a1f9a89b-d2b4-4133-b2b8-e9c3ef05780b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2341-595/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36347-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5; 116.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 21 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant L. B., dalyvaujant ieškovui V. F.,trečio asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, atstovei advokatei B. V.,atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui K.

V.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. F. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, dėl neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovo pusėj, Lietuvos advokatÅ«rai, n u s t a t ė:              ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos jo naudai 50000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2012-04-10 su piliečiu G. J. sudarė susitarimÄ dėl jo gynybos Biržų rajono apylinkės teisme. 2013-10-03 Biržų rajono apylinkės teismas paskelbė apkaltinamÄ jį nuosprendį G. J., nuosprendžio paskelbime nei jis, nei ginamasis nedalyvavo. Nuosprendžio paskelbimo dienÄ Panevėžio apskrities VPK atliekamame ikiteisminiame tyrime G. J. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. IeÅ¡kovas 2013-10-16 apie 14 val. atvyko į Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinę, susitikti su ginamuoju, siekdamas iÅ¡siaaiÅ¡kinti jo pozicijÄ dėl apeliacijos.

AreÅ¡tinės pareigÅ«nams pateikė susitarimÄ dėl G. J. gynybos, advokato orderį bei advokato pažymėjimÄ , t.y. visus dokumentus, kurie pagal nustatytÄ tvarkÄ turi bÅ«ti pateikiami gynėjui siekiančiam susitikti su ginamuoju. AreÅ¡tinės pareigÅ«nas paklausė ar byloje, kuriÄ tiria E. K. yra jo orderis. PaaiÅ¡kino, kad jo orderio nėra ir negali bÅ«ti, nes tame ikiteisminiame tyrime neturi susitarimo ginti G. J.. PareigÅ«nui paaiÅ¡kino savo susitikimo su ginamuoju priežastis. Jam buvo pareikÅ¡ta, kad turi kreiptis pas Panevėžio apskrities VPK ONTB 1-jo skyriaus virÅ¡ininkÄ R.

L. ir su juo derinti susitikimo su ginamuoju klausimÄ . AreÅ¡tinės pareigÅ«nas jam pareiÅ¡kė, jog be suderinimo su R. L. nebus leista susitikti ir pasimatyti su ginamuoju, todėl jis pas minėtÄ pareigÅ«nÄ nuėjo. Tokiu areÅ¡tinės pareigÅ«no žodiniu sprendimu jam iÅ¡ esmės buvo užkirstas kelias vykdyti profesinę veiklÄ ir pažeistos profesinės veiklos garantijos. R. L. kreipėsi patarimo pas aukÅ¡tesnį pareigÅ«nÄ , kurio pavardė, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, yra R. S.. Pastarasis pareiÅ¡kė, kad neleis jam susitikti su G.

J., nes Panevėžio apskrities VPK ikiteisminiame tyrime yra byla, kurioje jis gina tėvÄ ir sÅ«nų J, tarp jų parodymų ir G. J. parodymų tame pačiame tyrime yra prieÅ¡taravimų, todėl jų gynybos interesai yra skirtingi. PareiÅ¡kė, kad pareigÅ«nas tikriausiai yra nesusipažinęs su bylos medžiaga, nes jokių prieÅ¡taravimų iÅ¡ principo negali bÅ«ti dėl to, kad vienas ( V. J.) parodymų nedavė, o kitas (G. J.) kaltės nepripažįsta, o jis eina pas ginamÄ jį G. J. visiÅ¡kai kitos bylos rėmuose.

Nurodė, kad visus jo veiksmus, ribojančius jo teises, apskųs ir išėjo atgal į areÅ¡tinę. Ten pareikalavo sudaryti sÄ lygas susitikti su ginamuoju. Pasirodė areÅ¡tinės virÅ¡ininkas, kuris pareiÅ¡kė, kad leis susitikti, susitikimÄ kontroliuojant operatyviniam darbuotojui. Neturėjo pasirinkimo, nes apskundimui apeliacine tvarka buvo likę mažai laiko, kliento interesus laikė prioritetiniais, todėl su keliama sÄ lyga sutiko. Ä® areÅ¡tinę atvyko pareigÅ«nas R. L. ir jie kartu buvo palydėti į areÅ¡tinės patalpÄ , skirtÄ procesiniams veiksmams atlikti.

Tad susitikimas su ginamuoju G. J. Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinėje įvyko jį kontroliuojant Panevėžio apskrities VPK I -jo skyriaus virÅ¡ininkui R. L.. Kas priėmė sprendimÄ Ä¯pareigoti jį kontroliuoti gynėjo ir jo ginamojo susitikimÄ paaiÅ¡kėjo tik po keliolikos dienų nagrinėjant skundÄ Panevėžio miesto apylinkės teisme, kai tyrėja E. K.. Po jo pasimatymo su ginamuoju Panevėžio apskrities VPK virÅ¡ininkui buvo adresuoti iÅ¡vardintų policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai su informacija apie tariamai jo naudotas neteisėtas gynybos priemones.

Å ie tarnybiniai praneÅ¡imai nežinomu keliu pateko pas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros ONKTS prokurorÄ E. B., kuris ilgai nelaukdamas priėmė nutarimÄ nuÅ¡alinti jį nuo G. J., V. J. ir G. J. gynybos ikiteisminio tyrimo byloje. 2014-01-22 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalin prokurorÄ D. V. praÅ¡ydamas iÅ¡tirti aukščiau nurodytų policijos pareigÅ«nų padarytų įstatymo pažeidimų aplinkybes, o taip pat Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorų E. B. ir A.N pareigų, susijusių su minėtais įstatymų pažeidimais, netinkamÄ atlikimÄ bei neteisėtųprocesinių nutarimų priėmimÄ . 2014-01-30 raÅ¡tu jo pareiÅ¡kimas buvo persiųstastirti institucijai, kurios pareigÅ«nų neveikimÄ ar netinkamÄ veikimÄ skundė - Panevėžioapygardos prokuratÅ«rai.

Pastarosios prokuratÅ«ros ONKTS vyriausias prokuroras M. R., 2014-02-05 priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . NutarimÄ prokuroras M. R. motyvavo tuo, kad nenustatyta, jog Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nai E. K., areÅ¡tinės virÅ¡ininkas L. M., pareigÅ«nai R. S. ir R. L. bÅ«tų pažeidę pareiÅ¡kėjo (t.y. advokato V. F.) teises. Å is nutarimas Baudžiamojo proceso Kodekso nustatyta tvarka buvo apskųstas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2014-02-19 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas K.

V. priėmė nutartį atmesti skundÄ ir nurodė, kad baudžiamasis procesas pareigÅ«no R. L. atveju negalimas, o pareiÅ¡kėjo teiginys, kad prokurorai E. B.. P. N. ir M. R. taip pat įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , neparemtas jokiais įrodymais, todėl atmestinas kaip neatitinkantis faktinių aplinkybių. Pastaroji teisėjo K. V. nutartis įstatymo nustatyta tvarka buvo apskųsta Panevėžio apygardos teismui, kuris 2014-03-21 nutartimi skundÄ atmetė. Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas pastarÄ ja nutartimi konstatavo policijos pareigÅ«nų padarytÄ Ä¯statymo pažeidimÄ ir nutartyje pareiÅ¡kė:"Todėl nėra abejonės, kad G.

J. ir jo gynėjo susitikime dalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigūnui, buvo ribojamas advokato ir G. J. pasimatymo konfidencialumas. BPK 48 str. 1 d. 3 p. numato, jog gynėjas turi teisę matytis su sulaikytu arba suimtu asmeniu be pašaliečių". Visas procesas dėl advokato profesinės veiklos garantijų pažeidimo buvo pabaigtas tokia Panevėžio apygardos teismo išvada: "Tačiau vien susitikimo konfidencialumo pažeidimas nustatytomis aplinkybėmis nesudaro pagrindo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus susidariusioje situacijoje vertinti kaip turinčius nusikalstamo piktnaudžiavimo tarnyba veikos požymių".

Mano, kad ši iÅ¡vada yra nepamatuota, tačiau Å¡io ieÅ¡kinio dalykas nėra susijęs su teismo sprendimo kritika ar ginčijimu. Apie Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorų padarytÄ advokato profesinės veiklos garantijų pažeidimÄ teismas specialia nutartimi neinformavo nei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, nei Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro. Todėl tiek policijos pareigÅ«nai, tiek jų padarytus pažeidimus toleravę ir netinkamai veikę apygardos prokuratÅ«ros prokurorai iÅ¡vengė adekvačios atsakomybės. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro D.

V. neteisėtas veikimas (neveikimas) pasireiÅ¡kė tuo, kad jis nepagrįstai perdavė jo pareiÅ¡kimÄ tirti tai institucijai, kurios pareigÅ«nai pažeidė įstatymÄ . LR prokuratÅ«ros įstatymo 12 str. 3 dalyje imperatyvia tvarka yra reglamentuota, kad pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras. Ä® tokį teisinį reglamentavimÄ atkreipė dėmesį 2014-02-14 raÅ¡tu. Ä® kurį po savaitės laiko gavo ne paties generalinio prokuroro, tačiau jo pavaldinės - ONKT departamento prokurorės D.

G. raÅ¡tÄ , kuriame buvo bandoma teigti, kad pasielgta visiÅ¡kai pagrįstai, nes vadovautasi LR Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. 1-110 patvirtintomis rekomendacijomis dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos. Tačiau Å¡iose rekomendacijose nustatyta tvarka dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo aiÅ¡kiai neatitinka įstatymo nuostatų bei jo dvasios, nes sudaro prielaidas Å¡aliÅ¡kumui ir neobjektvvumui. BÅ«tent taip ir įvyko, nes Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros skyriaus vyriausias prokuroras M.

R. net nesigilino į jo pareiÅ¡kime nurodytus faktus, teisės normas bei įvykio aplinkybes. Jei jis bÅ«tų įsigilinęs į LR AdvokatÅ«ros įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir patikrinęs iÅ¡ kur jam pavaldus prokuroras E. B. gavo duomenis apie tariamai neteisėtus gynėjo veiksmus, jis bÅ«tų pamatęs aiÅ¡kų imperatyvių normų pažeidimÄ . Mano, kad tai buvo apgalvotas ir tyčinis neteisėtų veiksmų dangstymas. Lietuvos generalinis prokuroras apie tokį pavaldžių Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorų aplaidumÄ net nesužinojo, nes savo įsakymu patvirtino tokiÄ tvarkÄ , jog tokia informacija bei procesiniai nutarimai jo ir nepasiektų.

Tai reiÅ¡kia, kad buvo nustatytas netinkamas pavaldžių prokurorų profesinės veiklos kontrolės mechanizmas, sudarantis prielaidas suinteresuotiems prokurorams užmaskuoti ar paslėpti savo neteisėtų veikų pėdsakus. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros ONKTS vyriausiojo prokuroro M. R. netinkamas veikimas (neveikimas) pasireiÅ¡kė tuo, kad gavęs advokato pareiÅ¡kimÄ dėl neteisėtų policijos pareigÅ«nų ir apygardos prokuratÅ«ros prokurorų veiksmų, jis ėmėsi tirti ne skundžiamų pareigÅ«nų veiksmus, tačiau paties gynėjo veiksmus.

Tai labai aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ jo 2014-02-05 priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ turinio ir dėstymo. Pasirinkus tokiÄ tyrimo kryptį, tikslÄ ir metodÄ neliko jokios galimybės tirti policijos pareigÅ«nų ir pavaldžių prokurorų veiksmų. AukÅ¡tesniojo prokuroro pasirinkta neteisėtų veiksmų tyrimo metodika laikytina turinti korupcinį pobÅ«dį, nes buvo siekiama ne iÅ¡tirti pareiÅ¡kime nurodytų valstybės tarnautojų neteisėtus veiksmus, tačiau užmaskuoti Å¡ių neteisėtų veiksmų esmę ir sukeltas neigiamas pasekmes. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro E. B. netinkamas veikimas (neveikimas) pasireÅ¡kė tuo, kad jis neužkirto kelio įstatymo pažeidimams ir pats pažeidė juos priimdamas neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus.

Pažymi, kad Å¡is prokuroras neaiÅ¡kiu bÅ«du gavo Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nų R. L., ir L. M. tarnybinius praneÅ¡imus, adresuotus jų tiesioginiam virÅ¡ininkui - R. B.. Å ie tarnybiniai praneÅ¡imai niekur neregistruoti - nei Panevėžio apskrities VPK, nei Panevėžio apygardos prokuratÅ«roje. Tyrėjos E. K. tarnybinis praneÅ¡imas adresuotas prokurorui A. N., tačiau jis taip pat niekur neregistruotas. Tai leidžia teigti, kad prokurorai E. B. ir A. N. neteisėtais bÅ«dais gavo duomenis, kuriuos nusprendė panaudoti ikiteisminiame tyrime kaip įrodymus. 2013-10-25 prokuroras E. B. priima nutarimÄ nuÅ¡alinti V.

F. nuo įtariamųjų G. J.. V. J. ir G. J. gynybos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00332-12. Å iame nutarime prokuroras nurodo, kad gynėjo ir jo kliento pasimatymo metu dalyvavo Panevėžio apskrities VPK ONTB I skyriaus virÅ¡ininkas R. L., kuris pranešė apie susitikimo eigÄ bei jo turinį. IÅ¡ Å¡io praneÅ¡imo prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad gynėjas naudojo neteisėtas gynybos priemones, nors tų priemonių visiÅ¡kai neįvardija. Tai reiÅ¡kia, kad iki nutarimo priėmimo dienos prokuroras E. B. surinko pakankamai duomenų apie Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nų R.

L., E. K. ir L. M. padarytus AdvokarÅ«ros įstatymo 45 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Matydamas įstatymo pažeidimÄ , prokuroras privalo elgtis pagal LR ProkuratÅ«ros įstatymo nuostatas ir imtisis priemonių paÅ¡alinti padarytÄ Å¾mogaus teisių pažeidimÄ ir, esant pagrindui, patraukti kaltus asmenis atsakomybėn. Prokuroras E. B. nusprendžia pats pažeisti AdvokatÅ«ros įstatymo 45 str. 2 dalį, imperatyviai draudžiančiÄ gynėjo ir kliento susitikimo metu gautus duomenis naudoti kaip įrodymus, bei LR AdvokatÅ«ros Ä®statymo 46 str. 5 dalies normas, draudžiančias vieÅ¡ai ar slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir jÄ naudoti kaip įrodymÄ .

Savo nutarime dėl gynėjo nuÅ¡alinimo, kaip tikrai nustatytus faktus, jis apraÅ¡o gynėjo ir jo kliento susitikimo eigÄ , pokalbių turinį ir daro iÅ¡vadÄ , kad gynėjo patarimai ar teisinė konsultacija yra ne kas kita, kaip neteisėtos gynybos priemonės. Tai reiÅ¡kia, kad prokuroras, turėdamas policijos pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus, nepatikrinęs juose nustatytų faktų tikrumo, matydamas, jog juose nurodyti duomenys yra gauti pažeidžiant įstatymÄ , panaudojo Å¡iuos duomenis procesinio sprendimo priėmimui.

Taip buvo pažeistos net dvi advokato profesinės veiklos garantijos, kurios turi imperatyvų pobūdį, nes įstatymo leidėjo yra suformuoti kaip draudimai. Panevėžio apygardos prokuratūros   ONKTS prokuroras A. N., kuriam buvo adresuotas tyrėjos E. K. tarnybinis pranešimas, taip pat nesidomi šio dokumento kilme ir jame fiksuotų duomenų atsiradimo aplinkybėmis. Tokiu būdu jis nesilaiko BPK 45 straipsyje reglamentuotos pareigos užtikrinti proceso dalyvių teises ir suteikti galimybę jomis pasinaudoti.

Prokuroras nematė reikalo reaguoti į faktÄ , kad tyrėja E. K. iÅ¡ esmės atliko neteisėtus veiksmus, nes įtakojo areÅ¡tinės pareigÅ«nų veiksmus bei priiminėjo baudžiamojo proceso reikalavimų neatitinkančius procesinius sprendimus teisiniuose santykiuose, kurių proceso dalyvė ji nebuvo. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka jam apskundus ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytÄ prokuroro E. B. nutarimÄ dėl gynėjo nuÅ¡alinimo, prokuroras A. N. atvyksta į teismo posėdį ir jame dalyvauja vietoje prokuroro E. B..

Procese jis turi pareigÄ , nurodytÄ LR prokuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnyje (padėti teismui įgyvendinti teisingumÄ ) ir pareigas, iÅ¡vardintas to paties įstatymo 20 straipsnyje (ginti piliečių teises ir laisves, neÅ¡aliÅ¡kai atlikti savo funkcijas, ginti vieÅ¡Ä interesÄ ). Tačiau teismo posėdžio metu jis iÅ¡ esmės nusiÅ¡alina nuo Å¡ių pareigų vykdymo, nes sutinka, kad ikiteisminio tyrimo teisėja analizuotų ne prokuroro E. B. nutarimo teisėtumÄ , tačiau advokato tariamai neteisėtas gynybos priemones.

Tokio procesinio elgesio rezultatas - atmestas gynėjo skundas ir inicijuotas jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Å is ikiteisminis tyrimas gynėjo ( t.y. Å¡ios bylos ieÅ¡kovo) atžvilgiu buvo atliekamas net septynis mėnesius. Po ilgo ikiteisminio tyrimo buvo nuspręsta, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių ir byla nutraukta. Lietuvos Advokatų taryba, iÅ¡analizavusi visÄ medžiagÄ , susijusiÄ su jo profesinės veiklos garantijų pažeidimu, nusprendė, kad jis tinkamai vykdė LR AdvokatÅ«ros nuostatas ir atsisakė iÅ¡kelti drausminę bylÄ .

NeigiamÄ poveikį savo psichinei sveikatai dėl nepagristo pažeminimo, garbės ir orumo pažeidimo ir net baudžiamojo persekiojimo kentėjo beveik deÅ¡imt mėnesių. Jei policijos pareigÅ«nai nebÅ«tų pradėję savavaldžiauti, o prokuratÅ«ros pareigÅ«nai bÅ«tų tinkamai kontroliavę jų veiksmus, gynę jo teises ir vieÅ¡Ä interesÄ , nebÅ«tų sutrikdyta nei jo dvasinė ramybė, nebÅ«tų pažeisti esminiai baudžiamosios teisės principai, nebÅ«tų Å¡vaistomos valstybės lėšos nepagrįstam ikiteisminiam tyrimui.

Nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas nepaÅ¡alino iÅ¡ procesinio dokumento - Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros ONKTS prokuroro R. D. 2014-06-27 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ - duomenų, žeminančių jo profesinę garbę ir orumÄ . Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorų R. D. ir M. R. nutarimai Å¡ia prasme yra neteisėti, nes iÅ¡ jų nepaÅ¡alinti jokie duomenys, menkinantys jo profesinę garbę ir orumÄ . Jo veiksmuose nėra nei drausminio, nei administracinio teisės pažeidimo, nei nusikaltimo požymių.

Todėl visi duomenys, gauti pažeidžiant LR AdvokatÅ«ros įstatymo 45 str. ir 46 str. 5 dalies reikalavimus, o taip pat duomenys apie tariamus melavimus, nepagrįstus policininkų įtarimus, tariamai neteisėtas gynybos priemones ir kitos insinuacijos, žeminančios jo garbę ir orumÄ , iÅ¡ prokuratÅ«ros procesinių dokumentų liko nepaÅ¡alintos. Kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra galutinė ir nebeskundžiama, tai reiÅ¡kia, kad jo profesinė reputacija yra sugriauta nebepataisomai. Tai potencialiai sukels jam neigiamas pasekmes profesinėje veikloje ir socialinėje sferoje - sumažės pasitikinčių klientų skaičius, sumažės naujų klientų skaičius ir sumažės jo pajamos, gaunamos iÅ¡ profesinės veiklos.

Nieko nėra blogiau ir niekas nesukelia sunkesnių pasekmių kaip pasitikėjimo valstybe praradimas, kuris gali iÅ¡likti iki gyvenimo pabaigos. Neteisėtais policijos pareigÅ«nų veiksmais ir netinkamų prokuratÅ«ros veikimu (neveikimu) sukeltos neigiamos pasekmės jo psichinei sveikatai yra ilgalaikės. Aukščiau iÅ¡vardinti prokurorų neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė jam neturtinę žalÄ - dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , reputacijos pabloginimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Buvo nemaloniai priblokÅ¡tas tuo, kad prokurorai, kurių pareiga ginti visų piliečių, tame tarpe ir profesinę veiklÄ atliekančių advokatų, teises ir teisėtus interesus, ėmė veikti prieÅ¡ingai.

Tai sukėlė nesaugumo, netikrumo ir nusivylimo jausmus. Jie buvo pakankamai stiprÅ«s, nes neturėjo pagrindo manyti, kad tai yra atsitiktinė prokurorų klaida. Å altakraujiÅ¡ka ir ciniÅ¡ka jų elgsena teismo posėdžių metu rodė, kad jie supranta kÄ padarė ir įtakoja teisėjus iÅ¡saugoti tÄ padėtį, kuriÄ sukÅ«rė. Buvo aiÅ¡kiai matyti, kad prokurorai jaučiasi nebaudžiami, galintys su teisės aktais, o tuo labiau - su Lietuvos Respublikos piliečiais, elgtis taip, kaip jiems reikalinga ar tikslinga, o ne taip, kaip tÄ nurodo teisės aktai.

Å iuo ieÅ¡kiniu pirmiausia siekia, kad bÅ«tų pripažintas ir iÅ¡vieÅ¡intas neteisėtų veiksmų faktas. Jam to padaryti nepavyksta nei vienu teisiniu bÅ«du, t.y. nei kreipiantis su pareiÅ¡kimu į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorÄ , nei skundžiant Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorų procesinius sprendimas baudžiamojo proceso normų nustatyta tvarka. Jo skundai, pateikti baudžiamojo proceso tvarka dėl nepagrįsto nuÅ¡alinimo kaltinant neteisėtų gynybos priemonių naudojimu, buvo atmesti.

Tai reiÅ¡kia, kad nei baudžiamojo proceso tvarka, nei žinybinio patikrinimo tvarka nėra konstatuotas imperatyvių įstatymo normų pažeidimas. Vadinasi, nei policijos pareigÅ«nams, atlikusiems neteisėtus veiksmus, nei prokurorams, toleravusiems bei patiems vykdžiusiems įstatymo pažeidimus, nekilo jokia atsakomybė už Å¡ių įstatymų pažeidimÄ . IeÅ¡kinyje nurodoma, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos kiekvieno asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ minimalios garantijas, užtikrinančios teisę į teisingÄ teismÄ .

Nors Konvencijoje nėra tiesiogiai įvardinta asmens teisė su advokatu bendrauti konfidencialiai, Å¡i teisė yra suformuluota Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose. Byloje S. prieÅ¡ Å veicarijÄ (1991-11-28) Teismas nustatė, kad Å veicarija pažeidė žmogaus teises neleisdama kaltinamajam, kuriam pritaikyta kardomoji priemonė kardomasis kalinimas, tartis su savo gynėju, negirdint paÅ¡aliniams asmenims. Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, gynėjo pagalba kaltinamajam negali bÅ«ti pakankamai efektyvi, jeigu nėra sudaromos sÄ lygos konfidencialiems pasimatymams.

Byloje Brennan prieÅ¡ Jungtine Karalystę (2001-10-16) Teismas konstatavo, jog kaltinamojo teisė bendrauti su savo advokatu be paÅ¡alinių asmenų yra sudėtinė asmens teisės į teisingÄ teismÄ dalis ir kyla iÅ¡ Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies. Europos žmogaus teisių teismas 2007-03-13 sprendime Castravet prieÅ¡ MoldovÄ (peticijos Nr. 23393.05) 2013-03-27 sprendime Istratti ir kiti prieÅ¡ MoldovÄ (peticijos Nr. 8721/05; 8705/05; 8742/05) vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino, kad teisės į gynybÄ saugomos nustatant pareigÄ užtikrinti, kad visas įtariamojo arba kaltinamojo ir jo advokato bendravimas (kokia bebÅ«tų jo forma) bÅ«tų visiÅ¡kai konfidencialus ir jokios iÅ¡imtys netaikomos.

Å is teismas nurodė, kad vienas iÅ¡ pagrindinių veiksnių, lemiančių veiksmingÄ advokato atstovavimÄ kliento interesams - tai informacijos, kuria jie keičiasi, konfidencialumo principas ir konfidencialus bendravimas su advokatu Europos žmogaus teisių ir apsaugos Konvencijos yra saugomas kaip svarbi asmens teisės į gynybÄ garantija. Lietuvos Aukščiausiasis teismas dar 2006-04-04 nutartyje (c.b. Nr. 2K-281/2006) pabrėžė, kad įstatymai užtikrina absoliutų draudimÄ kontroliuoti profesines pareigas atliekančio advokato ir kliento susižinojimÄ kai pateikiama sutartis, kurioje nurodyta konkreti advokato profesinės veiklos sfera. 2013-10-22 buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/0154 (COD) dėl teises turėti advokatÄ vykstant baudžiamajam procesui ir teisės susisiekti po sulaikymo (toliau Direktyva 2011/0154 (COD)).

Å is teisės aktas paskelbtas Europos Bendrijų Oficialiajame leidinyje. Direktyvos 2011 0154 (COD) 4 straipsnyje įvardintas teisės turėti advokatÄ turinys. Vienas iÅ¡ Å¡ios teisės aspektų yra įtariamojo ar kaltinamojo galimybė susitikti su advokatu. Teisė susitikti su advokatu reiÅ¡kia, kad toks asmuo turi turėti realiÄ galimybę asmeniÅ¡kai bendrauti su savo advokatu, nedalyvaujant jokiems kitiems asmenims, pakankamÄ laikÄ . Minėtos Direktvvos 7 straipsnyje valstybės narės tiesiogiai ir besÄ lygiÅ¡kai įpareigojamos užtikrinti advokato ir įtariamojo ar kaltinamojo susitikimų konfidencialumÄ .

IeÅ¡kovo nuomone. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorai E. B. A. N. ir M. R., o taip pat Panevėžio miesto apylinkes teismo teisėjai žinojo minėtus teises aktus. Aplinkybė, kad Å¡iais įstatymais ir teismų praktika nesivadovaujama, rodo, kad valstybės tarnautojai- elgėsi nerÅ«pestingai, neatidžiai.             Atsiliepime į ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 57-60).

Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kinyje neįrodytos visos trys valstybės atsakomybės, kylančios pagal CK 6.272 straipsnio 1 d. sÄ lygos, todėl ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. Akcentuoja, kad Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros ONKTS prokuroro E. B. 2013-10-25 nutarimÄ nuÅ¡alinti advokatÄ V. F. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00332-12 paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-11-08 nutartimi. Å ios aplinkybės neginčija ir ieÅ¡kovas. Minėtame procesiniame dokumente nurodyta, kad sutinkamai su BPK 49 str. 1 d., gynėjas, naudojantis neteisėtas gynybos priemones, turi bÅ«ti nuÅ¡alintas.

Teismo nutartyje konstatuota, kad apeliacinio skundo suraÅ¡ymas kitoje baudžiamojoje byloje buvo tik pretekstas pareiÅ¡kėjui (V. F.) susitikti su G. J. ir atskleisti įtariamųjų V. J. ir G. J. pozicijÄ dėl jiems pareikÅ¡to įtarimo, tai yra susitikimui organizuoti buvo pasitelkta apgaulė, o pats savaime apgaulės panaudojimas parodo, jog ikiteisminiame tyrime pareiÅ¡kėjo atliktas veiksmas yra neteisėtas. Yra nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, kad prokuroras A. N., dalyvavęs teismo posėdyje, turėjo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , atstovaudamas pareiÅ¡kėjo pozicijÄ .

Minėtoje nutartyje paminėta, kad teismo posėdyje dalyvavo ir pats pareiÅ¡kėjas V. F. turėjęs galimybę teismui paaiÅ¡kinti savo argumentus. Pažymi, kad Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros ONKTS vyriausiojo prokuroro M. R. 2014-02-05 nutarimo dėl galimai neteisėtų Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nų ir Panevėžio apygardos prokurorų veiksmų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ BPK nustatyta tvarka patikrinimo Panevėžio miesto apylinkės teismas. Å io teismo 2014-02-19 nutartyje iÅ¡skirta svarbi aplinkybė -gynėjo V.

F. galimai teikiamų teisinių paslaugų pradžia G. J. ikiteisminio tyrimo byloje ir konsultacijų su G. J. pradžia dėl galimo apeliacinio skundo. Nutartyje teigiama, kad pareiškėjas (V. F.) pradžioje su G. J. bendravo ne kaip advokatas su savo ginamuoju, o kaip paprastas asmuo (ne proceso dalyvis) su kitu asmeniu - tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad tik susitarus dėl G. J. gynybos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00332-12, buvo aptartas klausimas dėl apeliacinio skundo surašymo kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-434/2013.

Toliau nurodoma, kad pokalbio pradžioje (aptariant ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybes) pareiškėjo ir G. J. nesiejo gynėjo ir kliento teisiniai santykiai, todėl policijos pareigūnai teisėtai klausėsi pareiškėjo ir G. J. pradžios pokalbio ir jų teisių nepažeidė. Šias pirmosios instancijos teismo išvadas iš esmės patvirtintino ir Panevėžio apygardos teismas 2014-03-21 nutartimi. Šiame procesiniame dokumente teigiama, kad apygardos teismas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmuose piktnaudžiavimo nusikalstamos veikos požymių neįžvelgia.

Teismas taip pat nurodė, kad. nuÅ¡alindamas gynėjÄ V. F. nuo įtariamųjų gynybos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00332-12, prokuroras E. B. bÅ«tų piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi. Teismas pastebėjo, jog informacija apie paties advokato neteisėtus ir galimai nusikalstamus veiksmus negali bÅ«ti laikoma profesine advokato paslaptimi. Nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, kad generalinis prokuroras neužtikrino jam pavaldžių pareigÅ«nų priimamų procesinių sprendimų kontrolės. Kaip nurodyta, prokurorų procesinių sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal ieÅ¡kovo skundus tikrino teismas, prokuroro nutarimai palikti galioti.

IeÅ¡kovo nesutikimas su generalinio prokuroro patvirtintų rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos nuostatomis, yra subjektyvios V. F. nuomonės iÅ¡raiÅ¡ka, neatitinkanti ginčo esmės. IeÅ¡kovo samprotavimas apie nepateisinamai ilgÄ ikiteisminio tyrimo Nr.50-9-0413-13 trukmę yra tik teoriniai, neparemti konkrečiais įrodymais. Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas. IeÅ¡kinyje praÅ¡oma 50 000 eurų dydžio kompensacija už patirtÄ neturtinę žalÄ yra nereali, nes teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Pastebi, kad ikiteisminiame tyrime Nr.50-9-0413-13 ieškovui nebuvo pareikšti nei įtarimai, nei paskirta kardomoji priemonė, galėjusi sukelti kokių nors suvaržymų ar nepatogumų. V. F. nurodyti pagrindai neturtinei žalai atsirasti yra deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti konkrečiais įrodymais.Atsiliepime į ieškinį Lietuvos advokatūra nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti (b.l. 62-65).  Atsiliepime nurodoma, kad Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 1 dalis nustato, jog draudžiama kliudyti advokatui be pašalinių susitikti su klientu.

Tuo tarpu, advokato V. F. ir jo kliento G. J. susitikime dalyvaujant operatyviniam darbuotojui, buvo pažeista advokato teisė susitikti su klientu. Å iais veiksmais taip pat buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta gynėjo teisė matytis su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju be paÅ¡aliečių. Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nai, priimdami sprendimÄ kontroliuoti ir kontroliuodami ieÅ¡kovo ir jo ginamojo susitikimÄ , atliko neteisėtus veiksmus.

PareigÅ«nams, neteisėtais veiksmais (pažeidžiant AdvokatÅ«ros įstatymo 45 straipsnio 1 dalies, BPK 48 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus) gauti duomenys negalėjo bÅ«ti laikomi įrodymais, kadangi BPK 20 straipsnio 4 dalis reguliuoja, kad „įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys". Nepaisant paminėtos įstatymo nuostatos, prokuroro E. B. 2013-10-25 nutarime nuÅ¡alinti gynėjÄ atskleidžiamas advokato ir jo kliento pokalbio turinys, nurodoma, kad advokatas ir klientas kalbėjosi apie įtariamųjų parodymus baudžiamojoje byloje, kurioje ieÅ¡kovas neatstovavo G.

J., taip pat atskleidžiama, kad advokatas su klientu kalbėjosi apie Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžio apskundimÄ , siÅ«lė gynėjo paslaugas kitoje baudžiamojoje byloje, aptarė apmokėjimo klausimus bei užpildė advokato orderį. Taigi buvo atskleistos advokato ir kliento pokalbio detalės - tiek liečiančios bylÄ , kurioje advokatas gynė klientÄ , tiek bylÄ , kurioje G. J. buvo pripažintas įtariamuoju, bet ieÅ¡kovas byloje nebuvo G. J. gynėju. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-08 nutartyje kaip įrodymai taip pat naudojami ieÅ¡kovo ir jo kliento pokalbio duomenys: nurodoma, kad advokatas G.

J. atskleidė kitų įtariamųjų baudžiamojoje byloje pozicijÄ , buvo aptartas klausimas dėl apeliacinio skundo suraÅ¡ymo kitoje baudžiamojoje byloje. Duomenys iÅ¡ advokato V. F. ir jo kliento G. J. pokalbio naudojami Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. 2014-02-05 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , prokuroro R. D. 2014-05-07 nutarime apklausti asmenį kaip liudytojÄ apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2014-06-27 prokuroro R.

D. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 50-9-0413-13, vyriausiojo prokuroro M. R. 2014-07-15 nutarime dėl V. F. skundo atmetimo. Advokato ir jo kliento pokalbio turinį atskleidžiantys duomenys buvo naudojami kaip įrodymai tiek Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-19 nutartyje, tiek Panevėžio apygardos teismo 2014-03-21 nutartyje. Pažymi, kad aukščiau nurodytuose prokurorų nutarimuose bei teismų nutartyse kaip įrodymai yra naudojami ne tik duomenys, kurie siejami su neva neteisėtų gynybos priemonių naudojimu, bet ir duomenys apie bylÄ , kurioje advokatas gynė G.

J., apmokėjimo sÄ lygos. Taigi kaip įrodymai buvo naudojama informacija, kuri nebuvo susijusi su ikiteisminiu tyrimu, kuriame V. F. buvo įtariamas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi. Tai yra Å¡iuo atveju buvo atskleisti duomenys apie teisėtus advokato veiksmus - informacija, kuri laikoma profesine advokato paslaptimi. Prokurorai, pažeisdami AdvokatÅ«ros įstatymo imperatyvias teisės normas, advokato profesinę paslaptį sudarančius duomenis pateikė teismui kaip įrodymus svarstant skundÄ dėl prokuroro nutarimo nuÅ¡alinti advokatÄ V.

F. nuo įtariamųjų gynybos (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-08 nutartis, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-21 nutartis). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ advokato profesinė paslaptis gali bÅ«ti ribojama tik tais atvejais, kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje, pvz., siekiant atskleisti itin sunkų nusikaltimÄ (Niemietz prieÅ¡ VokietijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 13710/88). Pažymi, jog tokiu atveju privalomai turi bÅ«ti iÅ¡laikytas proporcingumas - pareigÅ«nų siekiama atskleisti nusikalstama veika, jos padariniai visuomenėje turi bÅ«ti svaresni nei advokato veiklos garantijos, tinkamas teisingumo vykdymas.

Nagrinėjamu atveju prokuroras R. D. duomenis iÅ¡ advokato ir kliento pokalbio panaudojo, priimdamas nutarimus, tirdamas apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje. Manytina, jog toks advokato profesinės paslapties atskleidimas negali bÅ«ti pateisinamas ir turėtų bÅ«ti laikomas advokato veiklos garantijų pažeidimu. IÅ¡ paminėtų argumentų yra pagrindas konstatuoti valstybės pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, kurie yra viena iÅ¡ sÄ lygų atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

Pasikartojančiais pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovui buvo sukelti bejėgiÅ¡kumo ir nepilnavertiÅ¡kumo jausmai. V. F. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nuoskaudÄ ir nusivylimÄ . Neteisėti pareigÅ«nų veiksmai buvo atlikti pakartotinai, todėl sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus, o turėjo ilgalaikį poveikį ieÅ¡kovui. Atskleidus advokato profesinę paslaptį bei tinkamai nereaguojant į ieÅ¡kovo skundus dėl advokato profesinės veiklos garantijų pažeidimo buvo paveikta ieÅ¡kovo profesinė reputacija.

Tokia žala vertintina ir ateities požiūriu - neigiamai paveikta profesinė reputacija ir ateityje gali būti kliūtimi ieškovui užsiimti normalia profesine veikla, ginti klientų bei savo teises ir teisėtus interesus. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti valstybės pareigūnų procesiniai sprendimaiakivaizdžiai rodo, jog ieškovas nebūtų patyręs jo nurodomos turtinės žalos, jei valstybės pareigūnai nebūtų naudoję advokato ir jo ginamojo pokalbio metu išgirstos informacijos kaip įrodymų.

Byloje pateikti duomenys, valstybės pareigÅ«nų priimti procesiniai sprendimai, kuriuose atskleidžiama advokato profesinė paslaptis, neigiamai paveikė ieÅ¡kovo profesinę veiklÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Trečio asmens, ieÅ¡kovo pusėje atstovė teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė.Atsakovo atstovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nurodytais argumentais, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas 1992-10-01 priimtas į Lietuvos advokatÅ«rÄ ir paskirtas dirbti advokatu JoniÅ¡kio advokatų kontoroje (b.l. 8). IeÅ¡kovas 2012-04-10 sudarė Teisinių paslaugų sutartį Nr. 17 su G. J. dėl jo gynybos Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje (b. l. 9).  Biržų rajono apylinkės teismas 2013-10-03 priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ieÅ¡kovo ginamojo G. J. atžvilgiu (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 50-9-00413-13; b. l. 41-48). 2013-09-19 ieÅ¡kovo ginamajam G.

J. buvo įteiktas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje,  181 straipsnio 1, 3 dalyse, 216 straipsnyje Panevėžio apskrities VPK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 50-1-00332-12, jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė- suėmimas, šiame tyrime G. J. gynėjas buvo G. G. (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 50-9-00413-13; b. l. 32-34). Šiame ikiteisminiame tyrime ieškovas gynė kitus du įtariamuosius – V. J. ir G. J. (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 50-9-00413-13; b. l. 36, 37).2013-10-16 ieškovas atvyko į Panevėžio apskrities VPK areštinę susitikti su ginamuoju G.

J., pateikė areÅ¡tinės pareigÅ«nui 2012-04-10 atstovavimo sutarties ginti G. J. Biržų rajono apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje kopijÄ ir advokato orderį Nr. 678256 bei nurodė, kad nori susitikti su ginamuoju dėl Biržų rajono apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio apskundimo (b. l. 9-10).AreÅ¡tinės pareigÅ«nui susisiekus su ikiteisminį tyrimÄ , dėl kurio G. J. laikomas suimtas, vykdžiusiais pareigÅ«nais, ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta, kad, atsižvelgiant į tai, jog advokatas neturi orderio ginti G.

J. ikiteisminiame tyrime, kuriame gina kitus du įtariamuosius, tačiau yra G. J. atstovas Biržų rajono apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, su nuteistuoju, kuris yra įtariamasis vykdomame ikiteisminiame tyrime, jis galės pasimatyti dalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2013-10-16 ieškovo ir jo ginamojo G. J. susitikime Panevėžio apskrities VPK areštinėje dalyvavo Panevėžio apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 1-ojo skyriaus viršininkas R. L. (b. l. 13).Nurodyto susitikimo metu ieškovas su suimtu įtariamuoju G.

J. susitarė dėl jo gynybos Panevėžio apskrities VPK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 50-1-00332-12, ir iÅ¡rašė tam advokato orderį Nr. 678257 (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 50-9-00413-13; b. l. 35).Po nurodyto ieÅ¡kovo ir jo ginamojo G. J. susitikimo jame dalyvavęs pareigÅ«nas R. L. 2013-10-16 pateikė Panevėžio apskrities VPK virÅ¡ininkui tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad, konvojaus darbuotojams atvedus suimtÄ jį G. J. į apklausos kambarį, advokatas V. F. pasisveikinęs su juo bei pasiteiravęs apie sveikatÄ , pradėjo jam pasakoti, jog gina V.

J. ir G. J., kurie parodymų ikiteisminiame tyrime dar nedavė, bei paaiÅ¡kino, kad G. J. taip pat neduotų parodymų, jeigu jų dar nedavė. PareigÅ«nas priminė advokatui, kad Å¡is nurodė kitokį susitikimo su suimtuoju tikslÄ , ir paaiÅ¡kino, jog pakvies konvojaus pareigÅ«nus bei nutrauks susitikimÄ . Tuomet advokatas paklausė G. J., ar jis nori, kad bÅ«tų apskųstas Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendis. Å iam atsakius, kad ne, advokatas pasiÅ«lė savo paslaugas ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas G.

J. ir J atžvilgiu. G. J. sutikus, pradėjo tartis dėl atlygio ir iÅ¡rašė advokato orderį. Pasibaigus susitikimui, advokatas dar kartÄ paklausė, ar G. J. jį suprato, kad V. J. ir G. J. parodymų ikiteisminiame tyrime nedavė, ir kad G. J. parodymų neduotų. Tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad, išėję iÅ¡ areÅ¡tinės, jie sutiko Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyr. specialistÄ L. M., kuris paklausė, kaip sekėsi. R. L. pasakė, kad advokato susitikimo su G.

J. tikslas buvo ne apeliacinio skundo suraÅ¡ymas, o ikiteisminis tyrimas, kuris yra tyrėjos E. K. žinioje. PareigÅ«nas L. M. paklausė advokato, kodėl Å¡is jam melavo susitikimo su suimtuoju G. J. tikslÄ . Advokatas atsakė rusiÅ¡kai, iÅ¡vertus į lietuvių kalbÄ â€“ „nemeluosi – nepragyvensi“ (b. l. 13).Tarnybinį praneÅ¡imÄ Panevėžio apskrities VPK virÅ¡ininkui 2013-10-16 taip pat parašė Panevėžio apskrities VPK AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyr. specialistas L. M. (b. l. 14).

Tarnybinį praneÅ¡imÄ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorui A. N. 2013-10-16 surašė Panevėžio apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja E. K. (b.l. 11-12).Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras E. B., kontroliujantis ikiteisminį tyrimÄ Nr. 50-1-00332-12, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir anksčiau nurodytais tarnybiniais praneÅ¡imais, vadovaudamasis BPK 49 straipsnio 1 dalimi 2013-10-25 priėmė nutarimÄ nuÅ¡alinti advokatÄ V.

F. nuo įtariamųjų V. J., G. J. ir G. J. gynybos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00332-12, remdamasis tuo, kad advokatas naudoja neteisėtas gynybos priemones, tai yra nebÅ«damas sulaikytojo G. J. gynėju ikiteisminiame tyrime Nr. 50-1-00332-12, teikė jam žinias apie nurodytÄ ikiteisminį tyrimÄ , tai yra atskleidė kitų dviejų įtariamųjų, kurių gynėjas minėtame ikiteisminiame tyrime jis buvo, pozicijas (b. l. 15).Advokatas V. F. pateikė skundÄ dėl nurodyto prokuroro nutarimo.Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja G.

K. 2013-11-08 nutartimi pareiÅ¡kėjo (advokato) skundÄ Â dėl prokuroro nutarimo nuÅ¡alinti advokatÄ V. F. nuo įtariamųjų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00332-12 gynybos atmetė (b.l. 16). Nutartyje nurodyta, kad susitikimo su suimtu įtariamuoju G. J. metu pareiÅ¡kėjas atskleidė jam kitų įtariamųjų V. J. ir G. J. pozicijas dėl jiems pareikÅ¡tų įtarimų, nors tam nebuvo jokios pateisinamos priežasties. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad tai buvo bÅ«tina, norint sužinoti, ar jis gali ginti G.

J., atmestinas kaip pasirinkta gynybinė taktika, nes G. J. to nebuvo bÅ«tina žinoti, pats G. J. to neklausė; dėl galimybės ginti G. J. turėjo apsispręsti pareiÅ¡kėjas, o ne G. J.. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime G. J. jau turėjo gynėjÄ , todėl jam nebuvo bÅ«tinos papildomos advokato paslaugos, kurias jam pasiÅ«lė ieÅ¡kovas savo iniciatyva. Nutartyje pažymėta, kad pareiÅ¡kėjo ginamieji V. J. ir G. J. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės ir atsisakė duoti parodymus;

G. J. informavimas apie kitų dviejų įtariamųjų pozicijÄ , teismo nuomone, padėjo suderinti visų trijų įtariamųjų pozicijas ikiteisminio tyrimo metu, tai traktuotina kaip neteisėta gynybos priemonė, nes taip buvo neteisėtai apribota ikiteisminio tyrimo įstaigos galimybė sėkmingai baigti ikiteisminį tyrimÄ . Nutartyje taip pat nurodyta, kad tik susitarus dėl G. J. gynybos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00332-12, buvo aptartas klausimas dėl apeliacinio skundo kitoje baudžiamojoje byloje, todėl darytina iÅ¡vada, jog apeliacinio skundo kitoje baudžiamojoje byloje suraÅ¡ymas buvo tik pretekstas pareiÅ¡kėjui susitikti su G.

J. ir atskleisti kitų dviejų įtariamųjų pozicijas dėl jiems pareikÅ¡tų įtarimų. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, remdamasi nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ nustatytomis aplinkybėmis, 2013-11-08 nutartimi nutarė praneÅ¡ti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00332-12 nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 str. 1 d., gali bÅ«ti padaręs advokatas V. F. (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 50-9-00413-13; b. l. 5).

Minėtos nutarties pagrindu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras E. B. 2013-11-12 pavedimu pavedė Panevėžio apskrties VPK  atlikti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kovas buvo apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 50-9-00413-13; b. l. 2, 70-71, 72-73).Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras E. B. 2013-10-25 kreipėsi į Advokatų tarybos pirmininkÄ , praÅ¡ydamas įvertinti netinkamÄ advokato V.

F. elgesį (b.l. 24; Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 50-9-00413-13; b. l. 114-115). Advokatų taryba, atlikusi tyrimÄ , 2014-05-13 sprendimu nusprendė nekelti advokatui V. F. drausmės bylos, kartu nurodė advokatui besÄ lygiÅ¡kai laikytis advokato veiklos principų, advokato profesinę veiklÄ reglamentuojančių nuostatų, kad nei klientui, nei teismams, nei kitoms teisėsaugos institucijoms ar visuomenei nekiltų abejonių dėl advokato veiksmų teisėtumo, teikiamų teisinių paslaugų kokybės ar neetiÅ¡ko advokato elgesio (b.l. 22-23).

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro R. D. 2014-06-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-0413-13 nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių (b.l. 27-29).      2014-07-09 ieÅ¡kovas pateikė skundÄ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui dėl netinkamo teisės aiÅ¡kinimo nutraukiant baudžiamÄ jį procesÄ ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-9-0413-13, praÅ¡ant pakeisti nutarime nurodytas aplinkybes dėl tyrimo nutarukimo motyvų (naujajame nutarime ikiteisminis tyrimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu turi bÅ«ti nutrauktas nesant duomenų apie etikos normų pažeidimÄ ar nusikalstamÄ Ä¯vykį ir jo motyvuose negali bÅ«ti naudojami duomenys, gauti pažeidžiant AdvokatÅ«ros įstatymo 45 straipsnio ir 46 straipsnio 5 dalies imperatyvų) ir praÅ¡ant pradėti tyrimÄ dėl advokato veiklÄ reglamentuojančių imperatyvių teisės normų pažeidimo (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 50-9-00413-13; b. l. 120-123).

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausias prokuroras 2014-07-15 priėmė nutarimÄ atmesti V. F. skundÄ Â kaip nepagrįstÄ (b.l. 30-35). Nutarime nurodoma, kad nagrinėjant skundÄ nenustatyta, kad atliekant tyrimÄ , kaip įrodymai, bÅ«tų naudojami kokie nors duomenys, kas sudarytų AdvokatÅ«ros įstatymo 45 straipsnio 2 dalies ir 46 straipsnio 5 dalies turinį, tai yra atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 50-9-00413-13 nėra gauta jokių duomenų apie AdvokatÅ«ros įstatymo pažeidimÄ , tai yra advokato ir jo kliento susitikimo duomenų panaudojimÄ kaip įrodymus, kadangi byloje Nr. 50-1-00332-12, kurioje ir buvo suderintos ginybinės pozicijos, dar nėra priimto sprendimo ir jokie duomenys Å¡ioje byloje, apie kuriuos kalba minėta įstatymo norma, nebuvo vertinami kaip įrodymai.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-08-11 nutartimi atmetė ieÅ¡kovo skundÄ dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. 2014-07-15 nutarimo, kuriuo prokuroras atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro R. D. 2014-06-27 nutarimo, kuriuo prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 50-9-00413-13 (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 50-9-00413-13; b. l. 141).2014-01-22 pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos Respuyblikos generalinį prokurorÄ D.

V. nurodydamas, kad pareigÅ«nai pažeidė AdvokatÅ«ros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies normas, reglamentuojančias advokato profesinės veiklos garantijas bei kitus teisės aktus, manydamas, kad Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinės virÅ¡ininko L. M.,  Panevėžio apskrities VPK tyrėjos E. K., Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorų E. B. ir A. N. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje požymių ir praÅ¡ydamas iÅ¡tirti Å¡ių pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ ir spręsti jų atsakomybės klausimÄ (b.l. 36-39). 2014-01-30 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, vadovaudamasi ProkuratÅ«ros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.3 punktu persiuntė ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ Panevėžio apygardos vyriausiajai prokurorei N. G. (b.l. 40).

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organiozuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras M. R. 2014-02-05 priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nų bei Panevėžio apygardos prokurorų atžvilgiu dėl advokato V. F. pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, kadangi nepadaryta nusikalstama veika (b.l. 41-45). 2014-02-19 Panevėžio miesto apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo V. F. skundÄ Â dėl 2014-02-05 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų kontrolės tarnybos skyriaus vyriausiojo prokuroro M.

R. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, skundÄ atmetė (b.l. 48).Panevėžio apygardos teismas 2014-03-21 nutartimi pareiÅ¡kėjo V. F. skundÄ atmetė ir paliko galioti Panevėžio miesto apylikės teismo 2014-02-19 nutartį (b.l. 49-50). Apygardos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, jog jam buvo trukdoma atlikti su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusias pareigas, nepagrįstas. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų, paties V.

F. pareiškimo ir skundo matyti, kad advokatui V. F. prašant 2013-10-16 Panevėžio apskrities VPK areštinėje buvo leista susitikti su G. J., buvusiam suimtam ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00332-12, kaip jo gynėjui baudžiamojoje byloje, kurioje G. J. atžvilgiu priimtas Biržų rajono apylinkės teismo 2013-10-03 apkaltinamasis nuosprendis. Tai, kad pasimatymo tarp suimtojo G. J. ir jo gynėjo V. F. metu dalyvavo ir Panevėžio apskrities VPK pareigūnas, teismas nelaikė trukdymu advokatui atlikti pareigas.

Nutartyje nurodyta, kad iÅ¡ teismui pateiktų duomenų nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo tyčiÄ trukdyti V. F. susitikti su ginamuoju G. J. byloje, kurioje jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai tvirtina, kad jo kaip gynėjo neteisėtu nuÅ¡alinimu nuo įtariamųjų gynybos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-000332-12 buvo trukdoma atlikti su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusias pareigas, kas rodo esant BK 231 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylÄ nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nuÅ¡alinti gynėjÄ , tai numato BPK 49 str. 1 d. Pažymėjo, kad V. F. dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros 2013-10-25 prokuroro nutarimo nuÅ¡alinti gynėjÄ skundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, kurio 2013-11-08 priimta galutine ir neskundžiama nutartimi buvo konstatuota, kad V. F. nuÅ¡alinimas nuo įtariamųjų gynybos ikiteisminiame tyrime Nr. 50-1-00332-12 yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas neturi jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog prokuroras E. B., nuÅ¡alindamas gynėjÄ V. F. nuo įtariamųjų gynybos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00332-12, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Apygardos teismas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmuose piktnaudžiavimo nusikalstamos veikos požymių neįžvelgė. Teismas nurodė, kad G. J. ir jo gynėjo susitikime dalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, buvo ribojamas advokato ir G. J. pasimatymo konfidencialumas.

Tačiau vien susitikimo konfidencialumo pažeidimas nustatytomis aplinkybėmis nesudarė pagrindo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus susidariusioje situacijoje vertinti kaip turinčius nusikalstamos piktnaudžiavimo tarnyba veikos požymių. Nors pareiÅ¡kėjas akcentuoja tai, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 45 str. 2 d. ir 46 str. 5 d., tačiau duomenys, kad gynėjas advokatas V. F. susitikimo su klientu metu naudojo neteisėtas gynybos priemones bei galimai padarė BK 228 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodytų normų nuostatos, kuriose draudžiama advokato ir jo kliento susitikimo duomenis panaudoti kaip įrodymus, susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija, nagrinėjamu atveju netaikytinos.

Informacija apie paties advokato neteisėtus ir galimai nusikalstamus veiksmus negali bÅ«ti laikoma profesine advokato paslaptimi. 2014-02-14 raÅ¡tu ieÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos Respuyblikos generalinį prokurorÄ D. V. nurodydamas, kad jo 2014-01-22 dienos pareiÅ¡kimas nepagrįstai, pažeidžiant ProkuratÅ«ros įstatymo 12 straipsnio nuostatas buvo persiųstas tirti prokuratÅ«ros struktÅ«riniam padaliniui, kuriame dirba teisės pažeidimÄ padaręs asmuo (b.l. 46). Į minėtÄ ieÅ¡kovo raÅ¡tÄ buvo pateiktas Lietuvos Respublkos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės D.

G. atsakymas, kuriame nurodyta, kad Generalinė prokuratÅ«ra, vadovaudamasi ProkuratÅ«ros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.3 punktu, gali persiųsti pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teritorinei - apygardos prokuratÅ«rai, kurios prokuroro veiksmai skundžiami, kur skundÄ nagrinėja aukÅ¡tesnysis prokuroras (b.l. 47).Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl prokurorų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.IeÅ¡kinys grindžiamas AdvokatÅ«ros įstatymo 45 straipsnio, 46 straipsnio 5 dalies imperatyvų, draudžiančių kliudyti advokatui be paÅ¡alinių susiktikti su klientu bei advokato ir jo kliento susitikimo duomenų negalimumo panaudoti kaip įrodymų, pažeidimu. IeÅ¡kinys grindžiamas aplinkybe, kad jo susitikimo su klientu metu dalyvavo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, taip pažeidžiant AdvokatÅ«ros įstatymo 45 straipsnio 1 dalies draudimÄ , bei, kad jo ir kliento susitikimo metu neteisėtai gauti duomenys, kurie buvo iÅ¡dėstyti pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose buvo naudojami prokurorų kaip įrodymai, priimant procesinius sprendimus ieÅ¡kovo kaip gynėjo atžvilgiu, taip pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso, AdvokatÅ«ros įstatymo bei Suėmimo vykdymo įstatymo normos, užtikrinančios advokato veiklos garantijas.

IeÅ¡kovas reikalavimÄ grindžia aplinkybėmis, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose atskleistus ieÅ¡kovo, kaip advokato, ir jo ginamojo susitikimo metu gautus duomenimis, prokurorai naudojo kaip įrodymus, tuo pažeisdami AdvokatÅ«ros įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ panaudoti advokato ir jo kliento susitikimo duomenis kaip įrodymus bei 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu draudimu vieÅ¡ai ar slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir jÄ naudoti kaip įrodymÄ .

IeÅ¡kovo teigimu prokurorai panaudodami advokato profesinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ bei negindami Lietuvos advokatÅ«ros įstaymo 45 straipsnio 1  ir BPK 48 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos gynėjo teisės matytis su sulaikytu arba suimtu įtariamuoju be paÅ¡aliečių elgėsi neteisėtai bei pažeidė Lietuvos Respublikos ProkuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnyje reglamentuotÄ prokuratÅ«ros statusÄ ir funkcijas bei įstatymo 20 straipsnyje reglamentuotas pareigas, neapgynė vieÅ¡o intereso.

CK 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Å io straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas gali bÅ«ti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas; iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai spręstina apie kitų procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumÄ . Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigÅ«nai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-196/2007), tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012).Ginčo atveju aktualu yra tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-2378-910/2015 pagal ieÅ¡kovo V. F. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Minėtoje civilinėje byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys 2015-07-01 sprendimu buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ 2016-01-13 nutartimi byloje Nr. 2A-498-656/2016 apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Å ioje civilinėje byloje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad  pareigÅ«nai, nusprendę leisti ieÅ¡kovui susitikti su ginamuoju tik dalyvaujant Å¡iame susitikime ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, pažeidė AdvokatÅ«ros įstatymo 45 straipsnio 1 dalies, BPK 48 straipsnio 1 dalies 3 punkto imperatyvias nuostatas dėl advokato teisės susitikti su klientu be paÅ¡alinių bei tuo, kad pareigÅ«nai, tarnybiniuose praneÅ¡imuose remdamiesi ieÅ¡kovo ir jo kliento susitikimo metu gautais duomenimis, pažeidė AdvokatÅ«ros įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ panaudoti tokius duomenis kaip įrodymus.

Teismas sprendimu konstatavo, kad advokatas, bÅ«damas G. J. gynėju Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ginamojo pozicijÄ dėl jo atžvilgiu priimti apkaltinamojo nuosprendžio apskundimo, turėjo teisę susitikti su klientu be paÅ¡alinių nepaisant to, kad jo ginamasis, pareiÅ¡kus jam įtarimÄ dėl naujos nusikalstamos veikos ir pritaikius kardomÄ jÄ priemonę, buvo suimtas ikiteisminiame tyrime, vykdomame Panevėžio apskrities VPK. Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nų sprendimas kontroliuoti ieÅ¡kovo, kaip advokato, ir jo ginamojo, kuris suimtas dėl vykdomo naujo ikiteisminio tyrimo, susitikimÄ pažeidė LR AdvokatÅ«ros įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ kliudyti advokatui be paÅ¡alinių susitikti su klientu, taip pat BPK 48 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ gynėjo teisę matytis su sulaikytu arba suimtu įtariamuoju be paÅ¡aliečių.

Pasak teismo, tai yra pagrindas konstatuoti Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ ( CK 6.246 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad pareigÅ«nai advokato ir jo kliento susitikimo metu gautų duomenų nepanaudojo kaip įrodymų ikiteisminiame tyrime, todėl ieÅ¡kinio argumentai, kad Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nai pažeidė LR AdvokatÅ«ros įstatymo 45 str. 2 dalies nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti. Apibendrindamas Å¡ias iÅ¡vadas pirmos instancijos teismas pareiÅ¡kė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nų veiksmai, kontroliuojant ieÅ¡kovo ir jo kliento susitikimÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju nevertintini kaip esminis ir lemiamÄ reikÅ¡mę turėjęs pažeidimas, dėl kurių advokatas negalėjo įgyvendinti savo teisių ir pareigų klientui.

AdvokatÅ«ros įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas advokato ir jo kliento susitikimo duomenis panaudoti kaip įrodymus. Vertinant Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ pažymėtina, kad  ji gali bÅ«ti aiÅ¡kinama tik kaip veiksminga advokato kliento įtariamojo gynybos užtikrinimo priemonė - draudimas atskleisti ir naudoti tiriant kliento veiklÄ duomenis, kurie paaiÅ¡kėjo advokato ir jo kliento susitikimo metu. Å i įstatymo norama gina ne advokato, bet jo kliento teisę į konfidencialumÄ . AdvokatÅ«ros įsatymo 46 straipsnio 5 dalyje aiÅ¡kiai apibrėžta, kas sudaro advokato profesinę paslaptį, tai yra kreipimosi į advokatÄ faktas, sutarties su klientu sÄ lygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobÅ«dis bei pagal kliento pavedimÄ surinkti duomenys.

Akcentuotina, kad advokato profesinė paslaptis yra ne advokato privilegija, bet jo kliento teisių garantija. Å iuo gi atveju nenustatyta, kad susitikimo metu gauta informacija buvo naudojama kaip įrodymai ieÅ¡kovo ginamojo asmens atžvilgiu. Ginčo atveju buvo naudojami duomenys, kurių turinį sudarė tik faktai apie 2013-10-16 įvykusio ieÅ¡kovo ir G. J. susitikimo eigÄ , o ne konkretÅ«s duomenys apie G. J. veikÄ . Neteisėtais veiksmais kaltinami prokurorai iÅ¡ esmės rėmesi policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose raÅ¡tuose nurodyta informacija, kad ieÅ¡kovas atvykęs į susitikimÄ su ginamuoju G.

J., kuris buvo suimtas ikiteisminiame tyrime, kuriame ieÅ¡kovas nebuvo jo gynėjas, o gynė kitus du įtariamuosius, atskleidė G. J. kitų dviejų įtariamųjų pozicijas, nors kaip nustatė prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėjas, taikę ieÅ¡kovui BPK 49 straipsnyje numatytÄ gynėjo nuÅ¡alinimo priemonę už panaudojimÄ neteisėtos gynybos priemonės, tam nebuvo jokios bÅ«tinybės. Advokato bendravimo su klientu duomenų konfidencialumo taisyklės iÅ¡imtis yra taisyklė, kuri leidžia susižinoti konfidencialiÄ Â informacijÄ Â iÅ¡Â advokato tuo atveju, kai advokatas yra įtariamasis arba kaltinamasis, padarius nusikalstamÄ veikÄ , tačiau įstatymas leidžia susižinoti tik tas aplinkybes, kurios yra susijusios su minėta nusikalstama veika (AdvokatÅ«ros įstatymo 46 str. 1 d.).

Å i taisyklė turėtų bÅ«ti traktuojama ne kaip iÅ¡imtis iÅ¡Â konfidencialumo pareigos, tačiau kaip iÅ¡imtis iÅ¡ advokato imuniteto, nes informacijos susižinojimas yra nukreiptas į pačio advokato padarytÄ nusikalstamÄ Â veikÄ , o ne į informacijÄ , kuriÄ Â advokatas sužinojo atlikdamas tiesiogines savo funkcijas ir teikdamas klientui teisinę pagalbÄ . Advokato imunitetas yra glaudžiai susijęs su advokato konfidencialumo įsipareigojimais, kadangi imunitetas suteikia sÄ lygas advokatui nebÅ«ti apklausiamam apie aplinkybes, kurias jis sužinojo iÅ¡ savo kliento ir kurios yra laikomos konfidencialiomis, taip pat suteikia neliečiamumÄ advokato darbo  vietai, jei tai nėra susiję su pačio advokato padaryta nusikalstama veika.

AdvokatÅ«ros įstatymo 5 str. 3 p. numato, kad vienas pagrindinių advokato veiklos principų yra teisėtumas. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylÄ nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nuÅ¡alinti gynėjÄ (BPK 49 straipsnio 1 dalis). Todėl informacija apie paties advokato neteisėtus, o ypač galimai nusikalstamus, veiksmus ginant kliento interesus, negali bÅ«ti laikoma BPK 48 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytomis profesine advokato paslaptimi arba žiniomis, kurias advokatas sužinojo vykdydamas gynėjo pareigas. 2013-11-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja iÅ¡nagrinėjusi advokato V.

F. skundÄ ir ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr.50-1-00332-12, iÅ¡klausiusi pareiÅ¡kėjo, prokuroro paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , jog apeliacinio skundo suraÅ¡ymas kitoje baudžiamojoje byloje buvo tik pretekstas pareiÅ¡kėjui susitikti su G. J. ir atskleisti įtariamųjų V. J. ir G. J. pozicijÄ dėl jiems pareikÅ¡to įtarimo, tai yra susitikimui organizuoti buvo pasitelkta apgaulė, o pats savaime apgaulės panaudojimas parodo, jog ikiteisminiame tyrime pareiÅ¡kėjo atliktas veiksmas yra neteisėtas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratÅ«roje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.50-9-00413-13 dėl paties ieÅ¡kovo 2013-10-16 susitikimo su G. J. metu galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalis. Pažymėtina, kad šį ikiteisminį tyrimÄ prokuratÅ«ra pradėjo ikiteisminio tyrimo teisėjo pavedimu, todėl teigti, kad prokurorai atliko neteisėtus veiksmus nėra jokio pagrindo. Atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai dėl pernelyg ilgos ikiteisminio Nr. 50-9-00413-13 tyrimo trukmės. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, kuriÄ galimai padarė advokatas V.

F., buvo pradėtas 2013-11-12 (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 50-9-00413-13; b. l. 12). 2014-06-27 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. D. priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 50-9-0413-13. Taigi ikiteisminis tyrimas užtruko septynis mėnesius. BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų turi bÅ«ti atliktas ne ilgiau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius.

Ginčo atveju nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas per įstatyme nustatytÄ terminÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui minėtame ikiteisminiame tyrime įtarimai nebuvo pareikÅ¡i, jam minėtame tyrime nebuvo taikomos jokios prievartos priemonės, todėl nėra pagrindo teigti, kad per užtrukusį ikiteisminį tyrimÄ buvo pažeisti ieÅ¡kovo teisės bei teisėti interesai, todėl nėra ir pagrindo pripažinti Å¡iuos veiksmus neteisėtais. IeÅ¡kovo argumentai, kad ikiteisminis tyrimas galėjo bÅ«ti atliktas per keletÄ dienų, laikytinas jo subjektyviu vertinimu.

Ä®vertinus ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , nustatyta, kad tyrime buvo atliekama eilė veiksmų, apklausiami liudytojai, net po du kartus, iÅ¡reikalauta medžiaga iÅ¡ kitų institucijų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tyrimas iÅ¡ esmės buvo vilkinamas, ar buvo periodai, per kuriuos jokie veiksmai nebuvo atliekami.             Ginčo atveju vertinant ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl prokurorų neteisėtų veiksmų pažymėtina, kad visų ieÅ¡kovo nurodytų prokurorų priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas baudžiamojo proceso normų nustatyta tvarka teismo ir jie pripažinti teisėtais bei pagrįstais.

Civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas negali revizuoti procesinių sprendimų, priimtų baudžiamojo proceso kodekso normų nustatyta tvarka. Atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai dėl generalinio prokuroro neteisėtų veiksmų, persiunčiant pareiÅ¡kėjo skundÄ tirti prokuratÅ«rai, kurios prokuroro neteisėti veiksmai yra skundžiami, kaip prieÅ¡araujantį Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatoms, numatančioms, kad pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl prokuroro padarytos veikos gali tik generalinis prokuroras.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų „Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jų registravimo tvarkos“ 29 punkte nustatyta, kad gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ arba praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ galimai padarė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ pagal įstatymus gali pradėti tik generalinis prokuroras ar (ir) generalinio prokuroro pavaduotojas, prokuroras iÅ¡nagrinėja tokį skundÄ ir nustatęs, kad yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ , visÄ surinktÄ medžiagÄ su iÅ¡vada perduoda generaliniam prokurorui arba generalinio prokuroro pavaduotojui priimti sprendimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Taigi, prokuroras, nustatęs, jog tokiame skunde, pareiÅ¡kime ar praneÅ¡ime apie nusikalstamÄ veikÄ nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, priima nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad prokurorai priimdami procesinius sprendimus elgėsi neteisėtai, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.IÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 3,22 Eur, ieÅ¡kinį atmetus jos valstybės naudai priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 92 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 259-270 str., teismas n u s p r e n d ž i a:

           V. F. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. F., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 3.22 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                           Vita Valeckaitė       Â