Legislator Case Law & Legislation
a1eff4e9-3e9a-4055-8aac-2b6a15f96c66 AI generated

a1eff4e9-3e9a-4055-8aac-2b6a15f96c66 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a1eff4e9-3e9a-4055-8aac-2b6a15f96c66
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P., V. B., n u s t a t ė :Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublika, atstovaujamas VÄ® Turto banko, 2017 m. rugpjūčio 10 d. pateikė skundÄ dėl antstolės B. P. 2017 m. liepos 26 d. patvarkymo, kuriuo skolininkas M. G. vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 pakeistas į skolininkÄ Lietuvos RespublikÄ .

Legislator headnote

AI generated

a1eff4e9-3e9a-4055-8aac-2b6a15f96c66 · Vilniaus apygardos teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktikÄ , 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, iÅ¡aiÅ¡kino, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti vieÅ¡ame registre iÅ¡vieÅ¡intas palikėjo turto areÅ¡tas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡intas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiÅ¡kusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. 5.8.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-1039-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31848-2017-3             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.5; 3.4.5.11(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės B. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko skundÄ dėl antstolio veiksmų, kurioje suinteresuoti asmenys antstolė B.

P., V. B., n u s t a t ė :Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublika, atstovaujamas VÄ® Turto banko, 2017 m. rugpjūčio 10 d. pateikė skundÄ dėl antstolės B. P. 2017 m. liepos 26 d. patvarkymo, kuriuo skolininkas M. G. vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 pakeistas į skolininkÄ Lietuvos RespublikÄ .

2. Pareiškėjas nurodė, kad skolininkas M. G. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nei antstolė, nei išieškotojas reikalavimų CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepareiškė. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 netaikė arešto ir jo nebuvo išviešinusi, tai reiškia, kad praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti.

3. Antstolė B. P. 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir skundÄ perdavė nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal du vykdomuosius dokumentus dviejose vykdomosiose bylose Nr. 0171/10/03394 ir 0171/14/05315 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tam pačiam iÅ¡ieÅ¡kotojui V. B.. Valstybė už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, o iÅ¡ieÅ¡kotojo interesas atgauti skolÄ vykdomojoje byloje turi prioritetÄ prieÅ¡ formalų CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto ribojimo taikymÄ .

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimų pareiÅ¡kimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Antstolių informacinėje sistemoje iÅ¡vieÅ¡inta informacija apie visas mirusiojo M. G. atžvilgiu vykdomas vykdomÄ sias bylas, tarp jų – ir apie vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0171/14/05315. Antstolių informacinė sistema priklauso valstybei, tai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublika apie vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0171/14/05315 per CK 5.63 straipsnyje nustatytÄ terminÄ Å¾inojo ar turėjo žinoti. Dėl to CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais Valstybei buvo tinkamai iÅ¡vieÅ¡inti reikalavimai vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315.

Be to, skolininko turto areÅ¡tas buvo taikytas vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394, o kai skolininkas turi kelias vykdomÄ sias bylas, jos apjungiamos, ir tik vienoje iÅ¡ jų taikomas areÅ¡tas, nes vykdomosios bylos vykdomos kartu. Taip užtikrinamas vykdymo proceso ekonomiÅ¡kumo principas, nes, taikant areÅ¡tus kiekvienoje byloje, nepagrįstai augtų vykdymo iÅ¡laidos.4. Suinteresuotas asmuo (iÅ¡ieÅ¡kotojas vykdymo procese) V. B. atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, nes antstolės 2017 m. liepos 26 d. patvarkymas yra teisėtas.

Valstybė apie palikėjo skolas žinojo – vykdomoji byla yra iÅ¡vieÅ¡inta Antstolių informacinėje sistemoje, taigi turėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino – panaikino antstolės 2017 m. liepos 26 d. patvarkymo dėl Å¡alies pakeitimo dalį, kuria skolininkas M. G. vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 pakeistas į skolininkÄ Lietuvos RespublikÄ . Teismas nurodė, kad:5.1.

Vykdomųjų bylų Nr. 0171/10/03394 ir Nr. 0171/14/05315 duomenimis, antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2010 m. birželio 11 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. JS-4221 dėl 60 352 Lt sumos ir 6 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko M. G. iÅ¡ieÅ¡kotojui V. B. (vykdomoji byla Nr. 0171/10/03394, b. l.

2) bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-269/2014 dėl 5000 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko M. G. iÅ¡ieÅ¡kotojui V. B. (vykdomoji byla Nr. 0171/14/05315, b. l. 1-2).5.2. Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkas M. G. (duomenys neskelbtini) mirė (vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03394, b. l. 278). Vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394 neiÅ¡ieÅ¡kota skola – 9806,30 Eur ir metinės palÅ«kanos, o vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 – 1448,10 Eur; vykdymo iÅ¡laidos vykdomosiose bylose sudaro iÅ¡ viso 708,60 Eur sumÄ (vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03394, b. l. 264).5.3.

Testamentų registro duomenimis, 2017 m. sausio 9 d. įregistruotas M. G. palikimo priėmimo faktas – palikimÄ priėmė Lietuvos Respublika, pateikusi pareiÅ¡kimÄ Vilniaus rajono 6-ajam notarų biurui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. G. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2017 m. birželio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. 3962 (vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03394, b. l. 253-258, 259-263).5.4. Antstolė B. P. 2017 m. liepos 26 d. priėmė patvarkymÄ dėl Å¡alies pakeitimo, kuriuo skolininkÄ M.

G. pakeitė į skolininkÄ Lietuvos RespublikÄ dviejose vykdomosiose bylose, t. y. Nr. 0171/10/03394 ir Nr. 0171/14/05315 (vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03394, b. l. 266-267).5.5. PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublika, atstovaujamas VÄ® Turto banko, praÅ¡o panaikinti antstolės 2017 m. liepos 26 d. patvarkymo dalį dėl mirusio skolininko pakeitimo Valstybe vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315, remdamasis tuo, kad praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį kreditorius turėjo informuoti mirusio skolininko įpėdinę Valstybę apie skolÄ , kurios iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 (b. l. 3-5). 5.6.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus įpėdiniams. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ terminÄ , per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.5.7. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiÅ¡kimo bÅ«dai: pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Kasacinio teismo pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as nebaigtinis. Greta Å¡iame straipsnyje nurodytų bÅ«dų tinkamu pareiÅ¡kimu laikomas ir praneÅ¡imas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat Å¡ios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimu laikytinas vieÅ¡ame registre iÅ¡vieÅ¡intas palikėjo turto areÅ¡tas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡intas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktikÄ , 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, iÅ¡aiÅ¡kino, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti vieÅ¡ame registre iÅ¡vieÅ¡intas palikėjo turto areÅ¡tas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡intas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiÅ¡kusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. 5.8.

IÅ¡ vykdomųjų bylų Nr. 0171/10/03394 ir Nr. 0171/14/05315 medžiagos nustatyta, kad antstolė B. P. 2010 m. liepos 13 d. turto areÅ¡to aktu, 2010 m. liepos 16 d. patikslintu turto areÅ¡to aktu bei 2011 m. sausio 27 d. turto areÅ¡to aktu, priimtais vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394, areÅ¡tavo skolininko M. G. nekilnojamÄ jį turtÄ (vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03394 l. 32, 40, 107). Turto areÅ¡to aktų registro duomenimis vieÅ¡ame registre 2010 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 16 d. ir 2011 m. sausio 27 d. buvo įregistruoti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areÅ¡tai, nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomi turto areÅ¡tai, yra V.

B., turto arešto aktų pagrindas – Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2010 m. birželio 11 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. JS-4221, o turto areštų mastas – 67 174 Lt (b. l. 7-14). Taigi nurodytais turto areštų aktais Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas, taikytas tik vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394. Taigi skolininko įpėdinė Valstybė buvo informuota tik dėl šio kreditoriaus atitinkamo dydžio reikalavimo, kurio išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394.5.9.

Byloje nepateikta jokių duomenų, kad Turto areÅ¡to aktų registre bÅ«tų iÅ¡vieÅ¡intas palikėjo turto areÅ¡tas kreditoriaus V. B. reikalavimo pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-269/2014, kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315, įvykdymui užtikrinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas ar antstolė palikimo atsiradimo vietos notarui butų pareiÅ¡kę reikalavimÄ per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , skaičiuotinÄ nuo palikimo atsiradimo dienos.

Vien ta aplinkybė, kad antstolė vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko tam pačiam iÅ¡ieÅ¡kotojui skirtingose dviejose vykdomosiose bylose, nėra pakankama pakeisti skolininkÄ jo turtÄ priėmusiu įpėdiniu. AreÅ¡to aktų turtui nesuraÅ¡ymas, taupant skolininko lėšas, bÅ«tų buvęs pagrįstas tuo atveju, jeigu iÅ¡ieÅ¡kojimas ir dabar bÅ«tų vykdomas iÅ¡ skolininko V. B., tačiau, skolininkui mirus, tiek teisės aktai, tiek teismų praktika įpareigoja kreditorius informuoti apie tai, kokius skolinius įsipareigojimus perims palikimÄ priėmęs įpėdinis.

Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) iÅ¡vieÅ¡inta informacija apie M. G. atžvilgiu vykdomÄ vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0171/14/05315 nėra pakankama konstatuoti, kad valstybei per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ buvo praneÅ¡ta apie reikalavimus vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315, nes kiekvienas kreditorius ar vykdomÄ jÄ bylÄ vykdantis antstolis turi pareigÄ informuoti įpėdinį apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiÅ¡kiai. Antstolių informacinė sistema nėra valstybės registras, Å¡ios sistemos tikslai yra rinkti ir centralizuotai elektroniniu bÅ«du tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams jų teisės aktų pavestoms funkcijoms vykdyti, užtikrinti elektroninės vykdomosios bylos veikimÄ , elektroninių varžytynių veikimÄ ir pan. (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punktas).

Nei galiojantis teisinis reguliavimas, nei teismų praktika nėra įtvirtinę, kad informacija Antstolių informacinėje sistemoje gali bÅ«ti laikoma pagrindu konstatuoti, jog kreditoriaus pareiga, numatyta CK 5.63 straipsnyje, buvo atlikta. 5.10. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininko įpėdinei Lietuvos Respublikai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , skaičiuotinÄ nuo palikimo atsiradimo dienos, tapo žinoma apie palikėjo M.

G. kreditoriaus V. B. 5000 Lt (1448,10 Eur) reikalavimÄ pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-269/2014, kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315. Dėl to pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas panaikinti skundžiamo patvarkymo dalį yra pagrįstas, todėl skundas tenkintinas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo anstolė B. P. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, skundÄ dėl anstolės 2017 m. liepos 26 d. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:6.1. CK 5.63 strapsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis. Kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo tikslas – iÅ¡vieÅ¡inti savo turtines pretenzijas, kad įpėdiniai turėtų galimybę sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visÄ reikÅ¡mingÄ tokiam sprendimui priimti informacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Akivaizdu, kad informavimo apie palikėjo skolas ir kreditorius kriterijus atitinka bet kokia forma ir bÅ«dais pateikta informacija, kuri suteikia galimybę paveldėtojui sužinoti apie palikėjo skolas ir kreditorius, paveldint palikėjo turtÄ . Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) iÅ¡vieÅ¡inta informacija apie visas mirusio skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomÄ sias bylas, tarp jų – ir apie vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0171/14/05315. AIS aiÅ¡kiai nurodytas vykdomosios bylos numeris, kreditorius, bylos, kurioje iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas, numeris ir data, institucija, iÅ¡davusi vykdomÄ jį dokumentÄ , skolos suma ir kt. (vykd. bylos Nr. 0171/10/03394, p. 280, 283).

Akivaizdu, jog tokių duomenų paveldėtojai – Valstybei pakanka, kad ji sužinotų (bÅ«tų informuota) apie šį palikėjo turtinį įsipareigojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315. Kadangi AIS priklauso pačiai paveldėtojai – Valstybei, Å¡i aplinkybė patvirtina, jog ji apie vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0171/14/05315, joje iÅ¡ieÅ¡komÄ skolÄ , skolos pagrindÄ , kreditorių ir kt. žinojo ar turėjo sužinoti per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .6.2. Pagal kasacinio teismo nuosekliÄ praktikÄ yra tik vienas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, per kurį palikėjo kreditoriai gali pareikÅ¡ti reikalavimus palikimÄ priėmusiems įpėdiniams, tikslas – suteikti įpėdiniui informacijÄ apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Tuo tarpu valstybė nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimÄ , turi jį priimti, reiÅ¡kia ne tai, kad ji privalo pareikÅ¡ti savo valiÄ dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktÄ m, kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Akivaizdu, kad tuo atveju, kai mirusio skolininko turtÄ paveldi valstybė, CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino, per kurį sužinomi mirusio asmens kreditoriai ir pareigos bei nusprendžiama, turtÄ paveldėti ar ne, tikslo nelieka, o atsiranda kitas tikslas – paveldėti mirusio skolininko turtÄ , kad iÅ¡ jo bÅ«tų tenkinami mirusio skolininko kreditorių reikalavimai. Taigi, kai turtÄ paveldi valstybė, visų pirma ginamas ne valstybės interesas, o mirusio skolininko kreditorių interesai atgauti skolas.6.3.

CK 5.63 straipsnyje numatytas ribojimas, kaip ir bet kuri kita teisės taisyklė, nėra savitikslis, t. y. turi bÅ«ti taikomas ne dėl to, kad tiesiog egzistuoja, o atsižvelgiant į tai, yra tikslas jį taikyti ar ne. Dėl to beatodairiÅ¡kas trijų mėnesių termino, per kurį gali bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡inamos palikėjo skolos palikimÄ priėmusiai Valstybei, taikymas, nesant Å¡io ribojimo tikslo, reiÅ¡kia tik formalų CK 5.63 straipsnio taikymÄ , protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principų pažeidimÄ bei nepagrįstÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų atgauti skolÄ ribojimÄ , nesant tam jokios pagrįstos ar svarios priežasties. 6.4.

Civilinėje teisėje nustatyti terminai apibrėžia subjektinių teisių atsiradimÄ ir pasibaigimÄ , taip užtikrinamas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010). Tačiau, jeigu kita Å¡alis per ilgai negina savo teisių, tai teisinių santykių stabilumas yra svarbesnis už pažeistų teisių gynimÄ tik tais atvejais, kai teisių gynimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas.

Todėl konkreti susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, kad pažeistų subjektinių teisių apsauga gali nusverti interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Å ių kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste nagrinėjamu atveju pakartotinai pabrėžtina tai, jog mirusio skolininko turtÄ paveldi valstybė dėl to, kad iÅ¡ jo bÅ«tų tenkinami mirusio skolininko kreditorių reikalavimai.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad už palikėjo skolas valstybė atsako tik paveldėtu turtu, ji objektyviai niekada negali atsidurti blogesnėje tiek teisine, tiek ekonomine prasme padėtyje, jeigu palikėjo skolų suma virÅ¡ytų paveldėto turto vertę. Dėl to, kai mirusio skolininko turtÄ paveldi valstybė ir per CK 5.63 straipsnyje įtvirtintÄ terminÄ neiÅ¡vieÅ¡intas kažkurio kreditoriaus reikalavimas pateikiamas dar iki tol, kol valstybės turtas nėra realizuotas ir gautos lėšos nepaskirstytos kitiems kreditoriams, nei valstybės, nei kitų subjektų teisės bei interesai nėra pažeidžiami, nes mirusio skolininko turtÄ valstybė privalo paveldėti dėl to, jog iÅ¡ jo bÅ«tų tenkinami visų mirusio skolininko kreditorių reikalavimai, o valstybė už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju iÅ¡ieÅ¡kotojo interesas atgauti skolÄ vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 turi prioritetÄ prieÅ¡ formalų CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto ribojimo taikymÄ . Å io ribojimo taikymas bÅ«tų pagrįstas tik tuo atveju, jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas savo reikalavimÄ pareikÅ¡tų jau po to, kai iÅ¡ valstybės paveldėto ir parduoto turto gautos lėšos jau bÅ«tų paskirstytos, nes tuomet jas reikėtų grÄ Å¾inti jas perskirstymui. 6.5. Kai skolininkas turi kelias vykdomÄ sias bylas ir vienoje iÅ¡ jų taikomas areÅ¡tas, kitose arÅ¡tas nededamas, nes bylos apjungiamos ir vykdomos kartu.

Dėl to nagrinėjamu atveju mirusio skolininko turtas buvo areÅ¡tuotas tik pirmesnėje vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394, taip užtikrinant vykdymo proceso ekonomiÅ¡kumo principÄ .                                                                         7. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo V. B. nurodė, kad prisideda prie suinteresuoto asmens anstolės pateikto atskirojo skundo.

Prisidėjime prie atskirojo skundo pažymėta, kad Valstybė apie palikėjo skolas žinojo, nes vykdomoji byla yra iÅ¡vieÅ¡inta Antstolių informacinėje sistemoje ir turėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjui. Be to, Valstybė, atstovaujama VÄ® Turto banko, nepateikė jokių duomenų, kad ji buvo ėmusis aktyvių veiskmų sužinoti apie vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus bei mirusio palikėjo skolas.8. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, nurodė, kad nesutinka su skundu, praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:8.1. VÄ® Turto bankas nesinaudoja Anstolių informacine sistema ir iÅ¡ Å¡ios sistemos duomenų negauna, todėl anstolės nurodytų duomenų pateikimas į nurodytÄ sistemÄ negali bÅ«ti pripažintas tinkamu įpėdinio informavimu per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . 8.2. Palikėjas turėjo ir daugiau kreditorių, kurie laiku informavo (iÅ¡vieÅ¡ino) apie jų naudai vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus. Pakeitus skolininkÄ Ä¯ Valstybę, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiÅ¡kusių kreditorių galimybės iÅ¡siieÅ¡koti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, kurių privalo laikytis visi civilinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises. 8.3.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog antstolė vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko tam pačiam iÅ¡ieÅ¡kotojui dviejose vykdomosiose bylose, nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininkÄ jo turtÄ priėmusiu įpėdiniu, nes, skolininkui mirus, tiek teisės aktai, tiek teismų praktika įpareigoja kreditorius informuoti apie tai, kokius skolinius įsipareigojimus perims palikimÄ priėmęs įpėdinis.     IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai motyvai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmetamas9.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (taip pat atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas antstolės patvarkymas mirusį skolininkÄ pakeisti jo įpėdine Lietuvos Respublika vienoje iÅ¡ dviejų to paties skolininko atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas Å¡iuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko vykdymo procese pakeitimÄ , kai, skolininkui mirus, jo turtÄ paveldi valstybė.12. Vykdomųjų bylų Nr. 0171/10/03394 ir Nr. 0171/14/05315 duomenimis, antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2010 m. birželio 11 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. JS-4221 dėl 60 352 Lt (17 479,15 Eur) sumos ir 6 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko M. G. iÅ¡ieÅ¡kotojui V. B. (vykdomoji byla Nr. 0171/10/03394, b. l.

2) bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-269/2014 dėl 5000 Lt (1448,10 Eur) iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko M. G. iÅ¡ieÅ¡kotojui V. B. (vykdomoji byla Nr. 0171/14/05315, b. l. 1-2).13. Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkas M. G. (duomenys neskelbtini) mirė (vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03394, b. l. 278). Testamentų registro duomenimis, 2017 m. sausio 9 d. įregistruotas M. G. palikimo priėmimo faktas – palikimÄ priėmė Lietuvos Respublika, kuriai 2017 m. birželio 16 d. iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 3962 (vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03394, b. l. 253-258, 259-263).14.

Antstolė B. P. 2017 m. liepos 26 d. patvarkymu dėl Å¡alies pakeitimo skolininkÄ M. G. pakeitė į skolininkÄ Lietuvos RespublikÄ dviejose vykdomosiose bylose – Nr. 0171/10/03394 ir Nr. 0171/14/05315 (vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03394, b. l. 266-267).15. PareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, padavė skundÄ dėl antstolės 2017 m. liepos 26 d. patvarkymo dalies, kuria miręs skolininkas pakeistas Valstybe vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315. PareiÅ¡kėjo teigimu, yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditorius turėjo informuoti mirusio skolininko įpėdinę Valstybę apie 5000 Lt (1448,10 Eur) skolÄ , kurios iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315, todėl antstolė dėl Å¡ios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo negalėjo mirusio skolininko pakeisti jo įpėdine valstybe (b. l. 3-5).

Dėl CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo mirusio skolininko įpėdiniams tvarkos ir terminų taikymo vykdymo procese sprendžiant skolininko pakeitimo klausimÄ , kai mirusio skolininko turtÄ paveldi valstybė 16. CPK 596 straipsnio, reglamentuojančio teisių perėmimÄ vykdymo procese, 1 dalyje (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso Å¡alių ar suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu per septynias darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos patvarkymu iÅ¡sprendžia vykdymo proceso Å¡alies pakeitimo klausimÄ .

Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali bÅ«ti skundžiamas Å¡iame Kodekse nustatyta tvarka.

17. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialiÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ , mirus skolininkui, jo kreditoriaus reikalavimai pereina mirusiojo įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Nurodyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu arba susijusiems su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar Å«kininko veikla (CK 5.63 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį kreditoriui, praleidusiam trijų mėnesių terminÄ reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikÅ¡ti, teismas gali pratęsti šį terminÄ , jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.18. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo palikėjo įpėdiniams tvarkos bei terminų privalomos ir antstoliui, vykdymo procese sprendžiančiam mirusio skolininko pakeitimo jo teisių perėmėju klausimÄ (CPK 596 straipsnis).19.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas skolininko vykdymo procese pakeitimo klausimas, kai mirusio skolininko turtÄ paveldėjo valstybė, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nurodė, kad, nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrÄ ja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, kad ji bÅ«tų informuota apie kreditorių reikalavimus prieÅ¡ jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo termino iÅ¡imčių atsižvelgiant į subjektÄ , kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.

Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas pratęsti šį terminÄ , o teismas turi tokį praÅ¡ymÄ nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumÄ , taip pat padarinius, atsirandančius palikimÄ priėmusiam įpėdiniui, jei terminas bÅ«tų pratęstas.

Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimÄ reikalavimo teisę iÅ¡ palikėjo turto, teisme turi bÅ«ti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 20, 21 punktai). Kasacinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog iÅ¡imties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminÄ reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius bÅ«tų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu iÅ¡aiÅ¡kėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).20.

Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, teismų praktika aptariamos kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad mirusio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos reikalavimų pareiÅ¡kimo tvarkos bei terminų ir tais atvejais, kai mirusio skolininko turtÄ paveldi valstybė, iÅ¡skyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar Å«kininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1024-450/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1304-614/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1378-553/2017; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1464-881/2017; kt.).21. Vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir jo aiškinimo bei taikymo praktika, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo V. B. (išieškotojas vykdymo procese), (duomenys neskelbtini) mirus skolininkui M.

G., apie 5000 Lt (1448,10 Eur) dydžio reikalavimÄ , kurio priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315, turėjo pareikÅ¡ti mirusio skolininko įpėdiniui, t. y. valstybei, CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka bei terminais.22. Pripažintini teisiÅ¡kai pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad iÅ¡ieÅ¡kojimÄ suinteresuoto asmens naudai vykdanti antstolė, kaip valstybės įgaliotas vykdomiesiems dokumentams vykdyti subjektas, turėjo pareigÄ periodiÅ¡kai tikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenis ir, sužinojusi, jog skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), nedelsdama praneÅ¡ti apie tai iÅ¡ieÅ¡kotojui, kad Å¡is per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pareikÅ¡tų savo reikalavimus skolininko įpėdiniams, arba pati galėjo praneÅ¡ti palikimo atsiradimo vietos notarui apie reikalavimus vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenų analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad antstolė veiksmų, susijusių su pareiga imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų, Å¡iuo konkrečiu atveju neįvykdė.23. Atskirojo skundo argumentai, jog yra tik vienas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino tikslas – suteikti įpėdiniui informacijÄ apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas, kad tokia informacija padėtų įpėdiniui apsispręsti, ar apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du, atmestini kaip nepagrįsti.24.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Ši įstatymo nuostata ir įtvirtinti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas skatina skolininko kreditorius domėtis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo eiga ir nedelsti apie savo reikalavimus praneÅ¡ti skolininko įpėdiniams, kai tik sužinoma apie skolininko mirtį. Kreditoriai, buvę neaktyvÅ«s ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminÄ , praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimÄ priėmusiems įpėdiniams, o Å¡ie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiÅ¡kėjo per įstatymo nustatytÄ laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).25.

Atskirojo skundo argumentai, kad tuo atveju, kai mirusio skolininko turtÄ paveldi valstybė, vienintelis tokio paveldėjimo tikslas – iÅ¡ paveldėto turto patenkinti mirusio skolininko kreditorių reikalavimus, taip pat pripažintini nepagrįstais.

26. Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtÄ paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnis), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iÅ¡ to sekančiomis teisėmis bei pareigomis, iÅ¡skyrus vienÄ ypatumÄ â€“ už palikėjo skolas valstybė atsako nevirÅ¡ydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog mirusio skolininko turtÄ paveldi valstybė tik tam, kad iÅ¡ jo bÅ«tų tenkinami mirusiojo kreditorių reikalavimai.

CK 5.62 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, visų pirma, nustatytas tam, kad nebÅ«tų beÅ¡eimininkio turto, kuris liktų neprižiÅ«rimas ir netvarkomas. Valstybė, paveldėjusi mirusio asmens turtÄ , tampa visateise Å¡io turto savininke, ir gali įgyvendinti savo nuosavybės teisę tokį turtÄ valdydama, jį naudodama bei juo disponuodama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka, užtikrindama Å¡iuo turtu visuomenės interesų tenkinimÄ , siekdama iÅ¡ Å¡io turto maksimalios naudos visuomenei (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis;

Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių, radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės).27. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, paveldint mirusio asmens turtÄ , svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių įgyvendins reikalavimus į palikimÄ sudarantį turtÄ . Atitinkamai valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtÄ pagrindÄ tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių Å¡io kreditoriai valstybei, kaip įpėdiniui, pareikÅ¡ CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka.

28. Taigi CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikÅ¡ti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tarp jų – ir valstybei, itin svarbus teisiniam apibrėžtumui, civilinių santykių stabilumui užtikrinti. Dėl to įstatymo nustatyta, kad Å¡is terminas gali bÅ«ti pratęstas tik dėl svarbių priežasčių ir tik tuo atveju, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Valstybė, paveldėdama tam tikro skolininko turtÄ , negavusi kreditorių reikalavimų per įstatymo nustatytÄ terminÄ , turi teisėtÄ pagrindÄ tikėtis, kad kreditorių nėra arba jie nesiekia įgyvendinti teisės iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , ir todėl valstybė, tapusi Å¡io turto savininke, turi teisę paveldėtÄ turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiÅ«ra, tik laikydamasi valstybės turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ juo reglamentuojančių teisės aktų.29.

Atskirojo skundo argumentai, kad tuo atveju, kai mirusio skolininko turtÄ paveldi valstybė ir per CK 5.63 straipsnyje įtvirtintÄ terminÄ neiÅ¡vieÅ¡intas kažkurio kreditoriaus reikalavimas pateikiamas dar iki tol, kol valstybės turtas nėra realizuotas ir gautos lėšos nepaskirstytos kitiems kreditoriams, nėra pagrindo taikyti CK 5.63 straipsnyje nustatytÄ palikėjo kreditorių teisių ribojimÄ , atmestini kaip nepagrįsti.30. Ä®statyme nenumatyta galimybės perduoti palikėjo įpėdiniams reikalavimus, apie kuriuos nebuvo pareikÅ¡ta per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ trijų mėnesių terminÄ , nepratęsus Å¡io termino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimÄ , teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti pratęsimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), bet ne dėl CK 5.63 straipsnyje nustatyto palikėjo kreditorių teisių ribojimo netaikymo.

Pabrėžtina, kad teisė vertinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pažeidimo priežasčių svarbÄ ir spręsti, ar yra pagrindas pratęsti pažeistÄ terminÄ , įstatymų leidėjo suteikta teismui (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). To negali daryti antstolis, spręsdamas mirusio skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimÄ CPK 596 straipsnio tvarka.

31. Nagrinėjamu atveju reikalavimas, kad dėl vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 vykdomo kreditoriaus reikalavimo bÅ«tų laikomasi CK 5.63 straipsnio nuostatų, nepaneigia suinteresuoto asmens (iÅ¡ieÅ¡kotojo vykdymo procese) V. B. teisės iÅ¡siieÅ¡koti nurodytÄ skolÄ , tik reiÅ¡kia, jog suinteresuotas asmuo turi laikytis įstatymo nustatytos jo, kaip mirusio skolininko kreditoriaus, teisių įgyvendinimo tvarkos, kuri vienoda visiems, nesant įstatyme įtvirtintų iÅ¡imčių tiems atvejams, kai skolininko turtÄ paveldi valstybė, už palikėjo skolas atsakanti tik jai perėjusio paveldėto turto tikrÄ ja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).     32.

Dėl nurodytų motyvų atskirojo skundo argumentai, kad, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kai skolininko turtÄ paveldi valstybė, reikalavimas visais atvejais laikytis CK 5.63 straipsnyje įtvirtintų kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo terminų ir tvarkos, reikÅ¡tų formalų CK 5.63 straipsnio taikymÄ , atmestini kaip nepagrįsti. Dėl kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo mirusio skolininko įpėdiniui – valstybei – bÅ«dų 33. Atskirajame skunde teisingai pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo bÅ«dų (priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiÅ¡kiant teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto) sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).34. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarÄ , kaip į valstybės įgaliotÄ asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylÄ ir iÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).35.

Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Kasacinis teismas, plėtodamas Å¡io kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo bÅ«do aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , suformulavo taisyklę, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti vieÅ¡ame registre iÅ¡vieÅ¡intas palikėjo turto areÅ¡tas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡intas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiÅ¡kusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).36.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs vykdomųjų bylų duomenis, visiÅ¡kai teisingai sprendė, kad, Turto areÅ¡to aktų registre įregistruojant turto areÅ¡to 2010 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 16 d. ir 2011 m. sausio 27 d. aktus, buvo iÅ¡vieÅ¡intas tik kreditoriaus V. B. reikalavimas pagal Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2010 m. birželio 11 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. JS-4221, kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394, tuo tarpu Å¡io kreditoriaus reikalavimas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-269/2014, kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315, Turto areÅ¡to aktų registre nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas, nes Å¡iam reikalavimui užtikrinti skolininko turtas nebuvo areÅ¡tuotas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad turto areÅ¡tai, taikyti vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394, įregistruoti dar 2010 m. liepos 13 d., 2010 m. liepos 16 d. ir 2011 m. sausio 27 d., tuo tarpu vykdomasis dokumentas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 iÅ¡duotas tik 2014 m. rugpjūčio 25 d. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad turto areÅ¡to taikymas ir iÅ¡vieÅ¡inimas vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394 negali bÅ«ti laikomas reiÅ¡kiančiu ir reikalavimo, kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315, iÅ¡vieÅ¡inimÄ palikėjo įpėdiniui, nepaisant to, jog Å¡is reikalavimas yra to paties kreditoriaus tam pačiam skolininkui.37.

Pažymėtina ir tai, kad antstolis vykdymo procese negali areÅ¡tuoti turto iÅ¡ esmės daugiau, nei reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394 pritaikytu ir iÅ¡vieÅ¡intu skolininko turto areÅ¡tu, kurio mastas – 67 174 Lt, nėra pagrindo remtis teigiant, jog skolininko įpėdinei Valstybei turėjo bÅ«ti žinoma apie vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 vykdomÄ 5000 Lt (1448, 10 Eur) dydžio skolos pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .38.

Atskirajame skunde teigiama, kad šiuo atveju mirusio skolininko turtas buvo areštuotas tik pirmesnėje vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394, netaikant arešto vėlesnėje vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315, taip siekiant ekonomiško vykdymo proceso, nedidinant vykdymo išlaidų.

39. Sutiktina, kad vykdymo procese, be kita ko, turi bÅ«ti vadovaujamasi ir ekonomiÅ¡kumo principu. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, jog iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdanti antstolė, nusprendusi netaikyti areÅ¡to antrojoje vykdomojoje byloje dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ to paties skolininko, be kita ko, turėjo pareigÄ periodiÅ¡kai tikrinti Gyventojų registro tarnybos duomenis ir apie skolininko mirtį (duomenys neskelbtini) galėjo sužinoti per trijų mėnesių terminÄ , kuris yra pakankamai ilgas tam, jog antstolis patikrintų konkrečioje vykdomojoje byloje vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo eigÄ bei skolininko duomenis.

Aptariamu atveju, sužinojusi apie skolininko mirtį, antstolė galėjo praneÅ¡ti palikimo atsiradimo vietos notarui apie skolininko skolÄ , dėl kurios nepritaikytas turto areÅ¡tas ir kurios iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315. Pažymėtina, kad toks antstolio, kaip konkrečios skolos priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančio profesionalaus teisininko, veiksmas nėra nei per sunki jam papildoma pareiga iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų naudai, nei reikalauja papildomų iÅ¡laidų.40. Atskirajame skunde tvirtinama, kad informacija apie palikėjo skolÄ ir kreditorių vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 buvo iÅ¡vieÅ¡inta Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS), kuri priklauso pačiai paveldėtojai – valstybei, Å¡is iÅ¡vieÅ¡inimas atitinka informavimo apie palikėjo skolas ir kreditorius kriterijus, kurių pakanka pripažinti, jog skolininko įpėdinė valstybė apie nurodytÄ palikėjo skolÄ buvo tinkamai informuota CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

41. Pažymėtina tai, kad Antstolių informacinė sistema nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieÅ¡ trečiuosius asmenis iÅ¡vieÅ¡inti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis; Informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai nurodė, kad tai – valstybės informacinė sistema, kurios tikslai yra: rinkti ir centralizuotai elektroniniu bÅ«du tvarkyti duomenis, kurių reikia antstoliams jų teisės aktų pavestoms funkcijoms vykdyti; užtikrinti antstolių veiklos kontrolę ir padėti vykdyti antstolių darbo, Å«kinės ir finansinės veiklos stebėsenÄ ; padėti atlikti antstolių veiklos apibendrinimÄ , analizę, statistikÄ ; užtikrinti elektroninės vykdomosios bylos veikimÄ ; užtikrinti priemones elektroniniu bÅ«du vykdyti turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių ir aukcionuose (Informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punktas). Aptariamos sistemos išteklių vartotojai yra antstoliai, antstolių padėjėjai, antstolių atstovai ar kiti antstolių įgalioti asmenys, bankroto administratoriai, kurie organizuoja ir vykdo elektronines varžytynes (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 3 punktas). Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, skolų išieškojimo įmonės, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 3 punktas).

VĮ Turto banko darbuotojai yra šios sistemos naudotojai elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 13.5 punktas).42. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad Antstolių informacinė sistema yra valstybės. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad valstybei, kaip įpėdiniui paveldėjimo teisiniuose santykiuose, taikomas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų duomenis.

Pabrėžtina, kad valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl aptariamu atveju valstybei, kuri yra mirusio skolininko įpėdinis pagal įstatymÄ , taikomi reikalavimai, aiÅ¡kinantis palikėjo kreditorius, negali bÅ«ti didesni, nei bÅ«tų taikomi visiems kitiems įpėdiniams.43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, informacijos apie palikėjo skolÄ ir kreditorių vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 buvimas Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti pripažintas palikėjo skolos (5000 Lt, t. y. 1448, 10 Eur), iÅ¡ieÅ¡komos pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡vieÅ¡inimu palikėjo įpėdinei valstybei CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.44.

Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas apskųsto antstolės 2017 m. liepos 26 d. patvarkymo dalį, kuria skolininkas M. G. vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 pakeistas į skolininkę Lietuvos RespublikÄ , teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias mirusio skolininko pakeitimÄ vykdymo procese jo teisių perėmėju. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo nutartį (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).45.

Nurodytoje vykdomojoje byloje skolininko pakeitimo klausimas spręstinas po to, kai mirusio skolininko kreditorius (iÅ¡ieÅ¡kotojas vykdymo procese) įgyvendins teisę kreiptis į teismÄ dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pratęsimo CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka.    Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-336 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                              Laima Ribokaitė