2020-02-05 Nr. AB-2376-3-61-3-01158-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3103-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01158-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) 2018 m. kovo 14 d. raštą (sprendimą) Nr. (10.10)I‑1636 ir Sodros Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2018 m. kovo 15 d. raštą (sprendimą) Nr. (10.1)2R-347, įpareigoti šias institucijas iš naujo išnagrinėti jo skundą-prašymą, nustatyti atitinkamus draudiminius laikotarpius bei jo teisę gauti netekto darbingumo pensiją; priteisti jam iš atsakovų 44 100 Eur turtinės žalos atlyginimą (tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas), 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, bei 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (toliau – ir LVAT nutartis) kreipėsi į Sodrą, prašydamas išreikalauti duomenis, peržiūrėti netekto darbingumo pensijos skyrimo pagrindus už 1995–2001 m. laikotarpį bei pridėti šį laikotarpį prie netekto darbingumo stažo. Ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nes nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nenustatytos suteikiamos teisės ir pareigos, nenurodyta apskundimo tvarka. Nėra aišku, kokius duomenis Sodrai pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir kada šie duomenys buvo pateikti, nes nėra nurodyti draudiminiai laikotarpiai bei socialinio draudimo įmokų mokėjimo faktai. Šių duomenų vertinimą turėjo atlikti Sodra, nes tai priklauso jos kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad su sutuoktine augina ir pasikeisdami slaugo neįgalią dukrą, kuriai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Asmenys, slaugantys neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pagal jų pateiktus prašymus nuo teisės į šį draudimą atsiradimo dienos, tačiau nieko nėra užsimenama apie padėtį, buvusią iki 2011 m. liepos 5 d., t. y. kas turėjo rinkti duomenis apie valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, ar šiems asmenims reikėjo teikti duomenis patiems. Pareiškėjas tiksliai nurodė laikotarpius, kada jo sutuoktinė nebuvo draudžiama valstybės lėšomis, tačiau Sodra vis tiek nurodė pareiškėjui pateikti prašymą ir nurodyti tikslius laikotarpius. Nuo valstybinio socialinio draudimo išmokų už slaugymą nemokamos įmokos į pensijų fondą, todėl nėra jokių socialinių garantijų, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48, 49, 52 straipsniuose. Pareiškėjo sutuoktinei pradėjus dirbti, dukterį pradėjo slaugyti pareiškėjas, todėl atitinkamus laikotarpius Sodra turėtų skaičiuoti jam, nebent ji pateiktų įrodymų, kad sutuoktinių teisės ir atsakomybė tarpusavio santykiuose nėra lygios. Atsakovai piktnaudžiauja jiems įstatymo suteiktomis teisėmis, atlieka neteisėtus veiksmus, pažeidžia žmogaus teises, vilkina atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, tokiu būdu darydami pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą.

4. Atsakovai, priimdami poįstatyminius teisės aktus, turėjo įgyvendinti Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, Konstitucijos 48, 49, 52 straipsnius, nustatyti socialinių garantijų teikimo mechanizmą, jį pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, bet to nepadarė. Tai suponuoja viešosios ir civilinės atsakomybės sąlygų atsiradimą. Šiais neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala, nes įstatymas reglamentavo socialines garantijas, kurių atsakovai nenustatė, o Vyriausybė negalėjo patvirtinti. Pareiškėjui nuo 2007 m. vasario 13 d. nustačius pirminį netekto darbingumo lygį (dabar – iki 2028 m. birželio 12 d.), dėl neteisėto veikimo ar neveikimo pareiškėjas gauna ir gaus neįgalumo šalpos pensiją, tačiau iš tikrųjų jis turėjo gauti neįgalumo pensiją. Pareiškėjo patirti tiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) nuo 2007 m. vasario 13 d. iki 2028 m. birelio 12 d. sudaro 44 100 Eur. Ši suma apskaičiuota atsižvelgus į mėnesines išmokas, nustatytas iki 2028 m. birželio 12 d. Pareiškėjas, atsižvelgęs į pažeistų vertybių pobūdį, nežmoniško elgesio trukmę bei intensyvumą, taip pat į tai, kad valstybės institucijos pažeidė Konstitucijos nuostatas, Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus bei diskriminavo asmenį, neįgyvendindamos Konstitucijos nuostatų ir Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, patirtą neturtinę žalą įvertino 50 000 Eur.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija), atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Paaiškino, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu įstatymai nenumatė pareigos pareiškėją drausti valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Valstybės lėšomis draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Visose galiojusiose tvarkose buvo nustatyta, jog asmenys, slaugantys neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pagal jų pateiktus prašymus nuo teisės į šį draudimą atsiradimo dienos. Todėl ginčijamame Sodros rašte yra nurodyta, kad pareiškėjo teisės į draudimą valstybės lėšomis nustatymui reikalinga bet kuriam Sodros teritoriniam skyriui pateikti prašymą dėl draudimo valstybės lėšomis. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra nekonkrečios, deklaratyvios, todėl jo reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.

7. Atsakovas Sodros Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Paaiškino, kad teisė į draudimo išmoką atsiranda įvykdžius įstatyme nustatytus reikalavimus. Valstybinio socialinio draudimo bei valstybinių socialinio draudimo pensijų stažas apibrėžtas kaip laikotarpis, per kurį asmenys patys mokėjo arba už juos buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Valstybinio socialinio draudimo stažas yra svarbus ne tik pensijai, bet ir bedarbio, ligos, motinystės pašalpai bei kitoms socialinio draudimo išmokoms apskaičiuoti. Sodros Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius ginčijamame rašte pareiškėjui nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktus duomenis bei patikrinus Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus informacinėje duomenų bazėje esančią informaciją, duomenų apie pareiškėjo draudiminius laikotarpius bei socialinio draudimo įmokų mokėjimo faktą nėra. Skyrius, įgyvendindamas jam pavestus veiklos tikslus ir atlikdamas jo kompetencijai priskirtas funkcijas, tvarko ir įrašo jam priskirtų draudėjų ir apdraustų asmenų duomenis įslaptintoje informacinėje duomenų bazėje, kuriuos pateikia draudėjas. Jis nėra atsakingas už pensijų ir netekto darbingumo pensijų mokėjimą.

9. Atsakovas Sodra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Sodra, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro apskaita vykdoma Sodros Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje, bei į tai, kad būtent šis skyrius turi priimti sprendimą dėl duomenų įrašymo, ginčijamu raštu pareiškėjo 2018 m. kovo 6 d. skundo-prašymo pirmą dalį persiuntė minėtam skyriui su įpareigojimu kreiptis į draudėją Lietuvos kriminalinės policijos biurą dėl informacijos apie pareiškėją gavimo. Sodros Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius ginčijamu raštu informavo pareiškėją ir Sodrą, kad, įvertinus draudėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktus duomenis bei patikrinus Sodros Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus informacinėje duomenų bazėje esančią informaciją, papildomų duomenų apie pareiškėjo draudiminius laikotarpius bei socialinio draudimo įmokų mokėjimą nenustatyta. Taigi minėta pareiškėjo prašymo dalis, t. y. prašymas kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biurą dėl informacijos apie jį gavimo, buvo įvykdytas Sodros 2018 m. kovo 14 d. raštu persiuntus pareiškėjo prašymą kompetentingai institucijai. Todėl pareiškėjo skundo teismui reikalavimas panaikinti ginčijamus raštus bei įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo prašymą šiuo aspektu atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Sodra, pasisakydama dėl antrosios pareiškėjo prašymo dalies, nurodė, kad valstybės lėšomis draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Visose tvarkose nustatyta, kad asmenys, slaugantys neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pagal jų pateiktus prašymus nuo teisės į šį draudimą atsiradimo dienos. Todėl Sodra ginčijamame rašte pažymėjo, kad pareiškėjo teisės į draudimą valstybės lėšomis nustatymui reikalinga bet kuriam Sodros teritoriniam skyriui pateikti prašymą dėl draudimo valstybės lėšomis. Tuo pačiu Sodra atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose slaugančių asmenų draudimą valstybės lėšomis, nustatyta, jog draudžiamas tik vienas iš tėvų, slaugantis neįgalų asmenį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo sutuoktinė yra draudžiama valstybės lėšomis kaip asmuo, slaugantis neįgalų asmenį, reikalinga, jog prašymas, nurodant konkrečius laikotarpius, kuriais pareiškėjas slaugė dukterį, būtų pasirašytas ir jo sutuoktinės, t. y. kad būtų galima nustatyti, kurį iš tėvų drausti valstybės lėšomis tais laikotarpiais, kuriais abu sutuoktiniai atitiko (atitiks) visas draudimo valstybės lėšomis sąlygas. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą asmuo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis, jeigu negauna jam pačiam priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose. Šiuo atveju pareiškėjas gauna šalpos pensiją nuo 2008 m. sausio 12 d. Nenustačius valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė negalima.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017 konstatavo, jog šios nutarties vykdymas bus tinkamas, jei atsakovas, nustatęs, kad su pareiškėju buvo sudaryta Operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta sutartis dėl slapto bendradarbiavimo, pateiks Sodros Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui duomenis, kada tokia sutartis buvo sudaryta, kada buvo nutraukta bei koks pareiškėjui užmokestis buvo mokamas pagal šią sutartį. Pareiškėjas su 2018 m. kovo 6 d. prašymu kreipėsi į Sodros Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, prašydamas įgyvendinant LVAT nutartį kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biurą ir pareikalauti duomenų apie jį, kad būtų galima tinkamai perskaičiuoti minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai gauti; atsižvelgti į tai, kad šeimoje slaugoma duktė, kuriai nustatyti specialieji poreikiai, t. y. peržiūrėti bei įskaičiuoti į socialinio draudimo stažą laikotarpį, kai jis slaugė specialiuosius poreikius turintį asmenį. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo kreipimasis turi tiek prašymo, tiek skundo požymių, nes, viena vertus, pareiškėjo reikalavimas kreiptis dėl duomenų pateikimo laikytinas prašymu VAĮ 14 straipsnio 2 dalies 14 punkto prasme, kita vertus, pareiškėjo reikalavimas perskaičiuoti socialinio draudimo stažo laikotarpį siejamas su jo galimai pažeistomis teisėmis dėl to, jog, kaip teigė pareiškėjas, į jo stažą neįtrauktas laikotarpis, kai pareiškėjas slaugė savo neįgalią dukrą. Tai reiškia, kad dėl antrosios pareiškėjo prašymo dalies, kuri laikytina skundu VAĮ 14 straipsnio 2 dalies 15 punkto prasme, turėjo būti priimtas administracinės procedūros sprendimas, kuriam taikomi VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

14. Teismas nurodė, kad Sodra ginčijamu raštu pareiškėjui paaiškino, jog atsižvelgusi į jo prašymą įpareigojo Sodros Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biurą dėl informacijos apie pareiškėją gavimo. Tai reiškia, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biurą ir pareikalauti atitinkamų duomenų buvo įgyvendintas. Tuo tarpu Sodros Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius ginčijamu raštu informavo pareiškėją ir Sodrą, kad papildomų duomenų apie pareiškėjo draudiminius laikotarpius bei socialinių draudimo įmokų mokėjimo faktų nėra. Teismas pažymėjo, kad pastarasis raštas jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukuria, juo pareiškėjas buvo informuotas apie atliktus veiksmus, todėl šiuo aspektu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

15. Teismas, nagrinėdamas Sodros rašto dalį, kuria atsakyta į pareiškėjo prašymo antros dalies reikalavimus, pažymėjo, jog aktualus teisinis reglamentavimas lemia, kad asmeniui, kuris slaugo namuose neįgalųjį, siekiant būti apdraustam valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialinių draudimu, pirmiausia reikia pateikti prašymą būti draudžiamam valstybės lėšomis, kurį išnagrinės atitinkamas Sodros teritorinis skyrius. Ginčijamu Sodros raštu tai ir buvo paaiškinta pareiškėjui. Tai reiškia, kad Sodra iš esmės negalėjo išnagrinėti pareiškėjo prašymo peržiūrėti bei perskaičiuoti socialinio draudimo stažo laikotarpį, kai asmuo slaugė specialiuosius poreikius turintį asmenį, nes toks prašymas turi būti teikiamas Sodros teritoriniam skyriui, todėl ginčijamas Sodros raštas, teismo vertinimu, yra tinkamas ir išsamus, kurį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

16. Teismas pastebėjo, jog nors Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad bendradarbiaujantiems pagal sutartį užtikrinamos Vyriausybės nustatytos socialinės garantijos, tačiau įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, t. y. Vyriausybės nutarimas, kuriame būtų nustatytos socialinės garantijos bendradarbiaujantiems pagal sutartį, priimtas nebuvo. Tuo tarpu 2002 m. birželio 20 d. priėmus naują Operatyvinės veiklos įstatymą, jame prieš tai nurodytos nuostatos neliko. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 1998–2001 metais galiojusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija nenustatė, jog valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad atsakingos institucijos turėjo nustatyti socialinių garantijų teikimo mechanizmą, jį pateikti Vyriausybei, bet to nepadarė, todėl taip atliko neteisėtus veiksmus, nagrinėjamos bylos atveju atsakovų neteisėtų veiksmų teismas nenustatė. Pareiškėjas, siekdamas įskaityti į savo stažą 1998‑2001 m. laikotarpį, kai jis dirbo vidaus reikalų sistemoje pagal slaptą sutartį, turėjo teisę skųsti teismui atitinkamus Sodros 2010 m. sprendimus, kuriais buvo atsisakyta jam šį laikotarpį įskaityti į stažą valstybinei socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai skirti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų tai padaręs. Abstraktūs teiginiai dėl socialinių garantijų neužtikrinimo nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus valstybės institucijų veiksmus.

17. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo panaikinti pareiškėjo ginčijamus sprendimus. Teismas, nenustatęs neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, plačiau nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio).

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas, kartodamas savo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui argumentus, taip pat nurodo, jog jis kėlė ginčą dėl to, kad su juo valstybė 1997 m. gegužės 22 d. sudarė sutartį, remdamasi tuometine Operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, taip pat šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi garantavo Vyriausybės nustatytas socialines garantijas, tačiau šios garantijos poįstatyminiuose teisės aktuose nebuvo nustatytos, kas reiškia atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą). Atsakovai ilgą laikotarpį vilkino Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą. Socialinės garantijos nebuvo nustatytos ir taip atlikti neteisėti veiksmai, pažeidžiant Konstitucijos 52 straipsnį. Aplinkybė, kad vėlesnėje įstatymo redakcijoje jau nebuvo nustatytų ginčo garantijų, nelemia atsakovo veiksmų teisėtumo, juo labiau, kad 2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcijoje šios garantijos vėl buvo nustatytos.

20. Pareiškėjas nesutinka, kad ginčijamas Sodros Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius raštas jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes būtent šiam skyriui yra perduodami duomenys, ir šis skyrius turėjo juos įvertinti bei išsiaiškinti, kodėl Lietuvos kriminalinės policijos biuras šių duomenų nepateikė anksčiau, o tik įpareigojus tai padaryti LVAT nutartimi. Minėtas skyrius patvirtino, kad duomenis gavo, tačiau nurodė tik tai, jog nėra duomenų apie pareiškėjo draudiminius laikotarpius bei socialinio draudimo įmokų mokėjimo faktą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė bylos esmės, t. y. kas turėjo mokėti įmokas Sodrai už pareiškėją, tačiau to nedarė. Sodros Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius veikia tik nuo 2007 m. kovo 19 d., todėl liko neatsakytas klausimas dėl duomenų apie pareiškėją 1998–2001 m. laikotarpiu įrašymo, t. y. kas buvo už tai atsakingas.

21. Teismas turėjo pareigą susipažinti su įslaptinta medžiaga ir priimti teisingą sprendimą. Duomenys apie pareiškėją buvo įslaptinti 15 metų, o vėliau – 75 metams, todėl teiginiai apie abstrakčiais teiginiais grindžiamus pareiškėjo skundo reikalavimus yra neteisingi, nes konkrečių duomenų pareiškėjas neturi, o teismas jų neišreikalavo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė konkretaus atsakovo šioje byloje.

22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog jis turi pateikti Sodrai duomenis ir nurodyti laikotarpius, kuriais buvo slaugoma dukra, nes šiuos duomenis Sodra turi (gavo nustatydama jo sutuoktinės neįgalumą), todėl jų pakartotinai reikalaudama pažeidė bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą, kas laikoma neteisėtais veiksmais. Taigi, Sodra turi visą reikiamą informaciją pareiškėjo pensijos stažui nustatyti, juo labiau, kad pats pareiškėjas nuo 2014 m. iki 2028 m. yra pripažintas nedarbingumu su nustatytais specialiaisiais priežiūros (pagalbos) poreikiais, tuo tarpu teisinis reglamentavimas nenumato teisės ir galimybės nedarbingam asmeniui su nustatytais specialiais poreikiais slaugyti kitą nedarbingą asmenį su nustatytais specialiais poreikiais. Teigia, kad rašte nebuvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas taip pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymą.

23. Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą „Dėl atsakovų atsiliepimų“, kuriame nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir savo skunde bei apeliaciniame skunde, taip pat prašo išreikalauti iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro originalią slapto bendradarbiavimo sutartį, kuri su juo buvo sudaryta, kad nebūtų kuriamos nepagrįstos prielaidos tolimesniems ginčams ir bylinėjimuisi, nes slaptoje bendradarbiavimo sutartyje yra nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu ji buvo sudaryta, taip pat valstybės įsipareigojimai socialinių teisių srityje pareiškėjo atžvilgiu.

24. Atsakovas Sodros Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25. Nurodo, kad skyriaus funkcijos yra reglamentuotos norminiais dokumentais. Draudėjas pateikia duomenis apie apdraustuosius asmenis užpildydamas atitinkamas formas (SD, SAM ir kitus pranešimus), o skyrius gautus duomenis įrašo į tvarkomą įslaptintą apdraustųjų asmenų informacinę duomenų bazę. Apie pareiškėją Lietuvos kriminalinės policijos biuras tokių duomenų nepateikė, tik vykdant LVAT nutartį buvo pateikta kita informacija, kuri nėra duomenys apie apdraustąjį asmenį ir nėra pagrindas įrašyti duomenis į skyriaus tvarkomą įslaptintą apdraustųjų asmenų informacinę duomenų bazę. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių naujų duomenų apie socialinio draudimo įmokų sumokėjimą nepateikė.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. kovo 14 d. rašto (sprendimo) Nr. (10.10)I‑1636 ir VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2018 m. kovo 15 d. rašto (sprendimo) Nr. (10.1)2R-347 pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad nebuvo įgyvendinta Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis dėl socialinių garantijų teikimo.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

Dėl VSDFV 2018 m. kovo 14 d. rašto (sprendimo)

29. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad VSDFV 2018 m. kovo 14 d. raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog jis turi pateikti VSDFV teritoriniam skyriui ginčijamame VSDFV rašte nurodytus duomenis, susijusius su jo dukters slaugymu (be kita ko, nurodyti laikotarpį, kuriuo jis slaugė dukrą, sutuoktinės sutikimą), nes šiuos duomenis, pasak pareiškėjo, Sodra gavo nustatydama jo sutuoktinės neįgalumą, juolab, kad pats pareiškėjas nuo 2014 m. iki 2028 m. yra pripažintas nedarbingu. Vertindama pastarąjį argumentą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl duomenų pateikimo būtinumo ir pakartotinai šiuo klausimu nepasisako. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą padarė detaliai išanalizavęs aktualų teisinį reguliavimą ir ginčijamą raštą pažymėdamas, kad asmeniui, kuris slaugo neįgalųjį, siekiant būti apdraustam valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, pirmiausia reikia pateikti prašymą (duomenis, būtinus dokumentus) būti draudžiamam valstybės lėšomis, kurį išnagrinės atitinkamas VSDFV teritorinis skyrius, o VSDFV ginčijamas rašte yra tinkamai ir išsamiai paaiškinta, kaip tai padaryti.

30. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas raštas, kuriuo pareiškėjui suteikta aiški ir suprantama informacija, atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Tai, kad jame nebuvo nurodyta, kad šis raštas gali būti skundžiamas, nesudaro prielaidų šiuo pagrindu jį kvestionuoti, nes informacinio turinio raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui pats savaime negali sukelti, be to, pareiškėjas teisę kreiptis į teismą įgyvendino.

Dėl VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2018 m. kovo 15 d. rašto

31. Apelianto teigimu, VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius patvirtino, kad, vykdydamas LVAT nutartį, gavo duomenis iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro, tačiau nurodė tik tai, jog nėra duomenų apie pareiškėjo draudiminius laikotarpius bei socialinio draudimo įmokų mokėjimo faktą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kas turėjo mokėti įmokas Sodrai už pareiškėją, taip pat nenustatė, kas buvo atsakingas dėl duomenų apie pareiškėją 1998–2001 m. laikotarpiu įrašymo. Atsakovai ilgą laikotarpį vilkino Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą. Socialinės garantijos (valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas už slaptai bendradarbiaujančius asmenis pagal sutartį) nebuvo nustatytos, ir taip buvo atlikti neteisėti veiksmai, pažeidžiant Konstitucijos 52 straipsnį.

32. Akcentuotina, jog pareiškėjas socialines garantijas, kurios buvo nurodytos Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, sieja su socialinio draudimo įmokomis, kurias, pasak pareiškėjo, turėjo mokėti valstybė už slaptai pagal sutartį bendradarbiaujančius asmenis, draudžiant juos valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir, kad tai taip pat buvo numatyta jo pasirašytoje sutartyje dėl slapto bendradarbiavimo. Taigi, pareiškėjas žalą kildina iš valstybės institucijų neveikimo, nepriimant Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos įgyvendinimui būtinų teisės aktų dėl pareiškėjo draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, taip pat žalos atsiradimą kildina ir iš sutarties (konkrečios sutarties pasirašymo datos nenurodo) dėl slapto bendradarbiavimo 1998–2001 m. laikotarpiu nevykdymu.

33. Vertinant pastarąjį apelianto argumentą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnyje („Fizinių asmenų pagalba operatyvinėje veikloje“) nustatyta, kad operatyvinė veikla remiasi savanoriška, vieša ir slapta fizinių asmenų pagalba. Aktyvi, efektyvi pagalba gali būti apmokama (1 dalis); bendradarbiaujantiems pagal sutartį užtikrinamos Vyriausybės nustatytos socialinės garantijos (2 dalis). Kartu pažymėtina, kad šiame įstatyme nėra nurodyta, kokias konkrečias socialines garantijas Vyriausybė turi užtikrinti, taip pat nėra nurodytas laikotarpis, per kurį konkrečios garantijos turi būti nustatytos.

34. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą susipažinti su įslaptinta medžiaga, tačiau to nepadarė, todėl prašo išreikalauti iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro originalią slapto bendradarbiavimo sutartį, kurioje yra nurodyti valstybės įsipareigojimai socialinių teisių srityje pareiškėjo atžvilgiu, kylantys iš Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies – nustatyti socialinių garantijų teikimo mechanizmą.

35. Operatyvinės veiklos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. gegužės 22 d. iki 2002 m. birželio 28 d.) 5 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai yra operatyvinės veiklos subjektų etatiniai slaptieji darbuotojai, kurių priklausomybė operatyvinės veiklos subjektui užšifruota, ir slaptai bendradarbiaujantys fiziniai asmenys, su kuriais operatyvinės veiklos subjektų darbuotojai sudarė raštišką sutartį ar žodinį susitarimą dėl slapto bendradarbiavimo.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, prašydamas 2020 m. sausio 6 d. pateikti teismui dokumentus, susijusius su fiziniais asmenimis, kurie slapta bendradarbiavo pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, teisės aktus, kurių pagrindu slaptai bendradarbiaujantys fiziniai asmenys buvo sudarę sutartis su operatyvinės veiklos subjektų darbuotojais, be kita ko, galimai pareiškėjo nurodytą 1997 m. gegužės 22 d. rašytinę slapto bendradarbiavimo sutartį, sudarytą su pareiškėju, ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. Atitinkamus duomenis, teisės aktus (kurie turi slaptumo žymą), susijusius su slapto bendradarbiavimo sutartimis, teismas gavo 2020 m. sausio 6 d. ir juos įvertino. Be to, Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2020 m. sausio 22 d. pateikė papildomą informaciją – išslaptintą vidaus reikalų sistemos operatyvinės veiklos padalinių darbo su slaptais bendradarbiais Instrukcijos pavadinimą „Vidaus reikalų sistemos operatyvinės veiklos padalinių darbo su slaptais bendradarbiais INSRUKCIJA“, taip pat išslaptintą Instrukcijos 26 punktą, kuriame nustatyta: „Slaptas bendradarbiavimas su agentais vykdomas raštiškos sutarties pagrindu. Sutartyje numatomos agento teisės, pareigos, atlyginimo dydis ir socialinės garantijos (priedas Nr. 4)“. Kartu pateiktas išslaptintas Instrukcijos 4 priedo 5 punktas: „Socialinio draudimo rūšį pasirenka savo nuožiūra ir įmokas moka savanoriškai individualiai“.

37. Taigi iš pateiktos Instrukcijos ir jos priedo, kitos pateiktos informacijos akivaizdžiai matyti, kad socialinio draudimo įmokas moka pats asmuo savanoriškai individualiai savo nuožiūra, t. y. pats nusprendžia mokėti įmokas ar nemokėti. Sutartis, priešingai, nei teigia pareiškėjas, nenumatė pareigos vidaus reikalų sistemai priklausančiai institucijai mokėti socialinio draudimo įmokas, tarp jų ir įmokas draudžiant valstybiniu socialiniu pensijų draudimu už slaptus bendradarbius, kai jie vykdė atitinkamas funkcijas ir gavo tam tikrą atlygį. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas 1998–2001 m. laikotarpiu turėjo slaptai bendradarbiaujančio fizinio asmens statusą, t. y. buvo slaptai bendradarbiaujantis fizinis asmuo, su kuriuo operatyvinės veiklos subjektų darbuotojai buvo sudarę raštišką sutartį, jam šiuo laikotarpiu vidaus reikalų sistemai priklausanti institucija neturėjo pareigos pagal Instrukciją mokėti socialinio draudimo įmokų. Todėl konstatuotina, kad vidaus reikalų sistemai priklausančios institucijos, nepervesdamos socialinio draudimo įmokų, tarp jų ir įmokų draudžiant valstybiniu socialiniu pensijų draudimu už slaptai bendradarbiaujančius fizinius asmenis, neteisėtų veiksmų nepadarė. Tokių neteisėtų veiksmų neatliko ir VSDFV, neįskaitydama pareiškėjui jo nurodyto laikotarpio nuo 1998 m. iki 2001 m. į jo darbo stažą pensijai gauti.

38. Minėta, kad pareiškėjas žalą kildina iš Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo vilkinimo (neveikimo), taip, pasak pareiškėjo, atliekant neteisėtus veiksmus ir pažeidžiant Konstitucijos 52 straipsnį.

39. Vertindama pastarąjį apelianto argumentą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog fiziniams asmenims, bendradarbiaujantiems pagal sutartį, užtikrinamos Vyriausybės nustatytos socialinės garantijos. Bylai aktuali šio įstatymo (Nr. VIII-2222) redakcija buvo priimta 1997 m. gegužės 22 d., įsigaliojo 1997 m. birželio 10 d. ir neteko galios 2002 m. birželio 28 d., priėmus 2002 m. birželio 20 d. naują Operatyvinės veiklos įstatymo redakciją, kurioje nuostatos, kad slaptai bendradarbiaujantiems pagal sutartį asmenims užtikrinamos Vyriausybės nustatytos socialinės garantijos, neliko. Pareiškėjui aktualus laikotarpis, kurį jis prašo įskaičiuoti į darbo stažą, yra nuo 1998 m. iki 2001 m.

40. Minėta, kad nei aptariamo įstatymo 6 straipsnyje, nei kituose įstatymo straipsniuose nėra nurodyta, kokias konkrečias socialines garantijas Vyriausybė turi užtikrinti, taip pat nėra nurodytas laikotarpis, per kurį konkrečios garantijos fiziniams asmenims, slaptai bendradarbiaujantiems pagal sutartį, turi būti nustatytos. Todėl negalima daryti išvados, kad aptariamos Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnyje nurodytos socialinės garantijos reiškė atsakovo ar kitos valstybės institucijos pareigą už slaptai pagal sutartį bendradarbiaujančius asmenis mokėti būtent valstybinio socialinio draudimo įmokas, draudžiant juos valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

41. Šiame kontekste pažymėtina, kad valstybinio socialinio draudimo santykiai, inter alia atvejai, kai valstybė moka valstybinio socialinio draudimo įmokas už atitinkamas asmenų grupes, yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme. 1998–2001 m. galiojusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija nenustatė, jog valstybiniu pensijų socialiniu draudimu privalomai draudžiami kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai, kurie pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis už atliktas funkcijas gauna atlygį.

42. Valstybė pagal Konstituciją (jos 52 straipsnį), užtikrindama asmens teisę į socialinę apsaugą, turi plačią diskreciją, atsižvelgdama į turimus finansinius resursus ir kitus kriterijus, nustatyti, kokios konkrečiai gyventojų grupės ir kokios rūšies valstybės socialiniu draudimu yra draudžiamos. Visuotinai žinoma, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu (1998–2001 m.) Lietuvoje dėl ekonominės krizės buvo mažinamos įvairių rūšių socialinės garantijos. Todėl nėra jokių prielaidų, leidžiančių teigti, kad atsakovas turėjo pareigą minėtu laikotarpiu inicijuoti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo papildymą, nustatant pareigą valstybei drausti valstybiniu socialiniu pensijų draudimu asmenis, kurie slaptai bendradarbiauja pagal sutartį, mokant už juos valstybinio socialinio draudimo įmokas, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nebuvo įtvirtinta pareiga valstybei mokėti socialinio draudimo įmokas draudžiant socialiniu pensijų draudimu slaptai bendradarbiaujančius asmenis. Tokios pareigos nenustačius, nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjo nurodytu 1998‑2001 m. laikotarpiu. Kartu kaip nepagrįstas atmetamas ir pareiškėjo argumentas, kad nenustačius valstybinio socialinių draudimo įmokų mokėjimo už slaptai bendradarbiaujančius asmenis pagal sutartį buvo pažeistas ir Konstitucijos 52 straipsnis.

43. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsniu Nr. XI-959 2010 m. birželio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnis buvo inter alia papildytas 10 dalimi, kurioje nustatyta, kad pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) ir sveikatos draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 5 punktas) privalomai draudžiami operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, – šiose sutartyse nustatytu slapto bendradarbiavimo laikotarpiu. Šis papildymas įsigaliojo tik 2010 m. rugpjūčio 1 d., t. y. netaikytinas pareiškėjo nurodytuoju laikotarpiu (1998–2001 m.). Tuo pačiu metu, t. y. 2010 m. birželio 30 d., buvo pakeistas ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, papildant jo 17 straipsnio 1 dalį, bei Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, inter alia 8 straipsnis. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad VSDFV 2010 m. gruodžio 30 d. sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta, jog pagal Pensijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai prilyginami stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu tik nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d., t. y. nuo datos, nuo kurios minėti asmenys draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (b. l. 65).

44. Minėta, kad Operatyvinės veiklos įstatymas, kurio 6 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog slaptai bendradarbiaujantiems pagal sutartį asmenims užtikrinamos Vyriausybės nustatytos socialinės garantijos, galiojo nuo 1997 m. birželio 10 d. iki 2002 m. birželio 28 d., 2002 m. birželio 20 d. priėmus naują Operatyvinės veiklos įstatymo redakciją, kurioje nuostatos, kad slaptai bendradarbiaujantiems pagal sutartį asmenims užtikrinamos Vyriausybės nustatytos socialinės garantijos, neliko. Pareiškėjui aktualus laikotarpis, kurį jis nurodo kaip įskaičiuotiną į darbo stažą, yra nuo 1998 m. iki 2001 m. Tai, kad vėliau, t. y . praėjus 8 metams po Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos panaikinimo, buvo padaryti pakeitimai Valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme, negali būti vertinama kaip Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo vilkinimas, nes draudimo santykius reglamentuojančiais įstatymais buvo įgyvendinta ne ši, netekusi galios norma, o naujos nuostatos, įtvirtintos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, Sveikatos draudimo įstatyme. Todėl pareiškėjo argumentas, kad atsakovas vilkino Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos įgyvendinimą atmetamas kaip neteisingas ir nepagrįstas.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Nagrinėjamu atveju nenustačius valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, nėra tikslinga vertinti likusias sąlygas, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

46. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, kuris teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė