2016-02-09 Nr. AB-2888-3-65-3-00090-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. eA-1848-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00090-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.24, 3.21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Utenos AVPK) 2015 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 89-2-IL-2956 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus neperregistravimo ir panaikinimo“ nusprendė neperregistruoti ir panaikinti A. P. Utenos AVPK išduotą leidimą nešioti ginklus Nr. 2-17, trijų metų laikotarpiui.

Sprendime nurodoma, kad 2015 m. kovo 2 d. Utenos AVPK gavo Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00406-13, įtariamąjį A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 71 straipsnius dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas šaudmenimis) ir perduoti jį pagal laidavimą. A. P. įtariamas tuo, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis neturėdamas policijos įstaigos leidimo. Pažeisdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus, įgijo 14 vnt. kovinių pistoleto šovinių, skirtų A ir B kategorijos graižtviniams šaunamiesiems ginklams bei 2 vnt. medžioklinio tipo 16 kalibro šovinių, skirtų C kategorijos lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams. Juos laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) ginklų spintoje. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, 4, 6 punktais nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl nusikaltimo teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir vykdant Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 5-V-166 „Dėl juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 53.4 punktu, A. P. tapo priekaištingos reputacijos asmeniu.

Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Utenos AVPK 2015 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 89-2-IL-2956 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus neperregistravimo ir panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi atsakovas nuspręsdamas neperregistruoti ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas taikė formaliai, neatsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, į jo padaryto pažeidimo pobūdį, į būtinybę pareiškėjui turėti bei laikyti šaunamąjį ginklą, taip pat proporcingumo ir teisingumo principus. Pažymėjo, kad jis nuo 2001-01-02 yra priimtas į valstybės tarnybą ir eina Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros vyresniojo specialisto pareigas, yra atsakingas už gamtos apsaugos įgyvendinimo kontrolę. Nepaisant to, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis nuo pareigų buvo nušalintas tik trims mėnesiams, o užimamas pareigas eina iki šiol. Tai rodo ypatingai didelį pasitikėjimą pareiškėju kaip geru valstybės tarnautoju ir pareigūnu, kurio vardą jis užsitarnavo ilgą laiką sąžiningai ir atsakingai vykdydamas savo pareigas. Be to, pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą, vykdant įgaliotas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigas, pareiškėjui yra būtinas leidimas turėti bei nešiotis ginklą. Leidimo panaikinimas gali ne tik sukelti realią grėsmę pareiškėjo kaip pareigūno sveikatai ir saugumui, bet, taip pat, sukeliamas pavojus ir valstybės interesui aplinkos apsaugos srityje. Atsakovas, neatsižvelgdamas į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį bei jo pavojingumą, neįvertino, kad pareiškėjo padarytas teisės pažeidimas buvo pavienis, vienkartinis, netyčinis.

Atsakovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes, atlikus tyrimą, buvo nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriuje pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, o pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio (neteisėtas disponavimas šaudmenimis) 1 dalies pagal laidavimą. Atsakovas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, tvirtino jog vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktų ir Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011-02-28 įsakymu Nr. 5-V-166 patvirtintų „Juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių“ 53.4 punktu pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalies, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto, numatytoms sąlygoms. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio, reglamentuojančio teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus, 1 dalyje nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos (2 punktas). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriems atitikus, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Šioje nagrinėjamoje byloje atsakovas nustatė, kad pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktų pagrindu. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių.

Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduotas, neperregistruotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Teismas padarė išvadą, kad teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas panaikinti, neperregistruoti, neišduoti leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra išreikštas imperatyvia forma, t. y. nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės kitaip vertinti, ar priimti kitokio pobūdžio sprendimą, nei apibrėžta šiais teisės aktais.

Teismas pažymėjo, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriuje pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00406-27, pradėtas 2013-07-02 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį. 2014-10-07 prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dalyje dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio (piktnaudžiavimas) 2 dalyje ir 300 straipsnio (dokumento klastojimas) 1 dalyje, nes atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjui įtarimas pareikštas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio (neteisėtas disponavimas šaudmenimis) 1 dalyje. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė įvertinusi tai, kad pareiškėjas nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, yra dirbantis, charakterizuojamas gerai, jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, konstatavo, kad yra sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje atleisti pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei nutarė ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00406-27 nutraukti ir atleisti pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio (neteisėtas disponavimas šaudmenimis) 1 dalį, perduodant pareiškėją R. Z. atsakomybėn pagal laidavimą. Šį nutarimą 2014-11-13 patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Byloje nustatyta, kad už Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio (neteisėtas disponavimas šaudmenimis) 1 dalyje numatytos veikos padarymą didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, o nuo sprendimo atleisti pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės nėra praėję 3 metai.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, nusprendė, kad atsakovas turėjo įstatyminį pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktų bei Taisyklių 53.4 punkto nuostatas ir neperregistruoti bei panaikinti pareiškėjui Utenos AVPK išduotą leidimą, padarius išvadą, kad jis nėra nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjas faktinių aplinkybių, kurios buvo pagrindu atsakovui vertinti pareiškėją kaip netekusiu nepriekaištingos reputacijos, iš esmės neginčija.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti šiame įstatyme ir Taisyklėse reglamentuotų teisės turėti leidimus šaunamiesiems ginklams nešioti apribojimų. Teigiama pareiškėjo charakteristika, pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie būtinybę turėti šaunamąjį ginklą, nepaneigia pareiškėjo neatsakingo elgesio su šaudmenimis fakto, pažeidžiančio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus keliamus ginklo turėtojui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo kaip fizinio asmens sveikatai ir saugumui yra kilusi reali grėsmė ir dėl to jam yra būtina laikyti (nešiotis) ginklą. Pats pareiškėjas nurodo, jog iki šiol jis tebeatlieka savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, nors ir nebeturi ginklo. Pareiškėjas neteisėtai disponuodamas šaudmenimis pasielgė itin neapdariai bei nerūpestingai, jo padaryta veika yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Pareiškėjas, kaip valstybės tarnautojas, ir kaip ginklo turėtojas, privalėjo ir galėjo įvertinti galimus savo neteisėto elgesio žalingus padarinius ir atsižvelgti į tai, kad tokiais savo veiksmais sukels neigiamas pasekmes. Teismas, įvertinęs, jog ginklai ir šaudmenys dėl savo ypatingos prigimties kelia pavojų viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui, padarė išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo neteisėto disponavimo šaudmenimis yra pagrindas neigiamai charakterizuoti pareiškėją, jo elgesį, požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką ir pagrįstai teigti, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Todėl pareiškėjui paskirta sankcija yra adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

III. Pareiškėjas A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, panaikinti atsakovo Utenos AVPK 2015 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 89-2-IL-2956 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus neperregistravimo ir panaikinimo“, priteisti iš atsakovo patirtas proceso ir atstovavimo išlaidas.

Apeliantas nurodo, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas, nesivadovavo suformuota konstitucine doktrina bei suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, netinkamai nustatė bei įvertino bylos faktines aplinkybes, neatsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, į padaryto pažeidimo pobūdį, į būtinybę pareiškėjui turėti bei laikyti šaunamąjį ginklą, taip pat į proporcingumo bei teisingumo principus, bylą išnagrinėjo formaliai bei netinkamai. Pagal suformuotą Konstitucinio Teismo doktriną, teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas jau daugiau nei 14 metų priimtas į valstybės tarnybą ir eina Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros vyresniojo specialisto pareigas ir yra atsakingas už gamtos apsaugos įgyvendinimo kontrolę. Byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo kaip valstybės tarnautojo atsakingumą, pagirtiną reputaciją, didžiulį pasitikėjimą pareiškėju kaip geru valstybės tarnautoju ir pareigūnu, kurio vardą jis užsitarnavo ilgą laiką sąžiningai ir atsakingai vykdydamas savo pareigas Lietuvos valstybei bei jos žmonėms.

Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neteisingai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjo kaip fizinio asmens sveikatai ir saugumui yra kilusi reali grėsmė ir dėl to jam yra būtina laikyti (nešiotis) ginklą. Siekiant tinkamai atlikti aplinkos apsaugos departamento specialisto pareigas, šaunamasis ginklas yra neatsiejama pareigų dalis, kadangi vykdant gamtos apsaugos įgyvendinimo kontrolę tenka susidurti su brakonieriavimu užsiimančiais asmenis ar kitais aplinkosauginius reikalavimus pažeidžiančiais asmenims, nedelsiant nutraukti jų daromus teisės pažeidimus, tenka juos sulaikyti.

Iš esmės analogiškoje byloje Nr. A-438-164/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio aplinkybes laiko itin svarbiomis, kurios galėtų leisti taikyti mažesnę sankciją arba išvis jos netaikyti.

Atsakovas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad Utenos AVPK vadovaujasi teismų praktika, kurioje nustatyta, kas yra asmuo su nepriekaištinga reputacija. Dabar Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros specialisto A. P. pareigybės aprašyme neliko reikalavimo būtino gauti leidimą laikyti (nešiotis) tarnybinį ginklą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 89-2-IL-2956 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus neperregistravimo ir panaikinimo“, kuriuo nuspręsta neperregistruoti ir panaikinti pareiškėjui Utenos AVPK išduotą leidimą nešioti ginklus Nr. 2-17, konstatavus, kad jis nėra nepriekaištingos reputacijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje yra apibrėžta, kas yra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; o 6 punkte -

per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patikrinęs, kaip apygardos administracinis teismas vertino byloje esančius įrodymus ir taikė teisės normas, daro išvadą, kad apygardos administracinis teismas visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas A. P., būdamas prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikaltimo susijusio su disponavimu šaudmenimis už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, pagal laidavimą, nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo pagal įstatymo apibrėžimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritardamas apygardos administracinio teismo atliktam įrodymų vertinimui jo nekartoja.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Taigi, atsakovo veiksmai priimant ginčijamą Sprendimą yra numatyti įstatymu.

Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų seka, kad atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmenims neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Todėl, teismas apsvarstys, ar teisingumas reikalauja, kad pareiškėjui A. P. skirta sankcija būtų panaikinta.

Iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio seka, kad vienas šio įstatymo tikslų - užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai). Taigi, iš Konstitucinio Teismo nutarimų seka, kad visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė.

Pareiškėjas A. P. šiurkščiai pažeidė įstatymus ir jis nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Tai, kad jam sekasi valstybės tarnyboje, turi užsitarnavęs gerą reputaciją šioje srityje, juo pasitikima, jis sąžiningai atlieka pareigas, neturint ginklo pablogės galimybė tinkamai vykdyti tarnybines pareigas, gali būti atleistas iš tarnybos, nekeičia paminėto šiurkštaus įstatymo pažeidimo fakto.

Apelianto interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims kurie nėra nepriekaištingos reputacijos. Be to, pareiškėjui paskirta sankcija yra terminuota, o terminas trumpas. Taigi, apeliantą charakterizuojančios aplinkybės, kurias jis akcentuoja apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl teisė į teismo išlaidų atlyginimą neatsirado.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius