a1dbfbb4-5a11-416a-97ed-8a6909ce989e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-1268-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04037-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.1; 12.13.5; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. birželio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. S., jo atstovui advokato padėjėjui K. U., atsakovės atstovei S. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A.

S. ir O. S. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja O. S. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-272 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. S-194(7-175/2018) dalis, kuriomis jai papildomai apskaičiuota 3 979,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) suma, nuo Å¡ios sumos apskaičiuoti delspinigiai ir bauda.

PareiÅ¡kėjas A. S. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti VMI 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-271 ir MGK 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. S-193(7-174/2018) dalis, kuriomis jam papildomai apskaičiuota 4 967,56 Eur GPM suma, nuo Å¡ios sumos apskaičiuoti delspinigiai ir bauda. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų skundai sujungti į vienÄ administracinę bylÄ . PareiÅ¡kėjai skunduose nurodo, kad 2012 m.

A. S. nebuvo UAB „BTService“ kasininkas, tačiau buvo atsakingas už naudotų automobilių įsigijimus ir pardavimus ir realiai disponavo piniginėmis lėšomis, kurias įmonė gaudavo, pardavusi automobilius, o įmonės buhalterė-kasininkė realiai tik tvarkė UAB „BTService“ buhalterinę apskaitÄ . Tuo metu, kai VMI nustatė neapmokestintų piniginių lėšų trÅ«kumÄ pas A. S., jis buvo atsakingas įmonėje už automobilių pirkimus, o jo sÅ«nus D. S. – už automobilių pardavimus. 2012 m. gegužės 5–16 d.

D. S. už parduotus automobilius iÅ¡ pirkėjų gavo grynais pinigais 60 800 Lt, 2012 m. spalio 15–29 d. už parduotus automobilius gavo 391 800 Lt, o 2012 m. spalio 12–30 d. už parduotus automobilius gavo 248 350 Lt. Nors Å¡ios grynais pinigais gautos sumos buvo apskaitytos UAB „BTService“ kasoje, tačiau realiai visÄ laikÄ jomis disponavo A. S., nes automobiliai taip pat buvo įsigyjami už grynuosius pinigus. A. S., pardavęs kÄ tik pargabentus automobilius, tÄ patį savaitgalį turėdamas grynuosius pinigus, kurių neperduodavo UAB „BTService“ kasininkui, iÅ¡vykdavo į OlandijÄ pirkti naujų automobilių ir visÄ laikÄ disponavo įmonės grynaisiais pinigais.

Atkreipia dėmesį, kad VMI atliko UAB „BTService“ operatyvų patikrinimÄ , tačiau nenustatė, kad įmonėje buvo slepiamos pajamos ar automobiliai buvo parduodami mažesnėmis negu rinkos kainomis, todėl pas A. S. negalėjo atsirasti įmonėje neapskaitytos piniginės lėšos, kuriomis jis galėjo pasinaudoti automobiliams įsigyti. Mokestinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad sutuoktiniai galėjo gauti kažkokių kitų neapmokestinamų pajamų iÅ¡ kitokios veiklos, kurios galėjo bÅ«ti S. Å¡eimos pajamų Å¡altiniu.

Taigi, O. S. negalėjo bÅ«ti perkelta mokestinė prievolė vien dėl to, kad įmonė vėliau įformindavo kasos iÅ¡laidų orderius jos sutuoktiniui, negu jis patirdavo iÅ¡laidas pirkdamas įmonei automobilius. Pats A. S. įmonės buhalterinės apskaitos nevesdavo, be to, nesuprato, kad įmonei vėluojant 2-4 dienas įforminti grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ , jam galėjo atsirasti kitos neapmokestintos piniginės lėšos, kurios tuo pačiu pripažintos ir O. S. neapskaitytomis pajamomis.

VMI pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 70 straipsnį neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, o rėmėsi tik vienu UAB „BTService“ dokumentu – avansinėmis apyskaitomis, nevertino kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, tokių kaip kasos knyga, iÅ¡ kurios galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad įmonėje buvo pakankamas grynųjų pinigų likutis, reikalingas prekėms įsigyti. VMI patikrinimo metu nenustatė aplinkybių, kodėl galėjo atsirasti grynųjų pinigų trÅ«kumas pas A.

