2024-06-18 Nr. BB-3324-1-01-1-27603-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2150/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27603-2019-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Lino Belevičiaus kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo E. Š. gynėjas advokatas L. Belevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti: 1) panaikinti apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria, panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamu būdu gauto automobilio įgijimo), ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį; 2) E. Š. veiką, kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir iš naujo išspręsti bausmės paskyrimo klausimą; 3) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta perduoti užstatą valstybei; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl motociklo variklio konfiskavimo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas ir esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų pažeidimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 219 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Dėl minėtų BPK pažeidimų buvo suvaržytos E. Š., kaip kaltinamojo, teisės į gynybą ir teisingą bylos procesą, be to, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. Š. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dėl didelio kiekio kanapių auginimo ir pasikėsinimo pagaminti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), netinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bendrininkavimą, taip pat BK 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė, pripažindamas, kad E. Š., darydamas minėtą nusikalstamą veiką, veikė kaip padėjėjas, bet tik formaliai nustatydamas bendrininkavimo sudėties požymius, teismas taip pat neišanalizavo pasikėsinimo instituto bei jo pritaikymo konkrečioje situacijoje aplinkybių ir padarė išvadas, kurios, pasak kasatoriaus, prieštarauja teismų praktikos išaiškinimams šios kategorijos bylose.

Be to, šio teismo pakeistas kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes jame neišdėstytos esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (laikas, vieta ir būdas). Kasatoriaus teigimu, byloje neabejotinai nustatyta, kad E. Š. neatliko nė vieno veiksmo, kuris galėtų būti vertinamas kaip narkotinės medžiagos gaminimas. E. Š. veiksmai (sugedusio generatorius ir ventiliatoriaus gabenimas remontuoti ir pargabenimas jų atgal į sodybą bei kuro generatoriams parūpinimas) atlikti tuo laiku, kai narkotinių medžiagų gaminimo procesas dar nebuvo prasidėjęs. E. Š. atliktų veiksmų pobūdis, jo teiktų priemonių paskirtis rodo jo siekį prisidėti prie kanapių augalų auginimo, o ne prie narkotines medžiagos gaminimo proceso.

Apeliacinės instancijos teismas liudytojo M. B. parodymus, 2019 m. rugpjūčio 6 d. telefono pokalbio tarp V. E. ir A. Š. turinį ir 2019 m. rugsėjo 17 d. sodybos apžiūros metu užfiksuotus duomenis vertino atskirai nuo teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų viseto, nelygino jų su kitais byloje esančiais įrodymais, klaidingai interpretavo jų turinį bei jų pagrindu padarė klaidingas išvadas. Kadangi tikslus laikas, kada buvo atlikti pirmieji narkotinės medžiagos gamybos veiksmai, byloje nėra nustatytas, ši aplinkybė turi būti vertinama vadovaujantis in dubio pro reo principu ir daroma išvada, kad E. Š. padėjo M.

Z. ir V. E. auginti kanapes, t. y. padarė nusikaltimą, nurodytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu žemesniųjų instancijų teismai byloje deklaratyviai konstatavo, kad E. Š. veikė kaip bendrininkas su V. E. ir M. Z., tačiau neatskleidė susitarimo turinio, jo sudarymo aplinkybių, neaprašė subjektyviųjų bendrininkavimo požymių. Susitarimo egzistavimas nepatvirtintas jokiais įrodymais, išvados apie tai grįstos prielaidomis. Pakeisto kaltinimo formuluotės ir nuosprendžio motyvai yra vidiniai prieštaringi ir abstraktūs. Atskiros skundžiamo nuosprendžio dalys taip pat yra tarpusavyje nesuderintos ir prieštaringos.

Kasatorius nurodo, kad priimti sprendimai neatitinka nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų: apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. Š. išteisinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio), nenurodytos šios veikos padarymo aplinkybės. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs E. Š. nusikalstamą veiką (dėl motociklo variklio) perkvalifikuoti iš BK 189 straipsnio 1 dalies į 189 straipsnio 3 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, nepasisakė dėl turto konfiskavimo.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad E. Š. pažeidė kardomosios priemonės – užstato – sąlygas ir nusprendė už jį įmokėtą užstatą perduoti valstybei. Toks sprendimas grįstas prielaidomis bei nepašalintomis abejonėmis ir yra nesuderinamas su nekaltumo prezumpcijos principo nuostatomis, įtvirtintomis BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sprendžiant šį klausimą netinkamai aiškintos ir taikytos BPK 119, 133, 139 straipsnių nuostatos ir nepagrįstai suvaržytos E. Š. ir užstato davėjos teisės.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo E. Š. gynėjas L. Belevičius, nesutikdamas su savo ginamojo nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir pateikia savą bylos įrodymų vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina E. Š. pateiktą versiją dėl įvykio aplinkybių. Tačiau tokio pobūdžio kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme, nes jie grindžiami žemesniųjų instancijų teismų atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei nusikalstamų veikų kvalifikavimu. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai, kokie įrodymai turėtų būti teismų priimti, o kurie atmesti, ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos byloje, nenurodant konkrečių teismo padarytų teisės taikymo klaidų, o tik deklaratyviai pareiškiant apie teismų praktikos nesilaikymą, taikant baudžiamąjį įstatymą, ar padarytus baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, procesinių E. Š. teisių suvaržymą, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Nepagrindžia kasacinio bylos apskundimo pagrindų buvimo ir gynėjo teiginiai apie BPK 119, 133, 139 straipsnių nuostatų pažeidimus bei nuteistojo E. Š. ir užstato davėjos teisių suvaržymą, apeliacinės instancijos teismui argumentuotai ir motyvuotai nusprendus už E. Š. įmokėtą užstatą perduoti valstybei. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, sudarančių kasacijos pagrindą, ir ginčijant E. Š. nuteisimą pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio). Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai detaliai ištyrė bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, padarydamas motyvuotą išvadą, kodėl šiuo aspektu yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio).

Kaip minėta, kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs E. Š. nusikalstamą veiką iš BK 189 straipsnio 1 dalies į 189 straipsnio 3 dalį (dėl motociklo variklio) ir šią bylos dalį nutraukęs suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, nepasisakė dėl turto (motociklo variklio) konfiskavimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš nuosprendžio motyvų, išdėstytų 35–56 punktuose, ir nuosprendžio rezoliucinės dalies, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui konfiskuoti motociklo variklį kaip nusikalstamos veikos rezultatą ir šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį paliko galioti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Lino Belevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Danutė Jočienė

Artūras Pažarskis