Legislator Case Law & Legislation
a1eee593-77c2-4e3a-9eaa-76c3c4a7226c AI generated

a1eee593-77c2-4e3a-9eaa-76c3c4a7226c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a1eee593-77c2-4e3a-9eaa-76c3c4a7226c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė prašė pripažinti 2007-12-14 kreditavimo sutarties Nr. K-1800-2007-316, 2008-07-14 susitarimo Nr. K-1800-2007-316/1 dėl 2007-12-14 Kreditavimo sutarties Nr. K-1800-2007-316 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, sÄ lygų pakeitimo ir 2009-08-06 Susitarimo Nr. K-1800-2007-316/2 dėl 2007-12-14 Kreditavimo sutarties Nr. K-1800-2007-316 sÄ lygų pakeitimo nutraukimÄ neteisėtu; įpareigoti atsakovÄ atidėti vieniems metams po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo kredito įmokų ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo terminÄ ; pakeisti 2009-08-06 Susitarimo Nr. K-1800-2007-316/2 dėl 2007-12-14 Kreditavimo sutarties Nr. K-1800-2007-316 sÄ lygų pakeitimo 5.1 punktÄ â€“ nustatomas banko maržos dydis 2,02 proc. iki galutinio kredito grÄ Å¾inimo termino; pakeisti 2007-12-14 Kreditavimo sutarties Nr. K-1800-2007-316 Specialiosios dalies 4 punktÄ â€“ galutinis grÄ Å¾inimo terminas anuiteto bÅ«du 2019-09-30.

Legislator headnote

AI generated

a1eee593-77c2-4e3a-9eaa-76c3c4a7226c · Vilniaus apygardos teismas: Nurodo, kad apeliantė pripažino, kad pažeidė sutartį – kelis mėnesius nemokėjo kredito įmokų ir palÅ«kanų, tačiau Å¡is pažeidimas nebuvo esminis. Apeliantė ėmėsi visų priemonių įsiskolinimui padengti, nuolat informavo bankÄ apie savo finansinę padėtį, teikė siÅ«lymus. Nepaisant apeliantės maksimalių pastangų atsakovas nebendradarbiavo, Å¡ios aplinkybės teismas nevertino. Teismas nepakankamai įvertino Å¡alių elgesio prieÅ¡ ir po sutarties nutraukimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr              Civilinė byla Nr. 2A-2207-603/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14780-2013-5             Procesinio sprendimo kategorija:. 121.14.; 121.18.; 121.21.; 42.11.1; 63.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gruodžio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apeliantės ieÅ¡kovės S. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. K. ieÅ¡kinį atsakovui AB DNB bankui, suinteresuotas asmuo antstolė V.

D. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė prašė pripažinti 2007-12-14 kreditavimo sutarties Nr. K-1800-2007-316, 2008-07-14 susitarimo Nr. K-1800-2007-316/1 dėl 2007-12-14 Kreditavimo sutarties Nr. K-1800-2007-316 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, sÄ lygų pakeitimo ir 2009-08-06 Susitarimo Nr. K-1800-2007-316/2 dėl 2007-12-14 Kreditavimo sutarties Nr. K-1800-2007-316 sÄ lygų pakeitimo nutraukimÄ neteisėtu; įpareigoti atsakovÄ atidėti vieniems metams po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo kredito įmokų ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo terminÄ ; pakeisti 2009-08-06 Susitarimo Nr. K-1800-2007-316/2 dėl 2007-12-14 Kreditavimo sutarties Nr. K-1800-2007-316 sÄ lygų pakeitimo 5.1 punktÄ â€“ nustatomas banko maržos dydis 2,02 proc. iki galutinio kredito grÄ Å¾inimo termino; pakeisti 2007-12-14 Kreditavimo sutarties Nr. K-1800-2007-316 Specialiosios dalies 4 punktÄ â€“ galutinis grÄ Å¾inimo terminas anuiteto bÅ«du 2019-09-30.

IeÅ¡kovė nurodo, jog iki 2010 m. gegužės mėn. savo kreditorinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, kartais pavėluodavo sumokėti palÅ«kanas, tačiau tai įvykdavo ne dėl jos tyčios ar didelio aplaidumo, bet dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių visumos. Pasikeitus ekonominei situacijai, žymiai pablogėjo ieÅ¡kovės ir jos įsteigtos įmonės finansinė padėtis, strigo verslo projektai, kai kurie ieÅ¡kovės kontrahentai nevykdė savo įsipareigojimų. IeÅ¡kovė 2010-08-08 reorganizavo S. M. turistinę firmÄ â€žVilnis“ į UAB „Vilnis ir Baltijos gintarai, sukÅ«rė ir pristatė perspektyvų projektÄ â€“ gintaro terapijos centrÄ , užpatentavo iÅ¡radimÄ â€“ aktyviai Å¡ildomÄ fizioterapinį gaminį su gintaro užpildu, planavo Palangoje modernaus kempingo statybÄ .

Didžiulis palÅ«kanų normos padidinimas galutinai tapo naÅ¡ta kredito gavėjai, jos verslui. Bankui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį ieÅ¡kovė dėjo visas pastangas tęsti Å¡iuos teisinius santykius, t.y. jau po sutarties nutraukimo – 2010-12-30 sumokėjo bankui jo nurodytÄ 10 000 EUR sumÄ tikėdamasi, kad bankas atnaujins sutartį. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad ji pažeidė kreditavimo sutartį, negalėjo Kreditavimo sutartyje numatytu laiku ir sÄ lygomis mokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si paskolos suma, tačiau Å¡is pažeidimas buvo neesminis, o taip pat ne tyčiniai veiksmai ar didelis neatsargumas.

PalÅ«kanų mokėjimo uždelsimai nebuvo ilgi. Atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti ginčo sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, nes ieÅ¡kovė jÄ pažeidė ne iÅ¡ esmės, be to, sutarties grÄ Å¾inimo terminas dar nebuvo suėjęs. Atsakovas nebendradarbiavo su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovės pasiÅ«lymus pagrįstai netenkino, nors jie buvo naudingi abiem sutarties Å¡alims. Pripažinus sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir atnaujinus sutartį, dabartiniu metu sutarties įvykdymas ieÅ¡kovei tokiomis pat sÄ lygomis taptų sudėtingas, todėl besÄ lygiÅ¡kas principo pacta sunt servanda laikymasis reikÅ¡tų protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principų pažeidimÄ .            Atsakovas atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodo, jog bankas Kreditavimo sutartį nutraukė dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ji kaip kredito gavėja iÅ¡ esmės pažeidė sutartį – nustatytais terminais nemokėjo pagal sutartį numatytų įmokų bankui, o esant augančiam įsiskolinimui, per banko raÅ¡tu nustatytus papildomus terminus skolai padengti, prievolės neįvykdė. Kreditavimo sutartyje nėra jokių iÅ¡lygų, leidžiančių ieÅ¡kovei dėl jos verslo svyravimų nemokėti kasmėnesinių kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų įmokų.

IeÅ¡kovė yra verslininkė. IeÅ¡kovės argumentai apie banko nebendradarbiavimÄ yra nepagrįsti, nes bankas buvo restruktÅ«rizavęs ieÅ¡kovės kreditÄ , buvo sutikęs laikinai neteikti vykdomojo dokumento vykdymui. Visi kreditavimo sutarties pakeitimai ir papildymai yra pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės, kas patvirtina jų galiojimÄ ir ieÅ¡kovės valiÄ juos sudaryti. LogiÅ¡ka ir atitinka banko veiklos principus tai, kad kredito gavėjui nustatytu laiku neįvykdžius įsipareigojimų, bankas padidino marÅ¾Ä .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Byloje buvo nustatyta, kad 2007-12-14 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-1800-2007-316 (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kuriÄ bankas suteikė kredito gavėjai 868 860,05 EUR kreditÄ .

Sutartyje numatytas kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2017-09-30. Å ios sutarties įvykdymo užtikrinimui bankui įkeistas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas. Pagal atsakovo pateiktÄ ieÅ¡kovės skolos grafikÄ 2010-11-15 pradelstas kreditas – 818 858,74 EUR, nesumokėtos palÅ«kanos – 39 553,13 EUR, nesumokėti delspinigiai – 3 883,27 Lt, viso įsiskolinimas – 862 295,14 EUR (b.l. 57). Kreditavimo sutartis buvo nutraukta 2010-06-22. Po minėtos sutarties nutraukimo ieÅ¡kovė atsakovui 2010-12-31 sumokėjo 9 994,21 EUR, 2011-09-01 sumokėjo 866,73 EUR, 2011-10-05 sumokėjo 2 890,59 EUR, 2011-11-02 sumokėjo 1 444,54 EUR, 2012-08-29 sumokėjo 476,70 EUR.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė su ieÅ¡kovu bÅ«tų atsiskaičiusi. Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja priėmė nutartį dėl bankui įkeisto turto pardavimo iÅ¡ varžytinių (b.l. 18). Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį neturėdamas tam teisėto pagrindo, nesant esminio kredito sutarties pažeidimo, todėl yra pagrindas pripažinti tokį sutarties nutraukimÄ neteisėtu remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str. 2 d. Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių ginčo, jog buvo pavėluotai atlikti mokėjimai nėra - Å¡alys pripažįsta, kad įmokų mokėjimai nebuvo atliekami aÅ¡tuonis mėnesius.

Å alys siekdamas iÅ¡saugoti sutartį, 2008-07-14 sudarė SusitarimÄ Nr. K-1800-2007-316/1 dėl Kreditavimo sutarties su vėlesniais pakeitimais, sÄ lygų pakeitimo, pagal kurį buvo pakeistas Sutarties specialiosios dalies 9 punktas – kredito paėmimo terminas nustatytas 2008-08-31. 2009-08-06 buvo sudarytas Susitarimas Nr. K-1800-2007-316/2 pagal kurį kredito suma padidinta nuo 820 596,46 EUR iki 833 584,61 EUR, papildomai suteikiant 12 988,15 EUR kredito dalį, taip pat atidėtas negrÄ Å¾into kredito dalies mokėjimas bei pakeista banko marža – 3,83 proc. vietoj 2,02 proc.

Pakeitus sutarties sÄ lygas, ieÅ¡kovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė. Pagal atsakovo pateiktÄ ieÅ¡kovės skolos grafikÄ 2010-11-15 pradelstas kreditas – 818 858,74 EUR, nesumokėtos palÅ«kanos – 39 553,13 EUR, nesumokėti delspinigiai – 3 883,27 Lt, viso įsiskolinimas – 862 295,14 EUR (b.l. 57). Teismas pažymėjo, jog sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjo elgesys duoda pagrindÄ nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Ä®vertinus sutarties pažeidimo trukmę ir mastÄ , manytina, kad atsakovas nebeturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad ieÅ¡kovas paÅ¡alins sutarties pažeidimus ir pradės tinkamai vykdyti sutartį.

Teismas sprendė, kad remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, CK 6.217 str. 5 d. ir Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 p., 46.1 p., 48 p., bankas turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Kreditavimo sutartį. Teismas taip pat nurodė, kad CK 6.217 str. 2 d. nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos tik tuomet, kai sutartis yra nutraukiama dėl esminio sutarties pažeidimo, nenumatyto sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys sutartyje nurodė konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus, kuriems esant kreditorius turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, todėl nėra pagrindo vertinti atsakovo veiksmų teisėtumÄ nutraukiant sutartį vadovaujantis bendraisiais esminio sutarties pažeidimo pagrindais numatytais CK 6.217 st. 2 d.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kove, kad kredito sutarties sÄ lygos, leidžiančios atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kredito sutartį yra nesÄ Å¾iningos, pažeidžia jos kaip vartotojos interesus, kadangi tarp Å¡alių sudaryta Kreditavimo sutartis nėra kilusi iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė, nors ir bÅ«dama fiziniu asmeniu, bet Kreditavimo sutartį sudarė siekdama vystyti verslo projektus (modernaus kempingo statyba). Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2010-04-13, 2010-05-20, 2010-06-04 (b.l.58 - 60) buvo įspėta, kad nesilaiko aukščiau minėtoje Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas ragino ieÅ¡kovę įvykdyti įsipareigojimus, nustatydamas protingus terminus jiems įvykdyti, todėl atmestinas ieÅ¡kovės argumentas, jog bankas su ja nebendradarbiavo.

Byloje esantys įrodymai (banko raÅ¡tai ieÅ¡kovei) patvirtina, kad atsakovas tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigÄ , ėmėsi priemonių iÅ¡saugoti tarp Å¡alių sudarytÄ kredito sutartį (CK 6.200 str. 1-2 d.). Teismas sprendė, kad vien tik įvykusi ekonominė krizė, kad ir kaip skaudžiai finansiÅ¡kai ji bÅ«tų palietusi ieÅ¡kovę, negali bÅ«ti pagrindas nevykdyti sutarties. Teismas nustatė, kad įrodymų, kad ieÅ¡kovė yra bei finansiÅ¡kai pajėgi tinkamai vykdyti įsipareigojimus, byloje nėra, prieÅ¡ingai - teismo posėdžio metu nurodė, jog Å¡iuo metu jos gaunamos mėnesinės pajamos yra minimalios, todėl net jei bÅ«tų atnaujintas ginčo sutarties vykdymas, akivaizdu, jog ieÅ¡kovė neturėtų finansinių galimybių vykdyti atsiskaitymus su atsakovu.Apeliantė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad apeliantė pripažino, kad pažeidė sutartį – kelis mėnesius nemokėjo kredito įmokų ir palÅ«kanų, tačiau Å¡is pažeidimas nebuvo esminis. Apeliantė ėmėsi visų priemonių įsiskolinimui padengti, nuolat informavo bankÄ apie savo finansinę padėtį, teikė siÅ«lymus. Nepaisant apeliantės maksimalių pastangų atsakovas nebendradarbiavo, Å¡ios aplinkybės teismas nevertino. Teismas nepakankamai įvertino Å¡alių elgesio prieÅ¡ ir po sutarties nutraukimo.

Teismas nepagrįstai kelis atsakovo raÅ¡tus apeliantei, kuriais atsakovas nesiÅ«lė problemos sprendimo bÅ«dų, bei kredito sutarties pakeitimus, kurie apeliantei buvo nenaudingi, o bÅ«tent du kartus padidinta marža, laikė tinkamu bendradarbiavimu, kas laikytina netinkamu bendradarbiavimo principo aiÅ¡kinimu. Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo teisėtumo, nepatikrino, ar sutarties sÄ lyga tam tirÄ pažeidimÄ vertinti kaip esminį ir (ar) sudarantį pagrindÄ nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, yra teisėta CK 1.80, 1.81, 1.5, 6.188 str. prasme.Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino Å¡alių elgesį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad pažeidimai, susiję su terminais grÄ Å¾inti kreditÄ ar mokėti palÅ«kana, kurie tęsiasi ilgÄ laikÄ pripažintini esminiais, o ne formaliais. Atsakovo nuomone, kelių įmokų po sutarties nutraukimo sumokėjimas neįrodo nei ieÅ¡kovės valios, nei finansinių galimybių vykdyti kredito sutartį. Be to apeliantė jau du metus nuo 2012-08-29 nebevykdo jokių mokėjimų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neturi finansinių galimybių vykdyti sutartį.

Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas nėra pažeidęs bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigos. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad Å¡alių sudaryta kredito sutartis nėra vartojimo sutartis, kadangi apeliantė kreditÄ naudojo verslo projektui vystyti. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad bankas nesÄ Å¾iningai padidino palÅ«kanų marÅ¾Ä , kadangi apeliantė tinkamai nevykdė sutarties, todėl, kaip yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, palÅ«kanų maržos padidinimas laiku įmokų nemokančiam kredito gavėjui atitinka ekonominę prasmę.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Kilusio ginčo esmė – teisės normų, reglamentuojančių sutarčių nutraukimÄ , taikymas, įrodymų tyrimo ir vertinimo, aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sutarties laisvės principas užtikrina sutarties Å¡alies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo bÅ«du.

Esant esminiam sutarties pažeidimui Å¡alis gali pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo galimybe. VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai, sÄ lygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Sutarties Å¡alims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis, jeigu jos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties Å¡alys gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti terminuotÄ sutartį prieÅ¡ terminÄ arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimÄ teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimÄ leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sÄ lygos ar aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012)Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Å¡alių sudarytos Kredito sutarties Bendrosios dalies 46 p. bankas turi teisę nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai kredito gavėjui negrÄ Å¾inant bent vienos kredito dalies ir/arba nemokant palÅ«kanų, delspinigių, baudų kitų mokėjimų sutartyje nustatytais terminais.

Kredito sutarties 48 p. numatyta, jog mokėjimo prievolių nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, iki kredito sutarties nutraukimo 2010-06-22 apeliantė nuo 2009-11-01 bankui nemokėjo įmokų kreditui grÄ Å¾inti, palÅ«kanų. Nustačius Å¡ias aplinkybes, laikytina, kad atsakovas taip Å¡alims susitarus, formaliai turėjo teisę, laikydamasis Å¡alių sutartos tvarkos, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys sutartyje nurodė konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus, kuriems esant kreditorius turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, nėra pagrindo vertinti atsakovo veiksmų teisėtumo nutraukiant sutartį vadovaujantis bendraisiais esminio sutarties pažeidimo pagrindais numatytais CK 6.217 straipsnio 2 dalyje.

Visgi atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kinio reikalavimus sudaro ne tik praÅ¡ymas pripažinti sutarties nutraukimÄ negaliojančiu, bet ir pakeisti sutarties sÄ lygas. Apeliantė teigia, kad dėl suprastėjusios ekonominės situacijos, susiklosčiusių finansinių sunkumų bei banko nustatytos didesnės maržos po sutarties sÄ lygų pakeitimo pagal 2009-08-06 SusitarimÄ Nr. K-1800-2007-316/2, ji buvo nebepajėgi toliau tinkamai vykdyti sutartį.Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad sutarties Å¡alis, ginčydama sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo teisėtumÄ , gali kartu reikÅ¡ti reikalavimÄ patikrinti, ar nebuvo teisės normose nustatytų sÄ lygų sutartį keisti tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, jeigu tos aplinkybės suvaržė sutarties vykdymÄ taip, kad iÅ¡ esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , kad vienai iÅ¡ Å¡alių pasidarė sudėtinga įvykdyti prievolę ir, jeigu bÅ«tų buvęs sutarties pakeitimas, gal bÅ«tų buvę galima iÅ¡saugoti sutartį ir atkurti sutarties Å¡alių prievolių pusiausvyrÄ , o ne taikyti ultima ratio – sutarties nutraukimÄ .

Kai yra pareikÅ¡tas reikalavimas pakeisti sutarties sÄ lygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turi bÅ«ti sprendžiama, ar nėra jo taikymo sÄ lygų. Sutarties vykdymo varžymas turi bÅ«ti esminis, pažeidžiantis Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams. Apeliantė pasikeitusias sutarties vykdymo sÄ lygas bei suvaržytÄ sutarties vykdymÄ grindžia tuo, kad apeliantei buvo padidinta palÅ«kanų marža iki 3,83 proc. vietoj 2,02 proc. PalÅ«kanų marža padidinta 2009-08-06 Susitarimu Nr. K-1800-2007-316/2, pagal kurį taip pat padidinta kredito suma nuo 820 596,46 EUR iki 833 584,61 EUR, papildomai suteikiant 12 988,15 EUR kredito dalį, taip pat atidėtas negrÄ Å¾into kredito dalies mokėjimas.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks palÅ«kanų maržos padidinimas negali bÅ«ti laikomas nepagrįstai suvaržantis apeliantės galimybes vykdyti sutartį, kadangi atsakovas suteikdamas apeliantei papildomÄ kredito sumÄ bei atidėdamas negrÄ Å¾into kredito dalies mokėjimÄ prisiėmė didesnę rizikÄ , susijusiÄ su apeliantės paimtu kreditu, todėl ir pats skolinimasis pabrango.Kita atsakovės nurodyta pasikeitusi sutarties vykdymo aplinkybė yra pasikeitusi ekonominė situacija bei dėl to iÅ¡ esmės pasikeitusi apeliantės finansinė padėtis.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ekonominės krizės situacija per se nereiÅ¡kia sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimo, tačiau ji nepripažintina ir absoliučiu pagrindu, dėl kurio reikalavimai pripažinti jos įtakÄ sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimui visais atvejais turėtų bÅ«ti atmetami. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013) Sutarties pakeitimas dėl pasikeitusių jos vykdymo sÄ lygų galimas tik konstatavus sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimÄ , kuris identifikuojamas pagal iÅ¡ esmės padidėjusiÄ Ä¯vykdymo kainÄ arba iÅ¡ esmės sumažėjusiÄ Ä¯vykdymo vertę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tiek esminis vykdymo iÅ¡laidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi bÅ«ti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; Å¡alis, praÅ¡anti keisti sutarties sÄ lygÄ , turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės pakeitė Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė atsakovo suteiktÄ kreditÄ naudojo verslo projektams vystyti. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, nustatyta, kad apeliantė nei bylÄ nagrinėjant pirma instancija, nei apeliacine nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iÅ¡ esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrÄ bei sudarantis pagrindÄ pakeisti sutartį.

Vien apeliantės 2010-06-11 praÅ¡yme-paaiÅ¡kinime nurodytos prognozės dėl jos vystomų verslo projektų pasisekimo, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų, negali bÅ«ti laikomi pakankamais įrodymais, aukščiau apraÅ¡ytoms aplinkybėms konstatuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei kaip verslininkei keliami didesni aktyvaus, apdairaus elgesio standartai, todėl konstatuotina, kad ji galėjo ir turėjo žinoti, jog kaip bylos dalyvis turi pareigÄ teikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jos pozicijÄ bei leistinais įrodymais įrodinėti egzistavus aplinkybes, dėl kurių iÅ¡ esmės pakeitė Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra.Pažymėtina ir tai, kad sutarties privalomumo principas reiÅ¡kia, kad Å¡alis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimÄ kuo greičiau, kad bÅ«tų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra.

PraÅ¡ymas kitai Å¡aliai keisti sutartį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kaip nustatyta byloje, apeliantė nustojo vykdyti sutartį nuo 2009-11-01, tačiau į atsakovÄ dėl sutarties sÄ lygų pateikimo, t.y. prašė leisti dalimis dengti susidariusį įsiskolinimÄ , kreipėsi tik 2010-06-11, jau atsakovui iÅ¡siuntus apeliantei du praneÅ¡imus (2010-05-20 ir 2010-06-04) dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo. Taigi, nepaisant to, kad apeliantės finansinė padėtis pasikeitė dar 2009-11-01, ji delsė imtis priemonių, jog bÅ«tų atkurta, jos manymu, dėl atsiradusių sutarties vykdymo suvaržymų pasikeitusi sutartinių prievolių pusiausvyra.

Ä® teismÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo apeliantė kreipėsi praėjus daugiau nei trims metams po sutarties įvykdymo suvaržymų atsiradimo. Toks apeliantes veikimas negali bÅ«ti laikomas operatyviu.Visgi, net jeigu ir bÅ«tų nustatyta, jog egzistavo aplinkybės, dėl kurių iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra ir sutarties vykdymas tapo suvaržytas, esminis klausimas, sprendžiant nagrinėjamu atveju ieÅ¡kiniu keliamų reikalavimų pagrįstumÄ yra tai, ar atkÅ«rus Å¡alių santykius pagal apeliantės praÅ¡omas nustatyti sutarties sÄ lygas, t.y. atkÅ«rus Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , apeliantė bÅ«tų finansiÅ¡kai pajėgi toliau vykdyti sutartį.Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sutartis dėl pasikeitusių aplinkybių gali bÅ«ti pakeičiama nustatant tokias sÄ lygas, kurios atkurtų pažeistÄ sutarties Å¡alių prievolių pusiausvyrÄ .

Pareiga įrodyti, kad sutartinių pareigų pusiausvyra gali bÅ«ti atkurta ir kontrahentas bus pajėgus toliau vykdyti sutartį, kyla tai Å¡aliai, kuri kreipiasi į teismÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime neatleidžia sutarties Å¡alies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė įmokų pagal kredito sutartį nebemoka nuo 2012-08-29, kitų duomenų apie tai, kad prievolė bÅ«tų įvykdyta ar toliau vykdoma, byloje nėra.

Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ , ar apeliantė bus pajėgi toliau vykdyti sutartį nustatė, kad ji teismo posėdžio metu nurodė, jog Å¡iuo metu jos gaunamos mėnesinės pajamos yra minimalios, todėl sprendė, kad net jei bÅ«tų atnaujintas ginčo sutarties vykdymas, akivaizdu, jog apeliantė neturėtų finansinių galimybių vykdyti atsiskaitymus su atsakovu. Be to, atsakovas aÅ¡tuonis mėnesius po to, kai ieÅ¡kovė nustojo mokėti įmokas, neinicijavo Sutarties nutraukimo, suteikė apeliantei pakankamai laiko svarstyti, ieÅ¡koti galimybių ir teikti Bankui pasiÅ«lymus, kaip ji ketina iÅ¡spręsti finansinius sunkumus, su kuriais susidÅ«rė.

Kaip jau minėta, apeliantė į atsakovÄ su praÅ¡ymu-paaiÅ¡kinimu dėl sutarties sÄ lygų pateikimo kreipėsi tik 2010-06-11, jau atsakovui iÅ¡siuntus apeliantei du praneÅ¡imus (2010-05-20 ir 2010-06-04) dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo. Tame pačiame praÅ¡yme-paaiÅ¡kinime apeliantė prašė leisti dalimis dengti susidariusį įsiskolinimÄ . Atsakovas 2010-06-17 raÅ¡tu atsakė, jog siekiant priimti sprendimÄ dėl skolos mokėjimo dalimis, turi įvertinti apeliantės finansinę padėti, todėl prašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius nuolatinių pajamų gavimÄ bei kitus reikalaujamus dokumentus.

Duomenų, kad apeliantė toliau Å¡iuo klausimu toliau bendradarbiavo su atsakovu nėra. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad apeliantė nesiėmė jokių kitų konkrečių ir rezultatyvių veiksmų iÅ¡saugoti sutartį, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, jog apeliantė galės ne tik iÅ¡mokėti įsiskolinimÄ , bet ir toliau vykdyti savo įsipareigojimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys ir pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl apeliantės finansinės bÅ«klės bei pradelstų skolų masto neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog apeliantės praÅ¡omu bÅ«du pakeitus Sutarties sÄ lygas, bÅ«tų atkurta Å¡alių prievolių pusiausvyra ir apeliantė savo prievolę pagal pakeistas Sutarties sÄ lygas įvykdytų tinkamai.

Nesutiktina su apeliantės teiginiais, jog pirmos instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino bendradarbiavimo principÄ bei nepagrįstai pripažino atsakovo veiksmus pakankamais siekiant iÅ¡saugoti sutartį. Aukščiau apraÅ¡ytos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas rodė suinteresuotumÄ tęsti Å¡alių sutartinius santykius net po praneÅ¡imų, kuriais apeliantė informuojama, jog per nustatytÄ terminÄ nesumokėjus įsiskolinimo sutartis bus laikoma nutraukta, iÅ¡siuntimo.

Taip pat atsakovas jau kartÄ buvo keitęs Kredito sutarties sÄ lygas, susijusias su negrÄ Å¾into kredito dalies mokėjimo atidėjimu. Tuo tarpu apeliantė pati neteikė atsakovui praÅ¡omų papildomų duomenų siekiant įvertinti apeliantės galimybes iÅ¡mokėti įsiskolinimÄ dalimis, bei apskritai kreipėsi į atsakovÄ su tokiu praÅ¡ymu tik po 8 mėnesių nuo sutarties nevykdymo pradžios ir tik po to kai buvo įspėta apie sutarties nutraukimÄ . Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigÄ , ėmėsi priemonių iÅ¡saugoti tarp Å¡alių sudarytÄ kredito sutartį (CK 6.200 str. 1-2 d.).Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kove, kad kredito sutarties sÄ lygos, leidžiančios atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kredito sutartį yra nesÄ Å¾iningos, pažeidžia jos kaip vartotojos interesus, kadangi tarp Å¡alių sudaryta Kreditavimo sutartis nėra kilusi iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė, nors ir bÅ«dama fiziniu asmeniu, bet Kreditavimo sutartį sudarė siekdama vystyti verslo projektus, tÄ nurodė ir pati apeliantė.Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo sutarties sÄ lygų turinio.

Ä®vertinus tiek pirminės sutarties, tiek vėlesnių jos pakeitimų sÄ lygas, apeliantės mokumo istorijÄ , matyti, jog Å¡alys dėl visų sÄ lygų susitarė laisva valia, sÄ lygos buvo aptartos su apeliante, apeliantė ne visada laiku vykdydavo sutartinius įsipareigojimus, todėl laikytina, kad Å¡alių pasiraÅ¡yta Kredito sutartis bei vėlesni Susitarimai neprieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Be to, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir galutinio rezultato. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumo; materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aiÅ¡kinimo bei taikymo, kas galėtų įtakoti skundžiamo teismo sprendimo pakeitimÄ ar jo panaikinimÄ .

Neaptarti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos iÅ¡vadai dėl ginčo susiformuoti.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliacinės instancijos metu atsakovas teigia patyręs 2420 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro iÅ¡laidos teisinei pagalbai.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktas numato, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme taikytinas maksimalus koeficientas lygus 1,5, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri procesinių dokumentų parengimo metu buvo 1 000 Lt).

Atsižvelgiant į Å¡ias rekomendacijas, taip pat įvertinus apeliacinės instancijos metu pateiktų procesinių dokumentų turinį, pateiktus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas mažinti atsakovo praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų teisinei pagalbai dydį iki 1 500 Lt.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantės S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui AB DNB, į.k. 112029270, 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                             Loreta Lipnickienė Kolegijos teisėjaiDanutė Kutrienė Virginijus Kairevičius