2019-07-24 Nr. AB-14739-3-61-3-01296-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-513-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01296-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 54.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams akcinei bendrovei „Luminor bank“, Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Luminor bank“ 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. K19.38-L053-113 ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 13 d. raštą Nr. S 2019 / (21.12-2101)-12-895 bei priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 2) išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamas bei neteisėtas veikas, siuntimus Lietuvos Respublikos Konstitucijos draudžiamiems priverstiniams darbams ir tokiu nusikalstamu pagrindu priimtus sprendimus neskirti pareiškėjui socialinės piniginės paramos bei pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 3) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų, kuri 2019 m. balandžio 2 d. skundo įteikimo teismui dieną yra lygi 149 754,09 Eur; 4) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos banko neteisėtų veikų, kuri 2019 m. balandžio 2 d. skundo įteikimo teismui dieną yra lygi 196 229,50 Eur; 5) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB „Luminor bank“ neteisėtų veikų, kuri 2019 m. balandžio 2 d. skundo įteikimo teismui dieną yra lygi 138 278,68 Eur.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų: 1) panaikinti AB „Luminor bank“ 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. K19.38-L053-113 ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 13 d. raštą Nr. S 2019 / (21.12-2101)-12-895 bei priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 2) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos banko neteisėtų veikų, kuri 2019 m. balandžio 2 d. skundo įteikimo teismui dieną yra lygi 196 229,50 Eur; 3) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB „Luminor bank“ neteisėtų veikų, kuri 2019 m. balandžio 2 d. skundo įteikimo teismui dieną yra lygi 138 278,68 Eur; 4) nedelsiant atnaujinti nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą.

Ta pačia teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2019 m. balandžio 30 d. pašalinti skundo dalies trūkumus dėl šių reikalavimų: 1) išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamas bei neteisėtas veikas, siuntimus Lietuvos Respublikos Konstitucijos draudžiamiems priverstiniams darbams ir tokiu nusikalstamu pagrindu priimtus sprendimus neskirti pareiškėjui socialinės piniginės paramos bei pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 2) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų, kuri 2019 m. balandžio 2 d. skundo įteikimo teismui dieną yra lygi 149 754,09 Eur.

Pareiškėjas 2019 m. balandžio 30 d. teismui pateikė prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, jį motyvuodamas tuo, kad teismo nutartį gavo likus dviems dienoms iki nustatyto termino pabaigos. Pareiškėjo prašymas buvo patenkintas, teisėjos rezoliucija terminą trūkumams pašalinti pratęsus iki 2019 m. gegužės 16 d. Apie tai pareiškėjui pranešta 2019 m. gegužės 2 d. raštu, jį išsiunčiant registruota pašto siunta. Siuntos pareiškėjui 2019 m. gegužės 6 d. įteikti nepavyko, ji buvo įteikta 2019 m. gegužės 15 d.

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 16 d. elektroniniu paštu pateikė teismui prašymą (prašymo originalas gautas 2019 m. gegužės 17 d.) pratęsti terminą, nustatytą skundo trūkumams pašalinti, prašymą motyvuodamas tuo, kad pranešimą apie teisėjos rezoliuciją, kuria terminas jam buvo pratęstas iki 2019 m. gegužės 16 d., gavo tik 2019 m. gegužės 15 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo pratęsti terminą skundo dalies trūkumams, nurodytiems 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje, pašalinti ir pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų: 1) išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamas bei neteisėtas veikas, siuntimus Lietuvos Respublikos Konstitucijos draudžiamiems priverstiniams darbams ir tokiu nusikalstamu pagrindu priimtus sprendimus neskirti pareiškėjui socialinės piniginės paramos bei pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 2) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų, kuri 2019 m. balandžio 2 d. skundo įteikimo teismui dieną yra lygi 149 754,09 Eur, laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl termino skundo dalies trūkumams pašalinti pratęsimo kreipėsi antrą kartą dėl tos pačios priežasties – pašto siuntos jam įteikimo likus 1–2 dienoms iki teismo nustatyto termino skundo trūkumams pašalinti pabaigos. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui skundo trūkumams pašalinti buvo nustatytas pakankamas terminas. Pareiškėjas, pateikęs skundą teismui, o vėliau prašymą dėl termino skundo dalies trūkumams pašalinti pratęsimo, turėjo būti pakankamai aktyvus, rūpestingas ir dėti pastangas tam, jog jam siunčiama korespondencija jį pasiektų laiku. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui 2019 m. balandžio 13 d. neįteikus 2019 m. balandžio 11 d. nutarties ir tą pačią dieną palikus jam pranešimą dėl siuntos atsiėmimo ne vėliau kaip per 14 dienų, pareiškėjas pats delsė šią siuntą atsiimti, laukdamas siuntos atsiėmimo termino pabaigos ir ją atsiėmė tik 2019 m. balandžio 27 d. Ta pati situacija kartojosi ir pareiškėjui delsiant bei neatsiimant pranešimo, taip pat siųsto registruota pašto siunta, – jo neįteikus 2019 m. gegužės 6 d., pareiškėjas jam siųstą pranešimą atsiėmė tik 2019 m. gegužės 15 d.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas apie 2019 m. balandžio 11 d. teismo nutartimi nustatytus skundo dalies trūkumus sužinojo dar 2019 m. balandžio 27 d., sprendė, jog pareiškėjas turėjo pakankamai laiko šiuos trūkumus pašalinti, tačiau to nepadarė, jam buvo išaiškintos skundo dalies trūkumų nepašalinimo teisinės pasekmės. Dėl nurodytų priežasčių teismas netenkino prašymo dar kartą pratęsti terminą skundo dalies trūkumams pašalinti ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi laikė skunda nepaduotu.

III. Pareiškėjas S. F. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo pranešti prokurorui dėl teisėjos J. R. veikos bei Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkams teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai J. R..

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi, teigdamas, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė bendruosius teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatas, prigimtines žmogaus teises ir laisves bei teisėtus interesus.

Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja J. R., priimdama skundžiamą nutartį, sąmoningai trukdo jam naudotis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintomis teisėmis į teisminę gynybą, taip viršydama savo įgaliojimų ribas ir šiurkščiai pažeisdama teisėjo priesaiką. Pareiškėjo vertinimu, skundžiama nutartimi ne tik atsisakyti nagrinėti skundo reikalavimus teisme, bet ir įvykdyta sunki nusikalstama veika, rimtas teisės pažeidimas sunkinančiomis aplinkybėmis (procesinių veiksmų priedangoje). Teigia, kad skundžiamą nutartį priėmusiai teisėjai turėtų būti taikoma tiek drausminė, tiek baudžiamoji atsakomybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pagal ABTĮ 64 straipsnio 1 dalį procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas pratęsia terminą skundo trūkumams pašalinti, kai nustato, jog buvo svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui pritrūko laiko pateikti tinkamą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-662/2015). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas turi būti rūpestingas, sąžiningas ir atidus, o proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (ABTĮ 11 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas 2019 m. balandžio 30 d. prašymą pratęsti terminą skundo dalies trūkumams pašalinti motyvavo tuo, kad teismo nutartį gavo likus dviems dienoms iki nustatyto termino (2019 m. balandžio 30 d.) pabaigos (b. l. 53–54). Pirmosios instancijos teismui 2019 m. gegužės 2 d. rezoliucija patenkinus pareiškėjo prašymą ir pratęstus terminą skundo dalies trūkumams pašalinti iki 2019 m. gegužės 16 d. (b. l. 53, 55), pareiškėjas 2019 m. gegužės 16 d. elektroniniu paštu pateikė pakartotinį prašymą (prašymo originalas gautas 2019 m. gegužės 17 d.) pratęsti terminą skundo dalies trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog pranešimą apie teisėjos rezoliuciją gavo tik 2019 m. gegužės 15 d. (b. l. 66). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, vertino, kad 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje nustatyti skundo trūkumai nėra pašalinti, dėl ko pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktų prašymų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nepratęsė termino trūkumams šalinti, nes pareiškėjui terminas skundo dalies trūkumams pašalinti iš esmės dėl analogiškų priežasčių buvo pratęstas 2019 m. gegužės 2 d. teisėjos rezoliucija. Pažymėtina, kad teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis, kurioje nustatyti skundo dalies trūkumai, pareiškėjui įteikta 2019 m. balandžio 27 d. (b. l. 52), todėl jau nuo šios datos pareiškėjas sužinojo apie teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį ir jos motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas tik 2019 m. gegužės 15 d. sužinojo apie teisėjos rezoliucija patenkintą 2019 m. balandžio 30 d. prašymą pratęsti skundo dalies trūkumų šalinimo terminą, nepripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėjui pritrūko laiko pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 27 d. žinojęs apie teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatytus skundo dalies trūkumus, turėjo pakankamai laiko ištaisyti skundo trūkumus ir apie tai informuoti teismą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo dalies trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki nustatyto termino (2019 m. gegužės 16 d.) negavęs iš pareiškėjo skundo, parengto atsižvelgiant į 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje nustatytus skundo dalies trūkumus, pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi nepaneigiama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, veiksmuose nenustatyta akivaizdžių pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Vertinant pareiškėjo prašymą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau nurodytu klausimu nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas