Legislator Case Law & Legislation
a1f6d8b8-82ec-40cd-bf95-b22201f76526 AI generated

a1f6d8b8-82ec-40cd-bf95-b22201f76526 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number a1f6d8b8-82ec-40cd-bf95-b22201f76526
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-169-473/2018Proceso Nr. 3-61-3-00005-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas G.

Legislator headnote

AI generated

a1f6d8b8-82ec-40cd-bf95-b22201f76526 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nuo 2015 metų LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan.

Keywords

AI generated
unfit notwithstanding health condition living conditions medical care requirements financial hardship expulsion despite health conditions improvement in medical condition
AI generated
29934cf7-b4b1-4ad7-97b4-4ae48e8bb4b2
? Administracinė byla Nr.
2aeea716-3c6e-4f12-a6b0-76e45c0284bb
(R.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) priteisti po 86,88 EUR (300 Lt) neturtinės žalos už kiekvienÄ dienÄ jam kalint LukiÅ¡kių TI-K.             PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų.
fbcd71e8-435c-430f-b4e4-65ecb573175f
? Administracinė byla Nr.
4b0e1c19-40b3-4eab-a0a6-459d8884a28a
?Administracinė byla Nr. I-4798-463/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03329-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
9e1536d7-f19a-4eee-8641-a8da0b9725fd
Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-169-473/2018Proceso Nr. 3-61-3-00005-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas G.

L. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. l–7), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 8 000 neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) buvo laikomas nuo 2016-11-10 iki 2017-11-21. Pažymėjo, kad buvo kalinamas kamerose, kurių plotas nuo 6,43 m2 iki 8 m2, ir tose kamerose buvo laikoma po 2 asmenis. BÅ«damas perpildytoje kameroje patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais, visi Å¡ie veiksniai darė įtakÄ jo dvasinei pusiausvyrai.

Dėl Å¡ių priežasčių yra sutrikęs jo miegas, jaučia nuolatinę depresijÄ , tokios gyvenimo sÄ lygos yra nepriimtinos ir prilygintos prie nežmoniÅ¡kų sÄ lygų. Kameroje buvo tik dvi kėdės, o suimtieji keturi. Kameroje sanitariniai mazgai buvo toje pačioje patalpoje ir atskirti nuo likusio kameros ploto tik maža sienele, kurios aukÅ¡tis ne didesnis nei 1,35 m. Sienelė neatitinka higienos normų reikalavimų, kadangi nėra kabinos, dėl ko jis sulaikytųjų atžvilgiu jautė diskomfortÄ , patyrė gilius dvasinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus. Kamerose buvo tarakonų, langai nevalomi, dėl ant langų esančių grotų patys iÅ¡valyti langus neturėjo galimybės. VisÄ kalinimo laikotarpį jo orumas buvo žeminamas.

Dėl to patyrė dvasinius sukrėtimus, pažeminimÄ , dėl to pasidarė labai dirglus ir nervingas. Turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dienÄ praleisti lauke. LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, todėl jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Tomis dienomis kai negalėjo nusiprausti po duÅ¡u jautėsi nemaloniai. Ventiliacija kameroje neveikė, kamerose drėgna ir tamsu. Nuo drėgmės puvo čiužiniai, rÅ«dijo lovos. Oro Å¡varumas neatitiko nustatytų reikalavimų, be to oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Nebuvo užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas. NatÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kameras, o kamerose esantis dirbtinis apÅ¡vietimas buvo labai stiprus, nuo jo skaudėjo akis ir galvÄ . Patys neturėjo galimybės iÅ¡jungti Å¡viesÄ , kadangi kamerose nėra jungiklių.

ŽiemÄ temperatÅ«ra buvo 10–14 oC, o vasarÄ iki 35 oC. Ne kartÄ prašė administracijos iÅ¡matuoti temperatÅ«rÄ , tačiau to padaryta nebuvo. LukiÅ¡kių TI-K administracija neatlieka parazitų naikinimo darbų. Kalėjime nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė – maistas neskanus, o jo energetinė vertė nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ Ä¯ vienam asmeniui turintį tekti minimalų plotÄ negali bÅ«ti įskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo užimamas plotas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad spalio mėnesį buvo patiekta labai skysta bulvių košė, kurios pareiÅ¡kėjas nevalgė. Atsikirsdamas į atsiliepime nurodytus duomenis, pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad 2016-11-23 kameroje Nr. 288, 2017-03-14 kameroje Nr. 282, 2017-03-21 kameroje Nr. 324, 2017-03-27 kameroje Nr. 329, 2017-05-13, 2017-05-31, 2017-06-06, 2017-06-09 kameroje Nr. 289, 2017-06-12 kameroje Nr. 135, 2017-06-15 ir 2017-06-16 kameroje Nr. 158, 2017-08-01, 2017-08-03 kameroje Nr. 175 buvo kalinama ne po vienÄ , o po du asmenis.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 22–31). PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat sudaryta galimybė naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ , o taip pat atlieka teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Dėl Å¡ių aplinkybių, kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais.

LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2015 metų LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan.

Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos yra įrengti stalai kartu su dvejomis pasukamomis kėdėmis.

Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos. Sanitarinio mazgo patalpa yra apie 0,56 m2 dydžio. Reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.

Nuteistieji (suimtieji) dažnai sugadina metalinį tinklÄ , padaro jame skylių ir tokiu bÅ«du bando permesti daiktus, raÅ¡telius ir pan. iÅ¡ savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas bÅ«tų nepasiekiamas, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu bÅ«du jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr.V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Asmenų privatumui užtikrinti gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose nuo 2017 metų pakabintos užuolaidos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Apšvietimas kamerose įrengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punktu.

Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais Å¡ių reikalavimų nepažeidžia. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus Valgiaraščius parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras.

Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. KiekvienÄ dienÄ patiekalų kokybė tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistÄ patvirtina paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale, o leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. LukiÅ¡kių TI-K yra pateikimas visas pagal valgiaraÅ¡tį priklausantis maistas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu tam skirtoje teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. AÅ¡tuonių valandų per dienÄ rekomendacija yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu, o ne pasivaikščiojimui gryname ore. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra abstraktÅ«s, bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .Skundas­­­­­­­­­­­­­­­­­­ tenkinamas iÅ¡ dalies.Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl jo laikymo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) kamerose netinkamomis sÄ lygomis.Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, Nr. A-309-438/2017, Nr. A-235-492/2017, Nr. A-2533-822/2017).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012, Nr. A-575-836/2016, A-440-525/2018).IÅ¡ atsakovės pateikto atsiliepimo matyti, jog pareiÅ¡kėjas G. L. laikotarpiu nuo 2016-11-11 iki 2017-12-01 buvo laikomas kamerose Nr. 105, 375, 288, 341, 186, 157, 156, 143, 147, 278, 282, 287, 324, 329, 289, 135, 158, 167, 175, 257, 253, kurių plotas nuo 7,37 m2 iki 34,57 m2.

Å iose kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 9 asmenų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2016-11-23 kameroje Nr. 288, 2017-03-14 kameroje Nr. 282, 2017-03-21 kameroje Nr. 324, 2017-03-27 kameroje Nr. 329, 2017-05-13, 2017-05-31, 2017-06-06, 2017-06-09 kameroje Nr. 289, 2017-06-12 kameroje Nr. 135, 2017-06-15 ir 2017-06-16 kameroje Nr. 158, 2017-08-01, 2017-08-03 kameroje Nr. 175 buvo kalinama ne po vienÄ , o po du asmenis. Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis kameros Nr. 288 plotas – 7,68 m2, kameros Nr. 282 plotas – 7,82 m2, kameros Nr. 324 plotas – 7,68 m2, kameros Nr. 329 plotas – 7,61 m2, kameros Nr. 289 plotas – 7,78 m2, kameros Nr. 135 plotas – 8,02 m2, kameros Nr. 158 plotas – 7,94 m2, kameros Nr. 175 plotas – 7,56 m2.­­­­Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Teismas įvertinęs atsakovės atsiliepime nurodytÄ vienam asmeniui tenkančio ploto normÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintas visÄ jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus.Pasak pareiÅ¡kėjo pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ Ä¯ vienam asmeniui turintį tektį minimalų plotÄ negali bÅ«ti įskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo užimamas plotas.

Vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), matyti, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-764-525/2018).

Taigi nagrinėjamu atveju kameroje esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas būtų reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.Pareiškėjo teigimu, kamerose yra tik dvi kėdės, o suimtieji yra keturi, tačiau iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad kamerose, kurių plotas nuo 7,37 m2 iki 8,02 m2 pareiškėjas buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu, o kamerose, kurių plotas 34,57 m2 34,43 m2 buvo laikoma po 6–9 asmenų, taigi pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose būtų apgyvendinti keturi asmenys, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl inventoriaus trūkumo atmeta kaip nepagrįstus.

PareiÅ¡kėjas mano, kad vienos valandos pasivaikščiojimo kiemelyje praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dienÄ praleisti lauke. Tačiau teismas pažymi, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ ( CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [ CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose ir užimti skirtingo pobÅ«džio tiksliniuose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo trukmės atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebÅ«na Å¡ilto vandens, todėl jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Tomis dienomis kai negalėjo nusiprausti po duÅ¡u jautėsi nemaloniai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas, teigdamas jog jam nebuvo užtikrinta galimybė nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitę, Å¡ių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė nors apytikrio laikotarpio kada negalėjo nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.

Duomenų byloje apie tai, kad bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su praÅ¡ymu iÅ¡vesti į duÅ¡Ä be eilės ir taip užsitikrinti galimybę nusiprausti vienÄ kartÄ per savaitę po Å¡iltu duÅ¡u byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nurodyti nusiskundimai dėl galimybės nusiprausti nepagrįsti konkrečiais argumentais ar byloje surinktais objektyviais duomenimis, todėl atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teigimu, kameroje sanitariniai mazgai yra toje pačioje patalpoje ir atskirti nuo likusio kameros ploto tik maža sienele, kurios aukÅ¡tis ne didesnis nei 1,35 m.

Sienelė neatitinka higienos normų reikalavimų, kadangi nėra kabinos, dėl ko jis sulaikytųjų atžvilgiu jautė diskomfortÄ , patyrė gilius dvasinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Taigi matyti, kad teisės aktuose yra įtvirtinta, kad sanitariniai mazgai turi būti įrengti atskirose patalpose su atskira vėdinimo sistema arba esant galimybėms visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto. Iš Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 2 d. pranešimo Nr. 24-1223 „Dėl G.

L. skundo“ (b. l. 40–42) matyti, kad nuo 2013 metų gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, nuo 2012 kamerose Nr. 386–395, nuo 2015 metų kamerose Nr. 406–417, nuo 2016 metų kamerose Nr. 418–426 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos. Iš atsakovės atstovo duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. spalio 17 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 257, nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 253, kurioje nuo 2013 metų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira patalpa.

IÅ¡ minėto praneÅ¡imo taip pat matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose nėra galimybės įrengti sanitarinio mazgo kabinų, Å¡ios patalpos nuo likusio kameros ploto atskirtos 1,5 m aukščio pertvara su pakabintomis užuolaidomis. EŽTT praktikoje Å¡iuo klausimu ne kartÄ yra konstatuota, kad sprendžiat ar perpildytose kamerose nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie svarbių veiksnių priskirtina galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal EŽTT praktikÄ privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 73–75 p.).

Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis praneÅ¡imas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.).

Kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų bei pareiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu pateiktų paaiÅ¡kinimų nustačius, jog laikotarpiu nuo 2016-11-11 iki 2017-08-23 kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas buvo uždengtas užuolaida, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo privatumas besinaudojant sanitariniu įrenginiu nebuvo užtikrintas, jis galėjo buvo matomas kameroje kartu esančių asmenų bei prižiÅ«rėtojų.

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo teisė tinkamai naudotis sanitariniu įrenginiu laikotarpiu buvo pažeista 286 dienas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose yra tarakonų, langai nevalomi, dėl ant langų esančių grotų patys iÅ¡valyti langus neturi galimybės. Atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Pagrįsdamas savo teiginius atsakovės atstovas pateikė 2015 m. gruodžio 30 d. su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį, kuria UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo keturis kartus per mėnesį lankytis LukiÅ¡kių TI-K ir užtikrinti kenkėjų naikinimÄ (b. l. 98-101), bei 2016 m. gruodžio 21 d. su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį, kuria UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo keturis kartus per mėnesį lankytis LukiÅ¡kių TI-K ir užtikrinti kenkėjų naikinimÄ (b. l. 102–105).

Taigi, Lukiškių TI-K yra užtikrinama, jog parazitų naikinimo darbai būtų vykdomi. Duomenų byloje apie tai, kad atsakovės atstovo pateiktos paslaugų teikimo sutartys būtų vykdomos netinkamai, nėra, taip pat nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo argumentus dėl kamerose esančių tarakonų, todėl šie jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktas nustato, jog kameroje esančio lango angoje turi būti įstatomos metalinės grotos, o lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

Taigi, minėtos taisyklės leidžia langus aptraukti metaliniu tinklu, o į lango angÄ Ä¯statyti metalines grotas.PareiÅ¡kėjo teigimu, ventiliacija kameroje neveikia, kamerose drėgna ir tamsu. Nuo drėgmės pÅ«va čiužiniai, rÅ«dija lovos. Oro Å¡varumas neatitinka nustatytų reikalavimų, be to, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų. Nėra užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas. NatÅ«rali Å¡viesa beveik nepatenka į kameras, o kamerose esantis dirbtinis apÅ¡vietimas yra labai stiprus, nuo jo skauda akis ir galvÄ .

Patys neturi galimybės iÅ¡jungti Å¡viesÄ , kadangi kamerose nėra jungiklių. ŽiemÄ temperatÅ«ra yra 10–14 oC, o vasarÄ iki 35 oC. Ne kartÄ prašė administracijos iÅ¡matuoti temperatÅ«rÄ , tačiau to padaryta nebuvo. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktÄ kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punktÄ gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 proc.

Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Gyvenamųjų patalpų temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18–28 oC, šaltuoju – 18–22 oC, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju – 35–60 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų periodu turi būti 0,15–0,25 m/s, šaltuoju 0,05–0,15 m/s (26 punktas).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 2 d. praneÅ¡imo Nr. 24-1223 (b. l. 40-42) matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose dirbtinė Å¡viesa ne mažesnė nei 200 lx, visose gyvenamosiose kamerose yra skaidraus stiklo langai, kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. IÅ¡ atsakovės atstovo į bylÄ pateikto 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-744 (16.16.8.10.12), kad kameroje Nr. 329, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas nuo 2017-04-05 iki 2017-05-10, 2017 m. gegužės 4 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas atliko patikrinimÄ , kurio metu jokių pažeidimų nenustatė (b. l. 62-63). IÅ¡ kitų atsakovės atstovo pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimai buvo atlikti ne tuo metu, kuomet pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K arba ne tose kamerose (b. l. 43-56, 63-72, 75-77,83-92). Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų duomenų LukiÅ¡kių TI-K yra tinkamai užtikrinamas vėdinimas ir dirbtinė apÅ¡vieta. Kitų duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginius dėl netinkamo apÅ¡vietimo, drėgmės, temperatÅ«ros, vėdinimo, oro Å¡varumo byloje nėra, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. Taigi, minėtos taisyklės nenumato elektros jungiklių įrengimo kameroje, todėl pareiškėjo argumentas, kad pats negalėjo išjungti elektros atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikymo laikotarpiu dėl laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais ar praÅ¡ymais iÅ¡matuoti temperatÅ«rÄ , pats pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių su jo kreipimusi susijusių aplinkybių, nenurodė kokiu bÅ«du ir kada kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su tokiais praÅ¡ymais.PareiÅ¡kėjas skundžiasi maisto kiekiu ir kokybe, nurodė, kad 2017 m. spalio mėnesį buvo patiekta labai skysta bulvių košė, kurios jis nevalgė.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 110 punktÄ maistÄ tikrina sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistas ir juslinio patikrinimo rezultatai įraÅ¡omi į pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalÄ . Pagal Lietuvos higienos normos HN 2010:76 8 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas; laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus (9 punktas).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigos direktoriui pateikė 2017-09-19 skundÄ , kuriame nurodė, kad 2017-09-18 per pietus patiekti makaronai buvo kaip teÅ¡la, kaip sriuba (b. l. 38). LukiÅ¡kių TI-K į minėtÄ pareiÅ¡kėjo 2017-09-19 skundÄ pateikė 2017-10-18 atsakymÄ Nr. 96-4759, kuriame pažymėjo, kad 2017-09-18 pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale, pastabų ar įrašų dėl netinkamai pagimto maisto nėra (b. l. 36-37). UAB „Grustė“ teikianti maitinimo paslaugas LukiÅ¡kių TI-K 2017-10-06 raÅ¡te Nr. S-2270 LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ informavo, kad maistÄ gamina vadovaudamasi teisės aktais (b. l. 39).

Byloje įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis su skundu į pataisos įstaigos administracijÄ dėl patiektos skystos bulvių košės nėra. PareiÅ¡kėjas dėstydamas argumentus dėl maisto kaloringumo nenurodė argumentų, kuriais remiantis padarė iÅ¡vadÄ , jog jam iÅ¡duoto maisto kaloringumas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, nenurodė, kada ir kokio maisto kaloringumas jo manymu neatitiko nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamos maisto kokybės ir kiekio vertina kaip bendro pobÅ«džio nusiskundimus, todėl atmeta juos kaip nepagrįstus.             Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų dėl to, kad sanitarinis mazgas įrengtas neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo, sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (LVAT 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; LVAT 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ).Pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 str. 1 d. yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė. Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, turi aiÅ¡kintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo bÅ«das, pareiÅ¡kėjo laikymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpis, vienam asmeniui turinčios tekti minimalios ploto normos pažeidimo apimtis, pažeidimo tÄ sa, neigiamo poveikio pareiÅ¡kėjo sveikatai mastas ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, LVAT 2014-12-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. AS22-1440/2014, 2016-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016, 2017-01-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-264-525/2017).Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K trukmę, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad byloje nustatyti pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.

Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog dėl aukščiau aptartų netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie bÅ«tų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos bÅ«klę ginčo laikotarpiu. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LVAT 2018-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-896-624/2018), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 600 Eur suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma priteisti 8 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.             Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo G.

L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                 Violeta Balčytienė