a1f4948e-d2d6-4059-87ba-fac711beefd2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-1336-658/2016(Proceso Nr. 2-56-3-00047-2016-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.35. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės- uždarosios akcinės bendrovės „Grafija“ ieÅ¡kinį atsakovei- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė UAB „Grafija“ kreipėsi į teismÄ (CBP-1539, DOK-1867) praÅ¡ydama:

1) panaikinti 2016-01-06 UAB „Kauno autobusai“ viešųjų pirkimų komisijos sprendimÄ nutraukti pirkimo procedÅ«ras;

2) įpareigoti UAB „Kauno autobusai“ tęsti pirkimo procedÅ«ras, nustatyti pasiÅ«lymų eilę bei laimėjusį pasiÅ«lymÄ ir sudaryti sutartį su UAB „Grafija“;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys yra grindžiamas tuo, jog pati perkančioji organizacija po vokų su pasiÅ«lymais atplėšimo nustačiusi, kad pirkimo sÄ lygose buvo padaryta techninė klaida, o bÅ«tent – pasiÅ«lymo formos antroje eilutėje galimas prekių kiekio padidėjimas skaičiais nurodytas 30 procentų, o žodžiais galimas padidėjimas nurodytas 20 procentų, kas sÄ lygojo tai, jog 3 iÅ¡ 4 pirkime dalyvavusių tiekėjų skirtingai skaičiavo galimÄ prekių kiekio padidėjimÄ (vieni skaičiavo daugindami iÅ¡ 20 procentų, kiti iÅ¡ 30 procentų), nutraukė pirkimo procedÅ«ras.

Perkančiosios organizacijos vertinimu, dėl Å¡ios klaidos nebuvo galimas lygiavertis pateiktų pasiÅ«lymų vertinimas. IeÅ¡kovės nuomone, tokia techninė klaida negalėjo turėti įtakos lygiaverčiam dalyvių pasiÅ«lymų vertinimui, nes jos pateikto pasiÅ«lymo kaina be prekių kiekio padidėjimo yra pati mažiausia, o pasiÅ«lyme nurodyta kaina, įvertinant prekių kiekio padidėjimÄ , nepaisant to, ar jis bÅ«tų 20 ar 30 procentų, yra lygiai tokia pati kaip ir pasiÅ«lymo kaina be prekių kiekio padidėjimo.

Pažymi, kad nei vienas iÅ¡ vieÅ¡ajame pirkime pasiÅ«lymus pateikusių tiekėjų nepateikė praÅ¡ymo paaiÅ¡kinti ar patikslinti pasiÅ«lymo formos kainos lentelės neatitikimÄ , o pati perkančioji organizacija iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos savo iniciatyva Å¡ios klaidos taip pat neiÅ¡taisė ir konkurso sÄ lygų nepatikslino. IeÅ¡kovė nesutinka su perkančiosios organizacijos vertinimu, kad jos pateiktas pasiÅ«lymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, kadangi nei konkurso sÄ lygose, nei pasiÅ«lymo formoje nėra nuostatos, jog pasiÅ«lymo antroje eilutėje pateikiama pasiÅ«lymo kaina turėjo bÅ«ti privalomai apskaičiuojama pagal toje eilutėje pateiktÄ formulę.

PrieÅ¡ingai, pasiÅ«lymo antroje eilutėje žodžiais nurodyta, kad turi bÅ«ti pateikiama pasiÅ«lymo kaina (sutarties vertė) 12 mėnesių laikotarpiui, įvertinus galimÄ prekių kiekio padidėjimÄ 20 proc. be PVM, o tai reiÅ¡kia, kad tiekėjas gali pasiÅ«lyti bet kokiÄ jam priimtinÄ kainÄ . IeÅ¡kovės pasiÅ«lymo esmė yra tame, kad ieÅ¡kovė siÅ«lo perkančiajai organizacijai tÄ pačiÄ nepadidėjusiÄ kainÄ tiek tuo atveju, jei prekių kiekis bus toks pats kaip nurodytas pradinis kiekis, tiek jei prekių kiekis padidės 20 ar 30 procentų.Atsakovė atsiliepime (DOK-3047) nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodoma, kad tik po vokų atplėšimo, nebesant galimybės informuoti konkurso dalyvius apie patikslintus konkurso dokumentus, buvo pastebėta techninė klaida konkurso sÄ lygose. Techninė klaida buvo padaryta pateiktoje pasiÅ«lymo lentelėje, kurioje nurodoma pasiÅ«lymo kaina, t. y. kainos apskaičiavimo lentelėje nurodant pasiÅ«lymo kainÄ (sutarties vertę) 12 mėnesių laikotarpiui, įvertinus galimÄ prekių kiekio padidėjimÄ 20 proc., be PVM buvo nurodyta klaidinga Å¡ios kainos apskaičiavimo formulė ((2.)= (1.)x1,3) - pasiÅ«lymo formos 2 eilutėje galimas prekių kiekio padidėjimas skaičiais nurodytas 30 procentų, o žodžiais galimas padidėjimas nurodytas 20 procentų.

Atsižvelgiant į tai, kad konkurso laimėtojas nustatomas pagal mažiausios kainos pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų, bÅ«tent kainos apskaičiavimo dalis pasiÅ«lyme turėjo esminę reikÅ¡mę visų dalyvių pasiÅ«lymų vertinimui. Vykdant konkurso procedÅ«ras buvo gauti 4 dalyvių pasiÅ«lymai, iÅ¡ kurių 2 dalyviai pasiÅ«lymo kainÄ apskaičiavo nurodant pasiÅ«lymo kainÄ (sutarties vertę) 12 mėnesių laikotarpiui įvertinus galimÄ prekių kiekio padidėjimÄ 20 proc. (ne pagal formulę), vienas pasiÅ«lymo kainÄ apskaičiavo nurodant pasiÅ«lymo kainÄ (sutarties vertę) 12 mėnesių laikotarpiui įvertinus galimÄ prekių kiekio padidėjimÄ 30 proc. (pagal klaidingÄ formulę), o ieÅ¡kovė pasiÅ«lymo kainÄ nurodė nesivadovaudami pateikta formule, t. y. nurodė kainÄ visiÅ¡kai neįvertindami prekių kiekio padidėjimo.

Dėl techninės klaidos konkurso dokumentuose visi dalyviai pasiÅ«lymo formÄ suprato skirtingai ir atitinkamai pateikė skirtingus ir dėl to sunkiai palyginamus pasiÅ«lymus. Todėl tęsiant konkurso procedÅ«ras neabejotinai bÅ«tų konstatuotas tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo bei skaidrumo principų pažeidimas. Dėl to konkurso procedÅ«ros negalėjo bÅ«ti tęsiamos ir turėjo bÅ«ti nutrauktos. Esant tokiai situacijai savalaikis konkurso procedÅ«rų nutraukimas ne tik atitinka VPÄ® reglamentavimÄ , tačiau yra ir pats teisingiausias bÅ«das užtikrinti visų tiekėjų lygiateisiÅ¡kumÄ bei sudaryti sÄ lygas tiekėjams varžytis naujai skelbiamame konkurse.

Sutaupymo kriterijus, įsigyjant pigiausiÄ siÅ«lomÄ objektÄ , nėra svarbesnis tikslas už bÅ«tinybę užtikrinti pirkimo skaidrumÄ bei tiekėjų lygiateisiÅ¡kumÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, todėl tęsiant konkurso procedÅ«ras turėtų bÅ«ti atmestas. PasiÅ«lymas turėjo bÅ«ti pateikiamas atsižvelgiant į sÄ lygÄ , jog prekių kiekiai gali kisti iki 20 procentų. Pačiame pasiÅ«lyme netgi atskirai iÅ¡skirtos pasiÅ«lymo dalys nurodant pasiÅ«lymo kainÄ apskaičiuotam orientaciniam kiekiui (60 000 vnt.) ir nurodant pasiÅ«lymo kainÄ (sutarties vertę) 12 mėnesių laikotarpiui, įvertinus galimÄ prekių kiekio padidėjimÄ 20 proc.

Todėl ir pasiÅ«lymo kaina turėjo bÅ«ti nurodoma tiek numatytam kortelių kiekiui (PasiÅ«lymo formos 2 lentelės 1 eilutė), tiek ir numatomam padidėjusiam kiekiui (PasiÅ«lymo formos 2 lentelės 2 eilutei). Niekur konkurso dokumentuose nebuvo nurodyta, jog tiekėjas yra laisvas pasirinkti ir nurodyti vienodas kainas abiem pasiÅ«lymo eilutėms. Toks pasiÅ«lymo kainos apskaičiavimas yra svarbus perkančiajai organizacijai, kadangi konkursu yra perkamos kortelės, kurios skaičiuojamos vienetais. Å iai dienai nežinant visiÅ¡kai tikslaus ateityje reikalingų kortelių kiekio, svarbus bÅ«tent vienos kortelės įkainis, kuris ir atsiskleidžia įvertinant pasiÅ«lymo kainÄ dviem skirtingiems kortelių kiekiams.

Visi tiekėjai, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę, nurodė pasiÅ«lymo kainÄ tiek numatytam prekių kiekiui, tiek ir didesniam kiekiui, įvertinus tai, kad nurodytas orientacinis kiekis gali kisti (didėti arba mažėti) iki 20 procentų. Tokiu bÅ«du visi tiekėjai pateikė dvi pasiÅ«lymo kainas, kurios ir buvo lyginamos tarpusavyje iÅ¡renkant laimėtojÄ . IeÅ¡kovei pateikus tik vienÄ pasiÅ«lymo kainÄ , jos pasiÅ«lymo iÅ¡ esmės nebeįmanoma palyginti nepažeidžiant lygiateisiÅ¡kumo bei skaidrumo principų.

IeÅ¡kovė dublike (DOK-4214) atsikirsdama į atsiliepime nurodytus argumentus papildomai nurodė, jog nepaisant to, kad pirkime dalyvavę teikėjai skirtingai interpretavo pasiÅ«lymo formÄ , realiai tai neturėjo jokios įtakos, kadangi ieÅ¡kovės pateiktas pasiÅ«lymas bet kuriuo atveju turėjo bÅ«ti pripažintas laimėjusiu, nes tik jos pasiÅ«lymas buvo suformuluotas taip, kad padidėjusiam prekių kiekiui yra siÅ«loma ta pati kaina, kaip ir pradiniam priekių kiekiui. Visų kiti tiekėjai pateikė pasiÅ«lymus, kuriuose padidintam prekių kiekiui buvo siÅ«loma ir padidinta kaina, todėl jų pasiÅ«lytos kainos buvo didesnės už ieÅ¡kovės. Perkančiosios organizacijos veiksmai, t. y. sprendimas nutraukti pirkimo procedÅ«ras dėl neesminės klaidos, po to kai buvo pavieÅ¡inti visų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiÅ«lymai, pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo bei teikėjų lygiateisiÅ¡kumo principus.

Dėl konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiÅ«lytų kainų pavieÅ¡inimo nebuvo galima užtikrinti tinkamos tiekėjų konkurencijos perkančiosios organizacijos naujai organizuojamame konkurse. Tokiais perkančiosios organizacijos veiksmais buvo pažeisti ir ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principai, kadangi tiekėjai turi papildomų administracinių ir laiko sÄ naudų dalyvaudami visuose Å¡iuose procesuose. Pažymi, kad perkančioji organizacija nėra priėmusi sprendimo, kuriuo butų pripažinusi ieÅ¡kovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ netinkamu, taip pat nėra papraÅ¡iusi ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ paaiÅ¡kinti ar patikslinti.Atsakovė tripliku (DOK-5725) palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus.

Pažymi, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta kaina yra pati mažiausia tik todėl, kad ieÅ¡kovė pateikė konkurso dokumentų neatitinkantį pasiÅ«lymÄ . Konkurso procedÅ«rų vykdymo metu nėra žinomas konkretus prekių kiekis, kadangi numatyti kiek konkrečiai prekių bus nupirkta neįmanoma. Prekių kiekis numatomas remiantis ankstesne kortelių pardavimo statistika. Todėl pirkimo dokumentuose ir numatoma, kad prekių kiekiai gali kisti iki 20 procentų. Tai reiÅ¡kia, kad prekių kiekis gali nesikeisti arba keistis ne tik lygiai 20 procentų, tačiau ir 5, 10 ar 12 procentų.

Todėl perkančiajai organizacijai svarbiausia yra žinoti vienos prekės kainÄ . IeÅ¡kovė pateikė vienodÄ pasiÅ«lymo kainÄ tiek numatomam prekių kiekiui (60 000 vnt.), tiek ir prekių kiekiui įvertinus 20 procentų padidėjimÄ . Taigi vienu atveju ieÅ¡kovės vienos prekės siÅ«loma kaina yra 0,69 Eur, o kitu atveju (prekių kiekiui padidėjus 20 proc.) jau 0,575 Eur. BÅ«tent pasiÅ«lymo antroje eilutėje padaryta klaida, t. y. kainos nurodymas prekių kiekiui įvertinus galimÄ 20 proc. padidėjimÄ , turėjo esminės reikÅ¡mės tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimui.

Dėl atsakovės padarytos techninės klaidos, konkurso dalyviams buvo neaiÅ¡ki pasiÅ«lymo kainos apskaičiavimo tvarka – dalis konkurso dalyvių vadovavosi klaidinga formule, o dalis – pateikė pasiÅ«lymus nepaisydami klaidingos formulės ir vadovaudamiesi konkurso sÄ lygomis. Aplinkybę, kad pati ieÅ¡kovė supranta, jog pasiÅ«lymo kaina turi bÅ«ti apskaičiuojama skirtingai abiejose pasiÅ«lymo eilutėse priklausomai nuo prekių kiekio, atsakovės vertinimu, patvirtina tai, kad naujame vieÅ¡ajame pirkime pati ieÅ¡kovė pateikė pasiÅ«lymÄ , nurodydama skirtingas kainas tiek pagrindiniam prekių kiekiui, tiek ir numatomam galimai didesniam prekių kiekiui.

Siekiant iÅ¡vengti tolimesnių neteisėtų sprendimų bei vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintais principais ir buvo priimtas sprendimas nutraukti konkurso procedÅ«ras. Pažymi, jog tai, kad perkančioji organizacija vokų su dalyvių pasiÅ«lymais atplėšimo stadijoje iÅ¡ karto nenurodė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo trÅ«kumo ir tai konstatavo tik atsakydama į ieÅ¡kovės pateiktÄ pretenzijÄ , ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo nedaro atitinkančio Konkurso dokumentams. Be to, perkančiajai organizacijai nėra draudžiama persvarstyti jos priimtų sprendimų.IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad atsakovė nepagrįstai remiasi ieÅ¡kovės kitame konkurse pateiktu pasiÅ«lymu, kadangi tai naujas konkursas, o tiekėjas nėra varžomas ankstesniuose pirkimuose pateiktų pasiÅ«lymų.

IeÅ¡kinys atmestinas Teismui iÅ¡tyrus į bylÄ pateiktus įrodymus, nustatytos Å¡ios bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1 p.):UAB „Kauno autobusai“ supaprastinto atviro konkurso bÅ«du vykdė „Intelektinių, lustinių, bekontakčių, elektroninių kortelių, kartu su informaciniais lapeliais ir individualiais įpakavimais“ pirkimÄ . PasiÅ«lymams vertinti pasirinktas mažiausios kainos kriterijus (pirkimo sÄ lygų 10.3 p.). Konkurso sÄ lygų 1 priedo pasiÅ«lymo kainos apskaičiavimo lentelėje nurodant pasiÅ«lymo kainÄ (sutarties vertę) 12 mėnesių laikotarpiui, įvertinus galimÄ prekių kiekio padidėjimÄ 20 proc., be PVM buvo nurodyta Å¡ios kainos apskaičiavimo formulė ((2.)= (1.)x1,3), t. y pasiÅ«lymo formos 2 eilutėje galimas prekių kiekio padidėjimas skaičiais nurodytas 30 procentų, o žodžiais galimas padidėjimas nurodytas 20 procentų.

PasiÅ«lymus vieÅ¡ajame pirkime pateikė 4 tiekėjai (DOK-3082). Perkančioji organizacija 2016-01-06 atplėšė tiekėjų vokus su pasiÅ«lymas ir tos pačios dienos praneÅ¡imu informavo visus pasiÅ«lymus pateikusius tiekėjus apie pasiÅ«lymus pateikusių tiekėjų pavadinimus ir jų pasiÅ«lytÄ kainÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 5). TÄ pačiÄ dienÄ , bet jau po vokų atplėšimo procedÅ«ros, perkančioji organizacija nustatė, kad konkurso dokumentuose buvo padaryta techninė klaida, o bÅ«tent – pasiÅ«lymo formos antroje eilutėje galimas prekių kiekio padidėjimas skaičiais nurodytas 30 procentų, o žodžiais galimas padidėjimas nurodytas 20 procentų, todėl vadovaudamasi pirkimo sÄ lygų 14.2 punktu nutraukė pirkimo procedÅ«ras (ieÅ¡kinio priedas Nr. 6).

Ginčo esmė: Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedÅ«ras yra teisėtumas. Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimÄ , bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedÅ«ras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų bÅ«du atliekamo pirkimo ir Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedÅ«ras.

Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje yra reglamentuota supaprastintų pirkimų vykdymo tvarka. „Intelektinių, lustinių, bekontakčių, elektroninių kortelių, kartu su informaciniais lapeliais ir individualiais įpakavimais“ pirkimas buvo vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl šio konkurso nutraukimo buvo nereikalingas. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas.

Viešųjų pirkimų tikslas įtvirtintas VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje – vadovaujantis VPÄ® įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tačiau pradėjus pirkimo procedÅ«ras gali paaiÅ¡kėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas (pvz., perkančioji organizacija praranda finansavimo Å¡altinius, iÅ¡nyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui ir pan.).

Å iems atvejams VPÄ® 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedÅ«ras laikantis joje įtvirtintų sÄ lygų. Pirkimo dokumentų 14.2 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę nutraukti pirkimÄ , jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, inter alia negaunama finansavimo lėšų (arba jų gaunama nepakankamai), perkamas objektas tapo nereikalingas ir pan. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tik susipažinusi su tiekėjų pirkime pateiktais pasiÅ«lymais pastebėjo, kad pirkimo sÄ lygose kainos apskaičiavimo tvarka žodžiais skiriasi nuo kainos apskaičiavimo tvarkos iÅ¡reikÅ¡tos formulėje skaičiais, kadangi tiekėjai skirtingai apskaičiavo pasiÅ«lymo kainÄ .IÅ¡ Konkurso sÄ lygų 1 priedo pasiÅ«lymo kainos apskaičiavimo lentelės nurodytos sÄ lygos matyti, kad iÅ¡ tiesų rengiant konkurso sÄ lygas buvo padaryta klaida.

Kad Å¡i klaida turėjo realiÄ Ä¯takÄ pasiÅ«lymų parengimui patvirtina ir tiekėjų perkančiajai organizacijai pateikti pasiÅ«lymai (DOK-3082). IÅ¡ konkurse dalyvavusių 4 dalyvių 2 dalyviai pasiÅ«lymo kainÄ apskaičiavo nurodant pasiÅ«lymo kainÄ (sutarties vertę) 12 mėnesių laikotarpiui įvertinus galimÄ prekių kiekio padidėjimÄ 20 proc. (ne pagal formulę), vienas pasiÅ«lymo kainÄ apskaičiavo nurodant pasiÅ«lymo kainÄ (sutarties vertę) 12 mėnesių laikotarpiui įvertinus galimÄ prekių kiekio padidėjimÄ 30 proc. (pagal klaidingÄ formulę), o ieÅ¡kovė pasiÅ«lymo kainÄ nurodė neįvertindama prekių kiekio padidėjimo.

Pripažinus, kad Konkurso sÄ lyga, kurioje nustatyta pasiÅ«lymo apskaičiavimo tvarka, yra klaidinga, kas lėmė nevienodÄ tiekėjų jos turinio suvokimÄ ir taikymÄ , tokia sÄ lyga negali bÅ«ti laikoma teisėta. IeÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad nei vienas iÅ¡ tiekėjų nesikreipė į perkančiÄ jÄ organizacijÄ dėl Å¡ios sÄ lygos paaiÅ¡kinimo ar patikslinimo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pačios sÄ lygos teisėtumo. Aplinkybė, kad tiekėjai nesikreipė į perkančiÄ jÄ organizacijÄ neleidžia teigti, kad objektyviai visiems įprastinio rÅ«pestingumo standartus atitinkantiems dalyviams ji buvo vienodai suprantama ir jų pritaikyta, o perkančioji organizacija turėjo galimybę gauti ir įvertinti tarpusavyje palyginamus pasiÅ«lymus.

PrieÅ¡ingai, byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (dalyvių pasiÅ«lymai) patvirtina, kad Å¡iÄ sÄ lygÄ dalyviai suprato skirtingai. Pagal VPÄ® 27 straipsnio 4 dalį perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiÅ¡kinti (patikslinti) pirkimo dokumentus iki tol kol nėra pasibaigę pirkimo pasiÅ«lymų pateikimo terminas. Po pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos pirkimo sÄ lygų tikslinimas yra nebegalimas. Taigi perkančiosios organizacijos klaida, paaiÅ¡kėjusi jau po vokų su pasiÅ«lymais atplėšimo, negalėjo bÅ«ti iÅ¡taisyta perkančiajai organizacijai savo iniciatyva iÅ¡taisant pirkimo sÄ lygose padarytÄ klaidÄ .

Tokiu atveju de facto tai reikÅ¡tų pirkimo sÄ lygų pakeitimÄ , kuris savo ruožtu sÄ lygotų skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lÅ«kesčių principų pažeidimÄ . Å i klaida taip pat negali bÅ«ti taisoma ir pagal VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, kadangi pagal Å¡iame straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ perkančioji organizacija, pasiÅ«lymų vertinimo metu radusi pasiÅ«lyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo papraÅ¡yti dalyvių per jos nurodytÄ terminÄ iÅ¡taisyti pasiÅ«lyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiÅ«lymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos.

Taigi dalyvis turi teisę taisyti ar pildyti atskirus pasiÅ«lymo duomenis siekiant iÅ¡taisyti akivaizdžias redakcinio pobÅ«džio klaidas, kurių iÅ¡taisymas nekeičia pasiÅ«lymo kainos. Å iuo atveju keistųsi pasiÅ«lymo kaina, bet to tai nėra dalyvio padaryta aritmetinė klaida, o perkančiosios organizacijos klaida, lėmusi pasiÅ«lymo kainos apskaičiavimo tvarkos ydingumÄ (neaiÅ¡kumÄ ) ir atitinkamai pasiÅ«lymo kainos dydį. Atmestinas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovės argumentas, jog Å¡i klaida neturėjo įtakos pasiÅ«lymų palyginimui.

Kaip jau buvo minėta, pasiÅ«lymams vertinti buvo nustatytas mažiausios kainos kriterijus, todėl perkančiajai organizacijai klaidingai nurodžius pasiÅ«lymo kainos apskaičiavimo tvarkÄ â€“ Å¡i klaida turėjo esminę įtakÄ tiek tiekėjams rengiant ir teikiant pasiÅ«lymus, tiek perkančiajai organizacijai juos vertinant. Tai sÄ lygojo skaidrumo principo pažeidimÄ . Å iuo atveju visiÅ¡kai nesvarbu, kad vieno tiekėjo pasiÅ«lyta kaina, nevertinat tiekėjo pasiÅ«lymo atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams, galimai buvo mažesnė už kitų dalyvių pasiÅ«lytas kainas.

Siekis pigiausiai įsigyti pirkimo objektÄ nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. Å¡is tikslas negali bÅ«ti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų vieÅ¡ojo pirkimo srityje tiesioginis Å¡altinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.

Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiÅ¡kinant visų VPÄ® nuostatų turinį, Å¡ių principų taikymas apima visas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo arba vieÅ¡ojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPÄ® 7 straipsnis). Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sÄ lygas, be kitų principų bei VPÄ® nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, tam tarpe ir reiÅ¡kiančio jų (pirkimo sÄ lygų) aiÅ¡kumÄ , tikslumÄ , nedviprasmiÅ¡kumÄ .

Teismas taip pat neturi teisinio pagrindo pritarti ieÅ¡kovės argumentui, jog sistemiÅ¡kai taikant pirkimo dokumentų nuostatas tiekėjams turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad pasiÅ«lyme reikia pateikti kainas su galimu 20 procentų, o ne 30 procentų prekių kiekio padidėjimu (Konkurso sÄ lygų 2.3 punktas, Konkurso sÄ lygų priedo Nr. 3 – sutarties projekto 1.5.2 punktas, Konkurso sÄ lygų priedo Nr. 1 – pasiÅ«lymo forma kainų lentelės 2 ir 4 punktai suformuluoti žodžiu). Neginčytina ieÅ¡kovės pozicija, kad pirkimo sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai, tačiau jų interpretavimas negali lemti visiÅ¡kai prieÅ¡ingos iÅ¡vados, palyginus su lingvistine jų iÅ¡raiÅ¡ka.

Be to, ieÅ¡kovės nurodytoje pirkimo dokumentų 2.3 punkte numatyta, kad prekių užsakymo sutartyje nurodyti orientaciniai prekių kiekiai, kurie gali kisti (didėti arba mažėti) iki 20 procentų; pirkimo dokumentų priedo Nr. 3 – sutarties projekto 1.5.2 punkte nurodyta analogiÅ¡ka sÄ lyga, apie galimas prekių kitimo apimtis. Tačiau pasiÅ«lymo kainos skaičiavimo tvarka yra įtvirtinta konkurso sÄ lygų 1 priedo lentelėje. Pagal konkurso sÄ lygas tiekėjai pasiÅ«lymo kainÄ turėjo apskaičiuoti atsižvelgdami į perkančiosios organizacijos nurodytÄ galimÄ prekių padidėjimÄ , kurio dydis, dėl perkančiosios organizacijos klaidos, buvo neaiÅ¡kus.

Pirkimo procedÅ«ros negali bÅ«ti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sÄ lygas, todėl pirkimas privalo bÅ«ti nutraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Tolesnio procedÅ«rų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sÄ lygomis nebesirems. Å iuo atveju perkančioji organizacija pati pripažino pirkimo sÄ lygos neteisėtumÄ ir dėl to priėmė sprendimÄ dėl pirkimo procedÅ«rų nutraukimo.

Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, perkančiosios organizacijos sprendimas iÅ¡ karto nutraukti pirkimo procedÅ«ras pirkimo dokumentų 14.2 punkto pagrindu, pripažintinas teisėtu ir atitinkančiu VPÄ® įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , kadangi užtikrina, kad tolesnės pirkimo procedÅ«ros nebÅ«tų vykdomos pažeidžiant pamatinius viešųjų pirkimų skaidrumo ir objektyvumo principus. Å iuo atveju nėra aktualus ieÅ¡kovės pateikto pasiÅ«lymo atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams vertinimas, kadangi perkančioji organizacija nėra priėmusi sprendimo atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo kaip neatitinkančio pirkimo dokumentų reikalavimų.

Dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams perkančioji organizacija yra pasisakiusi tik sprendime dėl ieÅ¡kovės pretenzijos atmetimo ir procesiniuose dokumentuose, atsikirsdama į ieÅ¡kovės dėstomus argumentus, kad su ja, kaip su mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusiu tiekėju, turi bÅ«ti sudaroma vieÅ¡ojo pirkimo sutartis. Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas pažymi, kad net tuo atveju jei teismas pripažintų, jog perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedÅ«ras yra neteisėtas, ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ sudaryti su ja sutartį negalėtų bÅ«ti tenkinamas.

Teismui pripažinus sprendimo neteisėtumÄ Å¡alys yra grÄ Å¾inamos į prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį, kas nagrinėjamu atveju lemtų tai, kad ginčo pirkimo procedÅ«ra grįžtų į pasiÅ«lymų vertinimo etapÄ . Ir perkančioji organizacija, atlikusi pasiÅ«lymų vertinimÄ , sudarytų pasiÅ«lymų eilę ir atitinkamai iÅ¡rinktų pirkimo laimėtojÄ su kuriuo bÅ«tų sudaroma sutartis. PasiÅ«lymų eilės sudarymas ir laimėjusio pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimas priskirtinas perkančiosios organizacijos, o ne teismo kompetencijai.

Teismas peržiÅ«ros procedÅ«roje tik patikrintų minėtų perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .IeÅ¡kovės argumentus, jog perkančiajai organizacijai pavieÅ¡inus konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiÅ«lymų kainas ir po to organizuojant naujÄ pirkimÄ , tai galėjo turėti įtakos užtikrinant tinkamÄ tiekėjų varžymÄ si naujame konkurse, teismas pripažįsta logiÅ¡kai pagrįstais. Tačiau galimas tiekėjų teisių pažeidimas dėl galimybės sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį didesne kaina dėl jau žinomų konkurentų pateiktų pasiÅ«lymų, nesudaro pagrindo tęsti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras pagal akivaizdžiai neteisingas pirkimo sÄ lygas.

Å iuo atveju tiekėjo teisės dėl galimai prarasto konkurencinio pranaÅ¡umo, negali bÅ«ti ginamos tęsiant pirkimo procedÅ«ras, o tiekėjas, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos turi pasirinkti kitÄ galimai pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . Teismo sprendimas, kuriuo perkančiosios organizacijos sprendimas dėl vieÅ¡ojo pirkimo nutraukimo pripažintas teisėtu savaime nekliudo ieÅ¡kovei pasinaudoti kitomis pažeistų teisių gynybos priemonėmis, reiÅ¡kiant pažeidimo esmę atitinkančius reikalavimus teisme.Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ ieÅ¡kiniui atmesti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Kreipdamasi į teismÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 289 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieÅ¡kinys buvo pateiktas elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, už jį mokėtinas 75 procentų dydžio žyminis mokestis, t.y. 217 Eur. IeÅ¡kovei sumokėjus daugiau žyminio mokesčio negu įstatyme nustatytas žyminio mokesčio dydis, permokėta suma – 72 Eur grÄ Å¾intini ieÅ¡kovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Atsakovė procesiniuose dokumentuose buvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

PrieÅ¡ posėdį teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 3464,40 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas ir Å¡ių iÅ¡laidų pagrindimÄ . Tokio dydžio iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje yra akivaizdžiai neprotingos, nepagrįstai didelės ir neatitinkančios nei byloje keltų teisinių klausimų sudėtingumo nei bylos apimties. Pastebėtina, kad Å¡i byla yra iÅ¡skirtinai mažos apimties, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi materialinės ar procesinės teisės klausimai, tarp Å¡alių kilęs ginčas nereikalavo specialių teisines paslaugas teikusio asmens žinių, sudėtingos teisinės analizės, pagrįstos papildomomis darbo ir laiko sÄ naudomis.

Byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsakovė į bylÄ pateikė iÅ¡ esmės tik du procesinius dokumentus atsiliepimÄ ir triplikÄ (neskaitant praÅ¡ymų dėl prieigos prie el. bylos suteikimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo). IÅ¡ minėtų dokumentų apimties ir turinio akivaizdu, jog pagal 2016-01-31 klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitÄ Å¡ių procesinių dokumentų rengimo laiko sÄ naudos yra nepagrįstai didelės ir neadekvačios pateiktų dokumentų turiniui.

Be to, į ataskaitÄ yra įtrauktos ir teisinės paslaugos, nesusijusios su nagrinėjama byla (konsultacijos naujo vieÅ¡ojo pirkimo klausimais, naujame pirkime pateiktų pasiÅ«lymų analizė) Nurodytų aplinkybių visuma paneigia poreikį priteisti 3464,40 Eur dydžio atstovavimo iÅ¡laidas. Teismo vertinimu 800 Eur suma patirtoms iÅ¡laidoms advokato pagalbai Å¡ioje byloje atlyginti yra pakankama, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str. 4 d., CPK 93, 98 str.).Kadangi teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, su dokumentų įteikimu susijusių iÅ¡laidų nepatyrė.

Teismas vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, 4239 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ (juridinio asmens kodas 133154754) iÅ¡ ieÅ¡kovės- uždarosios akcinės bendrovės „Grafija“ (juridinio asmens kodas 223613480) 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei- uždarajai akcinei bendrovei „Grafija“ (juridinio asmens kodas 223613480) 72 Eur (septyniasdeÅ¡imt du eurus) žyminio mokesčio.Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas             Nerijus Meilutis