2019-12-18 Nr. AB-24096-3-61-3-02961-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1296-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02961-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.9; 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovams Viešųjų pirkimų tarnybai, viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimo ir vertinimo išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti: 1) viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 06.3.1-LVPA-V-103-01-0002/IT01 (toliau – ir Sprendimas); 2) Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Kontrolės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-2444 (toliau – ir Išvada).

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog Išvada ir Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jie nepagrįsti teisės normomis, faktais ir objektyviais įrodymais, todėl yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Tarnyba ir Agentūra supainiojo du skirtingus dalykus – neįprastai mažos kainos pagrindimą ir Pirkimo sutarties vykdymą, neįvertino daugelio faktinių aplinkybių, kurios nulėmė pareiškėjo sprendimą priimti tiek (duomenys neskelbtini), tiek kitų dalyvių neįprastai mažas kainas Pirkime. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai patvirtina, jog perkančiosios organizacijos pareiga įsitikinti neįprastai mažos kainos pagrįstumu yra siekiama ne įvertinti būsimos pirkimo sutarties vykdymo ekonomiškumą ir racionalumą, bet įsitikinti būsimo rangovo pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo užduotį. Sudėtinių kainos dalių pagrindimas savaime nereiškia visos neįprastai mažos kainos pagrindimo, sudėtinių kainos dalių pagrindimas yra tik vienas iš galimų neįprastai mažos kainos pagrindimo įrodymų. Dėl to, ar kaina neįprastai maža, sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimus ir konkrečius objektyvius kriterijus: rinkos kainas, tiekėjų konkurse pasiūlytas kainas, analogiškas sutartis ir pan. Pareiškėjas teigė, jog Tarnyba ir Agentūra pernelyg sureikšmino (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo aišku, kad visi neįprastai mažas kainas pasiūlę Pirkimo dalyviai yra pajėgūs ir pasirengę suteikti Pirkimo objektą sudarančias (duomenys neskelbtini) paslaugas ir atlikti (duomenys neskelbtini) darbus, dėl to, kad kiekvieno iš dalyvio apyvarta ženkliai viršijo numatytą Pirkimo vertę. Pareiškėjas teigė, jog nei vieno dalyvio kaina radikaliai nesiskyrė viena nuo kitos, pirkimo (pasiūlymo rengimo) stadijoje dalyviai objektyviai negalėjo tiksliai įvertinti (duomenys neskelbtini) darbų kainos. Neįprastai mažos kainos ir jos pagrindimo vertinimui buvo reikšminga tik bendra dalyvių kaina, pagal kurią buvo lyginami pasiūlymai. Pareiškėjas nurodė, jog tai, kad (duomenys neskelbtini) pasiūlė itin mažus (duomenys neskelbtini) įkainius neturi jokios reikšmės bendrai neįprastai mažos kainos vertinimo tvarkai.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Išvada ir Sprendimas apie tariamą pigesnį Pirkimo sutarties vykdymą yra grindžiamos tik deklaratyviomis prielaidomis ir aplinkybėmis, kurios neegzistavo Pirkimo metu, todėl jie yra nemotyvuoti, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Sprendime nurodoma, kad netinkamas pareigos įsitikinti dalyvio kainos pagrįstumu vykdymas turėjo įtakos Pirkimo rezultatui. Tokiu būdu Agentūra siekia įrodyti, kad pažeidimas nebuvo formalus ir turėjo neigiamos finansinės įtakos pareiškėjui. Pareiškėjas teigė, jog Išvadoje nurodoma, kad jeigu Pirkimo sutartį būtų vykdę (duomenys neskelbtini), jie būtų atlikę (duomenys neskelbtini) darbus (duomenys neskelbtini) pigiau, nes Pirkimo sutarties metu (duomenys neskelbtini) darbų buvo atsisakyta. Pareiškėjas aiškino, jog tokios Agentūros ir Tarnybos išvados yra hipotetinės. Pareiškėjas vertino dalyvių pasiūlymus pagal mažiausią kainą, o ne pagal tai, kaip kitas dalyvis galėjo įvykdyti Pirkimo sutartį. Pasiūlymai buvo vertinami pagal iš anksto nustatytą ir visiems tiekėjams žinomą kriterijų – mažiausią pasiūlymo kainą. Pirkimą laimėjęs tiekėjas (duomenys neskelbtini) siūlė atskirus mažus darbų įkainius priėmęs tokį verslo sprendimą, o pareiškėjui nekilo abejonių dėl (duomenys neskelbtini) įsipareigojimo atlikti Pirkimo objektą sudarančius darbus.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo jokios reikšmės Pirkimo dalyviams teikiant kainos pasiūlymus. Nors, Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjas dar iki Pirkimo pradžios ją turėjo, taigi turėjo ir informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra techniškai nepriimtini, tačiau šios (duomenys neskelbtini) nepateikė visiems Pirkimo dalyviams. Pareiškėjas paminėjo, kad (duomenys neskelbtini) nėra jokių rekomendacijų, instrukcijų ar reikalavimų, todėl ji negalėjo būti pagrindu žinoti, kad (duomenys neskelbtini) atsisakys (duomenys neskelbtini) rengimo darbų. (duomenys neskelbtini) tikslas yra įvertinti (duomenys neskelbtini) ekonomiškumą (duomenys neskelbtini) sistemos operatoriaus atžvilgiu, todėl jos buvimas tarp Pirkimo sąlygų nebūtų pakeitęs situacijos Pirkime. Rengdamas Pirkimo sąlygas, pareiškėjas vadovavosi privalomais (duomenys neskelbtini) reikalavimais ir specialiuoju planu. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Tarnybai pateikė tik jos prašymu ir tik radęs archyvuose.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Pirkimo sąlygos buvo ir turėjo būti rengtos pagal techniniam projektui privalomus (duomenys neskelbtini) reikalavimus. Pagal Pirkimo sąlygas būsimas rangovas turėjo projektuoti (duomenys neskelbtini), pareiškėjas negalėjo nustatyti kitokių Pirkimo sąlygų, tačiau ėmėsi priemonių siekiant išaiškinti Pirkimo apimtis ir Pirkimo objekto specifiką dalyviams, kurie buvo laisvi įskaičiuoti šiuos darbus į pasiūlymo kainą arba pasirinkti rizikingą sprendimą ir bandyti suderinti su (duomenys neskelbtini) atsisakymą, ką padarė (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėjas teigė, jog Agentūra netinkamai taikė ES investicijų administravimą ir finansinių sankcijų taikymą reglamentuojančius teisės aktus, Agentūra neturėjo teisinio pagrindo skirti Finansinės korekcijos dėl tariamai netinkamo pareigos įvertinti neįprastai mažą kainą vykdymo ir netinkamai apskaičiavo Finansinės korekcijos dydį, todėl viršijo savo kompetenciją ir tokiu būdu pažeidė VAĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalis. Agentūros ir Tarnybos nustatytas pažeidimas apskritai negali būti vertinamas kaip pažeidimas, už kurį gali būti skiriamos sankcijos pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), ir Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintas gaires dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės). Pareiškėjas nurodė, jog remiantis PAFT 315 punktu, pažeidimas negali būti nustatytas, jei projekto vykdytojo veiksmais (šiuo atveju – pareiškėjo) nėra sukeliama jokio finansinio poveikio. Pirkimo metu pareiškėjas pripažino laimėjusiu mažiausią kainą pasiūliusį dalyvį (duomenys neskelbtini), nediskriminavo kitų tiekėjų ir sudarė jiems sąlygas teikti mažiausios kainos pasiūlymus, todėl realiai Tarnybos ir Agentūros įtariamas pažeidimas neturėjo jokios neigiamos finansinės įtakos. Pareiškėjas teigė, jog Gairės nenumato galimybės skirti finansinės korekcijos už tai, kad projekto vykdytojas laikė tinkamu neįprastai mažos kainos pagrindimą, nors, anot Tarnybos ir Agentūros, jis buvo nepakankamas. Gairių 20 punkte yra numatyta korekcija už atsisakymą sudaryti sąlygas dalyviams pagrįsti neįprastai mažą kainą, tačiau pareiškėjas tokias sąlygas sudarė. Pareiškėjas akcentavo, kad Gairėse apskritai nėra galimybės skirti finansinę korekciją už netinkamą neįprastai mažos kainos pagrindimo priėmimą. Tik Pirkimo sutarties vykdymo metu gali kilti padariniai dėl netinkamos pareiškėjo pareigos įsitikinti neįprastai mažos (duomenys neskelbtini) kainos pagrįstumu vykdymo – neįprastai mažą kainą pasiūlęs (duomenys neskelbtini) gali nesugebėti įvykdyti Pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

8. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra klaidingai apskaičiavo Finansinės korekcijos dydį, kadangi Finansinės korekcijos norma buvo taikoma nuo didesnės sumos, nei Agentūra skyrė Projekto vykdymui. Agentūra turėjo taikyti Finansinės korekcijos normą (25 proc.) ne nuo tinkamų finansuoti išlaidų (duomenys neskelbtini), bet nuo Projektui skirto finansavimo (duomenys neskelbtini). Visos kitos išlaidos yra finansuojamos pareiškėjo lėšomis. Tuo tarpu Agentūra pritaikė sankcijos normą ir nuo išlaidų, kurios bus finansuojamos pareiškėjo nuosavomis arba skolintomis lėšomis. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi ne susigrąžinti tariamai neteisėtai suteiktas investicijas, bet sumokėti papildomai.

9. Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovų atsiliepimais, pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turinys negalėjo nulemti dalyvių pasiūlymų kainų Pirkime, nes (duomenys neskelbtini) nėra jokių rekomendacijų, instrukcijų ar reikalavimų, kurie besąlygiškai ribotų (duomenys neskelbtini) ir būtų aiškus pagrindas atsisakyti (duomenys neskelbtini) darbų. Pareiškėjas teigė, jog Agentūra atsiliepime nurodė visiškai naują savo sprendimo pagrindą, kad pareiškėjas netinkamai parengė Pirkimo sąlygas ir tuo pažeidė VPĮ 24 straipsnio 9 dalį, kuriuo nebuvo remtasi nei Išvadoje, nei Sprendime.

Pareiškėjas nurodė, kad viešojo administravimo institucija privalo iš karto nurodyti visus individualaus teisės akto motyvus ir negali jų pateikti vėliau, kai akto teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas teismine tvarka. Pareiškėjas teigė, jog dar prieš pasirašydama Finansavimo sutartį, Agentūra patikrino ir vertino visus Pirkimo dokumentus, įskaitant ir Pirkimo sąlygas, neturėjo jokių pastabų nei dėl Pirkimo objekto apimties, nei dėl pasiūlymų vertinimo tvarkos aiškumo ir tikslumo. Pareiškėjas negalėjo atsisakyti (duomenys neskelbtini) reikalavimų įrengti (duomenys neskelbtini), kurie buvo numatyti (duomenys neskelbtini) reikalavimuose, pareiškėjas tik galėjo numatyti teisinę galimybę atsisakyti šių (duomenys neskelbtini) darbų ir pakeisti juos (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas teigė, jog Agentūra ir toliau daro išvadą, kad kitas dalyvis neva pasiūlė mažiausią kainą (arba galėjo būti pripažintas pasiūliusiu mažiausią kainą), todėl jo pasiūlymas turėjo būti pripažintas laimėjusiu Pirkime. Pareiškėjas nurodė, jog toks teiginys grindžiamas prielaidomis, kad jeigu būtų nustatytas (duomenys neskelbtini) reikalavimas iš karto, Pirkimą būtų laimėjęs kitas dalyvis ir darbai būtų atlikti pigiau. Pareiškėjas nurodė, kad atsiliepime Agentūros pateikti paaiškinimai patvirtina, jog pagal Gaires Agentūra neturėjo teisinio pagrindo skirti Finansinės korekcijos dėl to, kad pareiškėjas neva netinkamai įsitikino mažiausios kainos pagrįstumu.

Iš Agentūros nurodytų teisės aktų galima spręsti, kad Europos Komisijai deklaruotinų lėšų suma sudaro tik ta tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurią sudaro ES investicijų suma, neįskaitant pareiškėjo nuosavų Projektui skirtų lėšų, todėl Finansinės korekcijos dydis, kuris yra įskaičiuojamas iš pareiškėjo mokėjimo prašymų, sudaro ne (duomenys neskelbtini) Eur, bet (duomenys neskelbtini) Eur.

10. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nurodė, kad paaiškėjus faktinėms aplinkybėms, jog pareiškėjui atliekant (duomenys neskelbtini) darbų pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu, dalis darbų nebus vykdoma, buvo atliktas įtariamo pažeidimo tyrimas. Tyrimo metu buvo kreiptasi į Tarnybą dėl atlikto pirkimo atitikties VPĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 19 d.) reikalavimams. Įvertinus iš Tarnybos gautą informaciją ir pažeidimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Agentūra priėmė sprendimą dėl pažeidimo, pripažindama netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas – (duomenys neskelbtini) Eur be PVM.

12. Atsakovas pažymėjo, jog dėl neįprastai mažos kainos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013 yra pažymėjęs, kad kainos sudėtinių dalių nurodymas ir jų pagrindimas yra vienas galimų neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų. (duomenys neskelbtini) neįprastai mažą kainą grindė abstrakčiais teiginiais ir nepateikė medžiagų ir įrangos komercinių pasiūlymų. Skirtumą tarp (duomenys neskelbtini) darbų ir medžiagų kainos (duomenys neskelbtini) įvertino tik (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, nors kitų konkurse dalyvavusių tiekėjų (duomenys neskelbtini) nurodyta darbų vidutinė vertė sudaro (duomenys neskelbtini) Eur be PVM. Agentūra teigė, jog tiekėjas ir pareiškėjas turėjo bendradarbiauti, siekiant išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą, tačiau buvo apsiribota vien formaliais paaiškinimais, jog (duomenys neskelbtini). Agentūra nurodė, kad pareiškėjas, priėmęs sprendimą, kad (duomenys neskelbtini) pagrindė neįprastai mažą kainą, pažeidė VPĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatą.

13. Agentūra nurodė, jog dėl pasiūlymų vertinimo ir darbų atsisakymo susidaro situacija, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, parengė tokias pirkimo sąlygas, pagal kurias laimi ne mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas (rangovas), bet geriausiai susiderėti su trečiaisiais asmenimis dėl tam tikrų darbų atsisakymo gebantis tiekėjas (rangovas), nes skunde analizuojami antrosios vietos laimėtojų (duomenys neskelbtini) galimi veiksmai sutarties vykdyme ir teigiama, jog šiems tiekėjams nebūtų buvę palanku susiderėti su (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) darbų atsisakymo, kadangi šie darbai minėtų tiekėjų pasiūlyme buvo brangesni. Agentūra teigė, jog tokiu atveju kilo klausimas, ar pareiškėjas, Pirkimo vykdymo metu pamatęs dalyvių pasiūlymus, iš kurių buvo akivaizdu, jog konkurso dalyviai yra linkę rizikuoti derantis su (duomenys neskelbtini), negalėjo suprasti, jog tokia tariama rizika yra susijusi su konkurso dalyvio žinojimu, jog tam tikrų darbų daryti nereikės, t. y. bus galima jų atsisakyti juos įkainojant nerealia suma. Agentūra vertino, jog šis pirkimas buvo vykdytas neišsiaiškinus esminių su pirkimo objektu susijusių aspektų ir dėl to pirkimo vykdymas nebuvo skaidrus. Pareiškėjas pirkimo sąlygose turėjo aiškiai nustatyti, kokius darbus reikės daryti, siekiant viešųjų pirkimų tikslo – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai paslaugų ir darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, jog tiekėjai bus informuoti ir rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra ta, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus.

14. Agentūra nesutiko su skundo teiginiais, kad ji negalėjo taikyti finansinės korekcijos, nes pareiškėjo padarytas pažeidimas neturėjo jokios neigiamos finansinės įtakos. Agentūra nurodė, jog jei pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) būtų išsiaiškinusi esminius techninius sprendinius ir į konkurso techninę specifikaciją nebūtų įtraukti atsisakytini darbai, konkursą būtų laimėjęs kitas tiekėjas. Pasirinkus pareiškėjo pageidautą techninį sprendinį (duomenys neskelbtini), antrosios vietos laimėtojų galutinė kaina būtų buvusi (duomenys neskelbtini) Eur be PVM mažesnė už (duomenys neskelbtini) kainą. Agentūra akcentavo, kad esminiai techniniai sprendiniai negali priklausyti nuo trečiųjų asmenų valios ir skirtis, priklausomai nuo to, kokia šalis (rangovas) dėl jų tariasi (derasi).

15. Agentūra nurodė, jog pritaikytame Gairių punkte numatytas finansinės korekcijos dydis už pasiūlymų ir dalyvių vertinimą naudojant neteisėtus atrankos ar pasiūlymo vertinimo kriterijus. Gairėse ties šiuo punktu yra nuoroda į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 53 punktą, kuris nustato sutarties sudarymo kriterijus, iš kurių vienas yra žemiausios kainos kriterijus, kurį pareiškėjas ir pasirinko vykdant Pirkimą. Agentūra pažymėjo, kad šis kriterijus nebuvo tenkintas, Pirkimo sutartis buvo sudaryta ne su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju atsižvelgiant į tai, jog buvo atsisakyta dalies darbų.