S., mokant grynais už įsigyjamas prekes. A. S. nebuvo suteikta galimybė paaiškinti šias aplinkybes. Mokesčių administratorius nenustatė aplinkybių, kad UAB „BTService“ būtų padariusi mokestinius pažeidimus, todėl prievolė įrodinėti teisėtus pajamų šaltinius buvo perkelta fiziniam asmeniui, kadangi 2012 m. A. S. disponavo juridiniam asmeniui priklausančiomis didelėmis grynųjų pinigų sumomis, kurias galėjo panaudoti prekėms, t. y. naudotiems automobiliams įsigyti.

Pareiškėjai sutinka, kad 2012 m. jų išlaidos galėjo viršyti pajamas 44 988,12 Lt, dalinant sutuoktinių pajamas per pusę 22 480,06 Lt, nuo kurių turėtų būti apskaičiuotas 15 proc. – 3 372 Lt (976,60 Eur) GPM mokestis ir nuo MGK sprendimu jo pajamų natūra – 2 808,90 Lt (813,51 Eur) iš viso neginčija jam apskaičiuoto 6 180,89 Lt (1 790,11 Eur) GPM mokesčio ir nuo šios sumos apskaičiuotų delspinigių bei tokiu atveju skirtos 20 proc. nesumokėto mokesčio baudos - 1 236,17 Lt (358,02 Eur).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir prašė skundus patenkinti. Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškina, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjams 2012 m. trūksta pajamų pagrįsti patirtas išlaidas, t. y. iš viso kiekvienam sutuoktiniui trūksta po 90 239,91 Lt (26 135,02 Eur) (18 0479,81/2). GPM apskaičiuotas nustačius, kad pareiškėjų patirtos išlaidos viršijo pajamas ir konstatavus, kad mokesčių mokėtojai turėjo įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų.

Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nedeklaravo 10 795,74 Lt pajamų natÅ«ra už 2012 m. ir 11 059,50 Lt pajamų natÅ«ra už 2013 m., to skunde teismui neginčija. VMI mokesčius pareiÅ¡kėjams apskaičiavo, vadovaudamasi MAÄ® 70 straipsniu, nustačiusi, kad nėra galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu bÅ«du ir taikant VMI virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.3.3 papunktyje nustatytÄ iÅ¡laidų metodÄ .

Patikrinimo metu mokesčių administratorius visapusiÅ¡kai ir objektyviai atliko pareiÅ¡kėjų gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų tyrimÄ , analizavo ir vadovavosi bÅ«tent UAB „BTService“ buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų (kasos iÅ¡laidų orderių, atskaitingo asmens avansinių apyskaitų, kasos knygos, didžiosios knygos ir kt.) duomenimis. Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ . Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių numeriai, iÅ¡ ko priimta arba kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderį, bendra gautų ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) paraÅ¡ai.

Pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus pateiktÄ UAB „BTService“ kasos knygÄ , mokestinio patikrinimo metu buvo vertinti tik įmonės pirminiai dokumentai apskaityti apskaitos registre - kasos knygoje. PareiÅ¡kėjo pastaba, kad VMI nepagrįstai į jo pajamas neįtraukė piniginių lėšų, galimai iÅ¡imtų iÅ¡ įmonės kasos, yra nepagrįsta, nes nėra iÅ¡raÅ¡ytų/pateiktų dokumentų, pagrindžiančių pinigų iÅ¡davimÄ iÅ¡ įmonės kasos.

Pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek patikrinimo metu, tiek tyrimo metu pareiškėjai turėjo galimybę teikti paaiškinimus bei dokumentus. Atsakovės manymu, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjų nesutikimas su MGK atliktu įrodymų vertinimu bei subjektyvi nuomonė negali būti pakankamas pagrindas išvadai, kad MGK priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl VMI ir MGK sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ byloje, MGK bylose esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad VMI atliko pareiÅ¡kėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už 2012-2013 metus ir 2018 m. birželio 18 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. (21.60-32) FR0680-248 (toliau - Patikrinimo aktas1). VMI Patikrinimo aktu1 pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo 13 742 Lt (3 979,96 Eur) mokėtinÄ GPM sumÄ (MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 99–103).

