a1ff11d7-c331-489b-a23b-335804626cfd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-2027-1044/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31453-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.4.1.11.4.3 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 23 d. Vilnius  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė, sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. L., atstovei advokatei Renatai Narbutienei, atsakovei R. J., atstovei advokatei Marinai Paplinskajai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

L. ieÅ¡kinį atsakovei R. J. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – P. B., uždaroji akcinė bendrovė „Šilėja“. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė D. L. (toliau ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ suieÅ¡kiniu ir praÅ¡o įpareigoti atsakovę R. J. (toliau ir atsakovė) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieÅ¡kovei priklausančiÄ ir atsakovės neteisėtai užimtÄ patalpÄ , esančiÄ daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«syje, pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui P. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė, įsigijusi ½ dalį buto, kreipėsi į namo administratorių UAB „Šilėja“, kuris pateikė rÅ«sio patalpų planÄ , nurodydamas, kad kiekvienam butui yra paskirta patalpa, pažymėta indeksu „R“ ir skaičiumi, atitinkančiu buto numerį, t. y. Å¡iuo atveju „R-38“. PaaiÅ¡kėjus, kad rÅ«siu Nr. „R-38“ naudojasi atsakovė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu;policijos apklausos metu atsakovė nurodė, kad savo butÄ Ä¯sigijo 1996 m. ir tik kilus ginčui su ieÅ¡kove sužinojo, kad naudojama rÅ«sio patalpa priklauso ne jai bei įsipareigojo per du mėnesius nuo 2019-07-09 atlaisvinti rÅ«sio patalpÄ , tačiau įsipareigojimo neįvykdė.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės patalpų užėmimas be teisinio pagrindo, pažeidžia ieÅ¡kovės teisę naudoti jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ bei jį valdyti. Atsakovė atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kadjai nuo 1996 m. kovo mėn. nuosavybės teise priklauso butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini). SandėliukÄ parodė buvusi buto savininkė, kuri iki tol naudojosi sandėliuku. Atsakovė 23 metus naudojosi sandėliuku ir dėl to nei karto nesulaukė jokių pretenzijų iÅ¡ namo gyventojų. 2019-07-01 į atsakovės butÄ atvyko Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato tyrėja ir informavo atsakovės vyrÄ A.

J., kad jie užėmė sandėliukÄ , kuris pagal (duomenys neskelbtini) namo 2 laiptinės rÅ«sio planÄ priklauso (duomenys neskelbtini) buto gyventojai – ieÅ¡kovei. IÅ¡sigandusi ir spaudžiama policijos bei ieÅ¡kovės ji sutiko atlaisvinti sandėliukÄ per 2 mėnesius. IÅ¡ namo administratoriaus UAB „Šilėja“ sužinojo, kad namo rÅ«sio patalpų schemos numeracija nėra tiesiogiai susieta su atitinkamais butais, be to, VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡e taip pat įraÅ¡yta „butas su rÅ«siu“.

Atsakovė sužinojo, kad kaimynams, gyvenantiems pirmojo aukšto antrojoje laiptinėje (39, 40 butai), priklausantys sandėliukai yra pirmojoje šio namo laiptinėje,nes patalpos, rūsio schemoje pažymėtos indeksais „R-39“ ir „R-40“, yra vandentiekio ir šilumos mazgo patalpos, o patalpoje, pažymėtoje indeksu „R-50“, yra elektros skydinė.Dėl to namo rūsio schema su rūsio patalpų identifikacija negali būti naudojama kaip dokumentas, įrodantis atitikmenį tarp buto numerio ir rūsio patalpos indekso.

Kaimynai, gyvenantis minėtame name nuo 1980 m., patvirtino, kad sandėliukai gyventojams buvo skirstomi nesilaikant rūsio plano schemos pagal butus, pati schema neatitiko faktinės situacijos, o ir joks buvęs ieškovės buto savininkas ar kitų butų savininkai atsakovei pretenzijų dėl rūsio nereiškė. Atsakovės žiniomis, ieškovei buvo siūlomas sandėliukas namo pirmojoje laiptinėje, tačiau ji juo naudotis atsisakė. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas sandėliukas „R-38“ yra ieškovei priklausančio buto Nr. 38 priklausinys.

Be to, rÅ«sio patalpos pagal indeksus neatitinka butų ir rÅ«sių plotų santykio. Trečiasis asmuo UAB „Šilėja“ atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie asmenį ir jo sprendimÄ , kuriuo konkretus sandėliukas yra priskirtas ieÅ¡kovės butui. IeÅ¡kovės butas yra 1980 m. statybos name, UAB „Šilėja“ yra įsteigta 1992 m., todėl jam namo sandėliukų priskyrimo butų savininkams aplinkybės nėra žinomos. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas namo rÅ«sio planas UAB „Šilėja“ yra aktualus tiek, kiek tai susiję su namo bendrojo naudojimo plotu.

Dėl nurodytų aplinkybių ir dėl to, kad butų savininkai savo sandėliukų neinventorizavo, UAB „Šilėja“ nežinoma, koks konkretus sandėliukas yra priskirtas konkretaus buto savininkui. IeÅ¡kovė 2019-04-11 nusipirko ½ dalį buto su rÅ«siu, todėl, manytina, kad turtÄ ieÅ¡kovei turėjo perduoti buto pardavėjas. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė, jos atstovė palaikė ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad½ buto dalį įsigijo 2019 m. balandžio mėnesį, buvę Å¡eimininkai jai rÅ«sio plano neperdavė.

Atsiskaičiusi su pardavėju, ieÅ¡kovė pradėjo ieÅ¡koti savo rÅ«sio, ėjo į pirmÄ jÄ laiptinę, kaip nurodė ankstesni buto Å¡eimininkai, tačiau ten jai buvo pasakyta, kad pirmojoje laiptinėje jos rÅ«sio nėra ir jai jo ieÅ¡koti reikėtų antrojoje laiptinėje. IeÅ¡kovė kreipėsi į UAB „Šilėja“, kuri jai davė rÅ«sio patalpų planÄ . Sužinojusi, kad atsakovė užėmė sandėliukÄ â€žR-38“, t. y. tÄ , kurio numeris plane sutampa su ieÅ¡kovės buto numeriu,kreipėsi į policijÄ , kuri atsakovei davė du mėnesius patalpai atlaisvinti.

Atsakovė su sutuoktiniu rugsėjo 9 d. tvarkėsi, paprašė duoti dar savaitę, tačiau vėliau pasakė, kad sandėliuko neatlaisvins, o jei ieÅ¡kovei reikia sandėliuko, tegul ji atsitveria rÅ«sio patalpos dalį. Policija ieÅ¡kovei nurodė kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , į UAB „Šilėja“, kurios nuomone, reikėtų daryti kadastrinius matavimus.IeÅ¡kovė užsakė rÅ«sio kadastrinius matavimus, matavimų atlikti atvyko moteris, tačiau sandėliukaiNr. 38, Nr. 41 buvo uždaryti.

Sužinojo, kad savininkai sandėliukus dalinosi 1985 m., tačiau ne pagal rÅ«sio planÄ . PaaiÅ¡kino, kad buvusi buto savininkė (pardavėja) jokiu sandėliuku nesinaudojo, tačiau jai nurodė sandėliukÄ , esantį pirmojoje laiptinėje, Nr. 16, kuris yra labai netvarkingas, jokio rÅ«sio plano nepateikė. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje sandėliuko numeris nenurodytas, plano nėra, paraÅ¡yta „butas su sandėliuku“, be konkretaus numerio, ploto. IeÅ¡kovės atstovė papildė, kad ieÅ¡kovė įsigijo butÄ , tačiau namo statymo laikmečio (1980 m.) sutartyse rÅ«siai nebÅ«davo identifikuojami.

UAB „Šilėja“ iÅ¡davė planÄ , pagal kurį rÅ«siai buvo atitinkamai pagal numerius (indeksus) priskirti prie butų, todėl butui Nr. 38 yra priskirtinas rÅ«sys Nr. (duomenys neskelbtini). Name iÅ¡ viso yra 72 butai. Teismo posėdyje atsakovė, atsakovės atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė paaiÅ¡kino, kad bute gyvena nuo 1996 m., per 24 metus dėl sandėliuko nebuvo jokių nesusipratimų, pretenzijų, iki atvyko policija, pateikė rÅ«sio schemÄ ir pareikalavo per du mėnesius atlaisvinti rÅ«sio patalpÄ .

Ji iÅ¡sigando, nes sužinojo, kad registre nenurodyta, jog jos butas yra su rÅ«siu, todėl pažadėjo sandėliukÄ atlaisvinti. Tačiau per tuos du mėnesius VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡taisė klaidÄ ir į vieÅ¡Ä registrÄ Ä¯rašė, kad rÅ«sys yra atsakovės buto priklausinys. Faktinis sandėliukų iÅ¡dėstymas neatitinka ieÅ¡kovės pateiktos rÅ«sio schemos, todėl ja remtis negalima. RÅ«sio patalpÄ atsakovei 1996 m. parodė buvę buto savininkai. Name iÅ¡ viso yra 72 butai, ar yra laisvųrÅ«sių nežino.

Atsakovės atstovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl rÅ«sio dalies, o ne dėl sandėliuko, kuris bÅ«tų konkretus buto priklausinys. RÅ«sio patalpos naudojamos visų namo gyventojų, nėra rÅ«sio, identifikuoto konkrečiu indeksu, siejamo su buto numeriu. Liudytoja J. S., ieÅ¡kovės ir atsakovės kaimynė, pažįstanti abi Å¡alis, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paaiÅ¡kino, kad jai nusipirkus butÄ 1993 m., pardavėjas (buvęs buto savininkas) parodė jos butui priklausantį rÅ«sį pirmojoje laiptinėje, nors liudytojos butas yra antroje laiptinėje.

Kuris sandėliukas pirmoje laiptinėje buvo laisvas, tÄ ji ir užėmė. Visi gyvenantys pirmame aukÅ¡te, t. y. 38, 39, 40 butuose, turėjo rÅ«sius pirmoje laiptinėje. UAB „Šilėja“ nurodė, kad rÅ«sių Å¡iems butams antroje laiptinėje nėra, nes jų vietoje yra Å¡iluminis mazgas. Patvirtino, kad rÅ«sio patalpa, pažymėta plane indeksu „R-40“,ji niekada nesinaudojo. Tarp kaimynų niekada nėra kilę jokių konfliktų dėl rÅ«sio patalpų. Žino, kad pirmojoje laiptinėje yra vienas laisvas nedidelis sandėliukas be durų, pažymėtas indeksu „R-16“.

Liudytojas I. G., ieÅ¡kovės ir atsakovės kaimynas, pažįstantis atsakovę, ieÅ¡kovės ne, Å¡iuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai bÅ«nantis pas mamÄ , kuri gyvena (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad 1980 m., iÅ¡kart po namo pridavimo, įsikėlė gyventi į butÄ , gavo rÅ«sį, nuo to laiko nieko nekeitė, jokių problemų dėl rÅ«sio nekilo. Ant rÅ«sio durų buvo buto numeris, pardavėjo atstovas parodė sandėliukÄ , liudytojas pritvirtino spynÄ ir pradėjo naudotis rÅ«siu.

Liudytojo rÅ«sio numeris yra „49“ (ant durų buvo pažymėtas numeris 49). Plane sandėliuko tiksliai parodyti negali, nes nesilankė jame apie 20 metų, gali bÅ«ti, kad tai indeksu „R-46“ pažymėtas sandėliukas, tačiau tai tikrai ne sandėliukas, plane pažymėtas indeksu „R-49“. Liudytojas R. D., ieÅ¡kovės ir atsakovės kaimynas, pažįstantis atsakovę 20 metų, ieÅ¡kovės ne, gyvenantis (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad butÄ gavo priėmęs palikimÄ apie 2000 m., butas ir rÅ«sys buvo jo močiutės, ant durų pažymėtas Nr. 42, liudytojas juo ir naudojasi.

Naudojasi tik 1/3 dalimi rÅ«sio, nes 2/3 dalis užima Å¡iluminiai tinklai, taip buvo visada. Liudytojo rÅ«sys plane pažymėtas indeksu „R-42“. Per 20 metų negirdėjo, kad bÅ«tų buvę ginčų dėl rÅ«sio. Kai gyventojai kÅ«rėsi, ant rÅ«sių buvo užraÅ¡yti butų numeriai, pagal kuriuos gyventojai rÅ«siais naudojosi. PlanÄ mato pirmÄ kartÄ , tačiau jo žymėjimas atitinka jo buto ir rÅ«sio numerius, skiriasi tik tuo, jog jis naudojasi tik 1/3 dalimi plane pažymėto rÅ«sio.

Liudytojas A. J., ieÅ¡kovės kaimynas, atsakovės sutuoktinis, paaiÅ¡kino, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su atsakove nusipirko prieÅ¡ 20 metų, atsivežė savo daiktus, buvusi savininkė paprašė padėti iÅ¡vežti jos daiktus, jis jai padėjo, tuo pačiu ji parodė rÅ«sį, kurio durys buvo pažymėtos 48 numeriu ir iki Å¡iol yra Å¡iuo numeriu pažymėtas, liudytojas su sutuoktine iki Å¡iol juo naudojasi. Per 20 metų nebuvo jokių konfliktų dėl rÅ«sio, 38 buto savininkas taip pat niekada nereiÅ¡kė pretenzijų dėl Å¡io rÅ«sio.

Kai atvyko policija, liudytojas su atsakove nusileido į rūsį, ten buvo policija, ieškovė ir dar viena moteris. Policija liepė atidaryti duris, liudytojas atidarė. Ieškovė kaltino atsakovę užgrobus jos rūsį. Yra vienas laisvas rūsys, liudytojas ieškovei siūlė atsitverti jį ir naudotis, tačiau ieškovė atsisakė, norėjo būtent jo ir atsakovės rūsio. Kaimynė, gyventi 39 bute, turi rūsį pirmoje laiptinėje, kadangi plane 39 indeksu pažymėtame rūsyje yra vandentiekio įrenginiai.

Kaimynė savo rÅ«siu nesinaudoja, nes nenori vaikščioti į pirmÄ jÄ laiptinę. Antrojoje laiptinėje rÅ«siai numeriais 37, 38, 39, 40 neegzistuoja. Su UAB „Šilėja“ iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jo ir atsakovės naudojamas rÅ«systikrai priklauso jiems. Planas neatitinka realios situacijos, 45 butas naudojasi „R-49“ rÅ«siu, 49 butas naudojasi „R-48“ rÅ«siu, o „R-45“ rÅ«siu neegzistuoja, nes ten įrengtos konstrukcijos. Teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir pakartotinai pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti nuosavybės teisės į butÄ su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindÄ patvirtinančius dokumentus ir Å¡io buto techninės apskaitos (inventorinę) bylÄ ar tinkamai patvirtintas jų kopijas; užklausė VÄ® Registrų centrÄ , ar daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esanti rÅ«sio patalpa, 1980-07-19 rÅ«sio plane pažymėta „R-38“, įregistruota nuosavybės teise kuriam nors iÅ¡ Å¡iame name esančių butų; ar butams, esantiems (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pagal 1980-07-19 kadastrinius matavimus priskirtos konkrečios rÅ«sio patalpos; jeigu priskirtos, tai nurodyti jas identifikuojančius duomenis pagal 1980-07-19 rÅ«sio planÄ , plotÄ ; ar kuriam nors iÅ¡ nurodytų butų buvo priskirta rÅ«sio patalpa pagal 1980-07-19 rÅ«sio planÄ pažymėta „R-38“; iÅ¡reikalavo iÅ¡ VÄ® Registrų centro privatizavimo sutartį (pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu atlikta pirminė.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė, jos atstovė palaikė ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Teismo posėdyje atsakovė, atsakovės atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nes naujai į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ . IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1980 metų statybos daugiabutis gyvenamasis pastatas. Å alių, liudytojų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad name yra 72 butai.

Å iame name yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 48 su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), įgytas 1996-03-02 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (duomenys Nekilnojamojo turto registre patikslinti 2019-08-21) (e. b. l. 24, 141). IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo P. B. nuosavybės teise 2019-04-11 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo po ½ dalį buto Nr. 38 su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4-5). atsakovei ir ieÅ¡kovei priklauso butai (dalis), turintys rÅ«sį. Byloje pateiktas 1980-07-19 namo, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«sio planas su sunumeruotomis patalpomis nuo „R-1“ iki „R-71“ ir pastatovidaus plotų (rÅ«sio) eksplikacija, kurioje patalpos sunumeruotos, nurodant jų plotÄ , įraÅ¡yta, kad „R-37“, „R-71“ yra koridoriai (e. b. l. 33-35, 36-40).

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ paÅ¡alinti jos nuosavybės teisės į rÅ«sį pažeidimÄ â€“ įpareigojimÄ atsakovei atlaisvinti ieÅ¡kovei priklausančiÄ ir atsakovės neteisėtai užimtÄ patalpÄ , esančiÄ daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rÅ«syje, pažymėtÄ indeksu „R-38“. IeÅ¡kovė reikalavimÄ atlaisvinti konkrečiÄ rÅ«sio patalpÄ , pažymėtÄ indeksu „R-38“, grindžia tuo, kad jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini); kad buvusi buto savininkė (pardavėja) rÅ«siu nesinaudojo, parduodama butÄ rÅ«sio neparodė, rÅ«sio plano nepateikė, tačiau ieÅ¡kovei nurodė rÅ«sį esantį pirmoje laiptinėje, pažymėtÄ Nr. 16, tačiau Å¡i patalpa, anot ieÅ¡kovės, yra labai netvarkinga; kad namo administratorius UAB „Šilėja“, policija, į kuriÄ ji kreipėsi po to, kai atsakovė neiÅ¡sikraustė iÅ¡ užimtos rÅ«sio patalpos „R-38“, ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino, kad rÅ«siai pagal numerius yra priskirti prie butų, todėl ieÅ¡kovei priklausančiam butui (jo daliai) Nr. 38 priskirtinas rÅ«sys rÅ«sio plane pažymėtas indeksu „R-38“.

Atsakovė nesutikimÄ su ieÅ¡kovės reikalavimu argumentuoja tuo, kad rÅ«sio patalpa, pažymėta indeksu R-38, kuriuo ji naudojasi ir kurį ieÅ¡kovė reikalauja atlaisvinti, nėra konkretaus buto priklausinys, o yra viena iÅ¡ patalpų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame gyvenamojo namo rÅ«syje, kadyra nusistovėjusi ilgametė naudojimosi rÅ«sio patalpomis tvarka, dėl kurios tarp kitų namo gyventojų nėra jokio ginčo, kad namo rÅ«sio patalpų schemos numeracija nėra tiesiogiai susieta su butų numeriais, kad rÅ«sio patalpos gyventojams buvo paskirstytos nesilaikant rÅ«sio plano schemos pagal butus, kad rÅ«sio patalpos R-39, R-40 yra vandentiekio ir Å¡ilumos mazgai, o rÅ«sio patalpoje R-50 yra elektros skydinė, kad rÅ«sio palapos pagal indeksus neatitinka butų ir rÅ«sio plotų santykio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje iÅ¡skiriami trys savininko teisių įgyvendinimo bÅ«dai – teisė valdyti nuosavybės teisių objektÄ , teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visÄ nuosavybės teisės objektÄ ar jo dalis, ar tik konkrečias Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose įtvirtinti du savarankiÅ¡ki savininko teisių gynimo bÅ«dai – vindikacinis ieÅ¡kinys ir negatorinis ieÅ¡kinys.

Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Gindamas savo kaip savininko teises asmuo visų pirma turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas. Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę.Taigi ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad konkreti rÅ«sio patalpa, pažymėta indeksu „R-38“, ieÅ¡kovei priklauso nuosavybės teise.

Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tÄ turtÄ atsiradimo pagrindÄ . TurtÄ , į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę, Å¡ios teisės turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ . Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK12, 178 straipsniai). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-684/2016).

CK 4.47 straipsnio įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai(nebaigtinis jų sÄ raÅ¡as). Daiktinė teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiranda notarine forma patvirtinus sandorį.Teismas iÅ¡reikalavo iÅ¡ VÄ® Registrų centro privatizavimo sutartį (pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu atlikta pirminė teisinė registracija), kuria buvo parduotas butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡ios sutarties matyti, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovei priklausantis butas Nr. 38 1992-06-15 buvo privatizuotas, sutartyje nurodant, kad rÅ«sys „yra“, tačiau pati rÅ«sio patalpa, jos vieta, pažymėjimas rÅ«sio plane, plotas nebuvo identifikuotas (e. b. l. 187 priedas).

Buto Nr. 38 techninės apskaitos (inventorizavimo) byloje taip pat nurodyta, kad rÅ«sys „yra“, tačiau jis nėra identifikuotas.IeÅ¡kovė 2019-04-11 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį buto Nr. 38 su rÅ«siu, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje rÅ«sio patalpa, jos vieta, pažymėjimas rÅ«sio plane, plotas nėra konkretizuoti, t. y. nėra nurodyta, kad rÅ«sio patalpa „R-38“ yra ieÅ¡kovės buto dalies priklausinys. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuo buto Nr. 38 privatizavimo (1992 m.) iki ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2019 m.) buto Nr. 38 savininkui galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į rÅ«sio patalpÄ â€žR-38“ (CPK 12, 178 straipsnis).

Priešingai, iš VĮ Registrų centro pateiktos informacijos matyti, kad Nekilnojamojo turo registre nekilnojamieji daiktai – butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įregistruoti su priklausiniais – neidentifikuotais rūsiais. Nekilnojamojo daikto – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), archyvinėje kadastro ir registrų dokumentų byloje Nr. 13/14408, parengtoje 1980-07-19, duomenų apie nurodytiems butams priskirtus identifikuotus rūsius nėra, o šiame name esanti rūsio patalpa, rūsio plane pažymėta indeksu „R-38“, nėra priskirta nei vienam iš minėtame daugiabučiame name esančiam butui (patalpai).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės 2020-02-23 duomenimis nuosavybės teisės į rÅ«sio patalpÄ â€žR-38“ nėra ir nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (e. b. l. 187).Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į Å¡iuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti.

CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka.Kita vertus, nuosavybės teisės į daiktus įregistravimas vieÅ¡ame registre atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , t. y. nesukuria nuosavybės teisės, todėl teismas siÅ«lė ieÅ¡kovei teikti papildomus duomenis,pagrindžiančius ieÅ¡kovės nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ Ä¯ pirmiau nurodytÄ rÅ«sio patalpÄ â€žR-38“, tačiau tokių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė.IeÅ¡kovės argumentai, kad jai namo administratorius nurodė, jog rÅ«sio plane pažymėtos patalpos numerius atitinka buto numeris, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant nuosavybės teisės į konkrečiÄ rÅ«sio patalpÄ turėjimÄ .

Be to, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, namo administratorius, byloje dalyvaujantis trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, nurodė, kad butų savininkai neinventorizavo rÅ«sio patalpų, todėl jam nėra žinoma, kokia konkreti rÅ«sio patalpa priskirta konkrečiam butui. Å iame kontekste pažymėtina, kad nekilnojamojo turto objektų kadastriniai matavimai atliekami, kadastriniai duomenys renkami ir tikslinami pagal nustatytas taisykles; gyvenamosios paskirties pastatų aukÅ¡tų planuose patalpos yra numeruojamos, rÅ«sio patalpas žymint R-1, R-2 ir t. t., pradedant pagrindiniu įėjimu į pastatÄ ar atskirÄ patalpÄ laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, esant pateiktiems duomenims, kad ginčo rÅ«sio nėra įsigijęs nei vienas namo buto savininkas, taip pat nesant įrodymų, kad ieÅ¡kovė įsigijo bÅ«tent ginčo rÅ«sį (jo dalį), darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė nuosavybės teisės į ginčo rÅ«sio patalpÄ â€žR-38“ turėjimÄ . Nustačius, kad ieÅ¡kovė (ir / ar trečiasis asmuo) nėra rÅ«sio patalpos „R-38“ savininkas, nėra teisinio ir faktinio pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė Å¡iÄ patalpÄ yra užėmusi neteisėtai (prieÅ¡ ieÅ¡kovės valiÄ ).

Dėl to ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti atsakovę atlaisvinti rÅ«sio patalpÄ â€žR-38“ netenkinamas. IÅ¡ Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimų, bylos raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė daugiau nei 23 metus faktiÅ¡kai naudojasi rÅ«sio patalpa, rÅ«sio plane pažymėta „R-38“, kad rÅ«sio plane konkrečiais indeksais nurodytomis rÅ«sio patalpomis namo gyventojai naudojasi pagal dar iki butų privatizavimo nusistovėjusiÄ tvarkÄ , kad apie tai, kokia rÅ«sio patalpa naudojasi parduodamo buto savininkas nurodo pirkėjui ir pan.

Taigi nors atsakovė pagal byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus taip pat nėra įgijusi nuosavybės teisės į konkrečiÄ rÅ«sio patalpÄ â€žR-38“, ji kaip namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų bendrasavininkė turi teisę naudotis tomis patalpomis, dėl kurių naudojimo nebuvo ginčo tarp daugiabučio namo gyventojų iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui. Teismas sutinka su atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentais, kad ginčo rÅ«sio patalpa yra viena iÅ¡ patalpų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame gyvenamojo namo rÅ«syje.

Å iame kontekste pažymėtina, kad teismas nekvestionuoja ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į buto priklausinį – rÅ«sį, jos kaip bendraturtės teisės į bendro naudojimo patalpas, tačiau daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i teisė gali bÅ«ti ginama pasirenkant kitokį nuosavybės įgyvendinimo bÅ«dÄ . CK 4.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK4.85 straipsnio 1 dalis). CK4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiÅ¡kumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiÅ¡kia normaliai atidžių, protingų ir tikrÄ jÄ reikalų padėtį žinančių savininkų interesÄ .

Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK4.85 straipsnio 4 dalis). Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijus pasibaigia su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė.

Taip pat namo,buto ar kito nekilnojamojo turto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Jeigu toks susitarimas yra notariÅ¡kai patvirtintas ir įregistruotas vieÅ¡ame registre, tai jis privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to turto bendrosios nuosavybės teisėmis.

Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas kaip atskiro turtinio vieneto yra Å¡ių patalpų teisinės padėties pakeitimas (disponavimas bendrÄ ja daline nuosavybę), todėl yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu. AiÅ¡kinant kitaip bÅ«tų pažeidžiamos vieno ar kelių bendraturčių nuosavybės teisės disponuoti bendrÄ ja daline nuosavybe.

Tai reiÅ¡kia, kad bendrojo naudojimo patalpos gali bÅ«ti suformuotos ir įregistruotos kaip atskiras daiktas, nustatant kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis į atskirÄ daiktÄ , tik visiems namo patalpų bendraturčiams susitarus dėl tokio teisinio veiksmo atlikimo. Nesant bent vieno bendraturčio sutikimo įregistruoti bendrojo naudojimo patalpas kaip atskirÄ daiktÄ , reiÅ¡kia Å¡io bendraturčio teisių disponuoti bendrÄ ja daline nuosavybe (nuosavybės teisių) apribojimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014).

Dėl to ieÅ¡kovės siekis bylos nagrinėjimo metu savarankiÅ¡kai atlikti rÅ«sio patalpos „R-38“ kadastrinius matavimus neatitinka teisės aktų reikalavimų. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ ,kad ieÅ¡kovė neįrodė, jogjai nuosavybės teise priklauso rÅ«sio patalpa rÅ«sio plane pažymėta indeksu „R-38“, todėl ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieÅ¡kovei priklausančiÄ ir atsakovės neteisėtai užimtÄ patalpÄ , esančiÄ daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«syje, pažymėtÄ indeksu „R-38“, netenkinamas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atmetus ieÅ¡kinį atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Remiantis CPK98 straipsniu, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovė R. J. pateikė įrodymus, kad patyrė 726,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių 700 Eur advokato teisinių paslaugųiÅ¡laidos (250 Eur už atsiliepimo parengimÄ , 150 Eur už konsultacijas žodžiu ir atstovavimÄ 2020-01-06 teismo posėdyje, 150 Eur už atstovavimÄ 2020-02-05 teismo posėdyje, praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo parengimÄ ir konsultacijas žodžiu, 150 Eur už konsultacijas žodžiu ir atstovavimÄ 2020-06-03 teismo posėdyje) ir 26,56 EuriÅ¡laidų už VÄ® Registrų centro paslaugas.

Atsakovės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su advokatoteikta teisine pagalba, nevirÅ¡ija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbÄ dydžio, yra realios, todėl atsakovės praÅ¡omos priteisti 700 Eur dydžio teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos pagrįstomis(CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės patirtos 26,56 Eurišlaidos už VĮ Registro centro paslaugas (paieška duomenų bazėje, dokumentų kopijų parengimas) (e. b. l. 129-132) laikytinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis, būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis ir yra priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Taigi atsakovei iš ieškovėsiš viso priteistina 726,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 39,77 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290)numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteistina 39,77Eur išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso259, 269-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 726,56 Eur (septyni Å¡imtai dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 56 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 39,77 Eur (trisdeÅ¡imt devyni eurai, 77 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .

MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gerda Sinkevičienė