a211ce7a-2bd2-4a68-82f0-9b58a915af2a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-2343-988/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27413-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 3 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant A. B.,dalyvaujant prokurorams Alvydui Markauskui, Dariui Burbuliui,kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui E. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, marketingo direktorius, teistas:1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-17 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – 7 MGL (263,55 Eur) bauda;2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – 5 MGL (188,25 Eur) bauda;3.

Vilniaus apygardos teismo 2014-03-17 nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 765,06 Eur) bauda; paskirtÄ bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 105 MGL (3 953,31 Eur) bauda (dalinai iÅ¡ieÅ¡kota);4. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-05 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimis, 2 dalies 7, 8 punktais, paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;5.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-19 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį naujai paskirtos bausmės, ir R. V. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9 ir 10 punktais, R. V. įpareigotas visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) toliau tęsti darbÄ , o jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje;

2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

3) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

4) nesilankyti klubuose, baruose, kavinėse, restoranuose ir kitose pasilinksminimo vietose bei renginiuose, kuriuose vieÅ¡ai pardavinėjamas alkoholis bei 5) nevartoti jokių psichikÄ veikiančių medžiagų,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje. Teismas n u s t a t ė : R. V. 2018 m. birželio 10 d., apie 08.14 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB 9-3, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,77 promilės etilo alkoholio).K. R. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad dienÄ prieÅ¡ įvykį, vakare, buvo su draugais, pažaidė tinklinį, nuėjo į pirtį, tada iÅ¡gėrė sidro. SidrÄ gėrė maždaug iki 01.00 val. nakties, o ryte atsikėlęs važiavo su automobiliu. Sustabdė policijos pareigÅ«nai ir nustatė virÅ¡ 1,5 promilės neblaivumÄ .

Supranta, kad negalėjo vairuoti ir gerti alkoholio, dėl savo veiksmų gailisi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. G. parodė, jog dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio specialisto pareigose. 2018-06-10 dirbdamas kartu su Lietuvos policijos mokyklos kursante J. R., (duomenys neskelbtini), apie 08 val. 10 min., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį SAAB, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtartinai mėtėsi po keliÄ , tad buvo nuspręsta automobilį sustabdyti ir patikrinti vairuotojo blaivumÄ . 2018-06-10, apie 08.10 val., Vilniuje, DÅ«mų g. 3, sustabdžius automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nas priėjęs prie vairuotojo prisistatė bei paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimÄ ir automobilio dokumentus. Betikrinant vairuotojo dokumentus, pareigÅ«nas pajuto nuo vairuotojo stiprų alkoholio kvapÄ , todėl buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumÄ alkotesteriu, alkotesterio rodmenys nustatė vairuotojui 1,79 promilės girtumÄ .

PaaiÅ¡kėjo, kad automobilį vairavo R. V.. Apie įvykį buvo praneÅ¡ta OVS budėtojui, automobilis buvo paliktas saugiai (duomenys neskelbtini), sustabdymo vietoje, užrakintas. PareigÅ«nai su vairuotoju nuvyko į priklausomybės ligų centrÄ . Vairuotojui buvo paimtas kraujas. Tolimesniam įvykio forminimui vairuotojas pristatytas į 2-Ä PK budėtojo dalį (b. l. 14).Patikrinimo alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 10 d. 08.14 val. R. V. nustatytas 1,79 promilės girtumas (b. l. 15).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5683/2018(01) matyti, kad R. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio (b. l. 18).VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10). Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad 1996 m. gamybos automobilio (duomenys neskelbtini) 2.0 Cabrio Lietuvoje kaina 1310 eurų, vidutinė rinkos kaina su pridėtinės vertės mokesčiu 2017 m. lapkričio mėnesį buvo 1310 eurų (b. l. 11).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo BK 281 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriamos bausmės – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo R.

V. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. R. V. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. 2018 m. birželio 10 d., apie 08.14 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,77 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo parodymais, tarnybiniu praneÅ¡imu, alkoholio matuoklio rodmenimis, specialisto iÅ¡vada, VÄ® „Regitra“ duomenimis apie automobilį, taip pat paties kaltinamojo R. V. duotais parodymais ir kita bylos medžiaga. R. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.K. R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Skirdamas bausmę R. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į nustatytÄ vidutinį girtumo laipsnį, kas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, teistas 5 kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 37), taip pat į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , nežymiai didesnį nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkis. Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis prisipažino esÄ s kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį naujai paskirtos bausmės. Teismas, spręsdamas dėl galimybės dar kartÄ atidėti bausmės vykdymÄ , pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ teismas atlieka du kartus: pirmÄ kartÄ â€“ vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antrÄ kartÄ â€“ nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neiÅ¡vardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais, apskritai su Å¡eima, ir pan.).

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Teismas iÅ¡imtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimÄ privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-457-677/2015).

Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali bÅ«ti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymÄ , sprendžia teismas ir Å¡ios teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Å iuo atveju kaltinamajam jau du kartus iki Å¡iol buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, todėl teismas spręsdamas dėl pakartotinio bausmės vykdymo atidėjimo ypatingai kreipia dėmesį į visas aplinkybes, charakterizuojančias tiek kaltinamÄ jį, tiek jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Å ioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kurį padarius kilo grėsmė kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei, tačiau turtinė ar fizinė žala nepadaryta. Kartu teismas vertina ir tai, kad paskutinį kartÄ BK 75 straipsnis taip pat buvo taikytas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , kas reiÅ¡kia, kad nuo pirmo bausmės vykdymo atidėjimo R. V. padarė du nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis R. V. kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ilgÄ laikotarpį dirba, darbdavio charakterizuojamas ypač teigiamai, atlikdamas darbo funkcijas įdarbina kitus asmenis.

Be to, R. V. turi sveikatos problemų, dėl kurių jis turi bÅ«ti nuolat stebimas specialistų bei atliekami medicininiai tyrimai; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nebuvo baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Visi Å¡ie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad kaltinamasis R. V. suprato savo elgesio netinkamumÄ ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga R. V., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymÄ dar kartÄ atidėti, taip R.

V. suteikiant paskutinę galimybę įrodyti, jog jis gali pasitaisyti neatlikdamas realios laisvės atėmimo bausmės, taip pat laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, nedaryti naujų teisės pažeidimų. Bausmės atidėjimo metu R. V. skirtini anksčiau taikyti įpareigojimai ir draudimai, kurie griežtinami, taip pat naujos pareigos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padės pasiekti bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Jų paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ , pažymėtina, kad R. V. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ vairuodamas transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis R. V. padarė pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ .

Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti keliÄ kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, bÅ«tina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kaltinamasis R.

V. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija R. V. kraujyje nedaug virÅ¡ijo alkoholio koncentracijos ribÄ , kuriÄ virÅ¡ijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), tačiau daugiau nei tris kartus virÅ¡ijo alkoholio koncentracijos ribÄ , kuriÄ virÅ¡ijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Todėl kaltinamajam R. V. nustatytinas maksimalus skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminas.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu yra bent viena iÅ¡ BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sÄ lygų.

Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Kaltinamasis R. V. nusikaltimÄ padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl Å¡is automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebÅ«tų galėjęs padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo.

Vadovaujantis VÄ® „Regitra“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu minėtas automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sÄ lygų, kurioms esant bÅ«tų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtÄ . VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡e nurodyta automobilio SAAB, 1996 metų, vertė yra 1310 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumÄ , vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis SAAB priklauso trečiajam asmeniui, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1310 Eur.R.

V. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641, 66, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 273, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 2, 3 dalimis, n u s p r e n d ž i a :

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį naujai paskirtos bausmės, ir R.

V. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9, 10 punktais, R. V. įpareigoti visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) toliau tęsti darbÄ , o jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti darbo biržoje;

2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

3) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

4) nesilankyti klubuose, baruose, kavinėse, restoranuose ir kitose pasilinksminimo vietose bei renginiuose, kuriuose viešai pardavinėjamas alkoholis;

5) nevartoti jokių psichikÄ veikiančių medžiagų.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.P. R. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018-06-13. P. R. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ R.

V. konfiskuotino turto (automobilio SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1310 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus deÅ¡imt eurų).KardomÄ jÄ priemonę – dokumentų paėmimÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                      Darius Pranka NuoraÅ¡as tikrasTeisėjas Darius Pranka