2020-04-22 Nr. AB-8042-4-45-3-00072-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4071-552/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00072-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjai S. B.

(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui O. A. A. ir jo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei S. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. A. A. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. A. A. (toliau – ir Užsienietis), gimusio (duomenys neskelbtini), sulaikymo terminą 3 mėnesiams.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūromis, nesilaiko Užsieniečių registracijos centre nustatytos tvarkos. Paaiškino, kad 2019 m. birželio 12 d. jis oro uosto reisu buvo grąžintas iš Vokietijos pagal Dublino III reglamentą ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. birželio 14 d. nusprendė nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės ir apgyvendino jį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tačiau Užsienietis 2019 m. rugsėjo 5 d. 22.25 val. VSAT pareigūnų buvo sulaikytas pasienio ruože Lazdijų r. sav., Akmenių k., kelyje Lazdijai–Seinai, automobiliu vykstantis kartu su kitu savo tėvynainiu į Lenkijos Respubliką, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo sulaikytas iki 2019 m. gruodžio 6 d. Dėl šio teismo sprendimo Užsieniečio pateiktas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. spalio 10 d. nutartimi buvo atmestas. Taip pat LVAT 2020 m. sausio 23 d. nutartimi buvo atmestas Užsieniečio apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo dėl jo sulaikymo termino pratęsimo.

3. Užsienietis prašė netenkinti teikimo ir paaiškino, kad iš savo kilmės šalies išvyko 2010 m. Nuo 2015 m. gyvena Ukrainoje, yra vedęs tos šalies pilietę, turi vaiką. Į Lietuvą atvažiavo turėdamas vizą ir, pasinaudojęs laisvu judėjimu Šengeno šalyse, išvyko į Vokietiją. Lietuvoje paprašė prieglobsčio dėl to, kad Ukrainoje turėjo problemų dėl rasinės neapykantos, o (duomenys neskelbtini) dėl politikos problemų turėjo jo tėvas ir šeima. Jis serga (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre teikiama medicinos pagalba jo netenkina. Jis gailisi, kad gyvendamas centre pažeidė ten nustatytas taisykles, daugiau to nedarys, jokio pavojaus visuomenei nekelia.

4. Užsieniečio įgaliotas atstovas advokatas prašė netenkinti teikimo, nes Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmens tapatybė yra nustatyta, jis turi sveikatos problemų, jau pusę metų yra sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, nors Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtina, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau nei 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui. Nuo LVAT 2020 m. sausio 23 d. nutarties priėmimo iki šio teikimo Užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje pasikeitė tik tuo aspektu, jog jis yra sulaikytas centre jau pusę metų. Nėra jokių duomenų, jog šis užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į savo kilmės šalį, todėl jam galėtų būti taikoma ir alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. kovo 6 d. sprendimu VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą trims mėnesiams – iki 2020 m. birželio 6 d.

6. Teismas iš užsieniečio asmens byloje surinktos medžiagos bei pareiškėjo atstovės paaiškinimų teisme padarė išvadą, kad šio užsieniečio atžvilgiu egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 7 punkte numatyti sulaikymo pagrindai, be to, yra pagrindas manyti, kad šis asmuo nesiekia gauti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes, atvykęs į Lietuvos Respubliką 2018 m., nepateikė prašymo čia suteikti prieglobstį, o nuvyko į Vokietiją ir ten kreipėsi dėl prieglobsčio. Užsienietis, grąžintas pagal Dublino III reglamentą, nors ir prašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau, žinodamas, kad prašymo nagrinėjimo metu negali išvykti iš Lietuvos Respublikos bei negali išvykti iš Užsieniečių registracijos centro ilgiau nei 24 valandoms, vyko į kitą Europos Sąjungos šalį.

7. Teismas pažymėjo, kad nuo LVAT priimtos nutarties iki šio teikimo nagrinėjimo užsieniečio teisinė padėtis nepasikeitė. Teismas nenustatė jokių kitų reikšmingų šio teikimo nagrinėjimui aplinkybių, taip pat jam nebuvo pateikta naujų duomenų, susijusių su užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje, todėl nusprendė, jog užsieniečio sulaikymo terminas turi būti pratęstas.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, t. y. pareiškėjo teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies nuostatas. Mano, kad esminė aplinkybė, pasikeitusi po LVAT 2020 m. sausio 23 d. nutarties priėmimo, yra ta, kad jau praėjo 6 mėnesiai nuo to laiko, kai Užsienietis yra sulaikytas, todėl tolesnis jo sulaikymas yra galimas tik Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytais dviem pagrindais (abu siejami su asmens išsiuntimu; o nagrinėjamu atveju užsieniečio išsiuntimo klausimas nėra sprendžiamas), tačiau tokių pagrindų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

10. Užsienietis remiasi Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 4 punktu bei nurodo, kad jis nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui ir/ar viešajai tvarkai, todėl jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

11. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

12. Teigia, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, ir jų nėra įmanoma nustatyti be paties užsieniečio dalyvavimo. 2020 m. balandžio 15 dieną sprendimas dėl prieglobsčio užsieniečiui suteikimo dar nebuvo priimtas. Iš to pareiškėjas daro išvadą, jog Migracijos departamentas neturi pakankamai informacijos apie užsieniečio kilmės valstybę. Be to, sprendimo priėmimą komplikuoja šalyje paskelbtas karantinas.

13. Primena, kad užsienietis 2019 m. rugsėjo 5 d. bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, nors ir žinojo, kad to daryti jam negalima. Mano, kad tai suteikia pagrindą daryti išvadą, jog užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis, vėl bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl išsiuntimo ar neišsiuntimo (kurio priėmimas vykdomas vienos procedūros metu) priėmimui.

14. Vadovaujasi Įstatymo 114 straipsnio 7 punktu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 7 punkte įtvirtintus sulaikymo pagrindus, užsieniečio sulaikymas laikomas teisėtu, ką jau du kartus patvirtino LVAT savo nutartyse.

15. Nesutinka su užsieniečio nurodomu 6 mėnesių terminu, nes mano, jog konkrečiu atveju sprendžiant sulaikymo pratęsimo klausimą, reikia atsižvelgti į kiekvienos bylos individualias aplinkybes (taip pat ir į paskelbtą karantiną) ir nesivadovauti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais pagrindais, kai užsieniečio sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam 12 mėnesių terminui, o vadovautis Įstatymo 114 straipsnio 6 ir 7 dalimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo termino Užsieniečių registracijos centre pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Užsieniečių registracijos centras Teikime prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2020 m. birželio 6 d.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teikime nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 7 punktu, 114 ir 117 straipsniais, tenkino VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą ir nusprendė pratęsti užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2020 m. birželio 6 d.

19. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ 114 straipsnio 5 dalį. Apelianto teigimu, sulaikymas virš 6 mėnesių yra neproporcinga priemonė.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

21. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, ir jų sulaikymo klausimus, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

22. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019).

24. Bylos medžiaga patvirtina, kad Užsienietis pirmą kartą į Lietuvą atvyko 2018 metais, dėl prieglobsčio nesikreipė, o po kelių dienų išvyko į Vokietiją ir kreipėsi dėl prieglobsčio šioje valstybėje. Užsienietis 2019 m. birželio 12 d., kai buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą iš Vokietijos, tą pačią dieną pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir 2019 m. birželio 14 d. apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką, nes susitarė su kitu užsieniečiu dėl kelionės į Vokietiją ir į šią šalį išvyko, tačiau pasienio ruože 2019 m. rugsėjo 5 d .buvo sulaikytas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais pagrindais, t. y.: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis buvo sulaikytas trims mėnesiams.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (nagrinėjamas prieglobsčio suteikimo klausimas), todėl nebuvo pagrindo skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime kaip sulaikymo teisinį pagrindą nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį ir su pastarąja nuostata susijusį 113 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

26. Kitas iš Užsieniečio sulaikymo pagrindų, kurį nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas, kuris, kaip minėta, prieglobsčio prašytojo sulaikymą sieja su būtinybe išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinti, ar pagal šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

27. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir aplinkybė, kad užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centre tvarką. Tokia faktinė aplinkybė byloje nustatyta.

28. Tačiau Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai, t. y. 6 mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas) (žr., pvz.. LVAT 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei bylos faktines aplinkybes (nutarties 24 punktas), daro išvadą, kad maksimalus galimas Užsieniečio sulaikymo pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį terminas baigėsi 2020 m. kovo 8 d., procedūra dėl jo išsiuntimo nėra pradėta ir (ar) sprendimas dėl jo išsiuntimo nėra priimtas, duomenų, kad jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti, byloje nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą po 2020 m. kovo 8 d..

29. Pažymėtina, jog vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgdama į nurodytą teisės normą bei šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą, o ne paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę.

30. Pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, susiję su Įstatymo 114 straipsnio 6 ir 7 dalių taikymu bei individualiomis bylos aplinkybėmis nėra pagrįsti. Įstatymo 114 straipsnio 6 ir 7 dalys nepraplečia galimų sulaikyti užsieniečių rato ar tokių asmenų sulaikymo pagrindų, bet priešingai, susiaurina, t.y. nurodo, kad, pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, neatsižvelgiant į Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalų terminą. Taip pat nepagrįstu pripažintinas ir pareiškėjo argumentas, kad reikėtų tęsti Užsieniečio sulaikymą dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino. Šiuo laikotarpiu, kai yra atnaujinta Europos sąjungos šalių narių išorės sienų kontrolė, sustiprinta viešosios tvarkos priežiūra ir visų asmenų kontrolė, Užsieniečiui itin apsunkinama galimybė neteisėtai išvykti į kitą valstybę ar vengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, net ir neapribojus jo judėjimo laisvės.

31. Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama, kad dar nėra išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio suteikimo motyvai. Bylos duomenimis Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo – šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjo atstovas. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis anksčiau pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro taisykles, darytina išvada, kad poveikio priemonės Užsieniečiui negali būti visiškai panaikintos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nutaria (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui O. A. A. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2020 m. birželio 6 d. (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 115 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir tinkama nagrinėjamoje situacijoje.

32. .Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl jo priimtas 2020 m. kovo 6 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, taigi, jis turi būti pakeistas .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. A. A. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimą pakeisti .

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2020 m. vasario 26 d. teikimą pratęsti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. A. A. sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. birželio 6 d. tenkinti iš dalies.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį O. A. A. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre , netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol užsieniečio atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. birželio 6 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Stasys Gagys Gintaras Kryževičius