Legislator Case Law & Legislation
a20467ce-9d59-412a-89f7-97194e2f8ccd AI generated

a20467ce-9d59-412a-89f7-97194e2f8ccd · Panevėžio apygardos teismas

Case Number a20467ce-9d59-412a-89f7-97194e2f8ccd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2S-87-280-2020 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00309-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.3.1.14 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 9 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3465-1093/2020 pagal ieÅ¡kovės R.

Legislator headnote

AI generated

a20467ce-9d59-412a-89f7-97194e2f8ccd · Panevėžio apygardos teismas: Tokia situacija negali bÅ«ti toleruojama, nes atsakovės veiksmai nagrinėjamu atveju buvo nesÄ Å¾iningi ir jos bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriklauso ir negali bÅ«ti priteistos. IeÅ¡kovė tinkamai ir sÄ Å¾iningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, viso proceso metu buvo sÄ Å¾ininga, o pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys buvo vienintelė teisėta priemonė tinkamai apginti savo teises teisme.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-87-280-2020 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00309-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.3.1.14 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 9 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3465-1093/2020 pagal ieÅ¡kovės R.

G. ieÅ¡kinį atsakovei P. Ž. G. dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo, Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pakeisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių nuosavybės dalis pripažįstant, kad ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 566/1000 gyvenamojo namo dalys; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2. 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje bylos Å¡alių atstovai nurodė, kad sudarė taikos sutartį ir prašė jÄ patvirtinti, pateikė jÄ teismui, proceso iÅ¡laidas prašė paskirstyti įstatymo nustatyta tvarka.

Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mai 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustačius terminÄ paÅ¡alinti pateiktos taikos sutarties procesinius trÅ«kumus, 2020 m. gruodžio 3 d. teismui pateikta patikslinta taikos sutartis. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės R. G. ir atsakovės P. Ž. G. 2020 m. gruodžio 2 d. sudarytÄ taikos sutartį Å¡alių sutartomis sÄ lygomis, nurodytomis rezoliucinėje nutarties dalyje, ir civilinę bylÄ nutraukė.

Teismas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 37,25 Eur žyminio mokesčio, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 302,46 Eur valstybės garantuojamos pagalbos iÅ¡laidų valstybei.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalimi, vertino, kad Å¡alių sudaryta taikos sutartis neprieÅ¡tarauja įstatymams, nepažeidžia Å¡alių teisių ir įstatymų saugomų interesų, Å¡alys nurodė, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, taikos sutartį patvirtino ir civilinę bylÄ nutraukė. Kadangi ieÅ¡kovė prašė grÄ Å¾inti jai 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, pripažino, jog jai grÄ Å¾intina 56,25 Eur (75 procentai) sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Å alims sutarus, 19 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės, todėl atlikus grÄ Å¾intinos žyminio mokesčio dalies ir valstybei mokėtinų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo įskaitymÄ , ieÅ¡kovei grÄ Å¾inta 37,25 Eur žyminio mokesčio.

5. Pažymėjo, kad Å¡alys taikos sutarties 5 punkte susitarė, jog klausimas dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paliekamas spręsti teismui. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė praÅ¡o patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti. Nustatė, kad ieÅ¡kovės 1 800 Eur iÅ¡laidas už suteiktas teisines paslaugas sudaro: 700 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ , 400 Eur už pasirengimÄ teismo posėdžiui bei 700 Eur už atstovavimÄ teismo posėdyje. Teismas vertino, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, advokatui nereikėjo rinkti daug įrodymų, Å¡alims iÅ¡ karto pavyko susitarti taikiai pradėjus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, posėdis truko 1,5 val., todėl 1 800 Eur dydžio iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ yra aiÅ¡kiai per didelės.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau ir – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio nuostatomis. Nurodė, kad pagal 8.19 punktÄ maksimalus užmokestis už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ yra apskaičiuojamas taikant koeficientÄ 0,1. 2020 m.

II ketvirtį (aktualus skaičiuojant įkainius 2020 m. lapkričio mėn. vykusio posėdžio metu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) buvo 1 398,50 Eur, taigi, rekomenduojamas maksimalus užmokestis advokatui už valandÄ yra 139,85 Eur. Todėl, net atsižvelgus į advokato vykimo į teismÄ ir iÅ¡ jo laiko sÄ naudas, pripažino, jog 1 100 Eur suma už pasirengimÄ teismo posėdžiui ir dalyvavimÄ jame yra aiÅ¡kiai per didelė, kaip ir suma už ieÅ¡kinio parengimÄ , atsižvelgiant į jo turinį, apimtį ir klausimo sudėtingumÄ .

Kadangi ginčo byloje pobÅ«dis yra susijęs su ieÅ¡kovės dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimu, jis operatyviai buvo iÅ¡spręstas taikos sutartimi, pripažino, jog visos praÅ¡omos ieÅ¡kovės priteisti atstovavimo iÅ¡laidų sumos priteisimas iÅ¡ atsakovės, įvertinus ieÅ¡kinio dalykÄ , atsakovės turtinę padėtį, neatitiktų ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų. Teismas sprendė, kad iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Nustatė, kad atsakovei P. Ž. G. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Nurodė, kad 302,46 Eur patirtos pagrįstos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, Å¡ias iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų apskaičiavimÄ (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai 8. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė R. G. praÅ¡o pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį bei priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, netenkinti reikalavimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo.

9. Nurodo, kad teismas nusprendė patvirtinti taikos sutartį po nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimo, t. y. ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi, tačiau neatsižvelgė, kad atsakovė viso proceso metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, teismo posėdyje jos atstovas pagal įstatymÄ taip pat nesutiko su ieÅ¡kiniu ir tik po teismo padarytos pertraukos atsakovės atstovas galiausiai sutiko pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl idealiųjų dalių perskaičiavimo. IeÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į teismÄ dėl nepagrįstai pažeistų teisių gynimo ir reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, su kuriuo galiausiai atsakovė sutiko ir pasirašė ieÅ¡kovės parengtÄ taikos sutartį. Todėl paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti priteista jos bylinėjimosi iÅ¡laidos, proporcingai pareikÅ¡to ir patenkinto ieÅ¡kinio apimtyje pagal CPK 93, 94 straipsnių nuostatas.

10. Nurodo, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡tos paskirstymui yra reikÅ¡mingas toks nesÄ Å¾iningas Å¡alių procesinis elgesys, kuris bÅ«tų bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis. Atsakovės nesÄ Å¾iningi procesiniai veiksmai lėmė tai, kad ieÅ¡kovei teko savo teisėtus interesus aktyviai ginti teisme ir tai neiÅ¡vengiamai lėmė bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimÄ . Teismas, negana to, kad nepriteisė ieÅ¡kovės patirtų bÅ«tinų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tokia situacija negali bÅ«ti toleruojama, nes atsakovės veiksmai nagrinėjamu atveju buvo nesÄ Å¾iningi ir jos bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriklauso ir negali bÅ«ti priteistos. IeÅ¡kovė tinkamai ir sÄ Å¾iningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, viso proceso metu buvo sÄ Å¾ininga, o pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys buvo vienintelė teisėta priemonė tinkamai apginti savo teises teisme.

11. Teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, nustatančia, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį reiÅ¡kė sÄ Å¾iningai naudodamasi jai įstatymu nustatytomis teisėmis, prieÅ¡ tai iÅ¡naudojusi visas protingas priemones iÅ¡vengti teisminio ginčo su atsakove. PrieÅ¡ingo procesinio sprendimo priėmimas paneigtų Å¡alies teisę efektyviai naudotis civilinės teisės gynimo priemonėmis, paneigtų Å¡alies teisę į teisinę pagalbÄ . IeÅ¡kovė iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos pateikė įrodymus, kad patyrė 1800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi Å¡ių iÅ¡laidų teismas nepriteisė iÅ¡ atsakovės, byloje buvo netinkamai pritaikytos CPK 93 straipsnio 1-2 dalių, 94 straipsnio nuostatos.

12. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė P. Ž. G. praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. Nurodo, kad patvirtinus Å¡alių taikos sutartį bylinėjimosi iÅ¡laidos skirstytinos pagal CPK 94 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai ieÅ¡kovė nurodo, jog visos jos patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovės, o atsakovės iÅ¡laidos nekompensuojamos. Nurodo, kad ieÅ¡kovės atstovas ir įgaliotas atstovas teismo posėdyje sutiko, jog ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos gali bÅ«ti mažinamos, teismas pagrįstai jas mažindamas vadovavosi Rekomendacijomis. Nesutinka, kad atsakovės nesÄ Å¾iningi veiksmai įtakojo tai, kad ieÅ¡kovė turėjo ginti savo teises teisme.

IeÅ¡kovė dar iki kreipimosi į teismÄ be atsakovės sutikimo pradėjo statybÄ , jÄ pabaigė ir atsakovei gulint palaikomosios slaugos ligoninės skyriuje be atsakovės žinios 2019 m. gruodžio 17 d. bandė įregistruoti padidėjusiÄ nuosavybę, nors pagal CK 4.77 straipsnio nuostatas padidinti bendrÄ daiktÄ ar jo vertę galima turint bendraturčio sutikimÄ ir laikantis įstatymų nustatytų taisyklių. IeÅ¡kovei bandant įregistruoti pakeitimus tapo žinoma, kad tam reikalingas bendraturtės sutikimas, tačiau ji bandė įregistruoti per atsakovės atstovÄ J.

G., kuris tokių klausimų negalėjo spręsti be atsakovės sutikimo, nes negalėjo žinoti visų aplinkybių dėl priestato statybos. IeÅ¡kovei gavus VÄ® „Registrų centras“ atsisakymÄ Ä¯registruoti jos padidintÄ nuosavybę buvo parengta pretenzija neva dėl to kalta atsakovė ir asmeniui, neturinčiam teisinio iÅ¡silavinimo (ne atsakovei), pateiktas susitarimas neva atsakovė sutinkanti dėl padidintos ieÅ¡kovės nuosavybės įteisinimo. Tuo metu jau įgaliotas J. G. dėl tokio susitarimo negalėjo priimti sprendimo, nes neturėjo tam žinių, ar tai teisėta, ir atsisakė.

Teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumÄ , taikų susitarimÄ , nors atsakovė dėl savo sveikatos bÅ«klės ir neprisiminė, kad bÅ«tų davusi sutikimÄ statyti priestatÄ , tačiau norėdama iÅ¡laikyti gerus kaimynystės santykius, sutiko, kad bÅ«tų leista ieÅ¡kovei įteisinti nuosavybę ir elgėsi sÄ Å¾iningai, nevilkindama teismo proceso, priėmė sprendimÄ sudaryti taikos sutartį be spaudimo iÅ¡ Å¡alies (ieÅ¡kovės, jos atstovo), suprasdama pasekmes, konsultuodamasi su advokatu.

14. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovės atstovas J. G. nurodo, kad atsakovė teismo procese nedalyvavo dėl senatvės ir neįgalumo (nustatytas pirmojo lygio specialiosios nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis). Atsakovė nesupranta, kodėl turėtų apmokėti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl bylos, kurios galėjo nebÅ«ti, jei bÅ«tų tartasi. Dėl priestato statybos buvo pasiraÅ¡yta Å¡alių sutartis, dėl to ginčo nebuvo. J. G. nepasirašė taikos sutarties, nes su juo niekas nesitarė, tik reikalavo paraÅ¡o grasinant ilgais teismais.

Kadangi jam priestato nereikia, tai pasirašė. Nurodo, kad konflikto priežastys yra kitos, nesutariama dėl žemės pasidalijimo. Su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė Utenos apskrities administracijos sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, piliečių, kuriems atkuriama nuosavybės teisė į žemę (miÅ¡kÄ ) natÅ«ra, sÄ raÅ¡Ä , paslaugų teikimo sutartį. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarius taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Atsakovės atstovas su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus. Ä®statymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kadangi pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės Å¡ios bylos nagrinėjimui, juos priimti atsisakytina.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). 19.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Nutraukus civilinę bylÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos vadovaujantis priežasties teorija, pagal kuriÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis Å¡alių elgesys, bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežasčių įvertinimas, Å¡alių apdairumas bei rÅ«pestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieÅ¡kinio padavimÄ nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017). Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo reikalinga vadovautis CPK 93 straipsnio nuostatomis, kurios taikomos iÅ¡sprendus ginÄÄ teismo sprendimu.

20. Byloje nustatyta, kad iki ieÅ¡kinio pateikimo teisme ieÅ¡kovė siekė su atsakove sudaryti susitarimÄ dėl naujų gyvenamojo namo dalių, atlikus statybos darbus, kadangi jo nesant VÄ® „Registrų centras“ 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistu, atsisakė įregistruoti naujas bendraturčių valdomo gyvenamojo namo dalis. Pažymėtina, kad VÄ® „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nurodė, kad Å¡alys vykdė statybos darbus, dėl jų padidėjo namo plotas, namas yra padidintas teisėtai, namo padidintas plotas įregistruotas, tačiau nepateiktas bendraturčių susitarimas kaip jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos dalys pasikeitė po įvykdytų statybos darbų.

21. IeÅ¡kovė atsakovei siuntė 2020 m. vasario 4 d. pretenzijÄ -praneÅ¡imÄ , kuriuo prašė patvirtinti pridedamÄ susitarimÄ dėl dalių nustatymo, kad ieÅ¡kovė galėtų netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taip pat 2020 m. kovo 13 d. pakartotinai siųsta pretenzija – praneÅ¡imas bei susitarimas.

22. VÄ® „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nurodė gavusi 2020 m. vasario 24d. J.G. praÅ¡ymÄ bei susitarimÄ , kurį jis pasirašęs spaudžiamas advokato, tačiau dėl paraÅ¡o prieÅ¡tarauja P.Ž.G., jo paraÅ¡as neturi galios, nes ne jis savininkas. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad, nors ieÅ¡kovė siekė geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalių pakeitimo, tačiau atsakovė su tuo nesutiko ir atitinkamai tik dėl to ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į teismÄ .

23. Ieškovė ieškiniu, kurį teismui pateikė 2020 m. birželio 9 d., prašė pakeisti gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalis pripažįstant, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 566/1000 gyvenamojo namo dalys. 24. 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė sutinkanti tik dėl priestato statybos. Teigė, kad ji dėl mansardos, antro aukšto pastatymo nebuvo davusi sutikimo, tačiau anksčiau pirmas aukštas priklausė kitam asmeniui, todėl, galimai, jos sutikimas ir nebuvo reikalingas.

Nurodė, kad jokių pretenzijų ji negavusi, nes nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. sausio 3 d. gulėjo ligoninėje, diagnozė – (duomenys neskelbtini), dėl ko ji negalinti paaiškinti ieškovės atstovo nurodomų aplinkybių, nuo 2019 m. gruodžio 3 d. yra įgaliojusi J.G. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovė gera valia nesutiko su ieškovės reiškiamu reikalavimu dėl namo bendraturčių nuosavybės dalių pakeitimo. 25. 2020 m. lapkričio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, kurio metu pereita į teismo posėdį, ir kuris truko 1,5 val., šalys susitarė dėl taikos sutarties sudarymo, pateikė teismui taikos sutartį tvirtinimui.

Taikos sutartimi taip pat susitarta, kad dėl padidėjusios R.G. priklausančio gyvenamojo namo ploto dalies, atitinkamai padidėjo ir R. G. idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kuri Å¡iuo metu sudaro 566/1000 gyvenamojo namo dalis ir atitinkamai sumažėjo P. Ž. G. idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kuri Å¡iuo metu sudaro 434/1000 gyvenamojo namo dalis. Vertinant taikos sutarties sÄ lygas darytina iÅ¡vada, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu sutiko su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu reikalavimu.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bÅ«tent atsakovės veiksmai, nenoras spręsti klausimo neteisminiu keliu, įtakojo tai, kad ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į teismÄ . Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Be to, dėl atsakovės nesutikimo su ieÅ¡kiniu buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kurio metu buvo pasiektas ieÅ¡kovei palankus taikus susitarimas. Pripažintina, kad bÅ«tent atsakovės veiksmai įtakojo bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl to neturėjo bÅ«ti kompensuojamos atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos metu patirtos iÅ¡laidos valstybei.

27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti sumažino nuo 1800 iki 500 Eur. Teismas pripažino, kad 1 100 Eur iÅ¡laidos už pasirengimÄ teismo posėdžiui ir dalyvavimÄ jame yra aiÅ¡kiai per didelės, kai pagal Rekomendacijas maksimalus užmokestis advokatui už valandÄ yra 139,85 Eur. Be to, teismas vertino, kad suma už ieÅ¡kinio parengimÄ , atsižvelgiant į jo turinį, apimtį ir klausimo sudėtingumÄ , laikytina per didele. Apeliantė atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl, jos nuomone, jos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti sumažintos netinkamai ar nepagrįstai.

28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sumažindami ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, juos tinkamai įvertino ir nėra pagrindo juos įvertinti kitaip, ypač, kai apeliantė nenurodė jokių argumentų, kodėl jos patirtos išlaidos teismo sumažintos netinkamai.

30. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių patirtų atstovavimo išlaidų susidarymo priežastis, todėl, tvirtindamas taikos sutartį pagal nustatytas byloje aplinkybes nepagrįstai iš ieškovės priteisė valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms nutarties dalis, kuria iš ieškovės priteistos 302,46 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos valstybei, naikintina ir šioje dalyje klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas atlyginti valstybės garantuojamos jai pagalbos išlaidas valstybei netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies antruoju punktu, n u t a r i a: Panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. priteista 302,46 Eur valstybės garantuojamos pagalbos iÅ¡laidų valstybei, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovės P. Ž. G. praÅ¡ymÄ valstybės garantuojamos jai pagalbos iÅ¡laidas atlyginti valstybei atmesti. Likusioje dalyje Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeista.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė