a21447be-e935-433f-8a7a-30f2bb5e6ee4 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-258-777/2022 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00168-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.5.5; 2.5.7; 2.5.9; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G.

B. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. B. ieÅ¡kinį atsakovams I. M., V. Å ., trečiajam asmeniui notarei D. S., dėl paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, jos pripažinimo galiojančia pirkimo–pardavimo sutartimi ir iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančių pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovo I. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡duotų paveldėjimo teisės liudijimų dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo Å¡iose dalyse.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovams I. M., V. Å ., trečiajam asmeniui notarei praÅ¡ydama:

1) pripažinti tarp atsakovų 2017 m. vasario 17 d. sudarytÄ paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-1216, apsimestiniu sandoriu ir pripažinti Å¡iÄ sutartį galiojančia 1/4 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi;

2) perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas;

3) iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 1 906,24 Eur atsakovui I. M. kaip kompensacijÄ už 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

4) Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atsakovui I. M. 2017 m. kovo 10 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. 2-1715.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2008 m. gegužės 13 d. mirė ieÅ¡kovės ir atsakovo V. Å . tėvas M. Å . Po M. Å . mirties visi keturi mirusiojo vaikai priėmė palikimÄ , tačiau du iÅ¡ jų – broliai V. Å . ir A. Å . – savo paveldėjimo teises padovanojo ieÅ¡kovei. 2008 m. liepos 28 d. ieÅ¡kovė kartu su savo broliu atsakovu V. Å . priėmė mirusiojo M. Å . palikimÄ . Suėjus palikimo priėmimo terminui paveldėjimo teises į mirusiojo palikimÄ turėjo du įpėdiniai – ieÅ¡kovė į 3/4 dalis mirusiojo palikimo ir atsakovas V.

Å . į 1/4 dalį mirusiojo palikimo. IÅ¡ karto po palikimo priėmimo atsakovas V. Å . žodine sutartimi savo turėtÄ 1/4 dalį žemės sklypo perdavė neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovei, o ateityje žadėjo jį ieÅ¡kovei perleisti sudarant pirkimo–pardavimo sandorį. Å io abipusio susitarimo pagrindu ieÅ¡kovė viena ilgÄ laikÄ , t. y. 9 metus, naudojosi ir disponavo visu žemės sklypu, jį prižiÅ«rėjo. Atsakovas pripažino, kad sutiko, jog ieÅ¡kovė nuÅ¡ienautų pievÄ ir žemę deklaruotų savo vardu. 2017 metų sausio mėnesį ieÅ¡kovė užsiminė atsakovui, kad ji ilgÄ laikÄ disponuoja visu žemės sklypu, norėtų viskÄ Ä¯forminti, jog atsakovas jai parduotų savo dalį paveldėto turto, kaip ir buvo susitarę.

Dėl to ieÅ¡kovė kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. 2017 m. balandžio 26 d. ieÅ¡kovei iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė paveldėjo 3/4 dalis mirusio M. Å . turto, kurį sudaro 3/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). TurtÄ Ä¯registravus VĮ Registrų centre, paaiÅ¡kėjo, kad 1/4 dalis žemės sklypo priklauso atsakovui I. M. ir kad 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi atsakovas V.

Å . pardavė atsakovui I. M. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo V. Å . mirties, už 1 906,24 Eur. 2017 m. kovo 10 d. atsakovui I. M. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kuriame nurodyta, kad jis paveldi 1/4 dalį mirusio V. Å . palikimo.

3. IeÅ¡kinyje teigiama, jog atsakovo I. M. ir ieÅ¡kovės sklypai ribojasi. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų kilo nemažai ginčų bei nesutarimų. Siekdamas dar labiau padidinti jam priklausančios žemės plotÄ , atsakovas I. M. sudarė, o atsakovas V. Å ., kadangi yra finansiÅ¡kai priklausomas nuo atsakovo I. M., sutiko sudaryti ginčijamÄ apsimestinę sutartį ir perleido 1/4 dalį žemės sklypo ir dalį verÅ¡idės I. M. Atsakovai žinojo konkretų paveldėto turto turinį ir kad ieÅ¡kovės broliai – V.

Å . ir A. Å . – savo paveldėjimo teises padovanojo ieÅ¡kovei, taip pat, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ atsakovui V. Å . aiÅ¡kiai buvo iÅ¡reiÅ¡kusi ketinimÄ nupirkti jo paveldėtÄ turto dalį, o atsakovas A. Å . tÄ ir ketino padaryti. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina faktÄ , kad atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai – prisidengdami paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi perleido konkretų paveldėtÄ turtÄ â€“ 1/4 dalį žemės sklypo apeinant Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis.

Tiek atsakovai, tiek ir notarė, tvirtindama paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, žinojo, kad privalėjo vadovautis CK 4.79 straipsniu. Tai yra pakankamas pagrindas, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalies prasme, pripažinti paveldėjimo teisių perleidimo sandorį apsimestiniu sandoriu ir negaliojančiu. Tokiu atveju ieškovė turi teisę reikalauti, kad jai (bendraturtei) būtų perkeltos pirkimo–pardavimo sandorio pirkėjo teisės ir pareigos (CK 1.87 straipsnio 2 dalis, 4.79 straipsnio 3 dalis).

Perkėlus ieÅ¡kovei pirkėjo teises ir pareigas, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 906,24 Eur atsakovui I. M. kaip kompensacija. Turėtų bÅ«ti taikoma CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu.

4. Atsakovas I. M. priešieškiniu po teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi priimto atsakovo I. M. atsisakymo nuo dalies priešieškinio reikalavimų ir bylos nutraukimo šioje dalyje prašė:

1) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ;

2) pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento 1/12 dalį 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-2890, išduoto įpėdinei G. B. į palikėjo M. Š. nuosavybės teise valdytas 3/4 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 2,25 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) taikyti restitucijÄ ir 1/12 dalį G. B. pagal 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 2-2890, paveldėto nekilnojamojo turto, kurį sudaro 3/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine I. M. nuosavybe.

4) pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento 1/12 dalį 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-5408, išduoto įpėdinei G. B. į palikėjo M. Š. nuosavybės teise valdytas 257/1000 dalis pastato–veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) taikyti restitucijÄ ir 1/12 dalį G. B. pagal 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 2-5408, paveldėto nekilnojamojo turto, kuris sudaro 257/1000 dalis pastato–verÅ¡idės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine I. M. nuosavybe;

6) priteisti iš ieškovės atsakovui I. M. visas bylinėjimosi išlaidas.

7) už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ieÅ¡kovei skirti piniginę baudÄ .

5. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, kad V. Å . pats atsakovui I. M. pasiÅ«lė parduoti paveldėjimo teises, kadangi realiai paveldimu turtu pats nesinaudojo, o turėjo įvairių skolų, kurias norėjo likviduoti. Atsakovas I. M. sutiko nupirkti paveldėjimo teises. PrieÅ¡ sudarant paveldėjimo teisių pardavimo sutartį buvo žinoma, kad palikėjas M. Å . nuosavybės teise valdė žemės sklypÄ ir fermos-verÅ¡idės pastato dalį, kurioje su Å¡eima gyveno. Dar iki pasiraÅ¡ant 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas I.

M. sumokėjo už atsakovÄ V. Å . 1 406,24 Eur įvairių skolų, o pačiam atsakovui V. Å . sumokėjo jo pageidaujamÄ sumÄ â€“ 500 Eur. Atsakovai 2017 m. vasario 17 d. pas notarę pasirašė bei patvirtino paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 25-1216. Å ia sutartimi atsakovas V. Å . pardavė ir atsakovas I. M. nupirko visas V. Å . priklausiusias paveldėjimo teises po jo tėvo M. Å . mirties, o ne žemės sklypo dalį, kaip teigia ieÅ¡kovė. Žemės sklypas buvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre, todėl 2017 m. kovo 10 d. atsakovui I.

M. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, notarinio registro Nr. 2-1715 į 1/4 dalį Å¡io žemės sklypo. Pastatas-verÅ¡idė vieÅ¡ajame registre nebuvo įregistruotas, todėl atsakovas I. M. jį įregistravo M. Å . vardu ir 2018 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, notarinio registro Nr. 2-6700, pagrindu paveldėjo 257/4000 dalis, o 2018 m. spalio 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, notarinio registro Nr. 2-7043, – 8/125 dalis M.

Š. priklausiusio pastato-veršidės. Iš viso šiuo metu atsakovui I. M. priklauso 513/16000 šio pastato.

6. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje teigiama, jog Å¡iuo konkrečiu atveju 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartis tarp atsakovų yra sudaryta tikrai, o ne apsimestinai, sudarant šį sandorį, nebuvo slepiamas joks kitas sandoris. Priėmęs palikimÄ po tėvo mirties, atsakovas V. Å . įgijo turtines teises, o ne konkretų turtÄ . Ankstesnių teismų sprendimais yra nustatyta, kad atsakovas V. Å . pardavė, o ne perleido atsakovui I. M. visas jo turimas paveldėjimo turtines teises į mirusio jo tėvo M.