16. Agentūra nesutiko su skundo argumentu, kad ji klaidingai apskaičiavo finansinės korekcijos dydį. Agentūra nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 patvirtintos 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių 152–157 punktuose ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1K-346 (2016 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 1K-212 redakcija) patvirtintų Išlaidų deklaravimo ir sąskaitų Europos Komisijai rengimo taisyklių 9–10 punktuose nustatyta, kad Europos Komisijai deklaruojamos pripažintos projektų tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. projektui skiriamos finansavimo lėšos ir projekto vykdytojo nuosavos lėšos (PAFT 6.25 papunktis), dėl to Agentūra pareiškėjo argumentus dėl finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo vertino kaip nepagrįstus.

17. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

18. Tarnyba nurodė, kad ji Agentūros prašymu atlikusi dalinį Pirkimo vertinimą, pateikė Išvadą. Išvada atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes joje išsamiai įvertinti Tarnybai pateikti su Pirkimu susiję, dokumentai, vadovautasi ne tik VPĮ, Pirkimo procedūrų vykdymo metu galiojusiomis Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1S-90 patvirtintomis Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklėmis (toliau – Vertinimų taisyklės), bet ir VAĮ nuostatomis. Tarnyba su ES fondų lėšų naudojimu susijusio pirkimo vertinimą atlieka pažeidimo tyrimą atliekančios institucijos prašymu arba, esant ginčui, tarp pažeidimo tyrimą atliekančios institucijos ir pirkimo vykdytojo dėl atliekamo pirkimo. Išvados II dalyje „Vertinimo metu nustatyti pažeidimai“ plačiai apibūdintas pažeidimas, nurodyti motyvai ir teisės aktai.

19. Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygose nustatė, jog (duomenys neskelbtini). Tiekėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į pareiškėją (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (perkančioji organizacija), atsakydamas į tiekėjo klausimą, (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Tarnyba pažymėjo, jog rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo (perkančiosios organizacijos) Viešųjų pirkimų komisija (toliau – VPK (duomenys neskelbtini) posėdyje priėmė sprendimą kreiptis į tiekėją (duomenys neskelbtini), kurio pasiūlyta kaina buvo mažiausia, su prašymu pagrįsti neįprastai mažą kainą. VPK taip pat prašė patvirtinti, kad tiekėjas sugebės įvykdyti įsipareigojimus pagal sudarytiną pirkimo sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant, (duomenys neskelbtini) nurodytomis kainomis, vėliau pripažino, kad jis yra tinkamas ir priimtinas. Tarnyba teigė, jog ji nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nurodė ne tik neįprastai mažą kainą, tačiau nerealią kainą, atitinkamai (duomenys neskelbtini) Eur ir (duomenys neskelbtini) Eur, kai tuo tarpu kitų (duomenys neskelbtini) tiekėjų, pateikusių pasiūlymus Pirkimui, minėtuose (duomenys neskelbtini) punktuose nurodyta darbų vidutinė vertė sudaro (duomenys neskelbtini) Eur be PVM. Tarnyba nurodė, jog ji konstatavo, kad tiekėjas (duomenys neskelbtini), grįsdamas neįprastai mažą kainą, nurodė vien deklaratyvaus pobūdžio aplinkybes, tačiau nepateikė tai įrodančių dokumentų bei nepagrindė neįprastai mažos kainos, nurodytos (duomenys neskelbtini) punktuose, nepateikė įrodymų, kad pasiūlyta kaina yra reali ir pagrįsta. Tarnyba teigė, kad VPK, vertindama tiekėjo (duomenys neskelbtini) kainos pagrindimą, pripažino, kad jis yra tinkamas ir priimtinas, nors tiekėjas nepagrindė, kodėl jo pasiūlymo kaina minėtose pozicijose taip ženkliai skiriasi nuo antroje vietoje likusio tiekėjo (duomenys neskelbtini) pasiūlymo. Tarnyba nustatė, kad VPK, atsakydama į (duomenys neskelbtini) pateiktą tiekėjo klausimą dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimo, rėmėsi (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Tarnyba nurodė, kad (duomenys neskelbtini), praėjus mėnesiui po sutarties sudarymo, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) prašydamas peržiūrėti (duomenys neskelbtini).

20. Tarnyba nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo parengta (duomenys neskelbtini) užsakymu. Tarnyba nurodė, jog įvertinusi tai, kad pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, nuo (duomenys neskelbtini) bei tai, kad Tarnybai (duomenys neskelbtini) paprašius, (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškėjas, t. y. ji (duomenys neskelbtini) turėjo dar iki Pirkimo paskelbimo ir vykdymo pradžios, konstatavo, kad perkančioji organizacija dar iki Pirkimo pradžios turėjo informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini). Tarnyba nurodė, jog įvertino tai, kad laimėjusiu pasiūlymu buvo pripažintas tiekėjo (duomenys neskelbtini), kurio 100 proc. akcijų valdo pareiškėjas, pasiūlymas, todėl ši informacija galėjo būti žinoma ir tiekėjui, o jo pasiūlyme ir buvo nurodytos neįprastai mažos kainos (duomenys neskelbtini) punktuose. Perkančiajai organizacijai atsisakius (duomenys neskelbtini) darbų, tiekėjo laimėjusio pasiūlymo kaina sumažėjo tik (duomenys neskelbtini) Eur su PVM ir sudarė (duomenys neskelbtini) Eur su PVM, kai tuo tarpu antroje vietoje likusio tiekėjo (duomenys neskelbtini), veikiančių (duomenys neskelbtini) pagrindu, pasiūlymo kaina, atėmus aukščiau minėtas darbų (duomenys neskelbtini), sudarytų (duomenys neskelbtini) su PVM. Tarnyba teigė, jog jeigu perkančioji organizacija iki Pirkimo pradžios būtų išsiaiškinusi su (duomenys neskelbtini) techninius sprendinius ir į Pirkimo sąlygas nebūtų įtraukusi atsisakytų darbų (duomenys neskelbtini), kurių atsisakė sudarius Pirkimo sutartį, Pirkime galimai būtų nugalėjęs kitas tiekėjas, kadangi jo kaina, atsisakius minėtų darbų, tapo mažesnė, nei laimėjusiu pripažinto pasiūlymo, todėl būtų ženkliai sutaupytos Pirkimui skirtos lėšos.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Teismas nustatė, kad pareiškėjas vykdė Pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu, kurio pagrindinis objektas – (duomenys neskelbtini).

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), atsakydamas į vieno iš Pirkime dalyvaujančių teikėjų klausimą, Pirkime dalyvaujantiems tiekėjams nurodė, kad: (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog pareiškėjas prie (duomenys neskelbtini), be kita ko, pridėjo naujos redakcijos darbų žiniaraštį, kuriame atsiranda (duomenys neskelbtini).

24. Teismas nustatė, jog vykdant Pirkimą, gauti (duomenys neskelbtini) tiekėjų pasiūlymai su fiksuotomis kainomis (duomenys neskelbtini).

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, paprašė tiekėjo (duomenys neskelbtini) pagrįsti pasiūlymo neįprastai mažą kainą, taip pat patvirtinti, kad jis sugebės įvykdyti įsipareigojimus pagal sudarytą pirkimo sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant, (duomenys neskelbtini) punktuose nurodytomis kainomis. (duomenys neskelbtini) pateikė pagrindimą, kuriame nurodė, kad: (duomenys neskelbtini).

26. Teismas nustatė, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) posėdžio metu nutarė, kad (duomenys neskelbtini) pateikti paaiškinimai yra tinkami ir priimtini, sudarė tiekėjų pasiūlymų eilę, kurioje pirmą vietą užėmė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimo sutartis). (duomenys neskelbtini).

27. Teismas nustatė, kad Agentūra (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją apie atliekamą tyrimą dėl galimo pažeidimo ir paprašė pateikti paaiškinimus. (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į Agentūros (duomenys neskelbtini) raštą, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) raštu (duomenys neskelbtini) pateikė paaiškinimus. Vėliau Agentūra (duomenys neskelbtini) raštu (duomenys neskelbtini) paprašė pateikti papildomus paaiškinimus, kuriuos pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) raštu (duomenys neskelbtini).

28. Teismas nurodė, jog Agentūra (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Tarnybą dėl išvados pateikimo apie Pirkimo atitiktį VPĮ nuostatoms, pateikė su atliekamu tyrimu susijusius dokumentus. Pagal šį Agentūros prašymą, atlikusi dalinį Pirkimo vertinimą, Tarnyba priėmė Išvadą. Išvadoje, susipažinusi su pateiktais pasiūlymais, nustatė, kad tiekėjas (duomenys neskelbtini) darbų (duomenys neskelbtini) punktuose (duomenys neskelbtini) nurodė ne tik kad neįprastai mažą kainą, tačiau, palyginus su kitų tiekėjų nurodytomis kainomis tose pozicijose, nerealią kainą, atitinkamai (duomenys neskelbtini) Eur, kai tuo tarpu kitų (duomenys neskelbtini) tiekėjų, pateikusių pasiūlymus Pirkimui, minėtuose (duomenys neskelbtini) punktuose nurodyta darbų vidutinė vertė sudaro (duomenys neskelbtini) Eur be PVM. Tarnyba konstatavo, kad tiekėjas (duomenys neskelbtini) raštu neįprastai mažą kainą grindė vien deklaratyvaus pobūdžio aplinkybėmis (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė tai įrodančių dokumentų bei nepagrindė neįprastai mažos kainos, nurodytos (duomenys neskelbtini) punktuose, nepateikė įrodymų, kad pasiūlyta kaina yra reali ir pagrįsta. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo generalinio direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. IS-41 patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 50.4 punkte nustatyta, kad „kai pateiktame pasiūlyme nurodyta <...> darbų kaina yra neįprastai maža, – privalo pareikalauti, kad tekėjas pagrįstų siūlomą kainą (t. y. prašo pateikti, bendrovės manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus)“, tačiau VPK, vertindama tiekėjo (duomenys neskelbtini) kainos pagrindimą, pripažino, kad jis yra tinkamas ir priimtinas, nors tiekėjas nepagrindė, kodėl jo pasiūlymo kaina minėtose pozicijose taip ženkliai skiriasi nuo antroje vietoje likusio tiekėjo (duomenys neskelbtini) pasiūlymo (duomenys neskelbtini). Tuo VPK neužtikrino minėtų taisyklių 50.4 punkto nuostatų laikymosi, pažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir skaidrumo bei lygiateisiškumo principus.

29. Teismas nustatė, kad Išvadoje Tarnyba, įvertinusi tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), kad Pirkimą laimėjęs tiekėjas (duomenys neskelbtini), atsisakant (duomenys neskelbtini) punktuose nurodytų medžiagų bei darbų, nustačiusi, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) turėjo dar iki Pirkimo paskelbimo ir vykdymo pradžios, konstatavo, kad pareiškėjas dar iki Pirkimo pradžios turėjo informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini). Tarnyba, įvertinusi tai, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija yra susijusios įmonės, konstatavo, kad ši informacija galėjo būti žinoma ir tiekėjui (duomenys neskelbtini), todėl jos pasiūlyme ir buvo nurodytos neįprastai mažos kainos (duomenys neskelbtini) punktuose. Taip pat Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjas dar iki Pirkimo pradžios turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų išsiaiškintos visos su Pirkimu susijusios aplinkybės dėl perkamo objekto apimčių, specifikos ir galinčios turėti įtakos pasiūlymų kainai, siekiant užtikrinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Teismas nustatė, kad Tarnyba nurodė, jog pareiškėjui atsisakius (duomenys neskelbtini) darbų, tiekėjo laimėjusio pasiūlymo kaina sumažėjo tik (duomenys neskelbtini) Eur su PVM ir sudarė (duomenys neskelbtini) Eur su PVM, kai tuo tarpu antroje vietoje likusios (duomenys neskelbtini) pasiūlymo kaina, atėmus aukščiau minėtas (duomenys neskelbtini), sudarytų (duomenys neskelbtini) su PVM. Jeigu pareiškėjas iki Pirkimo pradžios būtų išsiaiškinęs su (duomenys neskelbtini) techninius sprendinius ir į Pirkimo sąlygas nebūtų įtraukęs atsisakytų darbų (duomenys neskelbtini), Pirkime galimai būtų nugalėjęs kitas tiekėjas, kadangi jo kaina, atsisakius minėtų darbų, tapo mažesnė, nei laimėjusiu pripažinto pasiūlymo, todėl būtų ženkliai sutaupytos Pirkimui skirtos lėšos. Tuo pareiškėjas neužtikrino Pirkimų tikslo siekimo – racionalaus lėšų naudojimo bei pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus (VPĮ 3 str. 1 ir 2 d.).

30. Teismas pažymėjo, jog Agentūra priėmė Sprendimą, kuriame nustatė pažeidimą, konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą pažeidė VPĮ 40 straipsnio 1 dalį ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas – (duomenys neskelbtini) Eur be PVM ir nusprendė šią sumą išskaičiuoti iš Projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. Teismas nustatė, jog Agentūra Sprendimą grindė šiais motyvais: (duomenys neskelbtini) neįprastai mažą kainą grindė abstrakčiais teiginiais, pareiškėjui nepateikė medžiagų ir įrangos komercinių pasiūlymų, (duomenys neskelbtini) kainos skaičiavimų; pareiškėjo pateikti paaiškinimai, kad jis negalėjo atmesti (duomenys neskelbtini) pasiūlymo, kuris nepagrindė neįprastai mažos kainos, nėra pagrįsti, o nurodyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) niekaip nepaneigia nustatytų VPĮ pažeidimų vykdant Pirkimą ir sudarant Pirkimo sutartį; pareiškėjas neužtikrino tinkamo VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi, kas turėjo faktinės įtakos Pirkimo rezultatams; jei atsisakytų darbų (duomenys neskelbtini) nebūtų numatyta pirminėse Pirkimo sąmatose, Pirkime galimai būtų nugalėjęs kitas tiekėjas – (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, jog Agentūra, vadovavosi PAFT 307.2 punktu nustatytam viešojo pirkimo pažeidimo finansiniam poveikiui apskaičiuoti, pritaikė Gairių 15 punktą, kuris taikomas už konkurso dalyvių vertinimą taikant neteisėtus pirkimo sutarties sudarymo kriterijus. Agentūra, įvertinusi nustatytus Pirkimo pažeidimus, jų rūšį, trūkumų finansinę svarbą ir mastą, netinkamų finansuoti išlaidų sumą (duomenys neskelbtini) apskaičiavo vadovaudamasi Gairių 15 punkte nustatyta rekomenduojama 25 proc. dydžio finansine pataisa, kadangi nustatytas pažeidimas pagal Gairių 1.3 punktą laikytinas sunkiu, nes pirkimo sutartis buvo sudaryta ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta, t. y. pirkimo sutartis sudaryta su konkurso dalyviu, kurio pasiūlymas turėjo būti atmestas. netinkamų finansuoti Projekto išlaidų suma suskaičiuota taip: (duomenys neskelbtini) Eur be PVM (su pažeidimu susijusi išlaidų suma) x 0,25 (finansinės korekcijos dydis) = (duomenys neskelbtini) Eur be PVM (netinkamų finansuoti Projekto išlaidų suma), nes PVM yra netinkamos finansuoti Projekto išlaidos.

31. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Išvadoje ir Sprendime pateiktu situacijos vertinimu, su tai, kad jis organizuodamas Pirkimą ir vertindamas tiekėjo (duomenys neskelbtini) pateiktą pasiūlymą, neužtikrino, kad būtų pasiektas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas viešųjų pirkimų tikslas – racionalus lėšų naudojimas, pažeidė šio VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nesilaikė VPĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėjas nesutiko ir su paskirta Finansine korekcija, manė, kad ji yra per didelė.

32. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Tarnyba ir Agentūra, priimdamos atitinkamai Išvadą ir Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, atlikdamos tyrimus laikėsi nustatytų procedūrų, terminų, taip pat pareiškėjas neginčija Agentūros atliktų aritmetinių skaičiavimų. Teismas nurodė, jog siekiant išspręsti ginčą, būtina įvertinti, ar Tarnyba ir Agentūra tinkamai vertino reikšmingus įrodymus ir, ar tinkamai Išvadoje ir Sprendime konstatavo juose nurodytus VPĮ principų pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų turinys, inter alia (lot. be kita ko) nagrinėjamai bylai aktualiais aspektais, ne kartą yra aiškintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą Nr. AC-38-1. Teismų praktika. 2013, 38, p. 459–516). Dėl VPĮ 40 straipsnio 1 dalies teismas paminėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią nuostatą yra konstatavęs, jog perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodomų, pasiūlymą privalo atmesti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija turi bendradarbiauti, siekti išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą; šio reikalavimo neatitinka ir rungimosi principą pažeidžia vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (žr., pvz., 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013).

33. Teismas, įvertinęs Išvadoje ir Sprendime nurodytus argumentus aktualaus teisinio reguliavimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei visų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, iš esmės sutiko su Tarnybos ir Agentūros argumentais. Teismas plačiau pasisakė tik dėl nagrinėjamu atveju reikšmingiausių aspektų.

34. Teismas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) paaiškinimo turinį įvertinęs visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad (duomenys neskelbtini) pagrindė (duomenys neskelbtini) punktuose nurodytas kainas. Teismui nekilo abejonių, kad už (duomenys neskelbtini) Eur be PVM atlikti minėtus darbus, kuriuos kitų (duomenys neskelbtini) tiekėjų, pateikusių pasiūlymus Pirkimui, minėtuose (duomenys neskelbtini) punktuose nurodyta darbų vidutinė vertė sudaro (duomenys neskelbtini) Eur be PVM nėra jokių galimybių. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo arba pakartotinai pareikalauti pagrindimo, arba (duomenys neskelbtini) pasiūlymą atmesti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) rašto ir (duomenys neskelbtini) paaiškinimo turinys patvirtina, kad pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini), kurios 100 proc. akcijų priklauso pareiškėjui, susirašinėjimas buvo formalus, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, todėl teismas tokį pareiškėjo elgesys vertino kaip akivaizdų VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvų pažeidimą.

35. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi, turėjo atmesti (duomenys neskelbtini) pateiktą pasiūlymą, tačiau to nepadarė, konstatavo, kad pareiškėjas Pirkimo laimėtoju pripažinęs (duomenys neskelbtini), kuris pateikė mažiausios kainos pasiūlymą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

36. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad byloje lemiamą vaidmenį dėl aktualių techninių sąlygų turėjo (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai nurodyta, kad ją atlikę mokslininkai teigia, jog įrengti (duomenys neskelbtini) netikslinga. Teismas darė išvadą, kad dar prieš Pirkimo organizavimą pareiškėjui buvo (galėjo ir turėjo būti) žinoma apie tai, kad yra labai didelė tikimybė, jog (duomenys neskelbtini), susipažinęs su (duomenys neskelbtini), patikslins (duomenys neskelbtini) rašto (duomenys neskelbtini) pagrindu nustatytas technines sąlygas, o (duomenys neskelbtini) punktuose nurodytų darbų Pirkime dalyvaujantiems tiekėjams greičiausiai nereiks atlikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad faktas apie (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju neabejotinai laikytinas būtina ir reikalinga informacija Pirkime dalyvavusiems tiekėjams identifikuoti savo galimybes varžytis bei parengti pasiūlymą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) rašte pateikė paaiškinimą dėl to, kad jis prioritetą teikia (duomenys neskelbtini), tačiau tame paaiškinime, kuris buvo adresuotas visiems pirkime dalyvavusiems tiekėjams, nebuvo jokių nuorodų į (duomenys neskelbtini), kuri, kaip vėliau paaiškėjo, turėjo esminės įtakos su pareiškėju susijusiam Pirkimą laimėjusiam tiekėjui (duomenys neskelbtini) derantis su (duomenys neskelbtini) dėl pastarosios (duomenys neskelbtini) nustatytų techninių sąlygų patikslinimo. Teismas nusprendė, kad tokiu elgesiu pareiškėjas, organizuodamas ir vykdydamas Pirkimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jai priklauso 100 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų, nesuteikė pakankamai informacijos visiems Pirkime dalyvavusiems tiekėjams, iškraipė tiekėjų tarpusavio konkurenciją ir pažeidė skaidrumo bei lygiateisiškumo principą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

37. Teismas darė išvadą, kad nustatyti pažeidimai, taip pat aplinkybė, kad, atmetus (duomenys neskelbtini) numatytų darbų kainą, antrą vietą laimėjusių (duomenys neskelbtini) pasiūlymo kaina, t. y. (duomenys neskelbtini), yra net (duomenys neskelbtini) Eur be PVM mažesnė, patvirtina, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju organizuodamas ir vykdydamas Pirkimą ne tik pažeidė skaidrumo principą (VTĮ 3 straipsnio 1 dalis), bet ir nepasiekė VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto tikslo – racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas.

38. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Agentūra ir Tarnyba pernelyg sureikšmino (duomenys neskelbtini) darbų dydžius, niekaip nepaneigia pareiškėjo padarytų pažeidimų, įskaitant ir to, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, nesilaikė aktualios redakcijos VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo – atmesti tiekėjo (duomenys neskelbtini) pasiūlymą, kuriame nurodyta (duomenys neskelbtini) Eur darbų atlikimo kaina buvo neįprastai maža ir, kurios tinkamų pagrįstumo įrodymų (duomenys neskelbtini) nepateikė.

39. Teismas kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius surinktiems rašytiniams įrodymams atmetė pareiškėjo teiginius, kad nė vieno dalyvio kaina radikaliai nesiskyrė viena nuo kitos, kad pirkimo (pasiūlymo rengimo) stadijoje dalyviai objektyviai negalėjo tiksliai įvertinti rangos darbų kainos, kad neįprastai mažos kainos ir jos pagrindimo vertinimui buvo reikšminga tik bendra dalyvių kaina, pagal kurią buvo lyginami pasiūlymai, o tai, kad (duomenys neskelbtini) pasiūlė itin mažus (duomenys neskelbtini) darbų įkainius neturi jokios reikšmės bendrai neįprastai mažos kainos vertinimo tvarkai.

40. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo padaryti VPĮ 40 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies pažeidimai, turėjo įtakos Pirkimo nugalėtojui parinkti, kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, kad pirkimo metu ji nediskriminavo kitų tiekėjų ir sudarė jiems sąlygas teikti mažiausios kainos pasiūlymus, todėl realiai Tarnybos ir Agentūros įtariamas pažeidimas neturėjo jokios neigiamos finansinės įtakos. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju turi būti remiamasi PAFT 315 punktu, pagal kurį pažeidimas negali būti nustatytas, jei projekto vykdytojo veiksmais (šiuo atveju – pareiškėjos) nėra sukeliama jokio finansinio poveikio, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčijamo pažeidimo pagrindą sudarančiais pareiškėjo veiksmais finansinis poveikis neabejotinai buvo sukeltas. Teismas teisiškai nereikšmingais finansinės korekcijos parinkimui pripažino pareiškėjo argumentus, kad Gairės nenumato galimybės skirti finansinę korekciją už tai, kad projekto vykdytojas laikė tinkamu neįprastai mažos kainos pagrindimą, kad Gairių 20 punkte yra numatyta sankcija už atsisakymą sudaryti sąlygas dalyviams pagrįsti neįprastai mažą kainą, kad Gairėse apskritai nėra galimybės skirti finansinę korekciją už netinkamą neįprastai mažos kainos pagrindimo priėmimą, ir kad tik Pirkimo sutarties vykdymo metu gali kilti padariniai dėl netinkamo pareiškėjo pareigos įsitikinti neįprastai mažos (duomenys neskelbtini) kainos pagrįstumu vykdymo (t. y. kad neįprastai maža kainą pasiūlęs (duomenys neskelbtini) gali nesugebėti įvykdyti Pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų).

41. Teismas dėl Finansinės korekcijos dydžio iš esmės pritarė Agentūros atsiliepime išdėstytiems argumentams, kad Europos Komisijai deklaruojamos pripažintos projektų tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. projektui skiriamos finansavimo lėšos ir projekto vykdytojo nuosavos lėšos (PAFT 6.25 papunktis). Teismas darė išvadą, jog Agentūra teisėtai ir pagrįstai Finansinės korekcijos normą (25 proc.) nagrinėjamu atveju paskaičiavo ne nuo Projektui skirto finansavimo (duomenys neskelbtini) Eur), o nuo tinkamų finansuoti išlaidų (duomenys neskelbtini) Eur).

42. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba Išvadoje pagrįstai pareiškėjo elgesį organizuojant ir vykdant Pirkimą įvertino kaip pažeidžiantį VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto viešųjų pirkimų tikslo siekimo ir šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Teismas nusprendė, jog Agentūra Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 40 straipsnio 1 dalį ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas – (duomenys neskelbtini) Eur be PVM ir nusprendė šią sumą išskaičiuoti iš Projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. Teismas konstatavo, kad Išvada ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

III. 43. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų tenkintas visiškai. Pareiškėjas taip pat prašė priimti ir prie bylos prijungti įrodymus: (duomenys neskelbtini).

44. Pareiškėjas teigia, kad teismas pareiškėją laikė nesąžininga šalimi, kuri neva protegavo susijusią įmonę, jog ši laimėtų Pirkimą, tačiau nei faktinio, nei teisinio pagrindo tokiai išvadai nebuvo. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino VPĮ 40 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai netaikė VPĮ 40 straipsnio 2 dalies ir pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalį, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą, jog vos 1 pasiūlymo kainą sudarančio elemento maža kaina (t. y. aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) negali įrengti (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) Eur įkainį) lėmė pareiškėjo pareigą atmesti (duomenys neskelbtini) pasiūlymą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas bei atsakovai turėjo įvertinti, kad: Pirkimo objektas buvo (duomenys neskelbtini) darbai, bet (duomenys neskelbtini) paslaugos; Pirkimo sąlygos buvo suformuluotos taip, kad jos leistų alternatyvų pasirinkimą Pirkimo sutarties vykdymo metu, gavus galutinį (duomenys neskelbtini) sprendimą; Pirkimo sąlygos šiuo aspektu nelaikytos neteisėtomis; pagal Pirkimo sąlygas, tiekėjai turėjo teisėtą galimybę rizikuoti nustatant pasiūlymo kainodarą bei galėjo pagrįstai tikėtis, kad vykdyti (duomenys neskelbtini) nereikės; pareiškėjas neturėjo pagrindo netikėti (duomenys neskelbtini) pajėgumu atlikti darbus už pasiūlytą kainą; net (duomenys neskelbtini) pateikė pasiūlymus, dėl kurių pareiškėjas pareikalavo pagrįsti neįprastai mažą kainą, visų dalyvių pateiktas neįprastai mažos kainos pagrindimas buvo iš esmės toks pats.

45. Pareiškėjas akcentuoja, jog teismas, spręsdamas dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, netinkamai taikė neįprastai mažos kainos pagrindimo institutą, nuosekliai formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo aspektu, atsižvelgė išimtinai tik į (duomenys neskelbtini) įkainio dydį, tačiau nevertino pateiktų kitų įrodymų, kurie patvirtino, kad pareiškėjas vertino ir kitas kainos pagrindimui reikšmingas aplinkybes ir įsitikino, kad (duomenys neskelbtini) yra pajėgus už bendrą pasiūlytą kainą atlikti visus (duomenys neskelbtini) darbus, kurie buvo perkami Pirkimu. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) aiškiai patvirtino, kad parengus techninio darbo projekto sprendinius ir suderinus su (duomenys neskelbtini) reikalavimais, (duomenys neskelbtini) atliks (duomenys neskelbtini) punktuose nurodytus darbus už pasiūlytą kainą, toks patvirtinimas leido pareiškėjui spręsti, kad (duomenys neskelbtini) siūlo ekonomiškesnį sprendimą ir prisiima tokio sprendimo suderinimo su (duomenys neskelbtini) riziką.

46. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovai, priimdami skundžiamus aktus, tariamo pareiškėjo nesąžiningumo negalėjo pagrįsti faktais ir duomenimis, kaip to reikalauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas nurodo, kad jo nesąžiningumas grindžiamas vienintele prielaida, kad (duomenys neskelbtini) buvo reikšmingas įrankis, norint įtikinti (duomenys neskelbtini) pakeisti savo sprendimą ir atitinkamai nevykdyti (duomenys neskelbtini) darbų, todėl ji privalomai turėjo būti pateikta visiems dalyviams.

Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) net nenagrinėjo, nevertino, kokią realią įtaką (duomenys neskelbtini) galėjo turėti (duomenys neskelbtini) sprendimui pakeisti sąlygas techniniam projektui rengti, bei iš kur (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini), kodėl ją pateikė (duomenys neskelbtini) ir kokią įtaką (duomenys neskelbtini) sprendimui ši (duomenys neskelbtini) turėjo. Pareiškėjas nurodo, jog jeigu visos šios aplinkybės būtų buvusios tinkamai ištirtos, būtų prieita prie priešingos išvados – (duomenys neskelbtini) negalėjo turėti reikšmės (duomenys neskelbtini) priimant sprendimą keisti sąlygas techniniam projektui, nes: joje nėra jokių išvadų, kad pareiškėjas negali įrengti (duomenys neskelbtini) ar jų įrengimas yra nepriimtinas. (duomenys neskelbtini) rengę mokslininkai raštu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) nėra numatyta jokio ribojimo įrengti (duomenys neskelbtini); ji nėra privaloma nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims. (duomenys neskelbtini) pakeitė sąlygas techniniam projektui rengti, atsižvelgdamas ne į (duomenys neskelbtini), bet į savo planus ir prioritetus. (duomenys neskelbtini) raštu patvirtino, kad ne (duomenys neskelbtini) nulėmė sąlygų techniniam projektui rengti pakeitimą; pareiškėjas nesivadovavo (duomenys neskelbtini) Pirkimo metu, todėl jos nepateikė tiekėjams.

Jeigu (duomenys neskelbtini) būtų turėjusi reikšmės tiekėjų pasiūlymams, pareiškėjas būtų pateikęs šią (duomenys neskelbtini) visiems tiekėjams, nes tai atitiko pareiškėjo interesą. Pareiškėjas pabrėžia, kad tiekėjai rengė ir turėjo rengti pasiūlymus atsižvelgdami ne į (duomenys neskelbtini), bet į privalomus (duomenys neskelbtini) reikalavimus, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) taisyklės leido (duomenys neskelbtini), todėl pirkimo metu galutinis sprendimas nebuvo žinomas ir negalėjo būti žinomas, nes nei (duomenys neskelbtini), nei pareiškėjas neturėjo konkretaus projektinio pasiūlymo bei dėl to įspėjo visus Pirkimo dalyvius apie tokią alternatyvą.

47. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas grubiai pažeidė ABTĮ 80 straipsnį ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes vietoje to, kad nagrinėtų skundžiamų teisės aktų teisėtumą, sprendimu nustatė Pirkime buvus naujus viešųjų pirkimų principų pažeidimus, nors atsakovai nei Išvadoje, nei Sprendime tokių pažeidimų netyrė ir nenustatė. Pareiškėjas nurodo, kad pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo ribas nebuvo. Pareiškėjas akcentuoja, kad Agentūra Sprendime bei Tarnyba Išvadoje nenurodė, kad pareiškėjas netinkamai informavo Pirkimo dalyvius ir pažeidė lygiateisiškumo principą, tad teismas negalėjo savo iniciatyva pateikti naujų argumentų, kuriais neva galėtų būti pateisinamas Agentūros Sprendimas ir Tarnybos Išvada

48. Pareiškėjas nurodė, jog net jei aukščiau nurodyti pažeidimai nebūtų patvirtinti apeliacine tvarka, pareiškėjui negalėjo būti taikoma Agentūros nustatyto dydžio Finansinė korekcija. Pareiškėjas nurodo, jog teismas, netinkamai taikydamas ir aiškindamas ES investicijų administravimą ir finansinių sankcijų taikymą reglamentuojančius teisės aktus, neįvertino, jog Agentūros finansinė korekcija paskirta nesant jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas teigia, jog teisės aktai apskritai nenumato galimybės skirti sankcijas dėl to, kad perkančioji organizacija netinkamai vertina neįprastai mažą kainą ir juo labiau nenumato pagrindo skirti tokio didelio dydžio finansinę korekciją. Kadangi Agentūra neturėjo pagrindo skirti Finansinę korekciją, net ir palikus galioti kitas jos priimto teisės akto dalis, Finansinė korekcija turėtų būti panaikinta. Pareiškėjas akcentuoja, jog (duomenys neskelbtini) pateikė neįprastai mažą kainą, tačiau neva nesugebėjo jos pagrįsti, o mažiausia kaina Pirkime patvirtina, kad jokio neigiamo finansinio poveikio nebuvo. Pareiškėjas teigia, kad teismas be jokio pagrindo neįvertino ir kitų galimų Pirkimo baigties scenarijų, sprendimo motyvus grindė prielaidomis, kurios priveda prie iš esmės klaidingų ir neteisingų išvadų.

49. Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

50. Agentūra nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų ir motyvų, lyginant su pareiškėjo skundu teismui. Agentūra teigia, jog į pareiškėjo skundo argumentus ir motyvus išsamiai pasisakė atsiliepime teismui, taip pat skundžiamo teismo sprendime buvo pateiktas visų pareiškėjo skundžiamų aspektų išsamus teisinis vertinimas. Atsižvelgusi į tai, Agentūra šiame atsiliepime atkreipia dėmesį į svarbiausius šio ginčo aspektus.

51. Agentūra dėl pareiškėjo argumento, susijusio su neįprastai mažos kainos pagrindimu, nurodo, jog teismas sprendime tinkamai įvertino, jog (duomenys neskelbtini) neįprastai mažą kainą grindė abstrakčiais teiginiais bei nepateikė pareiškėjui medžiagų ir įrangos komercinių pasiūlymų ir (duomenys neskelbtini) kainos skaičiavimų.

52. Dėl nemotyvuoto Sprendimo, Agentūra pabrėžia, jog prieš priimdama sprendimą ištyrė visus su Pirkimu susijusius dokumentus, papildomai kreipėsi į pareiškėją, užtikrindama teisės būti išklausytam principą ir tik surinkusi visus reikalingus įrodymus, jų pagrindu priėmė Sprendimą, kad pareiškėjas, priėmęs sprendimą, jog (duomenys neskelbtini) pagrindė neįprastai mažą kainą ir neatmetęs jo pasiūlymo, pažeidė VPĮ 40 straipsnio 1 dalį. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas faktiškai atsisakė (duomenys neskelbtini), tačiau Pirkimo sutarties kaina, pagal jos nuostatas, sumažėjo tik (duomenys neskelbtini) Eur su PVM, todėl šie pažeidimai turėjo įtakos Pirkimo rezultatui, kadangi Pirkimo sutarties vertė sumažėjo neproporcingai mažai pagal Pirkimo sutartyje nustatytas darbų apimtis. Tokiais veiksmais pareiškėjas neužtikrino tinkamo VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi, kas turėjo faktinės įtakos Pirkimo rezultatams. Pasirinkus Pareiškėjo pageidautą techninį sprendinį (duomenys neskelbtini), antrosios vietos laimėtojų galutinė kaina būtų buvusi (duomenys neskelbtini) Eur be PVM mažesnė už (duomenys neskelbtini) kainą.

53. Agentūra dėl (duomenys neskelbtini) reikšmės nurodo, kad teismas tinkamai įvertino (duomenys neskelbtini) reikšmingumą, pasisakydamas, jog faktas apie (duomenys neskelbtini) egzistavimą yra laikytinas būtina ir reikalinga informacija Pirkime dalyvavusiems tiekėjams identifikuoti savo galimybes varžytis bei parengti pasiūlymą. Tai, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė (duomenys neskelbtini) raštą apie (duomenys neskelbtini) rekomendacinį pobūdį bei jos neprivalomumą tretiesiems asmenims bei (duomenys neskelbtini) raštą (duomenys neskelbtini), nepaneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini) turėjo įtakos (duomenys neskelbtini) apsisprendimui siūlyti neįprastai mažą kainą už (duomenys neskelbtini), kadangi egzistavo didelė tikimybė, jog (duomenys neskelbtini), susipažinusi su (duomenys neskelbtini), patikslins (duomenys neskelbtini) nustatytas technines sąlygas ir darbų, nurodytų (duomenys neskelbtini) punktuose, Pirkime dalyvaujantiems tiekėjams greičiausiai nereiks atlikti.

54. Agentūra pabrėžia, jog Sprendime konstatavo, kad atsižvelgiant į visas įtarto pažeidimo tyrimo metu nustatytas Pirkimo ir Pirkimo sutarties sudarymo aplinkybes, galima konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatą, bei neužtikrino tinkamo VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi, kas turėjo faktinės įtakos pirkimo rezultatams. Atitinkamai ir teismas sprendime pagrįstai nustatė ir motyvavo, jog pareiškėjas vykdydamas Pirkimą pažeidė ne tik skaidrumo, bet ir lygiateisiškumo principą. Agentūra teigia, jog pareiškėjo argumentai, jog teismas nustatydamas, kad Pareiškėjas pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis) bei nepasiekė VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto tikslo – racionaliai panaudoti Pirkimui skirtas lėšas (tiek dėl neįprastai mažos kainos vertinimo, tiek neatskleidžiant visiems Pirkimo dalyviams su Pirkimu susijusios svarbios informacijos, galėjusios turėti esminės įtakos Pirkimo dalyvių elgesiui formuojant jų pasiūlymus), peržengė bylos nagrinėjimo ribas, yra nepagrįsti.

55. Agentūra nurodo, jog nustatytam viešojo pirkimo pažeidimo finansiniam poveikiui apskaičiuoti pritaikė Gairių 15 punktą, kuris taikomas už konkurso dalyvių vertinimą taikant neteisėtus pirkimo sutarties sudarymo kriterijus. Neteisėtu pirkimo sutarties sudarymo kriterijumi Agentūra laikė faktą, kad Pirkimo sutartis buvo sudaryta su konkurso dalyviu, kuris tinkamai nepagrindė neįprastai mažos kainos. Įvertinusi nustatytus Pirkimo pažeidimus, jų rūšį, trūkumų finansinę svarbą ir mastą, netinkamų finansuoti išlaidų sumą (duomenys neskelbtini) Eur su PVM), Agentūra apskaičiavo vadovaudamasi Gairių 15 punkte nustatyta rekomenduojama 25 proc. dydžio finansine pataisa, kadangi nustatytas pažeidimas pagal Gairių 1.3 punktą laikytinas sunkiu. Agentūra pabrėžė, jog pasirinkus pareiškėjo pageidautą techninį sprendinį (duomenys neskelbtini), antrosios vietos laimėtojų galutinė kaina būtų buvusi (duomenys neskelbtini) Eur be PVM mažesnė už (duomenys neskelbtini) kainą.

56. Agentūra dėl pareiškėjo pateiktų papildomų dokumentų (įrodymų) prijungimo prie bylos prašo teismo spręsti savo nuožiūra, tačiau nelaiko jų teisiškai reikšmingais, kadangi pridėtuose dokumentuose esanti informacija (duomenys neskelbtini) iš esmės jau yra išnagrinėta teismo sprendime, apie ją yra pasisakiusios visos bylos šalys.

57. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

58. Tarnyba sutinka su teismo sprendimu, mano kad sprendimas priimtas įvertinus visas bylos aplinkybes ir pateiktus dokumentus, visus šalių pateiktus motyvus bei argumentus, dėl ko sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti motyvai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, paremti subjektyvia pareiškėjo interpretacija, jame nurodyti argumentai prieštarauja norminiams teisės aktams ir teismų praktikai.

59. Tarnyba atkreipia dėmesį VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą Tarnybos kontrolės funkciją ir pabrėžia, jog Tarnyba vertina perkančiųjų organizacijų veiksmus ar sprendimus joms atliekant pirkimų procedūras. Tuo tarpu pareigą aiškinti ir tikslinti viešojo pirkimo sąlygas tiek esant tiekėjų paklausimams dėl jų, tiek ir savo iniciatyva, aiškintis atliekamų projektų aplinkybes, nagrinėti tiekėjų pasiūlymus ir jų sprendimų motyvus bei tiekėjų pateikiamus pagrindžiančius dokumentus ar trečiųjų asmenų pateikiamus dokumentus VPĮ nustato perkančiajai organizacijai. Vykdydama šią pareigą perkančioji organizacija negali ja piktnaudžiauti ir atsisakyti viešojo pirkimo sąlygas paaiškinti arba jas aiškinti formaliai pateikiant nuorodas į tas pačias sąlygas, dėl kurių tiekėjas teikia paklausimus. Neteikdama informacijos arba nuslėpdama tam tikrą informaciją, kuri reikalinga tiekėjams pasiūlymams tinkamai parengti perkančioji organizacija pažeidžia VPĮ nustatytus principus. Tarnyba akcentuoja, jog už tinkamą pirkimo dokumentų parengimą taip pat atsakinga perkančioji organizacija (VPĮ 24 str. 9 d.).

60. Tarnyba pažymi, kad neribotos diskrecijos ir rizikos perkėlimo motyvas yra aiškiai paneigtas tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų, t. y. nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, jog tiekėjai bus pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra ta, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus, a fortiori, šiuo lūkesčiu negali būti remiamasi siekiant atleisti perkančiąsias organizacijas nuo įpareigojimu, kurie joms nustatomi viešnių pirkimu teisės normų“ (Europos Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).

61. Tarnyba nurodo, kad Išvada savo turiniu atitinka VAĮ reikalavimus, o rengiant ir priimant Išvadą nebuvo pažeisti VAĮ įtvirtinti objektyvumo ir skaidrumo principai, išsamiai įvertinti Tarnybai pateikti su Pirkimu susiję dokumentai vadovaujantis VPĮ, Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1S-90 (toliau – Vertinimo taisyklės) bei VAĮ nuostatomis. Tarnyba nurodo, kad Vertinimo taisyklių 6.3 punkte nurodyta, kad Tarnyba su ES fondų lėšų naudojimu susijusio pirkimo vertinimą atlieka pažeidimo tyrimą atliekančios institucijos prašymu arba esant ginčui tarp pažeidimo tyrimą atliekančios institucijos ir pirkimo vykdytojo atliekamo pirkimo. Tarnyba teigia, jog atsižvelgiant į Išvados II dalies „Vertinimo metu nustatyti pažeidimai“ turinį aiškiai matyti, jog joje pakankamai plačiai apibūdintas pažeidimas, nurodyti motyvai ir teisės aktai (VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalys, 85 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 7 ir 50.4 punktai), kurių nuostatų nesilaikė perkančioji organizacija Pirkimo procedūrų metu. Tarnyba pažymi, kad Išvada priimta vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimais, neperžengiant įstatymų leidėjo nustatytų kompetencijos ribų, joje yra aiškiai išdėstyti motyvai, aprašytos faktinės Pirkimo procedūrų aplinkybės ir paaiškinimai, todėl pareiškėjo argumentai dėl Išvados neteisėtumo ar nepagrįstumo ir neobjektyvumo laikytini tik prielaidomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 62. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Tarnybos Išvados, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto viešųjų pirkimų tikslo siekimo ir pažeidė šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus, taip pat dėl Išvados pagrindu Agentūros Sprendimo, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 40 straipsnio 1 dalį ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, pareiškėjui pritaikyta Finansinė korekcija – apskaičiuota (duomenys neskelbtini) Eur netinkamų finansuoti išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

63. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tikrinami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Šios nutarties 43 punkte prašomi pridėti prie bylos nauji dokumentai neatitinka ABTĮ keliamų sąlygų jų priėmimui bei vertinimui su kitais jau byloje esančiais ir teismo įvertintais įrodymais, todėl pareikštas prašymas nėra tenkintinas.

64. Agentūros Sprendime pareiškėjui inkriminuoti VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai.

65. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2014 m. lapkričio 19 d., galiojusi konkurso paskelbimo metu) buvo nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

66. VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje (ta pati VPĮ redakcija nuo 2014 m. lapkričio 19 d.) buvo apibrėžta, jog, jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina (derybų atveju – galutinė kaina) yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą (derybų atveju – galutinę kainą), o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos (derybų atveju – galutinės kainos) pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti.

67. Kaip matyti iš Išvados ir Sprendimo turinių šios nutarties 65 ir 66 punktuose nurodytos teisei priešingos veikos esmė – perkančiosios organizacijos įtraukimas į Pirkimo sąlygas darbų, kurių buvo atsisakyta sudarius Pirkimo sutartį. Detalus minimos veikos išdėstymas pateiktas baigiamojo teisės akto II skyriuje, todėl šioje dalyje nebekartotinas.

68. Apeliaciniame skunde dėstant nesutikimo argumentus su pirmosios instancijos teismo sprendimu įvardijami įvairūs aspektai (žr. nutarties 44 ir 46 p.), tačiau nukrypstama nuo pareiškėjui inkriminuotos teisei priešingos veikos – pareigos atsisakyti pasiūlymo, jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, neskaidraus veikimo, nelygiateisiškumo kitų dalyvių atžvilgiu paneigimo bei tai įrodančių duomenų.

69. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, šiuo atveju, perkančioji organizacija turėjo pateikti faktinius ir nekeliančius abejonių įrodymus, kad Pirkimo sąlygos visiems dalyviams buvo aiškios ir konkrečios, t. y., kad visi dalyviai turės galimybę atsisakyti darbų, numatytų (duomenys neskelbtini). Kad tai nebuvo užtikrinta patvirtina itin išsiskiriantys dalyvių skaičiavimai pateikti darbų (duomenys neskelbtini), teikiant pasiūlymus.

70. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė neįprastai mažos kainos pagrindimo institutą, tačiau nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei bylą tikrinant apeliacine tvarka nebuvo pateikti įrodymai, jog (duomenys neskelbtini) gali įrengti (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) Eur įkainį – prie bylos turėjo būti pridėti faktiniai duomenys, aiškiai patvirtinantys, jog darbų, numatytų (duomenys neskelbtini) atlikimas ne tik de jure, bet ir de facto buvo galimas už (duomenys neskelbtini) Eur. Nesant tokių duomenų, nėra galimybės paneigti ir Sprendime inkriminuoto VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo.

71. Taigi pirmosios instancijos teismas, detaliai išdėstęs ginčo faktines aplinkybes, turėjo tvirtą pagrindą patvirtinti tiek Išvados, tiek Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Teisės normų aiškinimas buvo atliktas tinkamai, nenukrypsant nuo šiuo klausimu formuojamos jurisprudencijos.

72. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia ir skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Nei skaidrumo, nei lygiateisiškumo principų pažeidimo nebus, jei perkančioji organizacija konkurso dalyviams paaiškins (patikslins) pirkimo dokumentus, nekeisdama konkurso sąlygų turinio esmės. Skaidrumo principo, kaip ir lygiateisiškumo principo, pažeidimu kvalifikuotini veiksmai, kuriais keičiamos sudaromos bei sudarytos ir vykdomos viešojo pirkimo sutarties sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą (I), AC-38-1).

73. ESTT praktikoje taip pat pažymima, jog viešojo pirkimo sutarties pakeitimo teisėtumas pirmiausia vertinamas atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos pareigą griežtai laikytis jos paskelbtų viešojo pirkimo sąlygų ne tik pasiūlymų vertinimo metu, bet ir iki sutarties įvykdymo pabaigos. Perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tų, kurios, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusios tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus. Jei perkančiajai organizacijai, nesant išankstinio paskelbimo apie viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybę, viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų leista pakeisti pirkimo sąlygas, jų, tokių, kokios buvo paskelbtos iš pradžių, turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas. Vis dėlto, jei perkančioji organizacija pageidautų, kad dėl konkrečių priežasčių kai kurios viešojo pirkimo sąlygos galėtų būti pakeistos po tiekėjo išrinkimo laimėtoju, ji privalo kvietime tai aiškiai numatyti, taip pat nurodyti pakeitimų taikymo būdus, kad visos viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti suinteresuotos bendrovės nuo pat pradžių apie tai žinotų ir pateikdamos savo pasiūlymus būtų lygiavertės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą (I), AC-38-1).

74. Bylos faktinės aplinkybės, turint omenyje ir tamprią sąsają tarp perkančiosios organizacijos bei (duomenys neskelbtini), niekaip neleidžia prieiti prie išvados, kad ginčo viešasis pirkimas įvyko laikantis viešajam pirkimui teisės aktuose numatytų nuostatų. Pirmosios instancijos teismo motyvacija dėl įvykdytos teisei priešingos veikos pripažintina visiškai pagrįsta ir yra tvirtintina.

75. Apeliaciniame skunde minimas galimas ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies pažeidimas neįžvelgtinas – tikrinamoje administracinėje byloje buvo pasisakyta tik dėl iškeltų skundo reikalavimų: Išvados ir Sprendimo (nutarties 1 p.).

76. Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas – nutarties 48 punkte ginčijama Agentūros teisė skirti Finansinę korekciją ir, be kita ko, tokio didelio dydžio Finansinę korekciją.

77. Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra yra pelno nesiekianti institucija, administruojanti nacionalinės paramos bei ES lėšas, skirtas verslo, turizmo ir energetikos sektoriams plėtoti. Agentūros veiklos tikslai aprašyti jos įstatuose. Agentūra veikia kaip įgyvendinančioji institucija, atsakinga už ES lėšomis finansuojamų projektų atranką, jų įgyvendinimo priežiūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1512-556/2015).

78. PAFT (čia remiamasi PAFT redakcija, galiojusia Sprendimo priėmimo metu) nustatė iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos“ elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397), vertinimo, atrankos, finansavimo ir įgyvendinimo tvarką.

79. PAFT 314 punkte buvo aptartos įgyvendinančios institucijos priimtinų sprendimų rūšys po įtariamo pažeidimo tyrimo bei įgyvendinančiai institucijai suteikta teisė išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos (PAFT 314.7 p.).

80. Apskųsto Agentūros Sprendimo 4 punkte (Sprendimas dėl nustatyto pažeidimo) išdėstytas turinys visiškai atitinka nurodytą teisinį reguliavimą, todėl apeliacija dėl Agentūros kompetencijos išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą, pripažintina visiškai nepagrįsta.

81. Išskaičiuota netinkamų finansuoti išlaidų suma (dydis) pagrįsta teisiniu reguliavimu numatytu PAFT 307.2 punkte, 310–311 punktuose, apskaičiuota vadovaujantis PAFT 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka, paisant Gairių 15 punkto (šiame punkte nustatyta, jog esant pažeidimui – konkurso dalyvių ir (arba) kandidatų vertinimas taikant neteisėtus atrankos arba sutarties sudarymo kriterijus, kai atrankos kriterijai buvo naudojami kaip sutarties sudarymo kriterijai arba nesilaikyta skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose nurodytų sutarties sudarymo kriterijų (arba atitinkamų smulkesnių kriterijų arba korekcinių koeficientų), taikoma 25 procentų pataisos norma), todėl atmestina ir apeliacija dėl per didelio dydžio Finansinės korekcijos. Būtina pastebėti ir tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės yra tik abstraktūs teiginiai, jog Finansinė korekcija per didelė. Prieštaravimas nepagrindžiamas jokiais įrodymais ar teisiniu reguliavimu, paneigusiu galimybę išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą tokią, kokia nurodyta Agentūros Sprendime.

82. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 18 d sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius