a1ffe940-4c61-41b8-966b-43dcdee85dc2 · Kauno apylinkės teismas

? Byla Nr. T-1618-946/2019 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00535-2010-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. rugsėjo 6 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas ArÅ«nas Purvainis, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. B. (E. B.) patvirtinimo klausimÄ .

Teismas n u s t a t ė : 2019 m. liepos 22 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 91-146 nutarta taikyti nuteistajam E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 8 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. liepos 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 55 balai, tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per bausmės atlikimo laikÄ sumažėjo 8 balais, teigiamai pokyčiai fiksuojami iÅ¡silavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti bei mÄ stymo ir elgesio srityse. Nuteistasis bausmės atlikimo metu pataisos namuose dirba ir įgijo darbinės patirties, sugeba geriau analizuoti ir vertinti save, taipogi nesielgia impulsyviai, stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes bei problemas spręsti konstruktyviai. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra atsisakytina tvirtinti. E. B. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 3 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Teistas: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 2 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. Anksčiau teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio l dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio l dalį 80 straipsnio l dalį 40 parų areÅ¡to. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 8 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. liepos 18 d.). Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nuteistasis E. B. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ â€žOASys“ metodika, E. B. nustatoma vidutinė – 55 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau Å¡iuo metu yra pasiekti, o bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt.

Nagrinėjamu atveju E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat ir už padarytas analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, jam nuosprendžiu paskirtos laisvė atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino – itin piktybiÅ¡kai nevykdė teismo jam skirtų įpareigojimų, dėl ko laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau nuo bausmės vykdymo pasislėpė ir buvo sulaikytas užsienio valstybėje vykdant ekstradicijos praÅ¡ymÄ , anksčiau taip pat buvo teistas, jam buvo skirta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, jis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

Pažymėtina ir tai, kad nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobÅ«dis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ E. B., tačiau Å¡i aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžiÄ pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, vienÄ kartÄ paskatintas dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau vien Å¡ių teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ jau Å¡iuo metu yra pakankama.

Å iÄ aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiÅ¡kai patvirtina ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis savo asmeninius nusikalstamus veiksmus minimizuoja, yra linkęs ieÅ¡koti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, dėl padarytos nusikalstamos veikos linkęs atsakomybę perleisti iÅ¡oriniams veiksniams, netinkamam pažįstamų ratui. Pažymėtina, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kuriÄ jis atlieka bausmę.

Asmuo, minimizuojantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ieÅ¡kantis savo prieÅ¡ingÄ teisei elgesį pateisinančių aplinkybių, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, paskirtÄ bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , akcentuotina ir tai, kad nuteistasis, Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, iÅ¡ esmės yra patenkintas savimi, nemano turintis kokių nors pobÅ«džio problemų, ypač susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę ir Å¡iuo metu žmonai trÅ«ksta jo paramos; nors kartoja klaidas, nepasimokydamas iÅ¡ patyrimo, tačiau linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, mano, kad daugiau nenusikals ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangÄ pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys, nustatytas 55 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laikÄ sumažėjo 8 svertiniais balai, tačiau dinaminiai rizikÄ nusikalsti didinantys balai iÅ¡ 55 balų vis dar sudaro 8 balus, kuriuos Å¡iuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Taip pat iÅ¡lieka svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – teisės pažeidimai (nusikaltimų modelis); gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė (artimų draugų neturėjimas); mÄ stymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas) ir kas suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis E. B. neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimÄ Nr. 91-146 taikyti nuteistajam E. B. paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a : Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. liepos 22 d. nutarimÄ Nr. 91-146 taikyti nuteistajam E. B. paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Arūnas Purvainis