jis nieko nedarė ir jis nežino, iÅ¡ kur atsirado pas sÅ«nų kraujosruva.

Jis jos pas vaikÄ nematė ir vaikas jam nesiskundė. Vakare parvežė vaikus namo ir gražino juos motinai. Atsakydamas į klausimÄ , ar buvo paėmęs sÅ«nui aplamai už ausies, jis nurodė, kad, kai reikia atkreipti vaiko dėmesį, paimi vaikui už ausies, neimsi, gi už plaukų, bet tai nereiÅ¡kia, kad tampai ausį.              Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad P. B. kliniÅ¡kai nustatyta poodinė kraujosruva kauÅ¡elio apatinėje dalyje, paveikus kietu buku daiktu galimai 2013-06-09.

Sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio, galimai nukentėjusio nurodytu bÅ«du – pirÅ¡tais paėmus už ausies ir jÄ patempus.             Liudytoja E. S., mažamečių vaikų močiutė iÅ¡ motinos pusės, paliudijo, kad vakare paskambino jai dukra ir pranešė, kad vaikai grįžo iÅ¡ tėvo, tačiau jaunesnysis sužalotas – pamėlusi ausytė, sakė, kad tėvas patampė už nepaklusnumÄ , o vyresnįjį pakratė. Duktė prašė patarimo. Ji tÄ patį vakarÄ nuvažiavo pas dukrÄ , matė, kad P. ausies kauÅ¡elis sužalotas.

KitÄ dienÄ su dukra kreipėsi į poliklinikÄ , kad bÅ«tų įrodymas. Vyko dukros ir žento skyrybos, nors dukra ir nenorėjo, ji nutarė netylėti ir parašė pareiÅ¡kimÄ policijai. AnÅ«kas V. jai pasakojo, kad tėvas jį paėmė už galvytės ir taip pakratė, kad atsitrenkė į automobilį. Jaunesnysis anÅ«kas Pijus nieko nepasakojo. Kad Pijų tėvas sužalojo, žinojo tik iÅ¡ dukros pasakojimo.             Liudytojai Z. S., V. I. S. ir I. S. paliudijo, kad 2013 m. birželio 9 d.

D. B. kartu su dviem mažamečiais vaikais lankėsi jų sodyboje. Buvo visi linksmi, ruošė piknikÄ lauke. D. B. užsiėmė maisto ruoÅ¡imu, pasistatė stalÄ . Berniukai buvo labai judrÅ«s: su raketėmis žaidė badmintonÄ , vėliau ėmė raketėmis Å¡paguotis. Kai tai nusibodo, abu vaikai pradėjo lipti ant maÅ¡inos stogo ir, laikydamiesi už beržų Å¡akų, Å¡okinėti žemyn. Tai buvo gana pavojinga. Todėl matė ir girdėjo, kad D. B. vaikus ėmė drausminti, tačiau į tėvo pastabas vaikai nelabai kreipė dėmesio ir jo neklausė.

Tada vienÄ tėvas atskyrė ir pasodino į automobilį. Liudytojas I. S. paliudijo, kad nešė Å¡iukÅ¡les ir matė, kaip D. B. VincentÄ nusivedė už maÅ¡inos. Grįždamas atgal matė, kad viena koja priklaupęs kalbasi su vaiku atokiau nuo maÅ¡inos. Å ie visi liudytojai patvirtino, kad Vincentas automobilyje skaitė Vaižganto knygÄ .              V. B. buvo apklaustas 2013 m. rugsėjo 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, o gruodžio 2 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

Visais atvejais patvirtino, kad tėvas jį buvo suėmęs už galvos, o ikiteisminio tyrimo teisėjui paaiÅ¡kino, du kartus nestipriai pakauÅ¡iu trinktelėjo į automobilį.             P. B. buvo apklaustas tik 2014 m. birželio 25 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Nors apklausdamas ikiteisminio tyrimo teisėjas nekonkretino įvykio vietos ir laiko, apklausinėjo aplamai ar tėvas sÅ«nų tampo už ausies, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vaikas iÅ¡ dalies patvirtino, kad už ausies tėvas patempė ir 2013 m. birželio 9 d.

Tokiai iÅ¡vadai padaryti duoda pagrindo ta aplinkybė, kad vaikas buvo apklaustas praėjus po įvykių metams laiko, tačiau nors apibendrintai, bet patvirtino, kad tėvas už ausies patempė, tuo labiau, kad ir klausimai buvo užduodami aplamai.              IÅ¡ vaikų motinos J. B. paaiÅ¡kinimų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojos E. S. parodymų matyti, kad P. B. jau tÄ patį vakarÄ , kai grįžo namo, motinai paaiÅ¡kino, kad tėvas už neklausimÄ patempė už ausies.

             Byloje yra ir kitų duomenų, iÅ¡ kurių matyti, kad vaikai pasakoja, kad, kai tėtis supyksta, baudžia – patempia arba pakelia už ausų, bet jie dėl to ant tėvo nepyksta (b.l 116).             Tokiu bÅ«du įrodyta, kad 2013 m. birželio 9 d. kaltinamojo veiksmuose savo sÅ«nų atžvilgiu buvo požymių smurto veiksmų, kurie pagal BK 140 str. yra laikomi nusikalstamais. Tokie kaltinamojo veiksmai pagal kaltinamÄ jį aktÄ kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 dalį(2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).             Veikos padarymo metu galiojusi BK 140 str. 2 dalis, Å¡iuo metu galiojanti analogiÅ¡ka BK 140 str. 3 dalis numato atsakomybę už muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu mažamečiui sukeltÄ fizinį skausmÄ arba nežymų mažamečio sužalojimÄ ar trumpÄ jo susargdinimÄ .             Šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Teismų praktikoje yra ne kartÄ pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyvių ir subjektyvių – iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime.              LR BK 37 str. yra teigiama, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikÅ¡mėmis“ nurodyta , kad tam tikrais atvejais, atsižvelgdamas į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusio tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , intensyvumÄ bei kitus Å¡io nutarimo 4 punkte iÅ¡vardytus požymius, teismas veikÄ , kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kÅ«no sužalojimas, smÅ«gių sudavimas, gali pripažinti mažareikÅ¡me.             Nagrinėjamoje byloje mažamečiai – V.

B. ir P. B. – yra ne tik mažamečiai, bet ir artimi kaltinamajam giminaičiai, tai jo vaikai. Bylos liudytojų parodymais nustatyta, kad abu vaikai tÄ dienÄ Å¾aidė, tačiau vienu metu jų žaidimai – lipimas ant maÅ¡inos stogo ir Å¡okinėjimas nuo jo grėsė jų pačių sveikatai, todėl tėvas, Å¡ioje byloje kaltinamasis, juos drausmino ne vienÄ kartÄ Å¾odžiu, tačiau vaikai į tai nereagavo ir toliau elgėsi neatsakingai. Tai ir buvo priežastis, dėl ko kaltinamasis vaikų atžvilgiu ėmėsi ir fizinių veiksmų: pakratė vienÄ , suimdamas už galvos, ir pareikalaudamas toliau taip nedaryti, kitÄ suėmė už ausies.

Veiksmai buvo neintensyvÅ«s, nukreipti sudrausminti vaikus. IÅ¡ bylos medžiagos ir byloje užfiksuotų vaikų paaiÅ¡kinimų darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo ir vaikų tarpusavio ryÅ¡iai yra glaudÅ«s, vaikai mėgsta bÅ«ti su tėvu, yra judrÅ«s. Å iuo metu tėvai yra iÅ¡situokė, vaikų gyvenamosios vietos nustatytos abiejų sutarimu. Vyresnysis sÅ«nus V. B. gyvena pas tėvÄ , jaunesnysis P. B. pas motinÄ . Kaltinamasis vaikais rÅ«pinasi. IÅ¡ Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos, kurioje mokosi V.

B., informacijoje, taip pat iÅ¡ Å v. Jono Bosko parapijos, kurios bendruomenei priklauso kaltinamasis, klebono atsiliepime nurodomas teigiamas rÅ«pinimasis sÅ«numi, konstatuojamas tėvo ir sÅ«naus artimi ryÅ¡iai, jų draugiÅ¡kas bendravimas.              Taigi esant aptartoms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo padaryta veika nors ir atitinka BK 140 str. 2 dalies(2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ , tikslus ir motyvus nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų bÅ«tų vertinama kaip nusikaltimas ir kad, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo nuostatomis, reikėtų kaltinamajam taikyti baudžiamosios teisės priemones.             Teismas taiko BK 37 str. ir kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžia.

              Vadovaudamasis BPK 302 str., 303 str. 4 dalimi, ,n u s p r e n d ž i a:                          D. B., pritaikius BK 37 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 dalį(2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.                    Nuosprendis gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu per 20 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                                  Danguolė Å uminaitė            Â