Å . turtÄ . Atsakovas I. M. paveldėjo ne tik žemės sklypo dalį, bet ir pastatų dalį. Paveldimo turto turinys prieÅ¡ pasiraÅ¡ant 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių paradavimo sutartį atsakovams buvo žinomas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Å¡io ginčo atveju įpėdiniai paveldimo turto bendraturčiais tampa tik nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ar įpėdinių susitarimo dėl paveldėto turto pasidalijimo sudarymo momento. Iki to laiko įpėdiniai disponuoja paveldėjimo teisėmis, kurios yra kiekvieno palikimÄ priėmusio įpėdinio savarankiÅ¡ka teisė, nesanti visų palikimÄ priėmusių įpėdinių bendrÄ ja nuosavybe ir jų perleidimui taikomos CK 6 knygos, o ne CK 4 knygos normos, kurias praÅ¡o taikyti ieÅ¡kovė.

Atsakovų pasirašyta paveldėjimo teisių pardavimo sutartis yra teisėta ir pagrįsta, neprieštaraujanti materialinės teisės normoms ir viešajam interesui, todėl negali būti pripažinta apsimestiniu sandoriu. Tuo labiau nėra teisinio ir faktinio pagrindo ieškovei perkelti pirkėjos teises ir pareigas. Esant teisiniam pagrindui ir galiojančiai sutarčiai, teisėtai ir pagrįstai buvo išduotas 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 2-1715, ir pripažinti jį negaliojančiu nuo sudarymo momento nėra pagrindo.

IeÅ¡kovė nenurodo, dėl kokių priežasčių ji nepraÅ¡o pripažinti negaliojančiais ir kitus paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimus ir perkelti jai teises. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė pripažįsta, kad atsakovas I. M. nusipirko paveldėjimo teises ir jam teisėtai buvo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai į žemės sklypo dalį ir pastatų dalį.

7. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, kad A. Å . pareiÅ¡kimÄ notarei, kad priima palikimÄ po tėvo mirties, parašė praėjus beveik devyneriems metams. Nors teisine prasme tai yra ydinga, tačiau atsakovas I. M. neginčija faktų, kad A. Å . palikimÄ priėmė ir kad savo turtines teises padovanojo ieÅ¡kovei. Tačiau ieÅ¡kovė klaidina teismÄ , nurodydama, kad kitas įpėdinis V. Å . irgi priėmė palikimÄ ir padovanojo jai paveldėjimo teises, kadangi Å¡is įpėdinis palikimo atsisakė. Taigi V.

Å . neturėjo teisės paveldėti pagal įstatymÄ , o kartu jis neturėjo teisės padovanoti savo paveldėjimo teisių (nes jų neturėjo) savo seseriai – ieÅ¡kovei. Taigi įpėdiniui V. Å . priklausiusi paveldėti 1/4 paveldimo turto dalis po palikėjo M. Å . mirties turėjo bÅ«ti padalyta trims kitiems įpėdiniams, kurie priėmė palikimÄ ir siekė gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. ieÅ¡kovei, atsakovui I. M. (atsakovo V. Å . paveldėjimo teisių įgijėjui) ir A.

Å . Vadinasi, įpėdinio V. Å . paveldimo turto 1/4 dalis dalijama į tris lygias dalis ir atsakovui I. M. paveldėjimo teisės liudijimai į palikėjo M. Å . turtÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡duoti į didesnę paveldimo turto dalį, kuri sudaro 1/12 ieÅ¡kovės paveldėto turto. Ä®vykus žmogiÅ¡kai klaidai ir notarei suklydus nustatant paveldimo turto dalis, ieÅ¡kovei iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, 5.61 straipsnio 1 dalis), todėl turi bÅ«ti iÅ¡ dalies, t. y. 1/12 dalyje, pripažinti negaliojančiais nuo jų iÅ¡davimo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir Å¡i palikėjo M.

Š. nekilnojamojo turto dalis turi būti pripažinta atsakovo I. M. asmenine nuosavybe (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

8. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje teigiama, jog ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kinį ir aiÅ¡kiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jai taikytinas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnis ir paskirtina piniginė bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

9. Atsakovas V. Å . atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui V. Å . visas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ieÅ¡kovei skirti piniginę baudÄ .

10. Atsakovo V. Å . atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma, kad ieÅ¡kovė neprašė jai parduoti turtines teises, galbÅ«t ji manė, kad jis jai turi Å¡ias teises dovanoti, todėl ji pasiÅ«lė turtines teises nusipirkti atsakovui I. M. Dovanoti turtines teises ieÅ¡kovei atsakovas V. Å . niekuomet neketino, nes jam reikėjo lėšų grÄ Å¾inti skolas antstoliams ir paties poreikių tenkinimui. PasiraÅ¡ant sutartį, jo valia buvo parduoti atsakovui I. M. visas turtines teises į V. Å . tėvo M. Å . jam tenkančio turto dalį.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo iÅ¡galvotas aplinkybes ir viskÄ interpretuoja savaip. Su ieÅ¡kove atsakovas V. Å . nebuvo sudaręs jokios sutarties, jam priklausančios žemės sklypo dalies jai neperleido ir nedavė sutikimo naudotis. Tokie ieÅ¡kovės veiksmai, kai ji savavaliÅ¡kai naudojosi atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi, jai nesuteikė jokio pranaÅ¡umo ir pirmenybės iÅ¡ jo nupirkti turtines teises. Parduodant visas turtines teises į M. Å . vardu valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovai jokių įstatymų nepažeidė ir nėra jokio teisinio pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia.

Sutartimi tikrai parduotos visos turimos paveldėjimo teisės ir nebuvo turima omenyje jokio kito sandorio.

11. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė atsakovo priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovo I. M. ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

12. IeÅ¡kovės atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodoma, kad V. Å . aiÅ¡kiai siekė, kad po jų tėvo mirties jam priklausančiÄ palikimo dalį turėtų paveldėti (gauti) ieÅ¡kovė. Jis savo norÄ ir valiÄ dovanoti ieÅ¡kovei savo paveldėjimo teises iÅ¡reiÅ¡kė 2008 m. liepos 28 d. Å . rajono notarų biure ir netikrino, kaip notarė jo valiÄ Ä¯formino, nes pasitikėjo notare, kaip iÅ¡manančia savo darbÄ . V. Å . aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ , kad po jų tėvo mirties jam priklausančiÄ palikimo dalį jis dovanoja ieÅ¡kovei, notarė Å¡iÄ jo valiÄ Ä¯gyvendino, iÅ¡duodama ieÅ¡kovei paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė paveldėjo 3/4 dalis mirusio M. Å . turto. Atsakovų sudarytas paveldėjimo teisių pirkimo pardavimo sandoris yra apsimestinis, todėl atsakovas I. M. neturi subjektyviosios reikalavimo teisės dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu pareikÅ¡ti.

13. IeÅ¡kovė dubliku papildomai nurodė, kad atsakovo V. Å . teiginiai, jog ieÅ¡kovė jo neva neklausė, ar jis jai leidžia Å¡ienauti bendrÄ pievÄ , neatitinka tikrovės ir tikrojo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo žodžiu sudaryto susitarimo. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas pats atskleidžia buvusį susitarimÄ tarp atsakovų sudaryti žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį. Pinigų mokėjimas keliais etapais dar iki paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo parodo tikrÄ jÄ atsakovų valiÄ sudaryti konkretaus turto, žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovai iÅ¡ anksto tam ruošėsi ir slėpė šį faktÄ nuo ieÅ¡kovės.

14. Atsakovas I. M. tripliku prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pasilieka prie visų prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių ir teisinio vertinimo. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ jau buvo pateikusi ir visų instancijų teismai Å¡iuo klausimu jau yra pasisakę. BylÄ nagrinėję teismai teisingai nustatė, kad atsakovas V. Å . turėjo teisę sudaryti paveldėjimo teisių pardavimo sutartį net ir neinformuodamas apie tai ieÅ¡kovės, nes, nesant iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo, įpėdiniai nėra palikimo bendraturčiai.

Kasacinio teismo nutartyje yra konstatuota, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai ginčija atsakovų sudarytÄ paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, teigdama, jog ji, kaip palikimo bendraturtė, turėjo pirmenybės teisę pirkti paveldėjimo teises. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovo I. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino. Teismas nusprendė:

1) pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento 1/12 dalį 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-2890, išduoto įpėdinei G. B. į palikėjo M. Š. nuosavybės teise valdytas 3/4 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 2,25 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) taikyti restitucijÄ ir 1/12 dalį G. B. pagal 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 2-2890, paveldėto nekilnojamojo turto, kurį sudaro 3/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine I. M. nuosavybe;

3) pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento 1/12 dalį 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-5408, išduoto įpėdinei G. B. į palikėjo M. Š. nuosavybės teise valdytas 257/1000 dalis pastato-veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) taikyti restitucijÄ ir 1/12 dalį G. B. pagal 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 2-5408, paveldėto nekilnojamojo turto, kuris sudaro 257/1000 dalis pastato-verÅ¡idės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine I. M. nuosavybe;

5) priteisti iš ieškovės atsakovui I. M. 1 415 Eur bylinėjimosi išlaidų;

6) priteisti iš ieškovės atsakovui V. Š. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų;

7) priteisti iš ieškovės valstybei bylinėjimosi išlaidų – 10,38 Eur teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu;

8) netenkinti atsakovo I. M. praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

16. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės argumentai, jog turi bÅ«ti taikomos CK 5.51 straipsnio nuostatos ir laikoma, kad V. Å . palikimÄ priėmė faktiniu valdymu, nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad V. Å . tėvo M. Å . palikimÄ priėmė per tris mėnesius po palikėjo mirties, su 2008 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kimu kreipdamasis į notarę. Tarp tų pačių Å¡alių iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , o 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-1216, pirkėjo teises ir pareigas perkelti G.

B. Å ioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad nepriklausomai nuo to, kad nuosavybės teisės į paveldėtÄ turtÄ atsiranda nuo palikimo priėmimo momento, įpėdiniai paveldimo turto bendraturčiais tampa tik nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ar įpėdinių susitarimo dėl paveldėto turto pasidalijimo sudarymo momento. Iki to laiko įpėdiniai disponuoja paveldėjimo teisėmis, kurios yra kiekvieno palikimÄ priėmusio įpėdinio savarankiÅ¡ka teisė, nesanti visų palikimÄ priėmusių įpėdinių bendrÄ ja nuosavybe, ir jų perleidimui taikomos CK 6 knygos, o ne daiktinės teisės normos.

Ä®statymas tik iÅ¡imtiniais atvejais suteikia įpėdiniui pirmenybės teisę į konkrečius paveldimo turto objektus, siekdamas iÅ¡saugoti jų funkcionalumÄ (CK 5.71–5.73 straipsniai), tačiau ne į paveldėjimo teises kaip tokias, net ir tuo atveju, jei jos yra į tÄ patį turtÄ . Ä®pėdinių sudaromai paveldimo turto pasidalijimo sutarčiai taikomos bendros sandorių sudarymo taisyklės. Todėl jeigu įpėdiniai dalijasi nekilnojamuosius daiktus, tokiai sutarčiai privaloma notarinė forma (CK 1.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.70 straipsnio 1 dalis).

Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas V. Å . bÅ«tų susitarę dėl paveldimo turto pasidalijimo ir šį susitarimÄ bÅ«tų įforminę įstatymo nustatyta tvarka. Tik iÅ¡vieÅ¡inus turimas paveldėjimo teises į paveldėtÄ turtÄ , yra užbaigiamas paveldėjimo procesas ir toliau įpėdinių tarpusavio santykiams taikomos nebe paveldėjimo, o daiktinės ar prievolių teisės normos, todėl bylÄ nagrinėję teismai teisingai nustatė, kad atsakovas V. Å . turėjo teisę sudaryti paveldėjimo teisių pardavimo sutartį net ir neinformuodamas apie tai ieÅ¡kovės, nes, nesant iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo, įpėdiniai nėra palikimo bendraturčiai.

17. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės teiginiai, jog, prisidengiant paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi, buvo perleistas konkretus paveldėtas turtas – dalis žemės sklypo, nes atsakovai žinojo konkretų paveldėto turto turinį, apeinant ieÅ¡kovės pirmumo teisę pirkti minėtÄ konkretų turtÄ , yra nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki. Ankstesnių teismų sprendimais yra nustatyta, kad atsakovas V. Å . pardavė I. M. visas jo turimas paveldėjimo turtines teises į mirusio jo tėvo M.

Å . turtÄ , o ne konkretų turtÄ . Atsakovas V. Å . prieÅ¡ sudarydamas paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, todėl negalėjo įgyvendinti naudojimo, valdymo ir disponavimo paveldėtu turtu teisių, negalėjo sudaryti ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Kita vertus, V. Å . kreipiantis į notarÄ dėl paveldėjimo teisių iÅ¡davimo ir jam įgijus nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ Å¡is jo turtas dėl turimų įsiskolinimų kreditoriams bÅ«tų iÅ¡kart areÅ¡tuotas.

Tokiu atveju atsakovo V. Å . įsiskolinimai, jam neturint lėšų apmokėti juos, bÅ«tų dengiami iÅ¡ paveldėto turto jį realizuojant antstoliams, o tai pareikalautų dar didesnių iÅ¡laidų. Todėl V. Å . sprendimas parduoti paveldėjimo teises yra racionalus, naudingas jam ir atspindi jo tikrÄ jÄ valiÄ sudaryti bÅ«tent Å¡iÄ sutartį. Atsakovų veiksmai iki sandorio sudarymo ir po jo patvirtina jų siekį ir tikrÄ jÄ valiÄ sudaryti paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį.

Be to, V. Å . neturėjo jokių įsipareigojimų ieÅ¡kovei. Todėl sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis atitinka Å¡io sandorio Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ , atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisėta. Dėl to ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas.

18. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė D. S. paaiÅ¡kino, kad V. Å . aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo norÄ ir atsisakė savo paveldėjimo dalies, o ne dovanojo ieÅ¡kovei. Vienam iÅ¡ įpėdinių atsisakius savo dalies ji turėjo paveldėjimo teisės liudijimus iÅ¡duoti likusiems įpėdiniams lygiomis dalimis, tai yra 1/3 I. M. ir 2/3 ieÅ¡kovei. PalikimÄ dalydama keturiems įpėdiniams ji suklydo. Nors ieÅ¡kovės praÅ¡ymu apklausti liudytojai ir paaiÅ¡kino, kad V.

Š. padovanojo paveldėjimo teises ieškovei, tačiau iš bylos medžiagos matosi, kad tarp ieškovės ir atsakovo V. Š. yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai. Liudytojai V. M., A. Š., R. B. ir V. Š. palaiko ieškovę, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi. Dėl to šių liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais įrodymais. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas notarės D. S. patvirtintas 2008 m. liepos 28 d. V. Š. pateiktas pareiškimas, kuriuo jis po tėvo M.

Å . mirties atsisako jam tenkančios palikimo dalies, yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . IeÅ¡kovė nepaneigė fakto, kad 2008 m. liepos 28 d. pateiktu pareiÅ¡kimu V. Å . atsisakė palikimo į tėvo M. Å . palikimÄ . Dėl to nustatyta, kad notarei D. S. 2008 m. liepos 28 d. V. Å . pateiktas pareiÅ¡kimas, kuriuo jis po tėvo M. Å . mirties atsisako jam tenkančios palikimo dalies, yra oficialus raÅ¡ytinis (prima facie) įrodymas, patvirtinantis jo atsisakymÄ nuo palikimo.

Pagal CK 5.61 straipsnio 1 dalį, jeigu įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iÅ¡ įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymÄ ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Todėl įpėdiniui V. Å . priklausiusi paveldėti 1/4 paveldimo turto dalis po palikėjo M. Å . mirties, iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimus, turėjo bÅ«ti padalyta trims likusiems įpėdiniams, kurie priėmė palikimÄ , t. y. ieÅ¡kovei, V.

Å . paveldėjimo teisių įgijėjui I. M. ir A. Å . Dėl to įpėdinio V. Å . paveldimo turto ¼ dalis dalijama į tris lygias dalis ir paveldėjimo teisės liudijimai atsakovui I. M. į palikėjo M. Å . turtÄ iÅ¡duotini į didesnę paveldimo turto dalį, kuri sudaro 1/12 ieÅ¡kovės paveldėto turto. Nustačius, kad tarp atsakovų 2017 m. vasario 17 d. sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis yra teisėta, ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovas I. M. neturi subjektyviosios reikalavimo teisės dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, atmestini kaip nepagrįsti.

IeÅ¡kovei ir atsakovui I. M. iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimus buvo užbaigtas M. Å . paveldėjimo procesas ir jie gali disponuoti paveldėtu turtu. Kadangi įpėdiniai ieÅ¡kovė ir atsakovas I. M. įgijo nuosavybės teises į palikimÄ , jų ginčas dėl turto kvalifikuotinas kaip bendraturčių. Todėl pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį I. M. teisėms į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinti taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Dėl to atsakovas I. M. nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino 2017 m.

 balandžio 26 d. ieškovei išduotam paveldėjimo teisės liudijimui į 3/4 dalis žemės sklypo ir 2018  m. liepos 24 d. ieškovei išduotam paveldėjimo teisės liudijimui į 257/1000 dalis pastato-veršidės nuginčyti. Pagal CK 5.61 straipsnio 1 dalies nuostatas I. M. turi atitekti 1/3 dalis palikimo, o ieškovei 2/3 dalys palikimo. Todėl atsakovo I. M. priešieškinis tenkintinas.

19. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi Å¡ioje byloje pripažino, kad ieÅ¡kovė savo pažeistas teises gali ginti kitais įstatymo nustatytais bÅ«dais. Todėl teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovė sÄ moningai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekė kitai Å¡aliai sukelti nepatogumų ar nuostolių. Nenustatyta, kad ieÅ¡kovė veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , todėl nėra pagrindo skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu ir nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ .

Å ioje byloje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmetamas, o atsakovo I. M. prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų naudai priteistinos jų praÅ¡omos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – 10,38 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 20. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje, įskaitant 1 500 Eur iÅ¡laidas advokatui už apeliacinio skundo parengimÄ .

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ grindė formaliais požymiais, t. y. įstatymo reikalavimais sandorio formai. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , buvo bÅ«tina remtis visais surinktais įrodymais byloje, ypatingÄ dėmesį kreipiant į Å¡alių paaiÅ¡kinimus. Tačiau teismas rėmėsi tik ta atsakovų paaiÅ¡kinimų dalimi, kuri patvirtina Å¡alių pozicijÄ , o ne ta, kuri leidžia atskleisti tikruosius jų ketinimus. Teismo nurodyta aplinkybė apie tai, kas kam pasiÅ«lė sudaryti ginčijamÄ sandorį, nėra svarbi Å¡ioje byloje.

Teismo nurodytas V. Å . tikslas likviduoti skolas, be abejonės, yra vertintina aplinkybė, nustatant tikrÄ jÄ sandorio Å¡alių valiÄ . Å iai aplinkybei pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai mėgino suteikti didžiausiÄ prasmę. Teismo bandymas įtikinti proceso dalyvius tuo, kad paveldėjimo teisių pardavimas buvo vienintelė V. Å . galimybė iÅ¡spręsti savo finansines problemas, atrodo nesolidžiai, nes neatitinka protingo žmogaus elgesio standarto ir prieÅ¡tarauja logikos dėsniams. Turto areÅ¡tas ir jo realizavimas iÅ¡ varžytynių skirtingi procesiniai veiksmai.

Net ir areÅ¡tavus turtÄ antstolis visuomet leis jį parduoti su sÄ lyga, kad pirkėjas likviduos pardavėjo įsiskolinimÄ arba deponuos į antstolio sÄ skaitÄ atitinkamÄ pinigų sumÄ . Tokiu atveju vykdymo iÅ¡laidos nepadidėtų. Be to, pirkėjas, pirkdamas žemę, V. Å . įsipareigojimus galėjo padengti tuo pačiu bÅ«du kaip ir sudarant ginčijamÄ sandorį, t. y. padengti įsipareigojimus prieÅ¡ sudarant sandorį. Taigi atsakovas V. Å . turėjo galimybę iÅ¡vengti didesnių iÅ¡laidų dėl areÅ¡tuoto turto realizavimo, pirkėjui padengiant V.

Å . skolas tiek iki žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, gavus paveldėjimo teisės liudijimÄ prieÅ¡ įregistruojant nuosavybės teises, tiek ir po sandorio, gavus leidimÄ parduoti areÅ¡tuotÄ turtÄ . Dėl Å¡ių priežasčių akivaizdu, kad siekis iÅ¡vengti „padidintų“ iÅ¡laidų dėl neva gresiančio turto iÅ¡varžymo negalėjo bÅ«ti tikrasis atsakovų motyvas sudaryti ginčijamÄ sandorį. Kitų motyvų pirmosios instancijos teismas neieÅ¡kojo ir nenagrinėjo, nors juos ieÅ¡kovė nurodė.

Tarp atsakovo I. M. su ieÅ¡kovės Å¡eimos jau seniai tvyro didelis prieÅ¡iÅ¡kumas dėl žemės, todėl puikiai žinodamas palikimo sudėtį ir gerai sutardamas su atsakovu V. Å ., turėdamas tikslÄ nusipirkti konkrečiÄ Å¾emę ir verÅ¡idės dalį bei tokiu bÅ«du galutinai iÅ¡spręsti įsisenėjusį ginÄÄ dėl kelio ir mėšlo, ir iÅ¡spręsti šį ginÄÄ ne bet kaip, o įsigydamas žemę, priklausiusiÄ ieÅ¡kovės tėvui, kuriÄ valdė ieÅ¡kovės Å¡eima ir dėl kurios ribojimosi su atsakovo I.

M. žeme tarp kaimynų kilo konfliktai, ir taip siekdamas laimėti Å¡iame konflikte bei pakenkti ieÅ¡kovės Å¡eimai, sudarė apsimestinę paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, pridengdamas žemės ir verÅ¡idės pirkimÄ . Teismas, nuspręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis).

Atsakovui I. M. pasitaikė puiki galimybė galutinai ir visiems laikams iÅ¡spręsti visus ginčus su nekenčiama ieÅ¡kovės Å¡eima, nes puikiai sutarė su paveldėtoju V. Å ., kuris savo ruožtu kaip ir I. M. pyko ant ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio ir žinodamas, kad Å¡i Å¡ios žemės nori, nes prieÅ¡ tai pats perdavė jÄ valdyti ieÅ¡kovei, sudarydamas apsimestinį sandorį, siekė, kad jo paveldėtÄ turtÄ Ä¯gytų ne ieÅ¡kovė, bet atsakovas I. M., su kuriuo jis puikiai sutarė. TikrÄ jÄ V.

Å . valiÄ sudarant ginčo sandorį parodo ir jo veiksmai, atlikti iÅ¡ karto po pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ . V. Å . jau disponavo konkrečiu palikimÄ sudarančiu turtu, perduodamas savo dalį žemės valdyti ir naudotis ieÅ¡kovei ir jos Å¡eimai. Å io sandorio pagrindu ieÅ¡kovė viena ilgÄ laikÄ , t. y. 9 metus, naudojosi visu žemės sklypu, jį prižiÅ«rėjo, jį įdirbdavo, bendrai su savo turima žeme ir už naudojamÄ Å¾emę gaudavo iÅ¡mokas. Taigi ir ieÅ¡kovė, ir atsakovas V.

Å . ilgÄ laikÄ iki sudarant ginčo sandorį valdė, naudojosi ir disponavo konkrečiu turtu, o ne turtine teise. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , remiasi kai kuriomis aplinkybėmis, nustatytomis tarp Å¡alių iÅ¡nagrinėtoje kitoje civilinėje byloje, tačiau civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose. Ä®rodinėjimo dalykai bylose skiriasi, kadangi ankstesnėje civilinėje byloje buvo bandoma įrodyti, kad paveldėjimo teisių perleidimui taikomos daiktinės teisės normos, nustatančios bendraturčių pirmumo teisę įsigyti dalį bendrojoje nuosavybėje, t. y. ieÅ¡kinys buvo grindžiamas netinkamu įstatymo (teisės) taikymu.

Å ioje byloje ieÅ¡kinys grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su Å¡alių valia ir Å¡is įrodinėjimo dalykas iÅ¡ esmės skiriasi nuo įrodinėjimo dalyko ankstesnėje civilinėje byloje. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje neteigia ir neįrodinėja, kad žodinį susitarimÄ su atsakovu V. Å . dėl palikimÄ sudarančios žemės dalies valdymo ir naudojimo ji buvo sudariusi notarine forma po paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

22. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovų sudarytas paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sandoris yra apsimestinis, atsakovas I. M. remiantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi neturi subjektyviosios reikalavimo teisės dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu pareikšti. Teismas neturėjo pagrindo remtis notarės paaiškinimais, nes iš notarės atsakymų į teismo klausimus akivaizdu, kad ji nepamena paveldėjimo bylos aplinkybių ir pati sau prieštarauja: pradžioje sako, kad broliai ir seserys paveldėjimo teises padovanojo ieškovei, tuomet teismas pasakė notarei, kad byloje yra atsisakymas, ir notarė sako, kad jei atsisakė, tai negalėjo padovanoti.

Vėliau vėl kalba, kad ieÅ¡kovės visos dalys ir buvo. Tai, kad notarė akivaizdžiai nepamena paveldėjimo bylos aplinkybių ir neperžiÅ«rėjo bylos prieÅ¡ eidama į teismÄ , patvirtina ir jos atsakymai į ieÅ¡kovės atstovo klausimus, iÅ¡ kurių matyti, kad nežino nei paveldėtojų, nei jų skaičiaus ir galų gale pati patvirtina, kad bylos nepamena. Teismas, matydamas, kad notarė nepamena bylos, uždavinėjo jai menamus klausimus apie atsisakymÄ nuo palikimo ir Å¡ia linkme nukreipė visus notarės paaiÅ¡kinimus, kuriais ir pagrindė savo sprendimÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio.

IÅ¡likdama objektyvi, notarė turėjo taip ir pasakyti, kad neprisimena, ar paveldėtojai prašė jos įforminti paveldėjimo teisių dovanojimÄ , tačiau notarė neprisimindama paveldėjimo bylos aplinkybių ir matydama teismo menančius klausimus apie atsisakymÄ , užsiėmė kategoriÅ¡kÄ pozicijÄ neigti paveldėtojų susitarimÄ ir ginti patvirtintÄ atsisakymÄ paveldėjimo teisių. Galima suprasti, dėl ko teismas kritiÅ¡kai vertino liudytojo ieÅ¡kovės sutuoktinio parodymus, tačiau negalima suprasti, kodėl teismas manė, kad kiti liudytojai, t. y.

V. M., A. Š., R. B. ir V. Š., yra suinteresuoti bylos baigtimi, jeigu juos su V. Š. sieja toks pats giminystės ryšys kaip ir su ieškove. Tuo atveju, jeigu konfliktu tarp V. Š. ir ieškovės teismas manė esant su šia byla susijusias aplinkybes, apie kurias liudija liudytojai, tai liudijimo faktas negali paneigti liudijimo objektyvumo, nes tai prieštarautų logikos dėsniams. O jeigu konfliktas, apie kurį kalba teismas, nesusijęs su įrodinėjamomis aplinkybėmis, tuomet nėra jokio pagrindo teiginiui, kad konflikte tarp V.

Å . ir ieÅ¡kovės Å¡ie liudytojai palaiko ieÅ¡kovę. Nesutiktina su pirmosios instancijos teiginiu, kad 2008 m. liepos 28 d. V. Å . pareiÅ¡kimo dėl palikimo atsisakymas turi prima facie įrodomÄ jÄ galiÄ . Notarė D. S. atliko iÅ¡ esmės du vienÄ kitam prieÅ¡taraujančius notarinius veiksmus: patvirtino V. Å . atsisakymÄ nuo palikimo ir iÅ¡davė ieÅ¡kovei paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ visÄ V. Å . priklausiusiÄ palikimo dalį. Abu Å¡ie notariniai dokumentai yra oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys didesnę vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ teisme, kol nebus paneigti kitais įrodymais.

Byloje yra du oficialÅ«s, vienas kitÄ paneigiantys raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys vienodÄ galiÄ ir todėl negalintys savaime paneigti vienas kito, todėl apie juos spręstina, remiantis kitais byloje esančiais įrodymais: paveldėjimo bylos medžiaga, notarės paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais. IÅ¡ notarės atsakymų paaiÅ¡kėjo, kad teismui pateikta paveldėjimo byla yra nepilna. Å i medžiaga jokios papildomos informacijos nesuteikia. Notarės paaiÅ¡kinimais remtis negalima, nes aplinkybių, apie kurias ji aiÅ¡kino, ji neprisimena, pateikė teismui nepilnÄ paveldėjimo bylÄ ir neprisimindama bylos aplinkybių užėmė konkrečiÄ pozicijÄ byloje, taip pasielgdama Å¡aliÅ¡kai.

Dėl Å¡ių priežasčių jos paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai. Liudytojų V. M., A. Å . ir V. Å . parodymais netikėti pagrindo nėra, o atsižvelgiant į tai, kad jų parodymus atitinka ir ieÅ¡kovės sutuoktinio R. B. parodymai, pastarojo parodymais taip pat galima remtis. Egzistuoja dar viena aplinkybė, netiesiogiai įrodanti, kad M. Å . turto paveldėtojų valiÄ atitiko ieÅ¡kovei iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas – nė vienas paveldėtojas iki Å¡iol Å¡io liudijimo neginčijo, nors apie jį turėjo žinoti.

23. Atsakovas I. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas – 600 Eur, turėtų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

24. Atsakovo I. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai vadovavosi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. V. Å . pagal CK 6.426 straipsnio 1 dalį buvo laikomas priėmusiu palikimÄ ir turėjo teisę parduoti paveldėjimo teises arba palikimÄ sudarantį turtÄ (konkrečius daiktus) savo nuožiÅ«ra, t. y. kam norėjo jas parduoti ir už kiek norėjo paveldėjimo teises arba palikimÄ sudarantį turtÄ (konkrečius daiktus) parduoti. Ä®pėdinis V.

Å . pasirinko sudaryti paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, o ne parduoti palikimÄ sudarantį turtÄ (konkrečius daiktus). Tokį pasirinkimÄ sÄ lygojo ta aplinkybė, kad V. Å . nebuvo gavęs paveldėjimo teisės liudijimo ir įregistravęs paveldėtÄ turtÄ vieÅ¡ajame registre, todėl konkretaus turto (daiktų) parduoti negalėjo. IeÅ¡kovė tai pačiai 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarčiai, notarinio registro Nr. 2-1216, taiko dvigubus standartus, dalį Å¡ios sutarties ginčydama, o dalį neginčydama ir pati pripažindama, kad sudarytas sandoris yra teisėtas.

Byloje yra nustatyta, kad 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp realių sandorio Å¡alių (ne statytinių). Sandorio Å¡alis – atsakovas V. Å . – buvo realizavęs savo teisę paveldėti jam priklausiusiÄ turto dalį po tėvo M. Å . mirties ir 2008 m. liepos 28 d. parašęs notarei pareiÅ¡kimÄ , kad palikimÄ priima. Taigi sandorio objektas teisine prasme yra tinkamas. Byloje yra atskleisti tikrieji sandorio Å¡alių ketinimai, tai yra V.

Å . siekis parduoti jam priklausiusias paveldėjimo teises atsakovui I. M., ir pastarojo ketinimai įgyti V. Å . priklausiusias paveldėjimo teises visa apimtimi. Paveldimo turto apimtis abiem sandorio Å¡alims buvo žinoma. Bylos medžiaga yra nustatyta, kad sandorio Å¡alys suderėjo paveldėjimo teisių pardavimo kainÄ ir ji visa buvo sumokėta. Neneigia, kad tarp ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio bei atsakovo I. M. yra kilę ginčų, tačiau Å¡ie ginčai niekaip nedarė įtakos atsakovų teisei sudaryti 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. sudaryti bÅ«tent tokiÄ sutartį, kuri buvo sudaryta laisva valia ir kuria buvo siekiama iÅ¡ vienos pusės parduoti, iÅ¡ kitos pusės nupirkti bÅ«tent paveldėjimo teises už suderėtÄ kainÄ , aiÅ¡kiai žinant paveldėjimo teisių apimtį.

Sudarius Å¡iÄ sutartį, ji buvo įvykdyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡io ginčo atveju pasisakė, kad įstatymas tik iÅ¡imtiniais atvejais suteikia įpėdiniui pirmenybės teisę į konkrečius paveldimo turto objektus, siekdamas iÅ¡saugoti jų funkcionalumÄ (CK 5.71–5.73 straipsniai), tačiau ne į paveldėjimo teises kaip tokias, net ir tuo atveju, jei jos yra į tÄ patį turtÄ . CK 5.70 straipsnis nustato, kad įpėdiniai paveldėtÄ turtÄ gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo vieÅ¡ame registre.

Jeigu įpėdiniai dalijasi nekilnojamuosius daiktus, tokiai sutarčiai privaloma notarinė forma (CK 1.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.70 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas V. Å . bÅ«tų susitarę dėl paveldimo turto pasidalijimo ir šį susitarimÄ bÅ«tų įforminę įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovų valia buvo kitokia negu iÅ¡reikÅ¡ta sutartyje.

25. Atsakovo I. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, jog 2008 m. liepos 28 d. V. Å . paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas yra vienaÅ¡alis sandoris, patvirtintas notaro, kuris gali bÅ«ti nuginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais. Jis yra nenuginčytas ir galiojantis. Net Å¡ioje byloje pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį, minėto pareiÅ¡kimo V. Å . neginčijo. Vadovaujantis CK 5.61 straipsnio 1 dalimi palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui V. Å ., jam jos atsisakius, atitenka kitiems įpėdiniams pagal įstatymÄ ir padalijama jiems lygiomis dalimis.

Ä®pėdinis A. Å . savo paveldėjimo teises padovanojo ieÅ¡kovei, o įpėdinis V. Å . savo paveldėjimo teises pardavė atsakovui I. M. Todėl ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į 2/3 dalis palikėjui priklausiusio turto, o atsakovui I. M. – į 1/3 dalį palikėjui priklausiusio turto. Tuo tarpu ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimai į 3/4 dalis palikėjo valdyto turto, o atsakovui I. M. – į 1/4 dalį palikėjui priklausiusio turto.

Ä®pėdiniui V. Å . atsisakius palikimo, jis neturėjo teisės paveldėti pagal įstatymÄ , o kartu jis neturėjo teisės padovanoti savo paveldėjimo teisių (nes jų neturėjo) ieÅ¡kovei (tokios sutarties paveldėjimo byloje ir nėra). Manytina, jog įvyko notarės žmogiÅ¡ka klaida ir neteisingai buvo nustatytos paveldimo turto dalys. Notarė D. S. apklausta teismo posėdyje, pripažino, kad suklydo apskaičiuodama paveldimo turto dalis, ir paaiÅ¡kino, kad vienam įpėdiniui atsisakius paveldėjimo teisės, jo dalis paskirstoma likusiems įpėdiniams lygiomis dalimis.

26. Atsakovas V. Å . atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas – 400 Eur, turėtų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

27. Atsakovo V. Å . atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ydama perkelti jai žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo teises, turėtų pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, kad atsakovas V. Å . žemės sklypo dalį turėjo ir buvo jį įregistravęs vieÅ¡ajame registre. Ä®statymas tik iÅ¡imtiniais atvejais suteikia įpėdiniui pirmenybės teisę į konkrečius paveldimo turto objektus, siekdamas iÅ¡saugoti jų funkcionalumÄ (CK 5.71-5.73 straipsniai), tačiau ne į paveldėjimo teises kaip tokias, net ir tuo atveju, jei jos yra į tÄ patį turtÄ .

Atsakovas V. Å . turėjo teisę apsispręsti, kÄ jam parduoti: paveldėjimo teises ar pačiam gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , įregistruoti savo turto dalį ir parduoti daiktus. IeÅ¡kovė neturėjo ir neturi teisės pakeisti jo laisvÄ valiÄ Å¡iuo klausimu. IeÅ¡kovės argumentai, kad atsakovų sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, yra jos iÅ¡sigalvoti. IeÅ¡kovė nepageidauja, kad bÅ«tų perleistos jai pirkėjos teisės į pastatÄ -verÅ¡idę, vadinasi, Å¡ioje dalyje neįžvelgia apsimestinio sandorio.

IeÅ¡kovė be jo žinios ir sutikimo pati savavaliÅ¡kai nuo 2010 m. pradėjo valdyti minėtus žemės sklypÄ ir pastatÄ . IeÅ¡kovė niekuomet nesiekė iÅ¡ V. Å . įsigyti paveldėjimo teises į jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo ir pastato-verÅ¡idės dalį. Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas V. Å . bÅ«tų susitarę dėl paveldimo turto pasidalijimo ir šį susitarimÄ bÅ«tų įforminę įstatymo nustatyta tvarka. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio spaudžiamas, gavo atsisakyti karvės laikymo, o vėliau buvo priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ jam priklausiusio vieno kambariuko, įrengto pastate-verÅ¡idėje.

28. Atsakovo V. Å . atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, jog tas aplinkybes, kad jo brolis V. Å . 2008 m. liepos 28 d. parašė pareiÅ¡kimÄ ir atsisakė paveldėjimo teisių į tėvo M. Å . valdytÄ turtÄ , sužinojo tik iÅ¡kėlus Å¡iÄ civilinę bylÄ . Nors tÄ pačiÄ dienÄ , tai yra 2008 m. liepos 28 d., ir jis buvo nuvykęs pas notarę ir parašė pareiÅ¡kimÄ , kad palikimÄ po tėvo mirties priima, tačiau tuo metu nebuvo pas notarę kabinete, kada pareiÅ¡kimÄ rašė jo brolis V.

Å ., todėl nežinojo, jog jis palikimo atsisakė. PaaiÅ¡kėjus, kad V. Å . palikimo atsisakė, pagal įstatymÄ jo dalis turi bÅ«ti dalijama kitiems įpėdiniams. Kadangi V. Å . atsisakius palikimo po tėvo M. Å . mirties, palikimas turėjo bÅ«ti dalijamas į tris dalis, todėl I. M. turėjo bÅ«ti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai į 1/3 dalį tėvui M. Å . priklausiusio nekilnojamojo turto. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, atsakovo I. M. prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas pagrįstai.

Teismas konstatuoja: Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 31. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys atsakovams I. M., V. Å ., trečiajam asmeniui notarei D. S., dėl paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, jos pripažinimo galiojančia pirkimo–pardavimo sutartimi ir iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančių pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo ir tenkintas atsakovo I.

M. priešieškinis dėl išduotų paveldėjimo teisės liudijimų dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo šiose dalyse.

32. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių įvertinimu, teismas atliko tik formalų vertinimÄ , neįsigilino į bylos aplinkybes ir, aiÅ¡kindamasis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , vadovavosi iÅ¡imtinai atsakovų paaiÅ¡kinimais, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles numatančias procesines teisės normas, vieniems įrodymams suteikdamas nepagrįstÄ reikÅ¡mę ir nepagrįstai sumenkindamas kitus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo 33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo iÅ¡lygas.

Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

34. Ä®rodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

Ä®rodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

35. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. kovo 10 d. gauti ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiÅ¡kinimų turinys neprieÅ¡tarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovė nurodo, jos nuomone, ginčui reikÅ¡mingas aplinkybes, kuriomis jo pozicija buvo grindžiama tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, jas papildomai (iÅ¡samiau) paaiÅ¡kina arba tiesiog atkartoja.

Tokiais argumentais grindžiamas ir jo apeliacinis skundas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl priimami.

36. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. kovo16 d. gauti atsakovų V. Å . (DOK-4008) ir I. M. (DOK-4007) raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties, kuria nustatyta kita Å¡ios bylos nagrinėjimo data ir laikas dėl teisėjo kolegijos nario teisėto nebuvimo darbe bei pasiÅ«lyta byloje dalyvaujantiems asmenims apsvarstyti galimybę dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi. Atsakovai nurodė, kad susipažinę su apeliantės raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ir apsvarstę visas realias galimybes, neturi jokių pasiÅ«lymų, kaip bÅ«tų galima užbaigti Å¡iÄ bylÄ taikos sutartimi, iÅ¡dėstė ir nesutikimo argumentus su apeliantės raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais.

Įvertinusi tai, kad atsakovų rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti nesutikimo argumentai su apeliantės rašytiniais paaiškinimais, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad priėmus apeliantės rašytinius paaiškinimus, yra pagrindas priimti ir atsakovų rašytinius paaiškinimus, todėl jie priimami. Faktinės bylos aplinkybės 37. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gegužės 1 d. mirė E. Š., o 2008 m. gegužės 13 d. – M. Š. M. Š. paveldėtojai yra jo vaikai – V.

Å ., V. Å ., A. Å . ir G. B. 2008 m. liepos 28 d. su pareiÅ¡kimais G. B. ir V. Å . kreipėsi į notarę, kad priima palikimÄ po tėvo M. Å . mirties. V. Å . 2008 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kimu notarei palikimo po tėvo M. Å . mirties atsisakė. 2008  m. liepos 28 d. Å . rajono notarų biuras iÅ¡davė liudijimus, kad G. B. ir V. Å . yra M. Å . įpėdiniai pagal įstatymÄ ir yra priėmę palikimÄ . Ä®pėdiniai dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo pas notarę iki 2017 m. pradžios nesikreipė.

A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), mamos E. Å . ir tėvo M. Å . mirties metu buvo nepilnametis ir pareiÅ¡kimo notarei neparašė. Tačiau 2017 m. sausio 5 d. A. Å . parašė pareiÅ¡kimÄ notarei, kad palikimÄ po tėvo M. Å . mirties 2008 m. gegužės 13 d. priima. 2017 m. sausio 5 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi A. Å . padovanojo G. B. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po tėvo M. Å . mirties. 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi atsakovas V.

Å . pardavė atsakovui I. M. paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po jo tėvo V. Å . mirties, už 1 906,24 Eur. 2017 m. kovo 10 d. atsakovui I. M. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, notarinio registro Nr. 2-1715, kuriame nurodyta, kad jis paveldi 1/4 dalį mirusio V. Å . palikimo, tai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 26 d. ieÅ¡kovei iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas, notarinio registro Nr. 2-2890, kuriuo ieÅ¡kovė paveldėjo 3/4 dalis mirusio M.

Å . turto, kurį sudaro 3/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Pastato-verÅ¡idės dalis, priklausanti palikėjui M. Å ., nebuvo įregistruota vieÅ¡ajame registre. PastatÄ -verÅ¡idę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), M. Å . vardu 2018 m. liepos 7 d., pateikdamas VĮ Registrų centrui praÅ¡ymÄ ir 1993 m. sausio 20 d. nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. 2879, įregistravo atsakovas I. M. 2018 m. rugsėjo 4 d. I. M. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, notarinio registro Nr. 2-6700, pagal kurį jis paveldi 1/4 dalį (257/16000 dalis) pastato-verÅ¡idės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ palikėjui M.

Å . priklausiusių 257/4000 dalių. 2018 m. spalio 2 d. I. M. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, pagal kurį jis paveldi 1/4 dalį (2/125 dalis) pastato-verÅ¡idės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ palikėjui M. Å . priklausiusių 8/125 dalių. 2018 m. liepos 24 d. G. B. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 2-5408, į 257/1000 dalis pastato-verÅ¡idės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusias palikėjui M.

Å . Dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl ieÅ¡kinio 38. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti tarp atsakovų V. Å . ir I. M. 2017 m. vasario 17 d. sudarytÄ paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-1216, apsimestiniu sandoriu ir pripažinti Å¡iÄ sutartį galiojančia 1/4 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi, taip pat reiÅ¡kė iÅ¡vestinius reikalavimus dėl iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančių pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, kompensacijos priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

39. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ar neteisingai nustatė atsakovų tikruosius ketinimus ir tikrÄ jÄ valiÄ , todėl neteisingai nusprendė, kad atsakovų 2017 m. vasario 17 d. sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 2-1216, nėra apsimestinis sandoris. Teigia, jog atsakovai sudarė apsimestinę paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį pridengdami paveldėtų žemės sklypo ir dalies pastato-verÅ¡idės pirkimo–pardavimo sutartį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos neanalizavo ir nenagrinėjo, ieÅ¡kovės manymu, svarbių aplinkybių, jog atsakovo V. Å . valia anksčiau buvusi kitokia, t. y. jis paveldėtÄ turtÄ ketino perleisti ieÅ¡kovei – savo seseriai, tačiau ant jos supykęs, siekdamas apeiti ieÅ¡kovės pirmumo teisę įsigyti minėtus daiktus, pardavė paveldėjimo teises atsakovui I. M., kuris paveldėjimo teises įsigydamas pasinaudojo situacija, kadangi jo santykiai su ieÅ¡kove ir jos Å¡eima buvo konfliktiÅ¡ki, o su atsakovu V.

Š. sutarė gerai.

40. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tačiau nevieÅ¡inamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Apsimestinio sandorio, kuris sutarčių teisės doktrinoje priskiriamas prie vadinamųjų simuliacinių sandorių, atveju gali bÅ«ti tik sudaromas netikras vaizdas (simuliuojama) dėl sandorio rÅ«Å¡ies, pagrindo, objekto ar Å¡alių tapatybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021).

41. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad santykis tarp apsimestinio sandorio kaip sandorio negaliojimo pagrindo ir sutarčių aiškinimo taisyklių yra toks, kad remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis yra įrodinėjama ir nustatoma, ar yra pagrindas sandorį pripažinti apsimestiniu. Kai nustatoma, kad sandoris yra apsimestinis, šis sandoris pripažįstamas negaliojančiu (niekiniu), nes jame išreikšta sandorio dalyvių valia neatitinka jų tikrųjų ketinimų ir siekiamų tikslų, o taikomas pridengiamasis sandoris, jei pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymų reikalavimus.

Tai reiÅ¡kia, kad, siekiant taikyti apsimestinio sandorio sukeliamas teisines pasekmes – taikyti pridengiamÄ jį sandorį, visų pirma reikia konstatuoti apsimestinio sandorio sudarymo faktÄ ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Nekonstatavus tokio fakto, nėra pagrindo ir taikyti pridengiamÄ jį sandorį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-1075/2021).

42. Atsižvelgiant į tai, kad apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris, apsimestinis sandoris turi valios trÅ«kumų, jį sudarant nėra atskleidžiamai tikrieji ketinimai ir neatsiranda Å¡alių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių, Å¡alių siekiamo sandorio tikslas parodo, kokį tikrÄ jį sandorį Å¡alys sudarė. Siekiant įrodyti, kad sandoris apsimestinis, reikia įrodyti tokio sandorio motyvus, t. y. pagrįsti sandorio tikslÄ , ko realiai buvo siekiama sudarant apsimestinį sandorį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021)).

43. Apsimestinės gali bÅ«ti konkrečios sandorio dalys (sÄ lygos). Apsimestiniais sandoriai laikomi tuomet, kai jie sudaromi ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu; kai atlygintinis sandoris pridengiamas dovanojimo sutartimi; kai siekiama iÅ¡vieÅ¡inti trečiuosius asmenis klaidinantį teisinį rezultatÄ , pvz., nuosavybės teisės perleidimÄ ir kt. Kasacinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ (CPK 4 straipsnis), yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog dažniausiai simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, siekiama apeiti įstatymÄ arba trečiųjų asmenų teises. Pagrindinis simuliacijos skirtumas nuo apgaulės yra tas, kad simuliacija yra sutarties Å¡alių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, o apgaulė suprantama kaip vienos sandorio Å¡alies apgaulingi veiksmai kitos Å¡alies atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, mano, kad pirmosios instancijos teismas šiais kasacinio teismo suformuluotais kriterijais rėmėsi, nurodytas aplinkybes nustatinėjo, vertino jas patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, išsiaiškino visas bylai reikšmingas paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes.

45. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas tik 2017 m. balandžio 26 d., o atsakovui V. Å . paveldėjimo teisės liudijimas apskritai nebuvo iÅ¡duotas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuris yra besÄ lygiÅ¡kas, neatÅ¡aukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas.

Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas V. Å . laikomas priėmusiu palikimÄ , kadangi padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

46. Paveldimi yra materialÅ«s ir nematerialÅ«s daiktai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi įpėdinis perleidžia palikimÄ kaip visumÄ , t. y. perleidžia teises į jam paliktÄ turtÄ ir skolas (aktyvÄ ir pasyvÄ ). Aptariamos rÅ«Å¡ies sutarties ypatumas yra tas, kad jos dalykas yra paveldėjimo teisės, o ne konkretus turtas ar jį sudarantys individualizuoti daiktai.

Sutarties dalyko specifika lemia CK 6.426 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstytÄ nuostatÄ , kad paveldėjimo teisės parduodamos nedetalizuojant palikimÄ sudarančių daiktų. Tai – esminis požymis, skiriantis paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį nuo daiktų (prekių, vertybinių popierių) pirkimo–pardavimo sutarčių, nes, sudarydamos paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, viena iÅ¡ Å¡alių perleidžia, kita – įgyja įpėdiniui atitekusias ir jo perleidžiamas palikimo turinį sudarančias teises į turtÄ ir skolines prievoles kaip vientisÄ paveldimo turto masę (palikėjo turtinių teisių ir skolinių įsipareigojimų kompleksÄ ).

Siekiant atskirų daiktų (prekių, vertybinių popierių) ir teisių pirkimo–pardavimo teisinio reglamentavimo atribojimo CK 6.305 straipsnio 4 dalyje, 6.425 straipsnyje įtvirtinta, kad CK šeštosios knygos ,,Prievolių teisė“ XXIII skyriaus, reglamentuojančio pirkimo–pardavimo sutartį, normos taikomos turtinių teisių pirkimui–pardavimui tiek, kiek tai neprieštarauja šių teisių prigimčiai ir esmei.

47. CK 6.426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ paveldėjimo teisių pardavėjas sutartyje neturi pareigos detalizuoti palikimÄ sudarančio turto sudėties, tačiau privalo tik garantuoti savo kaip įpėdinio statusÄ . Paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi įpėdinis atlygintinai perleidžia savo teises į palikimÄ . Tam, kad įpėdinis galėtų perleisti teises į palikimÄ , reikia, jog Å¡ios teisės jam priklausytų. Dėl to CK 6.426 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis gali parduoti paveldėjimo teises.

Taigi kuriuo nors iÅ¡ įstatyme iÅ¡vardytų bÅ«dų (pareiÅ¡kimo padavimu notarui, palikimo valdymu ar kreipimusi į apylinkės teismÄ dėl palikimo apyraÅ¡o sudarymo) priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis įgyja galimybę disponuoti paveldėjimo teisėmis. Kadangi konkrečiam įpėdiniui atitenkantis palikimas (jo dalis) susideda, kaip pirmiau nurodyta, iÅ¡ turtinių teisių ir skolinių įsipareigojimų komplekso, tai paveldėjimo teisės gali bÅ«ti įvertintos piniginiu ekvivalentu, atsižvelgiant į įpėdinio priimto palikimo (jo dalies) sudėtį.

48. Paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo, kaip ir bet kurios kitos rÅ«Å¡ies sutarties sudarymo atvejams galioja sutarties laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Paveldėjimo teisės apima visas palikėjo turėtas teises į turtÄ ir skolines prievoles, tuo tarpu nuosavybės teisės į palikimo turinį sudarantį konkretų daiktÄ yra siauresnės apimties. Dėl to paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alių valia perleisti paveldėjimo teises negali bÅ«ti tapatinama su konkretaus palikimÄ sudarančio daikto perleidimu, nes toks tapatinimas nepagrįstai susiaurintų Å¡alių nusistatytÄ sutarties dalykÄ .

49. Paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties dalykas – paveldėjimo teisės – nulemia visų įpėdiniams tekusių palikėjo teisių ir pareigų komplekso perleidimÄ . Savo pobÅ«džiu perleidžiamos paveldėjimo teisės yra abstrakčios, palyginus su bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių sÄ lygomis, pagal kurias sutarties dalykas laikomas suderintu, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimÄ ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis). Palikimo priėmimo metu, net ir turto apyraÅ¡o sudarymo bÅ«du, įpėdiniui gali bÅ«ti nežinoma visa palikimo sudėtis.

CK 6.426 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstyta nuostata, kad paveldėjimo teisės parduodamos nedetalizuojant palikimÄ sudarančių daiktų, nereiÅ¡kia draudimo Å¡alių susitarimu paveldimo turto mase ar jos verte apibÅ«dinti perleidžiamas paveldėjimo teises. Ä®statymo nereikalaujama detalizuoti palikimÄ sudarantį turtÄ paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad tokia nuostata pakeičia bendrÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo sÄ lygÄ Å¾inoti, koks turtas parduodamas už sulygtÄ kainÄ ir kÄ pirkėjas įgyja nuosavybėn mokėdamas sulygtÄ kainÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

Aptariamas iÅ¡aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartyje pakanka nurodyti konkretaus įpėdinio paveldėjimo teises į konkretaus palikėjo palikimÄ . IÅ¡samus sutarties dalyko apibÅ«dinimas nėra negalimas, tačiau ir nėra bÅ«tinas. Tai nulemia sutarties Å¡alių valia ir apsisprendimas dėl konkrečių sutarties sÄ lygų, t. y. kiek tiksliai jos siekia apibrėžti perleidžiamas paveldėjimo teises. Didesnis sutarties dalyko apibrėžtumas paprastai praktikoje yra nulemtas Å¡alių siekio sumažinti rizikÄ dėl galimos neadekvačios kainos už paveldėjimo teises sumokėjimo.

50. Pažymėtina tai, kad sutarčių laisvės principas ir Å¡alių valia apsispręsti dėl tam tikros sutarties bei jos sÄ lygų sudarymo lemia tai, kad pagal tai, kas yra Å¡alių sutartas perleidimo dalykas – paveldėjimo teisės ar konkretus turtas – Å¡alys gali pasirinkti, sudaryti paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį ar palikimÄ sudarančio turto (konkrečių daiktų) pirkimo–pardavimo sutartį. Palikimo turinį sudarančiais nuosavybės teisių objektais įpėdinio gali bÅ«ti disponuojama po to, kai notaras iÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Iki Å¡io liudijimo iÅ¡davimo paveldėjimo procedÅ«ros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtÄ , t. y. to turto nuosavybės teises, įgijimÄ , iki kol Å¡is faktas nebus patvirtintas notaro iÅ¡duotu liudijimu. Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimÄ turtÄ nuo palikimo atsiradimo dienos. Ä®pėdiniams iÅ¡davus paveldėjimo teisės liudijimÄ ir taip pasidalijus palikimÄ sudarantį turtÄ , kiekvienam iÅ¡ jų turint nuosavybės teises į Å¡io turto dalį ir atsakomybę už palikėjo skolinius prievoles, palikimas, kaip paveldėjimo teisių ir pareigų visuma, baigia egzistuoti.

Dėl to paveldėjimo teisės gali bÅ«ti perleidimo objektu iki Å¡io momento (t. y. iki palikimo pasidalijimo), po kurio perleidimo objektas gali bÅ«ti tik paveldėtas turtas, t. y. nuosavybės teisės į konkretų paveldėtÄ turtÄ . Iki Å¡io momento įpėdinis, kaip paveldėjimo teisių turėtojas, Å¡ių teisių pirkimo–pardavimo sutartimi perleidžia pirkėjui nuosavybės teises į paveldėjimo teises, tačiau ne nuosavybės teises į palikimo turinį sudarančius daiktus.

Tik užbaigus paveldėjimo procedÅ«ras gali bÅ«ti sudaroma paveldėtų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis. Tuo tarpu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimÄ , bet ne palikimÄ sudarančiu turtu.

51. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 1 dalį notaras, iÅ¡davęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vienÄ darbo dienÄ nuo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, privalo perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui paveldėjimo teisės liudijimo pagrindinius duomenis. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas bÅ«tų iÅ¡duotas įpėdiniui – atsakovui V. Å ., esančiam paveldėjimo teisių perleidėju pagal ginčijamÄ pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat nėra duomenų, jog apskritai palikimo turinį sudarantis turtas ginčijamos sutarties sudarymo metu – 2017 m. vasario 17 d.

– bÅ«tų buvęs nuosavybes teise įregistruotas įpėdiniu vardu. Dėl to, nepasibaigus paveldėjimo procedÅ«roms, nebÅ«damas teisiÅ¡kai patvirtintas nuosavybės teisių į konkretų turtÄ Ä¯gijėju, įpėdinis V. Å . objektyviai neturėjo galimybės sudaryti palikimÄ sudariusio turto pirkimo–pardavimo sutarties, nes jis priėmė palikimÄ , bet nesiekė įgyti nuosavybės teisių į palikimÄ sudarantį turtÄ ir perleido teises į palikimÄ (paveldėjimo teises) nesikreipdamas į notarÄ dėl nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) iÅ¡davimo.

52. CK 5.70 straipsnis nustato, kad įpėdiniai paveldėtÄ turtÄ gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo vieÅ¡ame registre. Ä®pėdinių sudaromai paveldimo turto pasidalijimo sutarčiai taikomos bendros sandorių sudarymo taisyklės. Todėl jeigu įpėdiniai dalijasi nekilnojamuosius daiktus, tokiai sutarčiai privaloma notarinė forma (CK 1.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.70 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas V. Å . bÅ«tų susitarę dėl paveldimo turto pasidalijimo ir šį susitarimÄ bÅ«tų įforminę įstatymo nustatyta tvarka.

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovas V. Å . galbÅ«t anksčiau ketino ieÅ¡kovei, t. y. savo seseriai, kokiu nors bÅ«du perleisti palikimÄ sudarantį turtÄ , tačiau dėl konfliktų su ieÅ¡kove ar dėl kitų priežasčių savo valiÄ pakeitė, dar nereiÅ¡kia, kad atsakovai sudarė apsimestinį sandorį. Pažymėtina yra tai, kad ginčijamu sandoriu Å¡alys susitarė dėl paveldėjimo teisių, tačiau ne dėl konkretaus paveldėto turto pirkimo–pardavimo.

Šį sandorio dalyko pasirinkimÄ atsakovai nuosekliai patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. Dėl to tokia Å¡alių iÅ¡reikÅ¡ta valia neteikia pagrindo abejoti dėl sutarties dalyko, t. y. Å¡alys aiÅ¡kiai patvirtino sudarydamos sutartį, jÄ Ä¯vykdydamos, taip pat ir po jos įvykdymo, kad ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties dalykas buvo paveldėjimo teisės, tačiau ne palikimo turinį sudarantys konkretÅ«s daiktai. Paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu – 2017 m. vasario 17 d.

– atsakovas V. Å ., vadovaujantis sutarčių laisvės principu, turėjo teisę savo valia apsispręsti sudaryti paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį ar, atlikus papildomus veiksmus, t. y. kreipusis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir įregistravus palikimÄ sudarantį turtÄ savo vardu, sudaryti palikimÄ sudarančio turto (konkrečių daiktų) pirkimo–pardavimo sutartį.

54. Nekonstatavus apsimestinio sandorio, netaikomi ir juo pridengto tikrojo sandorio padariniai. Vienas iÅ¡ tokių padarinių yra CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamÄ dalį. CK 5.68 straipsnyje nustatyta, kad turtÄ dalimis paveldi įpėdiniai, dėl to Å¡i nuostata turi reikÅ¡mės įpėdiniams pasidalijant paveldėtÄ turtÄ . Kiekvienas įpėdinis, atsižvelgiant į jo paveldėtÄ palikimo dalį, turi bendrosios dalinės nuosavybės teisę į kiekvienÄ palikėjo daiktÄ , taip pat į kitÄ palikimÄ sudarantį turtÄ bei skolines prievoles.

Tačiau Å¡ioje normoje reglamentuojamas tik paveldėto turto bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimas ir nėra nuostatų dėl paveldėjimo teisių bendrosios dalinės nuosavybės. Paveldėjimo teisė yra susijusi su kiekvienu tÄ teisę turinčiu asmeniu, ji nedali ir nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, dėl to netaikomas CK 4.79 straipsnyje iÅ¡dėstytas reikalavimas parduodamos daikto dalies bendraturčiui pasiÅ«lyti pirkti pirmenybės teise kitiems to daikto bendraturčiams.

CK 4.79 straipsnyje įtvirtintos normos yra specialiosios, skirtos daiktų pirkimo–pardavimo sutartims reglamentuoti ir dėl to netaikomos paveldėjimo teisių pirkimui–pardavimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011).

55. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio atmestini kaip nepagrįsti ir kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . Dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio 56. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino atsakovo I. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir nusprendė:

1) pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento 1/12 dalį 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-2890, išduoto įpėdinei G. B. į palikėjo M. Š. nuosavybės teise valdytas 3/4 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 2,25 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) taikyti restitucijÄ ir 1/12 dalį G. B. pagal 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 2-2890, paveldėto nekilnojamojo turto, kurį sudaro 3/4 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine I. M. nuosavybe;

3) pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento 1/12 dalį 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro Nr. 2-5408, išduoto įpėdinei G. B. į palikėjo M. Š. nuosavybės teise valdytas 257/1000 dalis pastato-veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) taikyti restitucijÄ ir 1/12 dalį G. B. pagal 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 2-5408, paveldėto nekilnojamojo turto, kuris sudaro 257/1000 dalis pastato-verÅ¡idės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine I. M. nuosavybe;

57. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu konstatuota, jog atsakovų sudarytas paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sandoris nėra apsimestinis, atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas I. M. remiantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi neturi subjektyviosios reikalavimo teisės dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu pareikšti.

58. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu taip pat nurodo, jog teismas neturėjo pagrindo remtis notarės paaiÅ¡kinimais, nesutiktina su pirmosios instancijos teiginiu, kad V. Å . 2008 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kimo dėl palikimo atsisakymas turi prima facie įrodomÄ jÄ galiÄ ir kad byloje yra du oficialÅ«s, vienas kitÄ paneigiantys raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys vienodÄ galiÄ ir todėl negalintys savaime paneigti vienas kito, todėl apie juos spręstina, remiantis kitais byloje esančiais įrodymais: paveldėjimo bylos medžiaga, notarės paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais.

59. Kaip minėta, palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuris yra besÄ lygiÅ¡kas, neatÅ¡aukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.60 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo; neleidžiama atsisakyti su sÄ lygomis ir iÅ¡lygomis arba dalies palikimo.

CK 5.60 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui.

60. Kaip ir skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje byloje yra 2008 m. liepos 28 d. notarės patvirtintas V. Å . pateiktas pareiÅ¡kimas, kuriuo jis palikimo po tėvo M. Å . mirties atsisakė. IeÅ¡kovė, nesutikdama su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, aplinkybę, kad V. Å . dovanojo jam priklausiusias paveldėjimo teises jai, rėmėsi apklaustų liudytojų parodymais. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė D. S. paaiÅ¡kino, kad V. Å . aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo norÄ ir atsisakė savo paveldėjimo dalies, o ne dovanojo ieÅ¡kovei.

61. Pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį raÅ¡ytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susiraÅ¡inėjimo medžiaga, kitokie raÅ¡tai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai. RaÅ¡ytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ; aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais; draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams; oficialiųjų raÅ¡ytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali bÅ«ti suteikta ir kitiems dokumentams.

62. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Kasacinio teismo ne kartÄ pabrėžta, jog notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymas. Tai reiÅ¡kia, kad joje nurodytos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019).

63. Taigi pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas notarės D. S. patvirtintas V. Å . 2008 m. liepos 28 d. pateiktas pareiÅ¡kimas, kuriuo jis palikimo po tėvo M. Å . mirties atsisakė jam tenkančios palikimo dalies, yra oficialusis raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Jame nurodytos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, kadangi jos nebuvo paneigiamos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad Å¡is pareiÅ¡kimas – vienaÅ¡alis sandoris – bÅ«tų ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka.

64. Pagal CK 5.61 straipsnio 1 dalį, jeigu įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iÅ¡ įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymÄ ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Taigi atsakovo I. M. ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai buvo priimti bÅ«tent nenuginčyto, nepaneigto kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais, pareiÅ¡kimo dėl palikimo atsisakymo pagrindu.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, jog iÅ¡duodant atsakovo I. M. ginčijamus paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimus nesilaikyta CK 5.61 straipsnio 1 dalies reikalavimo ir kad likusiems įpėdiniams pagal įstatymÄ palikėjo turtas turėjo bÅ«ti padalytas lygiomis dalimis, t. y. I. M. – 1/3 dalis palikimo, o ieÅ¡kovei – 2/3 dalys palikimo.

65. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl atsakovo I. M. prieÅ¡ieÅ¡kinio atmestini kaip nepagrįsti ir kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 66. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 67. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

68. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, taip pat atmestinas ir ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde pareikÅ¡tas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo I. M. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas – 600 Eur – ir atsakovo V. Å . praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas – 400 Eur advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimų į apeliacinį skundÄ parengimÄ â€“ tenkintini, byloje pateikti Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai, jos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės G. B. priteisti atsakovui I. M. 600 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Iš ieškovės G. B. priteisti atsakovui V. Š. 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė