2023-03-08 Nr. AB-5392-4-45-3-00084-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1517-552/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00084-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečio A. Y. H. A. atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. Y. H. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. Y. H. A..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. Y. H. A. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. gegužės 15 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir teikimas).

2. Pareiškėjas teikime nurodė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 16 d. ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21M43365 nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jį išsiusti į kilmės šalį. Šis sprendimas buvo apskųstas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi užsieniečio skundą atmetė, todėl Migracijos departamento sprendimas įsiteisėjo. Užsienietis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2022 m. gruodžio 30 d. Užsienietis 2022 m. liepos 11 d. išvyko iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo. Pagal Dublino III Reglamentą jis 2023 m. vasario 13 d. buvo grąžintas iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną sulaikytas iki 48 val. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo metu užsienietis yra nelegalus migrantas, Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai, Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui, todėl yra pagrindas teikimą tenkinti.

3. Užsienietis nurodė, kad nenori būti sulaikytas. Paaiškino, kad jis išvyko į Vokietiją pažiūrėti, kokios ten yra gyvenimo sąlygos, bet vėliau pats nusprendė grįžti į Lietuvą. Užsienietis Vokietijoje kreipėsi į policijos pareigūnus ir buvo grąžintas į Lietuvą. Tvirtino, kad nori Lietuvoje surasti darbą ir dirbti.

4. Užsieniečio atstovas prašė skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, suteikiant teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo teikimą tenkino ir skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. gegužės 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teikime nurodytus duomenis, pažymėjo, kad užsienietis šiuo metu nėra prieglobsčio prašytojas, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti sulaikymo pagrindai (kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra).

7. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu užsienietis yra sulaikytas 48 val. Į Lietuvos Respubliką jis atvyko 2021 m. liepos 16 d. ir nuo to laiko faktiškai buvo sulaikytas iki 2022 m. birželio 30 d., t. y. beveik 12 mėnesių. Teismas akcentavo, kad užsieniečiui 2022 m. birželio 30 d. suteikus galimybę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, praėjus vos 11 d., t. y. 2022 m. liepos 11 d., jis išvyko iš apgyvendinimo vietos ir Lietuvos Respublikos į Vokietiją. Teismas atkreipė dėmesį, kad užsienietis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, tačiau užsienietis net nepradėjo atlikinėti jam paskirtos bausmės.

8. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies ir 14019 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei suformuota teismų praktika, vertino galimybę užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio laisvės ribojimas trunka beveiki 12 mėnesių, tačiau suteikus užsieniečiui galimybę laisvai judėti jis išvyko iš apgyvendinimo vietos, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog užsienietis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, teismas sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas tenkino pareiškėjo teikimą.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimą ir taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimo.

10. Užsienietis nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika (žr. LVAT 2023 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1289-602/2023, ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendimą byloje Nr. C 72/22 PPU). Teismas taip pat neįvertino naujausios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos aktualiose ginčui bylose (žr. 2022 m. lapkričio 8 d. prejudicinį sprendimą bylose Nr. C‑704/20 ir C‑39/21).

11. Užsienietis pažymi, kad remiantis suformuota jurisprudencija trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė. Teigia, kad tik esant objektyviems įrodymams apie tai, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, gali būti svarstomas klausimas dėl itin ilgo jo laisvės ribojimo. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, užsieniečio nuomone, teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė griežčiausią laisvę ribojančią priemonę, todėl teismo sprendimas turėtų būti pakeistas – užsieniečio atžvilgiu taikant apgyvendinimą URC, netaikant judėjimo laisvės ribojimo.

12. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad ginčo atveju aktualus ir klausimas dėl priimto sprendimo išsiųsti užsienietį į kilmės šalį realumo. Pažymi, kad ESTT 2014 m. gegužės 14 d. byloje Nr. C146/14PPU pasisakė (4.p.) jog „paaiškėjus, jog dėl teisinių ar kitokių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės išsiųsti asmenį, sulaikymas tampa nepateisinamu.“ Tokios pačios išvados padarytos EŽTT 2015 m. spalio 15 d. paskelbtoje byloje L. M. ir kt. prieš Rusiją, prašymų Nr. 40081/14, 40088/11, Nr. 40127/14.

13. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad, siekiant įvykdyti galutinį sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje ir jį išsiųsti į kilmės valstybę, judėjimo laisvės ribojimas yra pagrįsta ir būtina priemonė. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai ir būdamas sulaikytas pateikė prieglobsčio prašymą bei įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. 2022 m. balandžio 6 d. užsienietis prarado prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, nes sprendimas jo prieglobsčio byloje įsiteisėjo bei buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu.

15. Pareiškėjas pažymi, kad užsienietis Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos, dėl to išlieka reali grėsmė, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo teigimu, užsieniečio veiksmai įrodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.

16. Pareiškėjo nuomone, byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, neribojant užsieniečio judėjimo laisvės, taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje.

17. Pareiškėjas pažymi, kad nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti, užsieniečiui Pabradės užsieniečių registracijos centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos: apgyvendinimas šiltose patalpose, visavertis maitinimas, medicininė priežiūra, ugdymas, galimybės sportuoti, bendrauti su savo kilmės šalies bendraamžiais, organizuojami laisvalaikio renginiai.

18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu užsienietis turėjo nelegalaus migranto statusą, tačiau 2023 m. vasario 17 d. jis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą bei įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui pareiškėjas teikimu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl pagrindų persvarstymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Apeliacijos dalykas ‒ Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimu užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 2023 m. gegužės 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsienietis anksčiau pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, taip pat į tai, jog užsienietis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, tenkino VSAT teikimą ir skyrė užsieniečiui jo judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.

21. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog jo judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje ribojama nepagrįstai ilgą laikotarpį, byloje nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, dėl to teismo skirta priemonė pernelyg varžo jo judėjimo laisvę. Užsienietis prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Vertindama užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjo teikimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu užsienietis nebuvo prieglobsčio prašytojas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtas. Užsienietis po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, 2023 m. vasario 17 d., pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, todėl įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, o VSAT kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas persvarstyti alternatyvios priemonės taikymo užsieniečiui pagrindus.

24. Sprendžiant dėl teismo užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, pažymėtina, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

25. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

26. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

27. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. To paties Įstatymo 114 straipsnio 7 dalis numato, jog prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis ir joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės, kuria ribojama judėjimo laisvė, taikymo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3944-822/2022, 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3908-968/2022, 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3982-821/2022).

29. Nagrinėjamu atveju užsieniečio judėjimo laisvė buvo ribojama nuo 2021 m. liepos 16 d., t. y. nuo jo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento, iki Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Taip pat užsieniečio judėjimo laisvė buvo ribojama nuo 2023 m. vasario 13 d., kai užsienietis buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos, vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/2013, iki šiol. Taigi užsieniečio judėjimo laisvė Įstatyme numatytais pagrindais yra ribojama (ir būtų ribojama pagal skundžiamą teismo sprendimą) trumpiau nei 18 mėnesių.

30. Nors šioje byloje nėra duomenų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau nustatyta, kad pasinaudodamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų skirta alternatyvia sulaikymui priemone, suteikiančia teisę laisvai judėti, užsienietis 2022 m. liepos 11 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo, t. y. užsienietis pažeidė jam taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas. Byloje taip pat nustatyta, kad užsienietis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, įpareigojant uždrausti bendrauti su nukentėjusia (sutuoktine) N. F. A., nesiartinant prie nukentėjusios arčiau nei 100 metrų, taip pat įpareigojant užsienietį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši kriminalinė bausmė buvo pakeista 90 parų arešto. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai 2023 m. vasario 28 d. atvyko į Užsieniečių registracijos centrą ir perėmė užsienietį pristatymui į arešto atlikimo vietą. Šiuo metu užsienietis atlieka minėtą bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgusi į užsieniečio asmenybę bei ankstesnį elgesį (sulaikymui alternatyvios priemonės, nevaržančios užsieniečio laisvės, galiojimo laikotarpiu jis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, Lietuvoje yra nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra (bausmė pakeista į 90 parų arešto)), realaus judėjimo laisvės apribojimo trukmę (nėra viršytas maksimalus 18 mėnesių terminas), konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendimo priėmimo dienai buvusią situaciją ir pagrįstai pritaikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje

32. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, pažymi, kad užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis yra pateikęs paskesnį prieglobsčio prašymą, kuris priimtas nagrinėti, o tuo pagrindu yra kreiptasi į apylinkės teismą dėl sulaikymo pagrindų persvarstymo. Taip pat byloje nepateikta duomenų, jog užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais ar atsisako teikti informaciją ar pagalbą. Šiuo metu užsienietis atlieka arešto bausmę, kurios atlikimas truks ilgiau nei skundžiamu sprendimu pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, todėl nuo 2023 m. vasario 28 d. nebebuvo pagrindo toliau taikyti užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimus Įstatymo pagrindu.

33 Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nutrauktinas nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos. Užsieniečio apgyvendinimo, sulaikymo ar kitokių alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas bus išspręstas Įstatymo 14021 straipsnio tvarka apylinkės teisme pagal pateiktą pareiškėjo teikimą arba užsieniečiui baigus atlikti arešto bausmę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. Y. H. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti.

Nutraukti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. Y. H. A. alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymą nuo 2023 m. kovo 8 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Artūras Sutkevičius