VMI, vadovaudamasi MAÄ® 8 straipsnio 1, 3 dalimis, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ginčijamu 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5)FR0682-272 atnaujino pareiÅ¡kėjos skundo nagrinėjimÄ , patvirtino Patikrinimo aktu1 papildomai apskaičiuotÄ 3 979,96 Eur GPM, apskaičiavo 2 231,06 Eur GPM delspinigių, skyrė 796 Eur GPM baudÄ . Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui A. S. per 2012 metus trÅ«ksta pajamų pagrįsti patirtas iÅ¡laidas, t. y. iÅ¡ viso kiekvienam sutuoktiniui trÅ«ksta po 90 239,91 Lt (26 135,02 Eur) (180 479,81/2).

Patikrinimo akte1 GPM apskaičiuotas, nustačius, kad pareiÅ¡kėjos patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas ir mokesčių mokėtoja turėjo įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų. VMI konstatavo, kad pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu gavo kitų pajamų, kurių Å¡altinių nepagrindė juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, gautos kitos pajamos panaudotos UAB „BTService“ sandoriams atlikti. PareiÅ¡kėjai mokesčiai apskaičiuoti, taikant MAÄ® nuostatas, Taisyklių 6.3.3 papunktyje nustatytÄ iÅ¡laidų metodÄ , nes ji nedeklaravo gautų pajamų ir nuo jų nesumokėjo mokesčių (MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 11–14).

Nesutikdama su VMI sprendimu, pareiÅ¡kėja kreipėsi į MGK su skundu, praÅ¡ydama pakeisti VMI sprendimÄ (MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 1–9). MGK, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , ginčijamu 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. S-194(7-175/2018) patvirtino minėtÄ VMI 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ (MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 218–223). VMI taip pat atliko pareiÅ¡kėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už 2012-2013 metus ir surašė 2018 m. birželio 18 d. patikrinimo aktÄ Nr. (21.60-32) FR0680-247 (toliau - Patikrinimo aktas2).

VMI Patikrinimo aktu2 pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiavo 17 688 Lt (2012 m. – 15 694 Lt, 2013 m. – 1 994 Lt), t. y. 5 122,80 Eur (2012 m. - 4544,30 Eur, 2013 m. - 577,50 Eur) mokėtinÄ GPM sumÄ (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 98–103). VMI, vadovaudamasi MAÄ® 8 straipsnio 1, 3 dalimis, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ginčijamu 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5)FR0682-271 atnaujino pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimÄ , patvirtino Patikrinimo aktu2 papildomai apskaičiuotÄ 5 122,80 Eur GPM, apskaičiavo 2 753,80 Eur GPM delspinigių, skyrė 1 025 Eur GPM baudÄ .

VMI nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2013 m. iÅ¡ Lietuvos Respublikos piliečio A. P. grynaisiais pinigais gavo 150 000 Lt paskolÄ be palÅ«kanų, 2012 m. iÅ¡ 6 fizinių asmenų Rusijos Federacijos piliečių grynaisiais pinigais gavo 153 947,56 Lt paskolas be palÅ«kanų. VMI konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, nemokėdamas palÅ«kanų už gautas paskolas, gavo 21 855,24 Lt (6329,71 Eur) pajamų natÅ«ra, kurios apmokestintinos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) nustatyta tvarka.

Taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėjų 2012 m. patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas –pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei O. S. per 2012 metus trÅ«ksta pajamų pagrįsti patirtas iÅ¡laidas, iÅ¡ viso kiekvienam sutuoktiniui trÅ«ksta po 90 239,91 Lt (26 135,02 Eur) (180479,81/2), nuo kurių apskaičiuotas mokėtinas GPM (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 15–19). Nesutikdamas su VMI sprendimu, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į MGK su skundu, praÅ¡ydamas pakeisti VMI sprendimÄ (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 1–13).

MGK, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , ginčijamu 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. S-193(7-174/2018) pakeitė minėtÄ VMI 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui nurodė sumokėti 5 122,80 Eur GPM, 2 753,80 Eur GPM delspinigių ir 1 025 Eur GPM baudÄ Ä¯ nurodymÄ pareiÅ¡kėjui sumokėti 4 967,56 Eur GPM, 2 680,78 Eur GPM delspinigių ir 994 Eur GPM baudÄ . MGK įvertinusi tai, kad pateiktos paskolų sutartys, patvirtinimai dėl paskolų gražinimo pagrindžia tai, kad paskolos suteiktos neatlygintinai, o pareiÅ¡kėjo nauda pasireiÅ¡kė tuo, kad jis nepatyrė iÅ¡laidų, kurios įprastai patiriamos paskolų teisiniuose santykiuose, konstatavo, kad VMI pagrįstai vadovavosi GPMÄ® 2 straipsnio 15 dalies, 9 straipsnio 4 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, nemokėdamas palÅ«kanų už gautas paskolas, gavo naudÄ (pajamų natÅ«ra).

Taip pat konstatavo, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu kiek įmanoma visapusiÅ¡kai ir objektyviai atliko pareiÅ¡kėjo ir sutuoktinės gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų tyrimÄ , analizavo ir vadovavosi bÅ«tent UAB „BTService“ buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų (kasos iÅ¡laidų orderių, atskaitingo asmens avansinių apyskaitų, kasos knygos, Didžiosios knygos ir kt.) duomenimis, o pareiÅ¡kėjas nepateikė VMI iÅ¡vadas paneigiančių objektyvių įrodymų.

MGK taip pat nurodė, kad VMI turėjo atsižvelgti į tÄ faktÄ , kad sutarčių galiojimo laikotarpiu (2012–2013 m.) rinkoje palÅ«kanų suma krito, todėl pareiÅ¡kėjo gauta nauda (palÅ«kanų suma) turėjo bÅ«ti apskaičiuota, atsižvelgiant į pajamų pripažinimo momentu (Å¡iuo atveju paskolų grÄ Å¾inimo momentu) mokesčių mokėtojui palankesnę palÅ«kanų normÄ , todėl pakeitė pareiÅ¡kėjo gautų palÅ«kanų sumÄ . Dėl Patikrinimo akto2 1 priede apskaičiuotų sumų nurodė, kad Å¡io priedo lentelėje pateiktas skaičiavimas skirtas apskaityti mokesčių mokėtojo gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas per banko atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas ir grynais pinigais, taip pat Å¡ioje lentelėje buvo siekiama parodyti, ar pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė įnešė grynus pinigus į atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas, ar iÅ¡grynino pingines lėšas.

Papildomai informacijai pateikti įterptoje eilutėje „Grynųjų pinigų judėjimas (išėmimai/įnešimai)“ nurodyti duomenys neturi įtakos patikrinimo metu gautiems rezultatams, nes joje nurodyti duomenys nebuvo sumuojami, ši eilutė yra perteklinė (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 5 t., b. l. 99–109). Pareiškėjai minėtus VMI, MGK sprendimus ginčija tose dalyse, kuriuose jiems apskaičiuoti mokesčiai, delspinigiai ir baudos. Pareiškėjai skundus teismui grindžia argumentais, kad tiek VMI, tiek MGK nevertino UAB „BTService“ kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, tokių kaip kasos knyga, iš kurių matyti, kad įmonėje buvo pakankamas grynųjų pinigų likutis prekėms įsigyti, o rėmėsi tik vieninteliu UAB „BTService“ dokumentu - avansinėmis apyskaitomis.

Taip pat mokesčių administratorius neįtraukė į 2012 m. pajamų lentelę turėtÄ 200 262,40 Eur likutį, patikrinimo metu nenustatinėjo aplinkybių, kodėl galėjo atsirasti grynųjų pinigų trÅ«kumas, už įsigyjamas prekes įmonės vardu mokant grynais pinigais, pareiÅ¡kėjams nebuvo suteikta galimybė paaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes. PareiÅ¡kėjai sutinka, kad 2012 m. jų iÅ¡laidos galėjo virÅ¡yti pajamas 44 988,12 Lt. Pagrindines sÄ vokas ir taisykles, kurių bÅ«tina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus nustato, taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sÄ raÅ¡Ä , mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimÄ ir sumokėjimÄ , mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkÄ reglamentuoja MAÄ®.

MAÄ® 8 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje akcentuojama, jog už tinkamÄ mokesčių sumokėjimÄ pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas. Jis privalo žinoti (iÅ¡siaiÅ¡kinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas, jas tinkamai vykdyti ir jis negali teisinti savo paties pareigų nevykdymo kitų asmenų nepakankamai atlikta jo veiklos kontrole (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-182-662/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-556/2017, 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1197-602/2017 ir kt.).

MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui.

Tuo tarpu mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimÄ , nepakanka apsiriboti vien tik paaiÅ¡kinimų ir kontraargumentų teikimu, negrindžiant jų konkrečiais įrodymais. Pagal GPMÄ® 2 straipsnio 15 dalį, pajamos natÅ«ra apibrėžiamos kaip neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslÄ naudÄ duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas bÅ«tų priskiriamas pajamoms.

Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas (GPMÄ® 3 straipsnis). Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip (GPMÄ® 6 straipsnio 1 dalis). Pajamų natÅ«ra vertę apskaičiuoja pajamų natÅ«ra davėjas, o tais atvejais, kai pajamų natÅ«ra davėjas pagal šį Ä®statymÄ nėra įpareigotas apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, – pats gyventojas, gavęs pajamų natÅ«ra (GPMÄ® 9 straipsnio 4 dalis).

Gyventojai, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamÄ sias pajamas, pajamomis iÅ¡ bet kokio sandorio arba bet kokios Å«kinės operacijos turi pripažinti sumÄ , atitinkančiÄ tokio sandorio arba tokios Å«kinės operacijos tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios Å«kinės operacijos sÄ naudų sumÄ , atitinkančiÄ tokio sandorio arba tokios Å«kinės operacijos tikrÄ jÄ rinkos kainÄ (GPMÄ® 15 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2013 m. iÅ¡ Lietuvos Respublikos piliečio A. P. grynaisiais pinigais gavo 150 000 Lt paskolÄ be palÅ«kanų, 2012 m. iÅ¡ 6 fizinių asmenų Rusijos Federacijos piliečių grynaisiais pinigais gavo 153 947,56 Lt paskolas be palÅ«kanų. VMI padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, nemokėdamas palÅ«kanų už gautas paskolas, gavo 21 855,24 Lt (6 329,71 Eur) pajamų natÅ«ra ir jas apmokestino GPMÄ® nustatyta tvarka. IÅ¡ ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad Å¡ios pajamos apmokestintos, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, iÅ¡analizavus mokestinio tyrimo medžiagÄ .

Teismui nėra pagrindo abejoti mokesčių administratoriaus ir MGK nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis iÅ¡vadomis, juolab, kad pareiÅ¡kėjai skunde teismui Å¡ių aplinkybių neginčija. Mokesčių administratorius, atlikęs pareiÅ¡kėjų mokestinį patikrinimÄ , nustatė, kad Å¡eimos iÅ¡laidos 2012 m. virÅ¡ijo gautas pajamas 180 479,81 Lt. VMI, vadovaudamasi MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 6.3.3 papunktyje įtvirtintu iÅ¡laidų metodu, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalimi, 3.92 straipsniu, 3.87 straipsnio 2 dalimi, padare iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai tikrinamuoju laikotarpiu gavo po 90 239,91 Lt (26 135,28 Eur) kitų pajamų, kurių GPMÄ® nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetÄ GPM, todėl pažeidė GPMÄ® 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatyta, kad bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iÅ¡ sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iÅ¡ abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio veiklos, iÅ¡skyrus lėšas, bÅ«tinas sutuoktinio profesinei veiklai. Pagal 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du.

Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). GPMÄ® 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų B klasės pajamoms, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. To paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu Å¡io straipsnio 3 dalyje ar Å¡io įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotÄ asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip.

IÅ¡ mokestinio patikrinimo medžiagos matyti, kad abu sutuoktiniai (pareiÅ¡kėjai) nuo 2012 m. dirba UAB „BTService“. Mokesčių administratorius, atlikdamas pareiÅ¡kėjų gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų tyrimÄ , analizavo ir vadovavosi UAB „BTService“ buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, pateiktomis gyventojo (Å¡eimos) deklaracijomis, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais ir kitais duomenimis, esančiais mokestinio ginčo bylose, todėl pareiÅ¡kėjai nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius rėmėsi tik UAB „BTService“ avansinėmis apyskaitomis.

Remiantis Å¡iais duomenimis, mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, kaip atskaitingas asmuo, 2012 m. grynais pinigais atsiskaitydavo už prekes ir paslaugas, skirtas UAB „BTService“ veiklai (mokėjimai už transporto paslaugas, krovinių pervežimÄ , įsigytos prekės ir pan.), Å¡ios Å«kines operacijos apskaitytos įmonės apskaitoje 243501 sÄ skaitoje „Atskaitingi asmenys“. UAB „BTService“ pareiÅ¡kėjui, kaip atskaitingam asmeniui, 2012 m. iÅ¡mokėjo 2 381 644,85 Lt grynaisiais pinigais bei užskaitė 18 645,12 Lt (viso 2 400 289,97 Lt).

Pareiškėjas 2012 m. įmonės veiklai panaudojo 2 748 855,73 Lt (už prekes ir paslaugas, skirtas įmonės veiklai). Įmonės apskaitos registruose 2012 m. gruodžio 31 d. apskaityta 348 565,80 Lt įmonės skola pareiškėjui. UAB „BTService“ pareiškėjui, kaip atskaitingam asmeniui, 2013 m. išmokėjo 599 483,39 Lt grynais pinigais. Pareiškėjas įmonės veiklai panaudojo 249 037,58 Lt grynais pinigais bei buvo atlikta užskaita 1 880,05 Lt. Įmonės apskaitos registruose 2013 m. gruodžio 31 d.

įsiskolinimų pareiÅ¡kėjui, kaip atskaitingam asmeniui, neapskaityta. IÅ¡ Patikrinimo akto2 1 priede pateiktos lentelės, kurioje pateikti skaičiavimai skirti apskaityti mokesčių mokėtojų gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas per banko atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas ir grynais pinigais, matyti, kad 180 479,81 Lt suma, nuo kurios pareiÅ¡kėjams apskaičiuotas GPM už 2012 metus, susidarė sudėjus operacijų banko sÄ skaitose sumas, grynųjų pinigų sumas bei atėmus likučio banke (pradžiai) ir ne banke (pradžiai) sumas 2012 metais (1 636,34 Lt + 200 262,40 Lt) ir 2013 metais (2 734,69 Lt + 132 787 Lt).

Eilutėje „Grynųjų pinigų judėjimas (išėmimai/įneÅ¡imai) nurodytos sumos nebuvo sumuojamos, todėl gautiems rezultatams neturėjo įtakos (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 104). MGK 2018 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-193(7-174/2018) pažymėjo, kad Å¡i eilutė yra perteklinė ir turėtų bÅ«ti nurodyta po eilute „IÅ¡ viso“. VMI atstovė MGK 2018 m. spalio 9 d. posėdyje paaiÅ¡kino, kad Å¡i eilutė parodo grynųjų pinigų judėjimÄ per bankÄ , bet joje nurodytos sumos nebuvo vertintos kaip mokesčių mokėtojų pajamos (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 5 t., b. l. 96).

Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir išvadas, kurios padarytos, remiantis UAB „BTService“ buhalterinės apskaitos ir kitais mokestinio ginčo byloje pateiktais dokumentais. 2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. S. paaiškino, kad 2012 m. dirbo UAB „BTService“ vadybininku kartu su tėčiu A. S.. A. S. važiuodavo pirkti automobilius į užsienį, automobilius pirkdavo grynais pinigais.

Nupirktus automobilius Lietuvoje pardavinėdavo arba A. S. arba jis pats. Dažniausiai pardavimai vykdavo savaitgaliais. Pardavus automobilius, iÅ¡raÅ¡ydavo kasos pajamų orderius ir A. S. važiuodavo pirkti kitų automobilių. D. S. pinigus visada atiduodavo A. S., o UAB „BTService“ buhalterei pinigų neperduodavo. Taigi, liudytojas teismo posėdyje tik paaiÅ¡kino automobilių įsigijimo schemÄ , pakartojo pareiÅ¡kėjų skunde nurodytas aplinkybes, tačiau jo paaiÅ¡kinimai nepaneigė mokesčių administratoriaus ir MGK iÅ¡vadų.

Pagal MAÄ® 70 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

MAĮ 70 straipsnio 1 dalies norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Todėl tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y.

įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (žr. LVAT 2007 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-603/2007, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1302-602/2016, 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-80-602/2017). LVAT pasisakydamas dėl tinkamo buhalterinės apskaitos vedimo ir MAÄ® 70 straipsnio taikymo galimybės, savo praktikoje akcentavo, kad buhalterinės apskaitos duomenys pagal teisės aktų nuostatas yra pirminiai ir leistini informacijos Å¡altiniai, kurių pagrindu yra galima nustatyta tvarka apskaičiuoti mokėtinus į biudžetÄ mokesčius, todėl tais atvejais, kai tokių duomenų mokesčio mokėtojas nerenka, juos iÅ¡kraipo ar sunaikina, yra prarandama objektyvi galimybė įprasta tvarka (teisės aktų nustatyta tvarka) apskaičiuoti į biudžetÄ mokėtinų mokesčių sumas (dydžius) (žr.

LVAT 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-556/2014, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje). Mokesčių administratoriaus įvertinimo, siekiant apskaičiuoti teisingÄ mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ , atlikimo tvarkÄ nustato Taisyklės. Mokesčių administratorius, remdamasis MAÄ® 70 straipsnio nuostatomis, mokesčius Å¡iuo bÅ«du gali apskaičiuoti dvejopai: taikydamas savo nustatytus įvertinimo metodus (nustatytus Taisyklėse), arba jų netaikydamas.

Metodų nustatytų Taisyklėse jis gali netaikyti tuomet, kai disponuoja pakankama informacija, kuria remiantis gali atkurti tikrÄ sias Å«kinių operacijų aplinkybes bei pakankamai tiksliai apskaičiuoti mokėtinų mokesčių sumas. O kai turima informacija yra nepakankama tokio pobÅ«džio skaičiavimams atlikti, jis mokėtinų mokesčių sumas gali apskaičiuoti remdamasis, ekonomikos - finansų srityje taikomais teorinio pobÅ«džio skaičiavimo bÅ«dais, kuriuos parenka, atsižvelgdamas į turimos informacijos kiekį, pobÅ«dį, Å¡altinius ir pan. (Taisyklių 6.2.

–6.3.; 28-29 punktai) (žr. LVAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1313-438/2017). Delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo bÅ«ti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje) (MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal MAÄ® 139 straipsnio 1 dalį, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamÄ mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifÄ ir dėl Å¡ių priežasčių mokėtinÄ mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trÅ«kstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobÅ«džio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjams mokesčiai apskaičiuoti, vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnio nuostatomis ir taikant Taisyklių 6.3.3 papunktyje nustatytÄ iÅ¡laidų metodÄ .

Apskaičiuojant baudos dydį, buvo įvertinta tai, kad pareiÅ¡kėjai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi – vykdė mokesčių administratoriaus nurodymus ir dalinai pateikė praÅ¡omus dokumentus bei informacijÄ apie vykdytus sandorius, gautas pajamas, todėl skirta 20 proc. dydžio bauda nuo mokėtinos GPM sumos. PareiÅ¡kėjai nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus padarytas iÅ¡vadas, o skundus teismui grindžia iÅ¡ esmės tik paaiÅ¡kinimais, kurie negali nulemti sprendimo mokesčių mokėtojo naudai.

Teismui nėra pagrindo abejoti mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis pareiškėjams mokėtinomis sumomis. Pareiškėjai skunduose teigia, kad jiems nebuvo galimybė paaiškinti aplinkybių dėl grynųjų pinigų trūkumo, už įsigyjamas prekes įmonės vardu mokant grynais pinigais. Teismas su šiuo pareiškėjų teiginiu nesutinka. Iš MGK bylų medžiagos matyti, kad pareiškėjai turėjo galimybę teikti paaiškinimus ir dokumentus bei juos teikė: 2018 m. liepos 5 d.

VMI teikė raÅ¡ytines pastabas ir papildomus dokumentus (MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 20–23, MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 25–29), 2018 m. kovo 8 d. praÅ¡ymÄ dėl duomenų prijungimo prie mokestinio tyrimo medžiagos b. l. 108 (MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 20–23, MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 108), 2018 m. gegužės 4 d. paaiÅ¡kinimÄ dėl mokesčių administratoriaus nurodymo (MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 109, MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 109), 2018 m. birželio 1 d. paaiÅ¡kinimÄ Nr. (21.108-32)-FR1047-1131 (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 110–111).

Taip pat dokumentus ir paaiÅ¡kinimus galėjo teikti mokestinio ginčo nagrinėjimo metu MGK (MGK posėdžiuose dalyvavo pareiÅ¡kėjų įgalioti atstovai advokato padėjėjas K. U. ir D. S. (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 5 t., b. l. 97, MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 216). Susipažinus su administracinėje byloje ir mokestinio ginčo bylose pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡klausius proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų MGK posėdžiuose bei teismo posėdyje, darytina iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius atliko iÅ¡samų mokestinį patikrinimÄ bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams, o pareiÅ¡kėjai mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl konstatuotina, kad ginčijami VMI ir MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiÅ¡kėjų ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjai 2019 m. gegužės 28 d. pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 886 Eur teismo iÅ¡laidų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiÅ¡kėjų naudai, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atlyginti teismo iÅ¡laidas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų A. S. ir O. S. skundus atmesti kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atlyginti teismo iÅ¡laidas atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Egidija Puzinskaitė