a1e4f6fd-ca3f-47f2-9b0e-df3125767aed · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-673-637/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09734-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Audra Ežerskė, sekretoriaujant Jolantai Palčiauskienei, Indrei Grublienei, Joanai Runelienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui S. T., jo atstovui advokato padėjėjui Robertui Banevičiui, atsakovui S. L., jo atstovei advokatei AuÅ¡rinei Zaburienei, trečiajam asmeniui S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. T. ieÅ¡kinį atsakovui S. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. B.. Teismas n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 70 Eur turtinės žalos už rankinės siuvimo maÅ¡inos sugadinimÄ , 500 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas S. T. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad po santuokos nutraukimo su trečiuoju asmeniu S. B. dalis jo daiktų liko pas jÄ , t. y. televizorius, muzikinis centras, siuvimo maÅ¡ina, rÅ«bai, batai ir kiti daiktai. S. B. teigdavo, kad daiktus grÄ Å¾ins, tačiau negrÄ Å¾ino, todėl kreipėsi į televizijos laidÄ â€žTV3 pagalba“, kurios metu laidos vedėjai padeda iÅ¡spręsti problemas, kad padėtų susigrÄ Å¾inti daiktus. 2018 m. vasario 21 d. nuvažiavus pas trečiÄ jį asmenį, jos namuose nebuvo, duris atidarė S. B. sÅ«nus S. L., kuris buvo agresyvus ir grasino jam.

PapraÅ¡ius grÄ Å¾inti siuvimo maÅ¡inÄ , atsakovas paėmęs jÄ iÅ¡ rÅ«sio metė jÄ ant žemės, ko pesekoje ji subyrėjo į dalis ir buvo sugadinta nepataisomai. Siuvimo maÅ¡inÄ pirko naujÄ 1994-1995 metais, už kuriÄ sumokėjo apie 500 Lt (144,81 Eur), su ja siuvinėdavo bei atlikdavo smulkius siuvimo darbus, tai buvo jo hobis. S. B. turėjo panaÅ¡iÄ savo siuvimo maÅ¡inÄ . Siuvimo maÅ¡ina, kuriÄ sudaužė atsakovas, priklausė jam ir atsakovas tai žinojo. Daiktų neatsiėmė nuo 2006 metų, kai buvo nutraukta santuoka, nes buvusi sutuoktinė vis žadėdavo juos grÄ Å¾inti, tačiau to nepadarė, todėl teko kreiptis pagalbos į televizijos laidÄ .

Dėl neturtinės žalos paaiÅ¡kino, kad dėl atsakovo veiksmų bei grasinimų užmuÅ¡ti patyrė didelę baimę bei stresÄ , labai sukilo spaudimas, kuris po 2018 m. vasario 21 d. konflikto nekrito 3-4 dienas, dėl ko gėrė vaistus. Ä® policijÄ su pareiÅ¡kimu kreipėsi tik balandžio mėnesį, kadangi bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Pažymėjo, kad atsakovas ne kartÄ buvo jį sumušęs.

3. Atsakovas atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu S. L. paaiÅ¡kino, kad nors mama S. B. su ieÅ¡kovu iÅ¡situokė dar 2006 metais, tačiau yra nuolat „terorizuojami“ ieÅ¡kovo, nuolat yra raÅ¡omi nepagrįsti pareiÅ¡kimai policijai. IeÅ¡kovas kartu su televizijos laida „TV3 pagalba“ atvyko į jo mamos S. B. namus ir pradėjo reikalauti grÄ Å¾inti daiktus, t. y. siuvimo maÅ¡inÄ ir kitus daiktus. Tarp jų įvyko konfliktas, tačiau ieÅ¡kovui negrasino.

Nuėjus į rÅ«sį paėmė pirmÄ po ranka pasitaikiusiÄ siuvimo maÅ¡inÄ ir norėjo jÄ atiduoti S. T., tačiau jis jos neėmė, todėl iÅ¡nešė į laukÄ ir dar kartÄ pasiÅ«lė ieÅ¡kovui pasiimti siuvimo maÅ¡inÄ , kadangi ir tada jis jos neėmė paleido jÄ iÅ¡ rankų, ko pasekoje nukrito siuvimo maÅ¡inos gaubtas ir atkrito medinis padas. RÅ«syje buvo dar dvi siuvimo maÅ¡inos, kadangi mama yra siuvėja. Tik po konflikto mama jį informavo, kad jis ne tÄ siuvimo maÅ¡inÄ atidavė, t. y. ne ieÅ¡kovui priklausančiÄ siuvimo maÅ¡inÄ .

Pažymėjo, kad nei karto nebuvo pripažintas kaltu, kad smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ .

4. Trečiasis asmuo S. B. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas visus jam priklausančius daiktus galėjo pasiimti kai buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančio buto. Ä®vykio, kurio metu buvo apgadinta siuvimo maÅ¡ina nematė, kadangi nėjo į rÅ«sį. Tik vėliau pamatė, kad ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta ne jam priklausanti siuvimo maÅ¡ina. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas niekada nesiuvo bei, kad ieÅ¡kovas niekada anksčiau neprašė jam grÄ Å¾inti siuvimo maÅ¡inos. Teismas k o n s t a t u o j a :

5. ieÅ¡kovas 2018 m. balandžio 12 d. kreipėsi į policijos komisariatÄ dėl baudžiamosios bylos S. L. iÅ¡kėlimo, kadangi pastarasis 2018 m. vasario 21 d. jį puolė, naudojo psichologinį smurtÄ , grasino sumuÅ¡ti ir net užmuÅ¡ti bei iÅ¡nešęs jam priklausančiÄ siuvimo maÅ¡inÄ metė jÄ ant žemės ko pasekoje ji subyrėjo į dalis ir buvo padaryta 150 Eur žala.

6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal S. T. skundÄ dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ arba žmogaus terorizavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 145 straipsnio 1 dalis).

7. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ra 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ pagal S. T. skundÄ S. L. atžvilgiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ ) ir 284 straipsnio 1 dalį (tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ ), kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, jog S. L. padarė nurodytas nusikalstamas veikas. 8. 2006 m. gegužės 30 d., 2006 m. liepos 26 d., 2006 m. rugsėjo 5 d. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialistų iÅ¡vadose konstatuota, kad S. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

9. IeÅ¡kovas pateikė apgadintos siuvimo maÅ¡inos fotonuotraukas bei informacijÄ iÅ¡ internetinės svetainė www.skelbiu.lt, kad veikianti rankinė Gimz Kalinina siuvimo maÅ¡ina parduodama už 75 Eur.

10. Atsakovas pateikė fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos kitos dvi siuvimo mašinos.

11. Tarp ieškovo S. T. ir suinteresuoto asmens S. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).

12. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovui S. T., pagal atsakovo S. T. priešieškinį ieškovei S. B., trečiajam asmeniui J. A., dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, uzufrukto nustatymo, kreditorinių įsipareigojimų priteisimo, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Sprendimu buvo padalintas turtas bei išspręsti kiti klausimai. Tarp šalių ginčo dėl kilnojamųjų daiktų pasidalinimo byloje nebuvo.

13. Just. HD pranešime nurodė, kad 2018 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini), filmuotos medžiagos („TV3 pagalba“ filmuota medžiaga) pateikti negali, kadangi išleistų ir neišleistų į eterį siužetų pradinės medžiagos nearchyvuoja ir nesaugo laikmenose.

14. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Nesant bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

15. IeÅ¡kovas teigia, kad rankinė siuvimo maÅ¡ina, kuriÄ atsakovas sugadino, priklausė jam, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovo teigimu 2018 m. vasario 21 d. įvykus konfliktui iÅ¡ rÅ«sio paėmė pirmÄ pasitaikiusiÄ siuvimo maÅ¡inÄ norėdamas jÄ atiduoti ieÅ¡kovui. Kam priklausė rÅ«syje esančios siuvimo maÅ¡inos nežinojo. Trečiasis asmuo patvirtino, kad sÅ«nus, t. y. atsakovas S. L., ieÅ¡kovui atidavė ne S. T. priklausančiÄ siuvimo maÅ¡inÄ .

IÅ¡ byloje ieÅ¡kovo pateiktų sugadintos rankinės siuvimo maÅ¡inos foto nuotraukų ir atsakovo pateiktų kitų dviejų siuvimo maÅ¡inų fotonuotraukų, kurios atsakovo ir trečiojo asmens tvirtinimu taip pat buvo rÅ«syje, matyti, kad visos trys siuvimo maÅ¡inos yra labai panaÅ¡ios (neatsižvelgiant į ginčo siuvimo maÅ¡inos apgadinimus), todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui nemačius tokį ilgÄ laikÄ galimai jam priklausančios siuvimo maÅ¡inos, turėtų bÅ«ti sunku nustatyti kuri siuvimo maÅ¡ina yra jo, o kuri ne.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai apie įvykio aplinkybes prieÅ¡taringi, iÅ¡ pradžių teigė, kad siuvimo maÅ¡ina buvo su gaubtu, po to teigė, kad be gaubto. Atsakovo ir trečiojo asmens nurodytÄ aplinkybę dėl to, kad atsakovo bandyta atiduoti ieÅ¡kovui siuvimo maÅ¡ina buvo ne ieÅ¡kovo, paliudija ir ieÅ¡kovo atsisakymas jÄ paimti, kÄ patvirtino liudytojos S. Ž. parodymai.

16. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Vertinant Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

18. Nutraukiant S. T. ir S. B. santuokÄ siuvimo maÅ¡ina (maÅ¡inos) nebuvo įtrauktos į dalintino turto balansÄ . Ginčo siuvimo maÅ¡ina nebuvo teismo sprendimu priteista ieÅ¡kovui nei kaip santuokoje įgytas turtas nei kaip jo asmeninė nuosavybė (Civilinio proceso kodekso 385 straipsnis, CK 3.88-3.89, 3.118 straipsniai).

19. Atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus darytina išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo objektu esanti siuvimo mašina priklauso ieškovui.

20. Žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Å ioje normoje apibrėžiama tik turtinė žala, neturtinė žala reglamentuojama CK 6.250 straipsnyje, o žala asmens sveikatai ir gyvybei (žala asmeniui) – atitinkamai CK 6.283–6.291 straipsniuose.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žala asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiÅ¡kė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala gali bÅ«ti padaroma turtui arba asmeniui. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikÅ¡ti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis iÅ¡laidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiÅ¡kianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis iÅ¡laidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iÅ¡ karto, tiesiogiai veikiant tam tikrÄ objektÄ , pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtÄ .

Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga Nr. AC-48-1).

21. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog buvo padaryta žala jo turtui, t. y. kad buvo sugadinta jam nuosavybės teise priklausanti rankinė siuvimo maÅ¡ina, todėl nesant visų civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų ieÅ¡kinys dėl 70 Eur turtinės žalos priteisimo netenkintinas.

22. Ieškovas prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos.

23. Neturtinė žala kompensuoja ne turtinius praradimus, bet pažeistus asmens interesus, kurie neturi ekonominės vertės. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga Nr. AC-48-1).

24. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

25. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , sužalojus sveikatÄ , atėmus gyvybę ar padarius nusikaltimÄ , patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visas atvejais, o kitų asmens neturtinių teisių pažeidimo atvejais ji atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir tÄ aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

26. Konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas konkrečioje byloje yra fakto klausimas. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobÅ«dį, specifikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015).

27. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei Å¡alių, trečiojo asmens ir liudytojos S. Ž. paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas konfliktiÅ¡kos asmenybės, nevengia vartoti alkoholį, abu yra Å«maus ir arÅ¡aus bÅ«do, kilus konfliktams vienas kito atžvilgiu vartodavo necenzÅ«rinius žodžius. 2018 m. balandžio 19 d. atsakovo atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ arba žmogaus terorizavimo pagal S. T. pareiÅ¡kimÄ , kas patvirtina, jog atsakovas neturėjo realių tikslų sutrikdyti ieÅ¡kovo sveikatÄ , ar jį nužudyti.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovo atžvilgiu baudžiamųjų bylų nebuvo užvesta. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas dėl 2018 m. vasario 21 d. įvykio į policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu kreipėsi tik 2018 m. balandžio 12 d. Teismo posėdžio metu nurodė, kad visÄ tÄ laikÄ bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ namų bei, kad gėrė vaistus nuo spaudimo, nemigos ir streso, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų (vaistų receptų, medikų iÅ¡rašų ir pan.).

Darytina iÅ¡vada, kad konfliktus ne retai iÅ¡provokuodavo pats ieÅ¡kovas, nuolat raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimus policijai atsakovo atžvilgiu, atvažiavus su televizijos laidos žurnaliste pasiimti ieÅ¡kovo nuomone jam priklausiusių daiktų, įskaitant ginčo siuvimo maÅ¡inÄ , atsakovui norint jÄ atiduoti, bet ieÅ¡kovui jos neimant ir kitais veiksmais. IeÅ¡kovas neįrodė, kad patyrė fizinį skausmÄ , ar dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , todėl ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

28. Teismo procesiniame sprendime neturi bÅ«ti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio raÅ¡ytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiÅ¡kai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei liudytojos posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikÅ¡mės priimant šį procesinį sprendimÄ .

29. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, atmetus ieškinį atsakovui iš ieškovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 315 Eur už advokato paslaugas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, Teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti. Priteisti atsakovui S. L. iš ieškovo S. T. 315 Eur (trijų šimtų penkiolikos Eur) bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Audra Ežerskė