a205791d-64f7-4b61-8a66-7ab9a359669c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-939-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03870-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas K. N. kreipėsi į teismÄ (b. l. 1–4), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 20 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K nepriimtinomis sÄ lygomis. Tokį teiginį pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas: perpildytose kamerose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų; sanitarinis mazgas kamerose nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, sanitariniame mazge esantis asmuo buvo matomas kitiems asmenims, todėl atliekant gamtinius reikalus buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas.

Be to, sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira oro Å¡alinimo sistema, veidrodžiai ir spintelė reikmenims laikyti. Nurodo, kad dėl tokių laikymo sÄ lygų patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , buvo žeminamas jo orumas. PareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, jog laiku negalėjo kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistų teisių, kadangi negalėjo suprasti teismų sprendimų, aiÅ¡kinančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymÄ , nes tokie teismo sprendimai nebuvo iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ .

PareiÅ¡kėjo galimybės rinkti įrodymus ir naudotis vieÅ¡aisiais informacijos Å¡altiniais yra ribotos, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 12–17).PaaiÅ¡kino, kad neturi galimybės pateikti duomenų apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ (kameras, skaičius jose bei plotus) už ginčijamÄ laikotarpį, kadangi pagal Suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalaus saugojimo terminas yra 3 metai.

Nurodo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 kv. m vienam asmeniui. Tačiau nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau, kaip 3,6 kv. m ploto.

LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas.

LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra iÅ¡duodami į kameras.

Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji patys piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontÄ . Nurodo kameroje esančių baldų matmenis ir pažymi, kad visose kamerose gultai yra vienodi, jose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus užimamÄ plotÄ , nurodo, jog jie yra nepagrįsti, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato teismų praktika.Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ , o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnyje atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai.

Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmų fakto, todėl nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad skundas teismui pateiktas 2017 m. lapkričio 11 d., atsakovės atstovas prašė teismo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl tokių laikymo sÄ lygų suprastėjo jo sveikata. LukiÅ¡kių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimÄ jam praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja LukiÅ¡kių TI-K, neturtinę žalÄ pagrįstumo ir teisėtumo. IÅ¡ teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 20 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d.

LukiÅ¡kių TI-K jis buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, nes vienam asmeniui kamerose tenkantis minimalus plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, kamerose buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime praÅ¡o taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 12–17).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ , kilusiÄ laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 20 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d., o skundÄ teismui pateikė tik 2017 m., lapkričio 15 d. (pagal spaudÄ ant voko) (b. l. 5), t. y. praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Byloje yra aktualus ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja.

IeÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Vertinant Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo pobÅ«dį pažymėtina, kad tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra iÅ¡aiÅ¡kinę, jog įgyvendinant teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebÅ«tų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl tarp jų praeityje susiklosčiusių teisinių santykių nebus inicijuojamas teisminis ginčas (LVAT 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008;

LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335-08; LAT 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/201). Taip pat akcentuota, kad asmuo privalo tinkamai rÅ«pintis savo teisių gynyba, sÄ Å¾iningai naudotis įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir skundo teismui padavimo teise, tuo tarpu esant neapdairiam, nerÅ«pestingam ir pasyviam paties suinteresuoto asmens elgesiui, jo galimai pažeistos teisės negali bÅ«ti ginamos ir jis turi prisiimti visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ .

Pabrėžiama, jog tais atvejais, kai teisės pažeidimas egzistavo ir asmuo tai suvokė, tačiau nesiėmė priemonių pažeistai teisei ginti, galima konstatuoti, kad civilinių teisinių santykių stabilumas, kaip didesnė vertybė, turi bÅ«ti iÅ¡saugota (LAT 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2011).Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jis į teismÄ anksčiau kreiptis negalėjo, nes galimybę susipažinti su Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimais, kurie aiÅ¡kina Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , ribojo užsienio kalbų nemokėjimas. Be to, pareiÅ¡kėjo galimybės rinkti įrodymus ir naudotis vieÅ¡aisiais informacijos Å¡altiniais yra ribotos, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).Vertinant pareiÅ¡kėjo Å¡iuo aspektu iÅ¡dėstytus argumentus pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių, kaip jis pats nurodo, į teismÄ dėl žalos atlyginimo negalėjo kreiptis anksčiau, vertintinos kaip subjektyvios, todėl negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymo.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti tarptautinių dokumentų turinį, prasmę, net ir neturint lėšų turėjo galimybę gauti kvalifikuotÄ teisinę pagalbÄ , nes galėjo teisės aktų nustatyta tvarka, dar nesuėjus ieÅ¡kinio senaties terminui, kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau Å¡ia galimybe nepasinaudojo. Todėl, įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kalėjimo laikotarpiu negalėjo pats arba per kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismÄ , siekiant tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

Taip pat pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai, kurie reglamentavo/reglamentuoja ploto dydžius tenkančius vienam asmeniui kameroje, kiti teisės aktai reglamentuojantys kardomojo kalinimo sÄ lygas, taip pat Civilinis kodeksas, kuriame reglamentuotas neturtinės žalos atlyginimas ir ieÅ¡kinio senatis buvo ir yra vieÅ¡ai prieinami teisės aktai, todėl pareiÅ¡kėjas elgdamasis apdairiai ir protingai, turėjo realiÄ galimybę sužinoti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kamerų ploto tenkančio vienam asmeniui, reikalavimų, tuo labiau, kad, kaip skunde nurodo, kalėdamas LukiÅ¡kių TI-K patyrė didelius iÅ¡gyvenimus ir kitus neigiamus jausmus, kas reikÅ¡tų, jog pareiÅ¡kėjas suprato/turėjo suprasti, kad kalinamas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Taip pat pažymėtina, kad keliamo ginčo klausimÄ bei ieÅ¡kinio senaties taikymÄ aiÅ¡kiai reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai, kurie nagrinėjamu atveju taikytini. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas sirgo ar kokios nors kitos objektyvios aplinkybės atėmė jam galimybę anksčiau kreiptis į teismÄ , tame tarpe – skundÄ teismui iÅ¡siųsti paÅ¡tu. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje keliamo teisės pažeidimo pobÅ«dį darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ vienam asmeniui ir kt., todėl skundÄ dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo dėl laikotarpio, kuris prasideda nuo 2008 m. kovo 20 d., jis turėjo teisę pateikti teismui vėliausiai iki 2011 m. kovo 20 d., tačiau pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 15 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 20 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. patirtos neturtinės žalos atlyginimo, pateikti.

Be to, pareiÅ¡kėjui 2017 m. gruodžio 15 d. buvo įteiktas atsakovės atstovo atsiliepimas (b. l. 114), kuriame praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių kitų aplinkybių, dėl kurių galėtų bÅ«ti atnaujinamas senaties terminas, teismui nenurodė. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundui taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skundas dėl žalos, patirtos seniau negu 3 metus iki skundo padavimo, atmetamas kaip nepagrįstas (LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-492/2015, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1695-14).

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                      Violeta Petkevičienė