2020-05-27 Nr. AB-10578-3-61-3-02309-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2020-05-27 Nr. AB-10578-3-61-3-02309-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas J. B. (J. B.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. A-932-438/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02309-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas J. B. (J. B.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. kovo 8 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Kameros Nr. 90 plotas buvo apie 7,94 kv. m, jis visą laiką kalėjo su kitais asmenimis, todėl trūko laisvo ploto, buvo apribotas jo judėjimas. Atskaičius kameroje baldais užimamą plotą, jam tekdavo tik 2,17 kv. m. Jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu, kad nori sėdėti kameroje vienas, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguota, o jeigu ir buvo, tai prašymai-skundai buvo atmetami arba tenkinami, bet labai pavėluotai. Be to, kameroje Nr. 90 sanitarinis mazgas nebuvo uždaras, o tik atitvertas apie 1 m aukščio sienele, todėl atliekant gamtinius reikalus galėjo būti stebimas ir matomas kitų kameroje esančių asmenų bei pareigūnų. Dėl to jautė įtampą, buvo pažemintas jo orumas. Be to, dušu buvo galima naudotis tik vieną kartą per savaitę ir ne daugiau kaip 15 min. Suteikiamo laiko ir dažnumo naudotis dušu neužtenka, nes jis sportuoja. Lukiškių TI-K jam neišduodavo jokių higienos priemonių.
3. Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo karšto vandens, o jis jam būtinas, nes laisvėje buvo nušalęs rankas, kojas bei veidą, todėl gydytojai rekomendavo darytis kontrastines šalto ir šilto vandens voneles.
4. Lukiškių TI-K yra nustatyti apribojimai naudotis elektra: darbo dienomis elektra išjungiama nuo 22.00 val. iki 6.00 val., o savaitgaliais – nuo 23.00 val. iki 7.00 val., todėl naktį negali atsigerti arbatos. Be to, kameroje naktį visada buvo įjungta šviesa, todėl neišsimiegodavo ir visada jautėsi pavargęs. Teigė, kad nuolatinis būvimas šviesoje kenkia jo sveikatai.
5. Pasivaikščiojimams Lukiškių TI-K suteikiama kasdien po 1 arba 1,5 val. Tačiau tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui. Šis komitetas išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke. I korpuso pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra 18 kv. m, jis nėra tvarkomas, danga nelygi, todėl po lietaus telkšo vandens balos, kurios trukdo bėgioti arba pasivaikščioti.
6. Jam buvo suteikiami tik trumpalaikiai pasimatymai. Per pasimatymus su artimaisiais arba draugais nei jis, nei pasimatymo lankytojai negalėjo atsinešti maisto ir gėrimų. Be to, jie jam negalėjo perduoti ir krepšio ar lagamino su ratukais. Taip pat nurodė, kad jam kameroje reikalingas šaldytuvas, nes nusipirkti maisto produktai greitai genda, tačiau Lukiškių TI-K administracija šio prašymo netenkino. Jam leidžiama sportuoti tik vieną kartą per savaitę, o norėtų tris kartus. Kadangi pareiškėjas sportuoja, jam būtini maisto papildai, nes turi suderinti mitybą. Lukiškių TI-K parduotuvėje maisto papildai kainuoja dvigubai brangiau nei laisvėje, o iš laisvės jų perduoti jam niekas negali, todėl buvo priverstas mažiau sportuoti. Maisto papildus reikėtų leisti perduoti iš laisvės arba papildų pirkimas neturėtų būti įskaičiuojamas į apsipirkimo limitą.
7. Pareiškėjas norėtų, jog su juo būtų vykdoma daugiau psichologinių užsiėmimų – tiek grupinių, tiek individualių, o ne tik psichologinių konsultacijų. Jam trūksta socialinių užsiėmimų.
8. 2017 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais buvo laikomas kameroje su kitu asmeniu, kuris sirgo burnos infekcija, todėl bijojo užsikrėsti. Informavo pareigūnus, jog nori sėdėti vienas, tačiau prašymas nebuvo tenkintas.
9. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K patiekiamas maistas neatitinka fiziologinių mitybos normų reikalavimų, jis yra nekokybiškas. Lukiškių TI-K nebuvo išduodama vaisių, todėl jis negavo vitaminų. Dėl laisvėje patirtų nušalimų jam gydytojai rekomendavo gerti vitaminus ir kuo daugiau sportuoti, todėl, jo nuomone, Lukiškių TI-K turi į jo valgiaraštį įtraukti vaisių. Taip pat norėtų įsigyti bičių medaus.
10. Jam buvo leidžiama tik vieną kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, o suimtiesiems buvo leidžiama du kartus per mėnesį kirptis.
11. Įvedus naujus pakeitimus, pareiškėjas gali turėti tik pasirinktinai arba asmeninį kompiuterį, arba kompiuterinių žaidimų aparatą, o jam reikia jų abiejų. Naudotis kompiuteriu leidžiama 6 val. per parą, tačiau jam šio laiko neužtenka, nes naudodamasis kompiuteriu mokosi nuotoliniu būdu. Be to, dauguma jo artimųjų gyvena užsienyje, todėl prašė administracijos, kad leistų jiems paskambinti per internetinę programą „Skype“ ir šis vaizdo skambučio pokalbis būtų užskaitytas kaip pasimatymas, tačiau jo prašymo netenkino.
12. Jis gali turėti daiktų, kurie sveria iki 30 kg, tačiau jam šio svorio neužtenka, nes visi daiktai yra svarbūs, todėl nori turėti daiktų iki 50 kg. Taip pat nori turėti oro ventiliatorių, kad būtų palengvintas buvimas kameroje vasarą.
13. Lukiškių TI-K atliekamų kratų niekas nefilmavo, kratos metu nėra užtikrinta, kad bent vienas kameros gyventojas stebėtų kratos procedūrą, dėl to gali būti surašomi neteisėti nutarimai dėl galimų pažeidimų.
14. Pareiškėjo teigimu, jis visą laiką Lukiškių TI-K buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatiją, todėl prašo jam atlyginti neturtinę žalą.
15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
16. Atsakovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Taip pat nurodė, kad tam tikrose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.
17. Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atkreipia dėmesį, kad su nuteistuoju visada buvo elgiamasi ir bendraujama mandagiai, nešališkai, nežeminant jo garbės ir orumo, vadovaujantis pareigūnų etikos principais. Nuteistiesiems higienos priemonės, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant tik šių asmenų rašytiniam prašymui.
18. Lukiškių TI-K esančiose kamerose įrengiamas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Šios taisyklės nenustato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo. Šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Lukiškių TI-K administracija atjungdama elektros tiekimą į kištukinius elektros lizdus, užtikrina, kad įstaigoje laikomi suimtieji, nuteistieji ir nuteistieji areštu laikytųsi režimo reikalavimų. Pažymi, jog suteikiant galimybę suimtiesiems ir nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais miegui skirtu metu, nebūtų įmanoma užtikrinti kitų toje pačioje kameroje laikomų asmenų teisės į nepertraukiamą miegą ir ramybę.
19. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos reikalavimus. Dušuose yra karštas vanduo. Kirpėjo paslaugos nuteistiesiems suteikiamos kartą per mėnesį.
20. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis. Pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.
21. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkę.
22. Visuose Lukiškių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengti skersiniai, todėl nuteistieji ir suimtieji turi galimybę sportuoti ir pasivaikščiojimo kiemeliuose. Siekiant užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų užimtumą bei įdomesnį laisvalaikio praleidimą, į kameras yra duodami šachmatų, domino ir kiti žaidimai. J. B. lankėsi laisvalaikio užimtumo patalpoje, šachmatų būrelyje bei kituose užsiėmimuose (būreliuose) atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintus sąrašus (grafikus).
23. Pareiškėją per jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį Psichologinės tarnybos specialistai konsultavo 28 kartus. Individualių pokalbių metu taip pat buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir remiantis nustatytais kriminogeniniais poreikiais buvo vykdoma individuali kognityvinė - bihevioristinė pataisos programa „Tik tu ir aš“. Taip pat jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti kituose psichologiniuose ir socialiniuose užsiėmimuose.
24. Nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos naudotis ribota prieiga prie interneto, tačiau naudotis programa „Skype“ nėra galimybės. Taip pat pažymi, kad teisės aktai nenustato šaldytuvų ir ventiliatoriaus įrengimo kamerose, nenumato ir galimybės įsigyti medaus. Jokių išimčių dėl leidžiamų įsigyti ar turėti daiktų bei maisto produktų teisės aktai nenustato.
25. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinasi pagal patvirtintas mitybos normas. Valgiaraščius parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo.
II. 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo J. B. skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 432 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat teismas pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už 2017 m. lapkričio 20 d. paliko nenagrinėtą.
27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1056-189/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04027-2017-6) pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. Todėl teismas pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už 2017 m. lapkričio 20 d. paliko nenagrinėtu.
28. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nurodė, kad pareiškėjas visas 108 paras buvo laikomas Lukiškių TI-K nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų (pareiškėjui kameroje tekdavo nuo 3,97 kv. m iki 7,94 kv. m). Net ir į kameros ploto apskaičiavimą neįtraukus sanitarinio mazgo užimamo ploto, matyti, jog pareiškėjui vis tiek teko 3,69 kv. m.
29. Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešimo „Dėl J. B. skundo“ matyti, jog tam tikrose gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau kameroje, kurioje gyveno pareiškėjas, sanitarinio mazgo kabinos nebuvo. Nurodoma, kad kameroje (kurioje gyveno pareiškėjas) įrengti sanitarinio mazgo kabiną nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad užuolaidos įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose, tačiau kartu ir nurodytos kameros, kuriose yra įrengtos užuolaidos, bet nenurodyta, kad kameroje Nr. 90 buvo užuolaida. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir į atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus prieštaringus argumentus, sprendė, kad kameroje Nr. 90 sanitarinio mazgo patalpoje nebuvo įrengta užuolaida. Taip pat nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 90 praleido 108 paras (nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. kovo 9 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 21 d. – 2018 m. vasario 9 d. bei 2018 m. kovo 5 d. pareiškėjas kameroje nors ir buvo vienas, tačiau nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu įrenginiu, nes joje nebuvo užuolaidos. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui visu ginčo laikotarpiu, t. y. 108 paras, nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniu įrenginiu.
30. Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą bei teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas kitų pažeidimų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių nenustatė.
III. 31. Pareiškėjas J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
32. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog nakties metu deganti šviesa kameroje nepažeidė įstatymo bei neturi jokio priežastinio ryšio su dvasiniais ar fiziniais išgyvenimais. Įstatymai tik nustato, koks turi būti dieninis ir naktinis apšvietimas, bet nenurodo, jog šviesa privalo degti kameroje visą parą. Pagal vidaus tvarkos taisyklas dienos metu, pagal nuteistojo pageidavimą, dieninė šviesa yra išjungiama, tas pats turėtų būti ir nakties metu. Vidaus taisyklėse nėra aiškiai nustatyta, kad naktinė šviesa visąlaik turi degti kameroje. Dėl degančios šviesos pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimiegoti. Atsakovas aplinkybės, kad nakties metu degė šviesa, neginčijo.
33. Pareiškėjas pažymi, kad skunde prašė skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą taikyti 4 kv. m standartą ir išskaičiuoti baldų bei sanitarinio mazgo plotą. Dėl ploto trūkumo pareiškėjas negalėjo laisvai judėti.
34. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
35. Atsakovas pažymi, kad Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskiras sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257; 2012 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395; 2015 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 406 – Nr. 417; 2016 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 418 – Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
36. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.
37. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir jo apeliacinį skundą tenkinti.
38. Pareiškėjo apskaičiavimu išskaičiavus baldų ir sanitarinio mazgo plotą, jam teko tik 2,17 kv. m. Pareiškėjo nuomone, sanitarinis mazgas užėmė daugiau nei 0,5 kv. m ir tai patvirtina jo pateiktos nuotraukos.
39. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
40. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
42. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 432 Eur neturtinei žalai atlyginti.
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad dėl degančios šviesos pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimiegoti, o skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, turėjo būti išskaičiuotas sanitarinio mazgo ir baldų užimamumas plotas.
44. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.
46. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu iš viso 108 dienas, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. kovo 8 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 90, kurioje sanitarinis mazgas nuo kameros ploto atitvertas 1,5 aukščio pertvara.
47. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).
48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2018; 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu asmens privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat ir kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu asmens teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018; 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.).
49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu Lukiškių TI-K kamerose ir privatumo užtikrinimu juose, pagrįstai sprendė, jog Lukiškių TI-K pareiškėjo privatumą pažeidė. Nors pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu kameroje buvo vienas, jis galėjo būti matomas kameros duris atidarantiems arba per akutę jį stebintiems pareigūnams.
50. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakydamas dėl sanitarinio mazgo ploto ir ploto, užstatyto baldais, įskaitymo į bendrą kameros plotą, visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), kurioje Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui teko daugiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, nepagrįstai iš kameros ploto neišskaičiavo sanitarinio mazgo ir baldų užimamo ploto.
51. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Higienos normoje HN 134:2015 naktinio apšvietimo normos nėra nustatytos, bet 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas tam tikru paros metu nenaudoti dirbtinės apšvietos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl dirbtinio apšvietimo išjungimo, skundęsis dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo. Todėl pareiškėjo argumentai dėl kameroje nuolat degusios šviesos atmestini kaip nepagrįsti.
52. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme (108 dienos) ir intensyvumu, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartoja, papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ar turėjo priteisti mažesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą.
53. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį (432 Eur), todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo naikinti ar keisti. Remiantis tuo, pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami bei paliekamas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. B. (J. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys