2025-03-12 Nr. AB-4489-3-61-3-05929-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-129-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05929-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 46

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ skundą atsakovei I. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. P. 97,05 Eur rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir delspinigių įsiskolinimą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių kalendorinių dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti prašymo trūkumus: pateikti skolos apskaičiavimą, be kita ko, nurodant priteistiną vietinės rinkliavos sumą už kiekvieną mokestinį laikotarpį bei pastoviąsias ir kintamąsias rinkliavos dalis; pateikti 0,20 Eur sumos detalizaciją ir 2023 mokėjimo pranešimą, aiškiai nurodyti, kokie konkrečiai pranešimai (data, numeris) buvo siunčiami atsakovei, ir juos pateikti; pateikti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčių rekvizitus ir juos įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. pateikė teismui pranešimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė nesumokėtą rinkliavos sumą, pateikė mokėjimo pranešimą už 2023 metus, 2023 m. gegužės 19 d. priminimą ir nurodė, kad prašo teismo į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčius.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi nutarė skirti pareiškėjui savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 50 Eur baudą, nustatė pareiškėjui septynių kalendorinių dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti prašymo trūkumus – pateikti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčių rekvizitus ir juos įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Teismas nurodė, kad susiklostė situacija, jog pareiškėjas jam nustatytų įpareigojimų neįvykdė, o savo pareigą perkėlė teismui, nepateikdamas trečiųjų asmenų rekvizitų, kuriuos buvo įpareigotas pateikti. Teismo vertinimu, pareiškėjas yra atsakingas už nesumokėtos vietinės rinkliavos administravimą Vilniaus miesto savivaldybėje, jo dispozicijoje yra visa informacija apie rinkliavos mokėtojus, taip pat ir jų rekvizitai. Pareiškėjas, kurio veikla yra susijusi būtent su rinkliavos administravimu, jau teikdamas prašymą teismui turi pareigą nurodyti visus asmenis ir jų rekvizitus, kurių teisėms ir pareigoms ginčo išsprendimas gali turėti įtakos, ir savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai bei jomis nepiktnaudžiauti; jeigu pareiškėjas nenurodė šių duomenų ir neatliko veiksmų, jis privalo vykdyti tokį jam teismo nustatytą įpareigojimą, o ne perkelti jį teismui, kartu sukurdamas teismui pareigą nustatinėti asmenis bei jų rekvizitus.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 41 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teismo įpareigojimas buvo pateiktas pareiškėjui, per teismo nustatytą terminą jis nebuvo įvykdytas, jokių priežasčių, kodėl nevykdomas teismo įpareigojimas nebuvo nurodyta, nebuvo gautas prašymas pratęsti duomenų pateikimo terminą, todėl yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas skirti pareiškėjui baudą. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys neatitinka proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų, taip pat sudaro prielaidas situacijai, kad nepateikus duomenų ir neatlikus nurodytų veiksmų gali kilti rizika, jog byla bus išnagrinėta nevisapusiškai.

Teismas sprendė, kad egzistuoja ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatyti baudos skyrimo pagrindai. Kadangi bauda pareiškėjui skiriama pirmą kartą, teismas sprendė, kad jos dydis turi būti 50 Eur. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pakartotinai nevykdant įpareigojimų, jam gali būti skiriama didesnė bauda.

Teismas nurodė, kad baudos skyrimas pareiškėjui neatleidžia jo nuo įpareigojimų vykdymo, todėl pareiškėjas pakartotinai įpareigotinas pateikti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčių rekvizitus ir įtraukti juos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

III. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjui paskirtą 50 Eur baudą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo (pareiškėjo) dispozicijoje yra visa informacija apie rinkliavos mokėtojus, taip pat ir jų rekvizitai. Pareiškėjas pažymi, kad vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1 817 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 11 punktu, tvarko Komunalinių atliekų turėtojų registrą, kurio duomenys, reikalingi vietinei rinkliavai administruoti, renkami ir tvarkomi naudojantis Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro, Juridinių asmenų, Mokesčių mokėtojų registro, Savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis.

Pareiškėjas teigia, kad jis dažniausiai gali turėti tik rinkliavos mokėtojo valdomo nekilnojamo turto objekto duomenis ir Gyventojų registro duomenis ir neturi jokių papildomų duomenų, jei jų nenurodo pats vietinės rinkliavos mokėtojas, o tuos pačius minėtų registrų duomenis gali matyti ir tikrinti ir teismai. Pareiškėjo vertinimu, teismas, nagrinėdamas bylą, turi daugiau įgaliojimų ir galimybių gauti jam reikalingą informaciją apie byloje dalyvaujančius asmenis nei pareiškėjas. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, pakartotinis teismo įpareigojimas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi nurodyti visus bendraturčius ir jų rekvizitus nėra iki galo aiškus ir (ar) suprantamas, gali būti laikomas pertekliniu ir vilkinančiu prašymo priėmimo klausimo sprendimą, nes Nekilnojamo turto registro išrašai su bendraturčių asmens duomenimis jau buvo pateikti teismui su prašymu.

Pareiškėjas, aptaręs ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytus baudos skyrimo pagrindus, teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog jis (pareiškėjas) pateikė akivaizdžiai nepagrįstą procesinį dokumentą, kad jis objektyviai tyčia ar sąmoningai veikė ar neveikė prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Pareiškėjas teigia, kad jis nesiekė tyčia trukdyti ar sąmoningai vilkinti teismo procesą, savo procesinėmis teisėmis naudotis nesąžiningai ar jomis piktnaudžiauti bei uždėti teismui papildomų pareigų, o pagrįstai manė, jog teismas, pats turėdamas prieigas prie atitinkamų registrų bei suvesdamas bylos šalių duomenis į Lietuvos teismų informacinę sistemą, gali pats greičiau ir operatyviau gauti jam reikalingus duomenis apie bendraturčius ir (ar) juos tikrinti. Pareiškėjo vertinimu, jo veiksmų (neveikimo) negalima laikyti piktybiniais ar tyčiniais, nukreiptais prieš proceso koncentracijos principą ar patį teismą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas objektyviai nepagrindė savo teiginių dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) tyčios ar sąmoningo neveikimo, teismo išvados neatitinka faktinės situacijos, nes pareiškėjas yra suinteresuotas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, siekė greičiau pašalinti prašymo trūkumus bei nedelsdamas pateikė teismui turimus duomenis apie bendraturčius. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal ABTĮ teismas, nagrinėdamas administracines bylas, turi būti aktyvus, o teismo įpareigojimas nebuvo iki galo suprantamas ir aiškiai suformuluotas, taip pat nebuvo toks, kurį įvykdyti išimtinai galėjo tik pareiškėjas, todėl šiuo atveju teismo nutartis skirti baudą pareiškėjui neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui paskirta 50 Eur bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą vadovaujantis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui 50 Eur baudą paskyrė, nustatęs, kad pareiškėjas per jam nustatytą terminą neįvykdė teismo įpareigojimo: nepateikė gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčių rekvizitų ir neįtraukė jų į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kodėl neįvykdė šio teismo įpareigojimo, neteikė prašymo pratęsti duomenų pateikimo terminą, pareiškėjo elgesys neatitinka proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų, taip pat sudaro prielaidas situacijai, kad nepateikus duomenų ir neatlikus nurodytų veiksmų gali kilti rizika, jog byla bus išnagrinėta nevisapusiškai.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenis kartu su prašymu, todėl pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pasinaudodamas ir kitų registrų duomenimis, galėjo pats gauti reikalingą informaciją apie byloje dalyvaujančius asmenis, įpareigojimas nebuvo aiškus ir (ar) suprantamas, jis (pareiškėjas) neatliko tyčinių veiksmų, nepiktnaudžiavo procesu, o priimta nutartis skirti baudą neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad Teismų įstatymo 41 straipsnio 2 dalis nustato, jog teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims; už teisėjo reikalavimų nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir asmenys neįvykdo teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą), dokumentus ar kitą medžiagą, taip pat už kitų teisėjo (teismo) reikalavimų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nevykdymą (1 p.); jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu (piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą) (6 p.). Pagal šio straipsnio 2 dalį administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį; nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymas suteikia teismui teisę skirti baudą dėl tam tikrų teismo įpareigojimų nevykdymo, tik nustačius, ar asmuo, kuriam skiriama bauda, turėjo objektyvią galimybę užtikrinti, organizuoti ar kontroliuoti teismo įpareigojimų vykdymą. Skirdamas asmeniui nuobaudą už teismo reikalavimo neįvykdymą, teismas turi būti aktyvus bei pagrįsti teismo nuobaudos skyrimą, t. y. motyvuoti, kokie veiksniai lėmė, jog asmeniui yra skiriama teismo nuobauda (žr., pvz., 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-488-1062/2020; kt.).

Nagrinėjant pareiškėjo atskirojo skundo argumentus akcentuotini ir ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių kalendorinių dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti prašymo trūkumus, vienas iš nustatytų trūkumų – pateikti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčių rekvizitus ir juos įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjas 2024 m. spalio 31 d. pateikė pranešimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad prašo teismo į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčius, tačiau jų rekvizitų nenurodė, taip pat nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių negali to padaryti. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi paskyręs pareiškėjui šioje byloje skundžiamą 50 Eur baudą, pakartotinai nustatė pareiškėjui septynių kalendorinių dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti prašymo trūkumus – pateikti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčių rekvizitus ir juos įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Pažymėtina, kad po šios nutarties priėmimo pareiškėjas teismo įpareigojimą įvykdė – 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė minėtais adresais esančio nekilnojamojo turto bendraturčius, pateikė jų rekvizitus (adresus, asmens kodus, taip pat tų, kurių buvo žinomi, – telefono numerius, elektroninio pašto adresus) ir paprašė juos įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas minėtus duomenis turėjo arba galėjo gauti, tačiau jų po pirmojo teismo įpareigojimo per nustatytą terminą nepateikė ir jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių neįvykdė teismo įpareigojimo ar negalėjo įvykdyti, nenurodė ir nepagrindė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartimi duotas įpareigojimas buvo aiškus ir suprantamas, be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą dėl šio įpareigojimo išaiškinimo. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl įpareigojimo neaiškumo atmestini.

Akcentuotina, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, veiklą vykdantis būtent vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą administravimo, įskaitant nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą iš skolininkų, srityje, todėl jam keltini aukštesni atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo reikalavimai kreipiantis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo elgesys neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-151-1047/2025, išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria nebuvo priimtas pareiškėjo skundas, nustačius, kad jis, šalindamas skundo trūkumus, nurodė trečiuoju suinteresuotu asmeniu mirusį asmenį, pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, nurodė, kad šis skundo trūkumas nėra esminis, bet nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pareiškėjui įpareigojimas nurodyti bendraturčių rekvizitus buvo nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turi nustatyti aplinkybę, ar bylos išsprendimas gali turėti įtakos bendraturčių teisėms ir pareigoms.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, proceso šalys yra ir tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas priima nutartį priimti skundą, kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys).

Pirmosios instancijos teismas nutartyje išsamiai motyvavo baudos pareiškėjui skyrimo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, įpareigojimas buvo aiškus ir pareiškėjui suprantamas, pareiškėjas nenurodo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju nebuvo įvykdytas įpareigojimas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skirti pareiškėjui baudą atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pareiškėjo atskirajame nurodyti argumentai nepaneigia šios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė