a1fc4a8d-fa1c-4cc1-93da-cc30131af4ec · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-504-777/2019 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00747-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.18.3 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. N. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. M. ieÅ¡kinį atsakovui E. N. dėl iÅ¡laikymo formos ir dydžio pakeitimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimu nustatyto iÅ¡laikymo dukrai D. N. formÄ ir dydį – iÅ¡ atsakovo E. N. dukros D. N. iÅ¡laikymui priteisti periodinėmis iÅ¡mokomis po 174 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki dukros pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimu nutraukta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo dukros iÅ¡laikymui sumokėti vienkartinę 18 951 Lt kompensacijÄ , skaičiuojant po 130 Lt (37,65 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės. Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip ketveri metai, per tÄ laikÄ dukra paaugo, pradėjo lankyti mokyklÄ , pakito pragyvenimo lygis, todėl dukros poreikių patenkinimui atsakovo skirtos mėnesiui 37,65 Eur sumos nebepakanka.

Teigia, jog iÅ¡laikymo dydis neatitinka vaiko poreikių ir pažeidžia dukros interesus, todėl iÅ¡laikymo suma didintina. 2.2. IeÅ¡kovė gauna 359,65 Eur darbo užmokestį, suteikia dukrai gyvenamÄ jį plotÄ . Atsakovas dirba, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 318,18 Eur, gauna 116,97 Eur netekto darbingumo pensijÄ , atsakovo pajamos per mėnesį siekia 435,15 Eur. Teigia, jog atsakovo pajamos yra didesnės, todėl atsakovas didesne dalimi turėtų prisidėti prie dukros iÅ¡laikymo ir skirti po 174 Eur kas mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mai 2018 m. spalio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ E. N. dukros D. N. iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 90 Eur kas mėnesį, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , nuo 2018 m. birželio 12 d. iki dukros pilnametystės; paskyrė V. M. D. N. iÅ¡ieÅ¡komų lėšų tvarkytoja; priteisė iÅ¡ E. N. 24,30 Eur žyminio mokesčio valstybei; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ V.

M. 245 Eur bylinėjimosi išlaidų E. N.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Nustatė, kad 2014 m. kovo 10 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų (buvęs pavadinimas Plungės rajono apylinkės teismas) sprendimu buvo patvirtintas Å¡alių susitarimas, kuriuo atsakovas įsipareigojo dukros D. N. iÅ¡laikymui sumokėti vienkartinę 18 951 Lt kompensacijÄ , skaičiuojant po 130 Lt (37,65 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės. Tokiu Å¡alių susitarimu buvo susitarta, kad iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai bus teikiamas konkrečia pinigų suma, t. y.

Å¡alys pasirinko konkrečiÄ iÅ¡laikymo formÄ , numatytÄ CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teigia, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, ir nurodė, kad iÅ¡ pateiktos ieÅ¡kovės skaičiuotės matyti, kad iÅ¡laikymui skirtos lėšos pagal 2014 m. kovo 10 d. teismo sprendimÄ yra įskaitomos, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas dėl papildomos iÅ¡laikymo formos, t. y. iÅ¡laikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo. 4.2.

Nurodė, kad pagal Å¡alių susitarimÄ atsakovas turėjo iÅ¡mokėti dukros iÅ¡laikymui vienkartinę iÅ¡mokÄ , skaičiuojant po 130 Lt kas mėnesį, kas atitiktų 37,65 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, tokia suma nėra pakankama Å¡iuo metu nepilnametės dukros bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, kadangi nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas Å¡alių susitarimas dėl iÅ¡laikymo, iki ieÅ¡kinio dėl papildomo iÅ¡laikymo priteisimo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau nei penkeri metai, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad padidėjo Å¡alių dukros D. poreikiai maistui, rÅ«bams, avalynei, higienos bei mokyklinėms priemonėms įsigyti, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas iÅ¡laidas jos iÅ¡laikymui, priežiÅ«rai. 4.3.

Konstatavo, jog Å¡alių susitarimas dėl tarpusavio skolų įskaitymo, kuriuo buvo padengtas ieÅ¡kovės 16 628,31 Lt įsiskolinimas atsakovui, neatitiko nepilnametės dukros interesų, nes vaiko turtas (lėšos, skirtos vaiko iÅ¡laikymui) buvo panaudotas ieÅ¡kovės asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. padengtas įsiskolinimas už jai atitekusiÄ bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, turtÄ , kuris yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad tokį įskaitymÄ (įskaitymÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡laikymÄ ) imperatyviai draudžia CPK 687 straipsnio 4 dalis.

Pažymėjo, jog CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas iÅ¡laikymas privalo bÅ«ti naudojamas tik jo interesams. Darė iÅ¡vadÄ , kad dėl nurodytų priežasčių turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl kitos iÅ¡laikymo formos, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis tenkino. 4.4. Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės nurodomas kiekvienÄ mėnesį patiriamas iÅ¡laidas odontologui. Teigia, jog ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad dukrai reikalingas ortodontinis gydymas, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie tokio gydymo bÅ«tinumÄ dukrai, taip pat nepateikė duomenų apie tai, kiek toks gydymas kainuoja ar kainuos ateityje.

Pažymėjo, jog ortodontinis gydymas nėra nuolatinio pobÅ«džio (kasdienis poreikis), todėl negali bÅ«ti iÅ¡laikymo sudedamoji dalis. Nurodė, jog dėl ortodontiniam gydymui bÅ«tinų iÅ¡laidų, Å¡alims nesusitarus, ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ su atskiru ieÅ¡kiniu dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos Å¡iam gydymui priteisimo. 4.5. Nustatė, kad 2014 m. vasario 6 d. pakvitavimo tekstÄ rengė ir jį pateikė pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovei atsakovas. Teigė, jog nors pakvitavimo 1 punkte įraÅ¡ytas tekstas:

„AÅ¡, V. N. <...> pažymiu, kad gavau <...> 50 000 Lt už vaiko, nepilnametės dukros D. N., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ â€œ, tačiau prieraÅ¡as ties V. N. pavarde „sutinku“ kelia abejonių dėl Å¡io susitarimo turinio. Teismo vertinimu, gavusi pinigus, kaip tai nurodyta pakvitavime, tikėtina, ieÅ¡kovė bÅ«tų aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtinusi pinigų perdavimo faktÄ , o ne padariusi prieraÅ¡Ä â€žsutinku“. 4.6. Nurodė, kad iÅ¡ pridėtos civilinės bylos Nr. 2-416-747/2014 matyti, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pasiraÅ¡yta ir teismui pateikta kartu su pareiÅ¡kimu dėl santuokos nutraukimo 2014 m. vasario 5 d.

Teigė, jog Å¡ioje sutartyje Å¡alys aptarė dukros iÅ¡laikymo klausimÄ , numatydamos, jog atsakovas E. N. skirs nepilnametės dukros iÅ¡laikymui 18 951 Lt vienkartinę iÅ¡mokÄ . Pažymėjo, jog atsakovo pateiktas pakvitavimas datuotas 2014 m. vasario 6 d., t. y. suraÅ¡ytas kitÄ dienÄ po teismui pateiktos sutarties pasiraÅ¡ymo. Darė iÅ¡vadÄ , kad, esant sudarytai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Å¡alims nebebuvo jokios bÅ«tinybės papildomai spręsti dukros iÅ¡laikymo klausimÄ , kaip tai nurodoma 2014 m. vasario 6 d. dokumente.

Teismo vertinimu, jeigu šalys po 2014 m. vasario 5 d. būtų susitarusios kitaip, nei numatė teismui pateiktoje sutartyje, tokia sutartis neabejotinai būtų buvusi pakeista ir pateikta tvirtinti teismui, tačiau tokie pakeitimai nebuvo padaryti, nors susitarimu išlaikymo dydis didinamas daugiau nei 2,5 karto. 4.7. Nurodė, kad, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, dukros amžių ir poreikius, ieškovės prašomo dydžio išlaikymas (174 Eur kas mėnesį) neatitiktų CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų gaunamoms pajamoms principo.

Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės gaunamÄ valstybės paramÄ dukros poreikiams (30 Eur per mėnesį), Å¡alių susitarimu nutraukiant santuokÄ numatytÄ vienkartinę iÅ¡mokÄ dukros iÅ¡laikymui, atsakovo ribotÄ galimybę uždirbti didesnes pajamas, yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. spalio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra nesÄ Å¾ininga ir nepateikė teismui 2014 m. vasario 6 d. pakvitavimo, pagal kurį yra gavusi 50 000 Lt sumÄ ir patvirtinusi, kad dėl vaiko iÅ¡laikymo neturi ir neturės jokių pretenzijų ateityje, atsižvelgiant ir į galimÄ infliacijÄ ar valiutos pokyčius. PrieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovė įsipareigojo grÄ Å¾inti gautus 50 000 Lt (14 481 Eur). Mano, kad ieÅ¡kovė vėl bando pasipelnyti, neturėdama jokios teisės, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. 6.2.

Apelianto vertinimu, jo turtinė padėtis yra blogesnė palyginti su ieÅ¡kovės turtine padėtimi, nes jo pajamos yra tik 116 Eur netekto darbingumo pensija. Teigia, kad iÅ¡ pateikiamos darbo sutarties matyti, jog 2018 m. spalio 26 d. buvo nutraukta apelianto darbo sutartis dėl jo sveikatos bÅ«klės. Mano, jog į Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas dar negalėjo atsižvelgti, nes tokio juridinio fakto dar nebuvo. 6.3. Nurodė, kad neturi nekilnojamojo turto, o ieÅ¡kovė turi, jis Å¡iuo metu dar nėra grÄ Å¾inęs skolų fiziniams asmenims už ieÅ¡kovę, kurios Å¡iuo metu siekia beveik 6 000 Eur ir dėl ieÅ¡kovės kaltės yra nemokamos.

Teigia, jog ieÅ¡kovė apeliantui negrÄ Å¾ina sumokėtų už jÄ kreditoriams pinigų ir iÅ¡laikymo. 6.4. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad visus realius vaiko poreikius užtikrina 350 Eur suma per mėnesį, o nepagrįstomis pripažintos tik ortodonto iÅ¡laidos. Mano, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikiamo krepÅ¡elio yra matyti, kad iÅ¡laidos yra priskiriamos prie pageidaujamų, o ne prie bÅ«tinųjų, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas yra nepagrįstas. Taip pat nesutiko ir su interneto, maisto, paruoÅ¡imo mokyklai, higienos reikmenų, telefono ir kelionių iÅ¡laidomis.

Teigė, jog ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovė iki Å¡iol skyrė 480 Eur vaikui, nors pati gaudavo tik 359 Eur pajamų. Mano, jog Å¡ie reikalavimai yra susiję su ieÅ¡kovės noru pasipelnyti apelianto sÄ skaita, nes ieÅ¡kovė tokių iÅ¡laidų vaikui neskyrė ir bando apgauti teismÄ . 6.5. Nurodė, kad 2014 m. vasario 6 d. pakvitavimas yra du kartus pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovės, patvirtinant pinigų gavimÄ pagal šį dokumentÄ . Teigė, jog ieÅ¡kovė pripažino pati pasiraÅ¡iusi šį dokumentÄ , kurio turinys yra aiÅ¡kus ir suprantamas, patvirtinantis 50 000 litų gavimÄ .

Teigė, jog ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad negavo Å¡ios pinigų sumos, nesikreipė į policijÄ ar teismÄ dėl Å¡io dokumento pripažinimo negaliojančiu. 6.6. Nurodė, kad iÅ¡ sprendimo lieka neaiÅ¡ku, kaip teismas pasielgė su iki Å¡iol sumokėta vienkartine iÅ¡laikymo suma, nes nenurodė, ar įskaito Å¡iÄ sumÄ Ä¯ priteisiamÄ 90 eurų sumÄ ar ne. 6.7. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo turėtas atstovavimo iÅ¡laidas, nors sprendime pažymėjo, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, tačiau, atsižvelgdamas į ginčo pobÅ«dį, pagrįstomis ir bÅ«tinomis teismas pripažino 500 Eur. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvavo Å¡io iÅ¡laidų sumažinimo, nenurodė, kurios iÅ¡laidos iÅ¡ detalizacijos yra nepagrįstos ir sumažinamos, savo iniciatyva ir remdamasis tik subjektyvia nuomone to daryti teismas negali.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. IeÅ¡kovė nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog ieÅ¡kovė buvo gavusi 50 000 Lt vaiko iÅ¡laikymui. Teigė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2014 m. vasario 6 d. pakvitavimo tekstÄ rengė ir jį pateikė pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovei atsakovas. Nurodė, jog teisme buvo nustatytos faktinės aplinkybės, keliančios abejonių, jog Å¡alių susitarimas, nurodytas 2014 m. vasario 6 d. pakvitavime, atitiko tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ .

Teigė, jog iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-416-747/2014 matyti, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pasirašyta abiejų tuo metu dar sutuoktinių, teismui buvo pateikta kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo 2014 m. vasario 5 d. 8.2. Nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas buvo finansiškai pajėgus sumokėti 2014 m. vasario 6 d. pakvitavime nurodytas lėšas (50 000 Lt), atsakovas nepateikė, tokių aplinkybių neįrodinėjo, todėl, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas teisingai nustatė, kad ieškovė pakvitavime nurodytos pinigų sumos negavo. 8.3.

Nesutiko su atsakovo pateiktu vaiko poreikių apskaičiavimu. Nurodė, kad, be atsakovo nurodomų poreikių, vaikui reikia iÅ¡leisti pinigų ir rÅ«bams, ir ryÅ¡io paslaugoms, ir sveikatai, ir kelionės iÅ¡laidoms, ir asociacijai „(duomenys neskelbtini)“. Teigė, jog, pagal pateiktus dokumentus, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti vaikui, yra 35 Eur, o ne 20 Eur, uniforma perkama dvejiems metams ir kainuoja 70 Eur, taip pat perkama sportinė apranga, sportiniai bateliai, pratybos, sÄ siuviniai, todėl mano, kad atsakovo nurodomų 100 Eur metams pasiruoÅ¡ti mokyklai tikrai nepakanka.

Mano, kad ieÅ¡kovė pagrindė dukros poreikių dydžio bÅ«tinumÄ Ä¯ bylÄ pateiktais įrodymais ir paaiÅ¡kinimais, todėl teismas teisingai nustatė, kad dukros poreikius užtikrina 350 Eur suma per mėnesį. 8.4. IeÅ¡kovės vertinimu, teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės gaunamÄ valstybės paramÄ dukros poreikiams (30 Eur per mėnesį), Å¡alių susitarimu nutraukiant santuokÄ numatytÄ vienkartinę iÅ¡mokÄ dukros iÅ¡laikymui, atsakovo ribotÄ galimybę uždirbti didesnes pajamas, priėmė teisingÄ sprendimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo dukros iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 90 Eur kas mėnesį.

Taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismo nuostata dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra pagrįsta, todėl teismo sprendimas nekeistinas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas, Å¡alių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pakeista nepilnamečiam vaikui teiktino iÅ¡laikymo forma ir dydis, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o pridėti prie bylos 2017 m. gegužės 9 d. atsakovo darbo sutartį Nr. 99, kurioje yra nurodyta, jog darbo sutartis nutraukta 2018 m. spalio 26 d. Teisėjų kolegija nustatė, jog skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2018 m. spalio 11 d., t. y. prieÅ¡ darbo sutarties nutraukimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovas minėtÄ Ä¯rodymÄ pirmosios instancijos teisme pateikti neturėjo galimybės. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas prie bylos pridėti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktÄ darbo sutarties kopijÄ .

14. Be to, apeliacinis teismas pažymi, kad, siekdamas patikslinti duomenis apie atsakovo darbovietę ir gaunamas iÅ¡mokas, iÅ¡ „Sodros“ duomenų bazės iÅ¡reikalavo iÅ¡raÅ¡Ä apie apelianto darbovietę ir mokamas iÅ¡mokamas. IÅ¡ Å¡io iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad apeliantas nedirba, nuo 2019 m. sausio 1 d. gauna 125,89 Eur iÅ¡mokÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas prie bylos pridėti ir šį iÅ¡raÅ¡Ä . Dėl apeliacinio skundo argumentų 15. Tėvai turi pareigÄ vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokios yra reikalingos jo visapusiÅ¡kam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Ä®statymai nenustato jokio iÅ¡laikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

16. IÅ¡laikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

17. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias nuostatas, kadangi ieÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės siekia pasipelnyti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė vaikui iÅ¡laikyti iÅ¡ apelianto yra gavusi 50 000 Lt sumÄ ir šį faktÄ ji yra patvirtinusi savo paraÅ¡ais, todėl mano, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo bylos Å¡alis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Pagal teismų praktikÄ , teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ , kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto pateiktas įrodymas – 2014 m. vasario 6 d. pakvitavimas – neatspindėjo tikrosios Å¡alių valios. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog pakvitavime nurodytos pinigų sumos negavo, o aptariamÄ dokumentÄ pasirašė, siekdama paspartinti skyrybų procesÄ . Nurodė, kad ji pasirašė 2014 m. vasario 6 d. susitarimÄ kaip patvirtinimÄ , jog Å¡io susitarimo turinys jai priimtinas. Pažymėtina, jog teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės dėstomas aplinkybes, jog analizuojamas 2014 m. vasario 6 d. pakvitavimas neatspindi Å¡alių valios, patvirtina kitos bylos aplinkybės, t. y. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pasiraÅ¡yta ir teismui pateikta 2014 m. vasario 5 d.

Å ia sutartimi Å¡alys susitarė, kad dukros iÅ¡laikymui bus skiriama 18 951 Lt vienkartinė iÅ¡moka (t. y. po 130 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės). Atsakovo pateiktas pakvitavimas datuotas 2014 m. vasario 6 d., t. y. suraÅ¡ytas kitÄ dienÄ po teismui pateiktos sutarties pasiraÅ¡ymo. Teismui pateikta 2014 m. vasario 5 d. taikos sutartis Plungės rajono apylinkės teismo buvo patvirtinta 2014 m. kovo 10 d. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog, esant sudarytai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Å¡alims nebebuvo jokios bÅ«tinybės papildomai spręsti dukros iÅ¡laikymo klausimÄ , kaip tai nurodoma 2014 m. vasario 6 d. dokumente, ir jeigu Å¡alys po 2014 m. vasario 5 d. bÅ«tų susitarusios kitaip, nei numatė teismui pateiktoje sutartyje, tokia sutartis neabejotinai bÅ«tų buvusi pakeista ir pateikta tvirtinti teismui, tačiau tokie pakeitimai nebuvo padaryti, nors susitarimu iÅ¡laikymo dydis didinamas daugiau nei 2,5 karto.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad šalių finansinė padėtis nebuvo labai gera, todėl tokios didelės šalims sumos išmokėjimas neabejotinai būtų buvęs aptartas teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nuomone, jog vien tai, kad pakvitavimas yra du kartus pasiraÅ¡ytas, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į policijÄ ar teismÄ dėl Å¡io dokumento pripažinimo negaliojančiu, įrodo pinigų ieÅ¡kovei perdavimÄ . Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.).

Ä®vertinusi proceso Å¡alių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina ieÅ¡kovės iÅ¡sakyta pozicija, kad šį dokumentÄ ji pasirašė, siekdama paspartinti skyrybų procesÄ , o prieraÅ¡Ä â€žsutinku“ parašė kaip patvirtinimÄ , jog Å¡io susitarimo turinys jai priimtinas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas labai plačiai ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo atsakovo pateiktÄ 2014 m. vasario 6 d. pakvitavimÄ , todėl teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis jų papildomai nekartoja.

19. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad apelianto turtinė padėtis, palyginti su ieškovės, yra daug blogesnė, kadangi jo pajamas sudaro tik 116 Eur netekto darbingumo pensija. Teigia, jog jis darbo neteko 2018 m. spalio 26 d., jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, tačiau šie duomenys yra svarbūs ir turėtų būti įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nurodomais argumentais, kad jo turtinė padėtis yra prastesnė nei ieškovės, todėl iš jo priteistina išlaikymo suma turėtų būti sumažinta.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad apeliantas nuo 2017 m. gegužės 9 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanizatoriumi, vidutinis jo atlyginimas per mėnesį sudarė 318,18 Eur. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2017 m. gegužės 9 d. darbo sutartis su pakeitimais, kurioje nurodyta, jog minėta darbo sutartis nutraukiama nuo 2018 m. spalio 26 d. IÅ¡ į bylÄ pateiktos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos, serija DL-1, Nr. 2137 matyti, kad apeliantui nustatytas 50 procentų netektas darbingumas.

Taip pat iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. birželio 18 d. pažymos apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas Nr. KA_PZ1-1993 matyti, jog atsakovui priskaičiuota ir iÅ¡mokėta nedarbingumo iÅ¡moka sudaro 116,97 Eur. IÅ¡ 2019 m. gegužės 9 d. iÅ¡raÅ¡o apie apelianto darbovietę ir mokamas iÅ¡mokas nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. apeliantas gauna 125,89 Eur iÅ¡mokÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus įrodymus konstatuoja, jog tai, kad apeliantas po skundžiamo teismo sprendimo neteko darbo ir jo pajamas iÅ¡ viso sudaro 116,97 Eur per mėnesį, dar nereiÅ¡kia, jog jis negali teikti iÅ¡laikymo savo nepilnametei dukrai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su argumentais, jog tai, kad apeliantui yra nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, apsunkina galimybę dirbti iÅ¡ užsidirbti, tačiau kartu pažymėtina, jog apeliantas nėra visiÅ¡kai praradęs darbingumo, todėl jis gali susirasti darbÄ , dirbti, užsidirbti ir prisidėti prie savo nepilnametės dukros iÅ¡laikymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog iÅ¡ Darbingumo lygio pažymos matyti, jog prarasto darbingumo lygis apeliantui nustatytas nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d., tačiau apeliantas iÅ¡ darbo atleistas tik 2018 m. spalio 26 d.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nors apeliantui ir buvo nustatytas netektas darbingumas, tačiau jis buvo pajėgus dirbti. Duomenų apie pablogėjusiÄ atsakovo sveikatÄ po 2017 m. rugpjūčio 5 d., kai atsakovui buvo nustatytas prarasto darbingumo lygis, byloje nėra. Dar daugiau, iÅ¡ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. IÅ¡vados dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. DPS-1235 matyti, jog apeliantui nerekomenduojama dirbti darbo, susijusio su krovinių kėlimu rankomis, vibraciniu poveikiu ar priverstiniu liemens palenkimu.

Tai reiškia, jog apeliantui yra nurodyti konkretūs veiksmai, kurių jam atlikti nerekomenduojama, tačiau tai nereiškia, jog jis negali dirbti kitokio pobūdžio darbo, todėl darytina išvada, kad apelianto finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir esminės įtakos jo galimybėms prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo neturi.

20. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vaiko poreikius užtikrina 350 Eur suma per mėnesį, o nepagrįstomis pripažintos tik ortodonto iÅ¡laidos. Mano, jog ieÅ¡kovės pateiktame iÅ¡laidų sÄ raÅ¡e nurodytos pageidaujamos, o ne bÅ«tinosios iÅ¡laidos, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rÅ«bai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau iÅ¡laidos Å¡iems poreikiams patenkinti turi bÅ«ti protingo ir realaus dydžio.

Nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikyti skirtos lėšos turi bÅ«ti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis Å¡ias lėšas teikti. Nagrinėjamu atveju į bylÄ yra pateikta ieÅ¡kovės parengta iÅ¡laidų detalizacija, pagal kuriÄ iÅ¡ viso vaiko poreikiams reikalinga 381 Eur suma: paruoÅ¡imas mokyklai – 17 Eur; uniforma – 3 Eur; pietÅ«s mokykloje – 44 Eur; maistas – 170 Eur; ryÅ¡io paslaugos – 10 Eur; sveikata – 6 Eur; odontologas – 7 Eur; rÅ«bai – 40 Eur; higienos prekės – 15 Eur; komunalinių mokesčių dalis – 35 Eur; prekės dukros poreikiams – 10 Eur; laisvalaikis – 10 Eur; draudimas – 1,25 Eur; kelionės iÅ¡laidos – 7 Eur; bilietai į kino teatrÄ , ekskursijas – 6 Eur.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ortodontinis gydymas nėra nuolatinio pobÅ«džio (kasdienis poreikis), todėl negali bÅ«ti iÅ¡laikymo sudedamoji dalis, todėl Å¡i ieÅ¡kovės nurodoma iÅ¡laidų dalis į bendrÄ sumÄ neskaičiuotina. Nors į bylÄ yra pateikti tik įrodymai, susiję su draudimo iÅ¡laidomis, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Å¡alies ekonominę situacijÄ , į nepilnametės dukros amžių (11 metų), konstatuoja, jog ieÅ¡kovės nurodoma reikalinga iÅ¡laikymo suma yra reali bei atitinkanti kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), todėl ieÅ¡kovės nurodoma suma nelaikytina pernelyg didele.

21. Apeliantas nurodė, jog iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo nėra aiÅ¡ku, ar pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 90 Eur sumÄ , įskaitė jo iki Å¡iol mokamÄ iÅ¡laikymÄ . Mano, jog toks teismo sprendimas gali apsunkinti jo vykdymÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl iÅ¡laikymo dydžio padidinimo nurodė: „Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės gaunamÄ valstybės paramÄ dukros poreikiams (30 Eur per mėnesį), Å¡alių susitarimu nutraukiant santuokÄ numatytÄ vienkartinę iÅ¡mokÄ dukros iÅ¡laikymui, atsakovo ribotÄ galimybę uždirbti didesnes pajamas, ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo dukros iÅ¡laikymui priteistina periodinėmis iÅ¡mokomis po 90 Eur kas mėnesį“, t. y. atsakovas nuo 2018 m. birželio 12 d. dukters iÅ¡laikymui kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis turi mokėti po 90 Eur.

Å ios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 90 Eur mėnesinę iÅ¡mokÄ , įvertino visas aplinkybes, įskaitant ir apelianto sumokėtÄ vienkartinę iÅ¡mokÄ dukros iÅ¡laikymui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atsakovui 22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 52 proc. Apeliantas Å¡io dydžio neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

23. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo turėtas atstovavimo išlaidas. Šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti iš dalies. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas atstovavimo sutartį su advokatu M. G. sudarė 2018 m. birželio 18 d. Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 800 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisio nurodyta, jog įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui, atsiliepimo į ieškinį rengimas kainavo 600 Eur, atstovavimas teisme – 200 Eur.

24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami civilinėse bylose priteisti užmokesčio dydžiai (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija).

25. Atsakovo atstovas 2018 m. birželio 27 d. parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad maksimali priteistina suma už atsiliepimÄ yra 2 212 Eur (2,5 x 884,80 (2017 m. IV ketvirtis). Apeliantas praÅ¡o priteisti už atsiliepimo parengimÄ tik 600 Eur, t. y. 27,12 proc. anksčiau nurodytos maksimalios sumos. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino apelianto turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ .

26. Atsakovo atstovas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, kurie vyko 2018 m. liepos 9 d. nuo 9.36 val. iki 9.44 val. bei 2018 m. rugsėjo 24 d. nuo 14.01 val. iki 16.10 val. (bendras atstovavimo laikas 2 val. suapvalinus nustatyta tvarka). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.19, 9 punktus, darytina iÅ¡vada, jog maksimali priteistina suma už atstovavimÄ teismo posėdžiuose sudaro 179,04 Eur, kuri apskaičiuojama taip: 2 val. x 0,1 x 895,20 Eur (2018 m. I ketvirtis). Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas sumažinti apelianto turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimÄ teisme iki 179,04 Eur.

27. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo keistina, padidinant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nuo 245 Eur iki 373,94 Eur, kuri apskaičiuojama taip: (600 + 179,04) x 48 proc. (atmesta ieÅ¡kinio dalis) (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis). Dėl procesinės baigties 28. Ä®vertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės materialinio reikalavimo – pakeisti teismo sprendimu nustatyto iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai formÄ ir dydį, tačiau suraÅ¡ydamas skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį netinkamai jÄ suformulavo, nurodydamas:

„Priteisti iÅ¡ E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros D. N., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 90 Eur kas mėnesį, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , nuo 2018 m. birželio 12 d. iki dukros pilnametystės.“ Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, aiÅ¡kinant įstatymo normas, susijusias su nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo priteisimu, teismo procesinis sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Å alių nepilnametės dukros D. N. iÅ¡laikymo klausimas buvo iÅ¡spręstas Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimu patvirtinus ginčo Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ teisinių pasekmių sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas, iÅ¡sprendęs ginÄÄ dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo ir iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, sprendimo rezoliucinėje dalyje turėjo nurodyti, jog keistina Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-416-747/2014 nepilnametei dukrai D.

N. iÅ¡ E. N. priteisto iÅ¡laikymo forma ir dydis, papildomai priteisiant iÅ¡ atsakovo E. N. nepilnametei dukrai D. N. iÅ¡laikymÄ po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2018 m. birželio 12 d. iki dukters pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas patikslinti Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 30. Apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 46,38 proc., nes apelianto reikalavimas dėl materialinio reikalavimo atmestas (0 proc.), o reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 92,76 proc. (128,94 Eur (suma, kuria padidinta priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma) x 100 : 139 Eur (suma, kuria apeliantas prašė padidinti priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ ), vadinasi, (0 + 92,76) : 2.

31. RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo Å¡ias iÅ¡laidas: 24,60 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimÄ . IeÅ¡kovė turėjo 400 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

32. Žyminis mokestis sumokėtas už materialinį reikalavimÄ . Apeliacinio skundo dalį dėl materialinio reikalavimo atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ nepriteistinas.

33. Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui turėtų bÅ«ti priteistas 185,52 Eur (400 Eur x 46,38 proc.) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimas, o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti priteistas 214,48 Eur (400 Eur x 53,62 proc.) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus Å¡alių mokėtinų sumų tarpusavio įskaitymÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas 28,96 Eur (214,48 Eur – 185,52 Eur) turėtų iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. spalio 11 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl iÅ¡laikymo formos ir dydžio pakeitimo taip: pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-416-747/2014 nepilnametei dukrai D. N. iÅ¡ E. N. priteisto iÅ¡laikymo formÄ ir dydį, papildomai priteisiant iÅ¡ atsakovo E. N. nepilnametei dukrai D.

N. iÅ¡laikymÄ po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2018 m. birželio 12 d. iki dukters pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Padidinti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M. atsakovui E. N. priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nuo 245 Eur iki 373,94 Eur. Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas. Priteisti iÅ¡ atsakovo E. N. ieÅ¡kovei V. M. 28,96 Eur turėtų iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ .

Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė