a1df42f4-e920-4dae-b9cf-4baab4d39099 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-2385/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Å erno,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eikina“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2784-260/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Genstatyba“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Eikina“, likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės gelžbetonis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas BUAB „Genstatyba“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams UAB „Eikina“, BUAB „Marijampolės gelžbetonis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana), restitucijos taikymo ir dėl 117 024,97 Lt skolos ir 6 procentų palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovo UAB „Eikina“. Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui UAB „Eikina“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti Å¡io atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises.

Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2011 m. birželio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areÅ¡tavo atsakovui UAB „Eikina“ priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , nevirÅ¡ijant 117 024,97 Lt sumos, o jei turto neužteks, nutarė areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, uždraudžiant atsakovui areÅ¡tuotu turtu disponuoti, bet leidžiant areÅ¡tuotas pinigines lėšas pervesti ieÅ¡kovui.

Nutartį teismas grindė tuo, kad ginčas yra turtinio pobÅ«džio, ieÅ¡kinio suma pakankamai didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali savo turtÄ paslėpti, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti, parduoti ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtskiruoju skundu atsakovas UAB „Eikina“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartį. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Dėl skundžiamos teismo nutarties jis (atsakovas) neteko sugebėjimo veikti, nes teismas neleido iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokesčio, atlikti privalomus mokėjimus valstybiniam socialiniam draudimo fondui, privalomam sveikatos draudimo fondui, valstybės biudžetui.

Be Å¡ių mokėjimų įmonė kas mėnesį atlieka ir kitus bÅ«tinus mokėjimus: perka benzinÄ , dyzelinį kurÄ , dujas, apmoka degalinėje už suvartotÄ elektros energijÄ , dengia kreditus ir moka palÅ«kanas pagal kreditavimo ir lizingo sutartis. Nustatyti draudimai pažeidžia ne tik atsakovo UAB „Eikina“, bet ir jo pagrindinių kreditorių UAB „DnB Nord lizingas“, UAB „Swedbank lizingas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos teises.Teismas neatsižvelgė į tai ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo kriterijų (CPK 145 str. 2 d.).

Teismas turėjo bent preliminariai įvertinti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.Atsakovas, pasinaudodamas CPK 147 str. įtvirtinta teise, teiks teismui praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, tačiau Å¡iuo atveju teismas privalėjo ir savo iniciatyva pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo ar jį administruojančios įmonės, kad jie pateiktų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ .Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį apie praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimÄ teismas privalėjo praneÅ¡ti atsakovui.

To nepadaręs, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai apribojo atsakovo teisę pasisakyti dėl pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumo, reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, pateikti įrodymus. Nei skundžiamoje teismo nutartyje, nei ieÅ¡kovo praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra nurodyta, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas, jei nebus imtasi laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė, kad yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ LUAB „Marijampolės gelžbetonis“ administratorius praÅ¡o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).Teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

Vadovaudamasis Å¡ia proceso teisės norma, teismas sprendžia ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t.y. ar, jei ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas galėtų bÅ«ti realiai įvykdytas. Jeigu teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali bÅ«ti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindÄ taikyti tokio pobÅ«džio priemones.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindė didele ieÅ¡kinio suma.

Paprastai pagal teismų praktikÄ Å¡i aplinkybė preziumuoja bÅ«tinumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , tačiau tokia prezumpcija nuginčijama, nes atsakovas gali motyvuotai jÄ paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, palyginus jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma Å«kine komercine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat Å¡ios įmonės įsipareigojimais, yra didelė.

Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį – 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ bei įmonės balansÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovo turimo turto vertę sudarė 5 477 654 Lt. Turto vertę palyginus su 2009 metais atsakovo turėto turto verte, Å¡i vertė 2010 metais sumažėjo. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 729 831 Lt. IÅ¡ atsakovo 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovas 2010 metais dirbo nuostolingai, nes nuostoliai sudarė 513 940 Lt.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos duomenis, sprendžia, kad pateikti įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį nepaÅ¡alina abejonių dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimÄ , jei ieÅ¡kinys bus patenkintas, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nepaneigė objektyvios grėsmės dėl bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo.Apeliantas skunde nurodo, kad teismo skundžiama nutartimi jis praktiÅ¡kai neteko sugebėjimo veikti, nes neleido iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokesčio, atlikti kitus privalomus mokėjimus.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pakeitė skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį dėl atsakovo piniginių lėšų ir turtinių teisių arešto ir leido, areštavus skolininko pinigines lėšas, iš šių lėšų mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitas su darbo santykiais susijusias išmokas darbuotojams, mokėti įstatymų nustatytus privalomus mokėjimus į valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetus.

Taigi klausimas dėl galimybės disponuoti areÅ¡tuotomis lėšomis iÅ¡spręstas kita nutartimi, todėl daugiau dėl Å¡io atskirojo skundo motyvo nepasisakoma. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovo lėšos buvo areÅ¡tuotos. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad pirmiausia turi bÅ«ti areÅ¡tuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o lėšos turės bÅ«ti areÅ¡tuotos tik tada jei minėto turto nebus ar jo nepakaks, todėl toks teismo patvarkymas visiÅ¡kai atitinka CPK 145 straipsnio nuostatas ir nekliudo atsakovui vykdyti Å«kinės komercinės veiklos.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas privalėjo savo iniciatyva pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo ar jį administruojančios įmonės, kad jie pateiktų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ .

Pagrindinė taisyklė yra ta, kad dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo teismas imasi spręsti esant praÅ¡ymui. Savo iniciatyva teismas gali taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ tik kai bÅ«tina siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Nagrinėjamu atveju toks interesas neįžvelgiamas.Ar informuoti atsakovÄ apie ieÅ¡kovo paduotÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas šį praÅ¡ymÄ sprendžia kiekvienu atveju įvertinęs faktines aplinkybes (CPK 148 str., įstatymo red., galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.).

Svarbiausia, jog atsakovui bÅ«tų užtikrinta teisė, nesutinkant su teismo patvarkymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apskųsti nutartį ir pateikti savo argumentus dėl prieÅ¡taravimų bei juos pagrindžiančius įrodymus. Tokia teise apeliantas pasinaudojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė ar buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui nepraneÅ¡us apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ , neturi esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.Remdamasi iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl atskirojo skundo argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pažymėtina, kad Å¡i nutartis neužkerta kelio apeliantui kreiptis į teismÄ dėl skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Vytas Milius                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                              Donatas Å ernas