a1db3d1f-ae79-44cd-9e05-70611c6bdf5e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-705-933/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19389-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; (S) 3.4.5.15.2 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Å ulcas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-25344-545/2019 pagal pareiÅ¡kėjos E. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, P. G. ir R. G. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja E. G. prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji įgijo negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ 21,91 m2 bendro ploto rÅ«sį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – RÅ«sys), nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

PareiÅ¡kimÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 1.1. PareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso 18,02 m2 bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). ButÄ pareiÅ¡kėja įgijo Buto pirkimo-pardavimo 2010-05-27 sutarties pagrindu (toliau – Sutartis). Kartu su Butu pareiÅ¡kėja įgijo ir Buto priklausinį – RÅ«sį. Sutartimi pareiÅ¡kėjai perduota RÅ«sio valdymo teisė. RÅ«sio valdymo teisės faktas buvo įregistruotas VÄ® Registrų centre. 1.2.

Sutartis buvo sudaryta tarp pareiÅ¡kėjos (pirkėjos) E. G. ir pardavėjų R. G. bei P. G. Butas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė pardavėjams pagal Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės 2007-08-08 patvirtintÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį, Buto perdavimo ir priėmimo 2007-08-08 aktÄ , 2008-01-24 Buto su RÅ«siu pripažinimo tinkamu naudoti 2008-01-24 aktÄ Nr. (101)11.4179. 1.3. RÅ«sys pareiÅ¡kėjos įgytas sÄ Å¾iningai iÅ¡ RÅ«sio pardavėjų. Pastabų dėl RÅ«sio įgijimo pareiÅ¡kėjai nepareikÅ¡ta.

RÅ«siu, kaip Buto priklausiniu, visÄ laikÄ disponavo pareiÅ¡kėja. Nuo RÅ«sio pardavimo momento 2009-04-07 RÅ«sys niekam kitam nepriklausė, iÅ¡skyrus teisėtus Buto savininkus. RÅ«sio valdymo teisės atsiradimo momentas skaičiuojamas nuo valdymo teisės įregistravimo Registrų centre, t. y. nuo 2009-04-07. RÅ«sio valdymo teisės atsiradimo pagrindas yra statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2008-01-24 aktas Nr. (101)11.4179. PareiÅ¡kėja RÅ«sį valdė kaip savÄ , t. y. elgėsi kaip daikto savininkas, žinodama ir turėdama tikslÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę.

RÅ«sio valdymo teisė nėra teisminio ar neteisminio ginčo objektas. Visi namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, kurie galėtų pretenduoti į RÅ«sį, jiems suteikta teise nepasinaudojo. RÅ«sio patalpos ir Butas neatsiejamai susiję ne tik bendromis komunikacijomis, bet ir RÅ«sio patalpų negalima panaudoti kitiems tikslams negu pats Butas. RÅ«sys pareiÅ¡kėjos buvo valdomas atvirai, nepatraukiamai ir nėra apribojimų nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamosios senaties faktÄ .

2. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjos E. G. pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad tuo atveju, jei iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus bÅ«tų nustatyta sÄ lygų tenkinti pareiÅ¡kimÄ visuma, neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo patenkinimui.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos E. G. pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad RÅ«sys neapskaitomas Vilniaus miesto savivaldybės apskaitoje ir nepriklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise.

4. Suinteresuoti asmenys P. G. ir R. G. atsiliepime į E. G. pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka. AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytais argumentais: 4.1. Butas suinteresuotiems asmenims (P. ir R. G.) priklausė iki 2010-05-27. ButÄ Ä¯sigijo 2007-08-08 iÅ¡ buvusių Buto savininkų K. ir M. V. Č.. Buto sanitariniai mazgai buvo RÅ«syje, į kurį jau buvo ankstesnių Å¡eimininkų įrengtas nusileidimas laiptais iÅ¡ Buto. Aptarta aplinkybė buvo svarbiausia priežastis apjungti minėtas patalpas bei gauti valdymo teisę į rÅ«sį.

RÅ«sys apjungtas su Butu ne tik bendra laiptine, bet ir visom komunikacijomis. 4.2. Suinteresuotų asmenų Pauliaus ir R. G. iniciatyva 2008-01-24 RÅ«sys buvo pripažintas tinkamu naudoti ir sudarytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. RÅ«sio valdymo faktas įregistruotas Registrų centre 2009-04-07. Per visÄ rÅ«sio valdymo laikotarpį teisėtai RÅ«sį valdė kaip savÄ , turėdami tikslÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę. Per visÄ RÅ«sio valdymo laikotarpį niekas nepareiÅ¡kė pretenzijų į RÅ«sį.

RÅ«sio valdymo laikotarpiu buvo sÄ Å¾iningi RÅ«sio valdytojai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-30 sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja E. G. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į RÅ«sį. 5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad UAB „Anlekomė“ firminiame blanke namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai iÅ¡ 16–17, 20–24 ir 26–27 butų 1993-11-14 raÅ¡tiÅ¡kai sutiko, kad UAB „Anlekomė“ vykdytų veiklÄ Bute.

Pripažinimo tinkamu naudoti 2008-01-24 aktu Nr. (101)11.4179 Butas su RÅ«siu pripažinti tinkamais naudoti. VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2008-04-07 iÅ¡raÅ¡e Nr. 625834 nurodyta, kad RÅ«sio valdytojas yra P. G. IÅ¡ Sutarties turinio nustatyta, kad Sutartimi pardavėjai P. G. ir R. G. perleido pirkėjai E. G. nuosavybės teisę į ButÄ , taip pat pardavėjai Sutarties pagrindu perleido pirkėjai valdymo teisę į RÅ«sį. IÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡o nustatė, kad RÅ«sys yra Buto priklausinys.

Nuo 2009-04-07 iki 2010-05-31 RÅ«sio valdytojas buvo P. G., o nuo 2010-05-31 – pareiÅ¡kėja E. G. IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡to „Dėl rÅ«sio esančio (duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2009--04-07 į RÅ«sį daiktinių teisių neturėjo. VÄ® Turto bankas duomenų apie tai, kad RÅ«sys nuosavybės teise priklausytų Lietuvos Respublikai nepateikė. Teismas nenustatė, kad kas nors kitas, nei pareiÅ¡kėja, turėtų daugiau teisių į RÅ«sį ir kad kas nors kitas, nei pareiÅ¡kėja, siektų įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į RÅ«sį. 5.2.

Apylinkės teismas sprendė, kad egzistuoja sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo: pareiÅ¡kėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du; duomenų apie tai, kad RÅ«sys yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė nėra; RÅ«sys Nekilnojamo turto registre įregistruotas pareiÅ¡kėjos vardu; suinteresuoti asmenys P. G. ir R. G., o vėliau pareiÅ¡kėja E. G. valdymo teisę į RÅ«sį įgijo teisėtu bÅ«du; pareiÅ¡kėja įsitikinusi, kad niekas daugiau teisių į RÅ«sį, nei pareiÅ¡kėja, neturi, o byloje duomenų apie tai, kad teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nėra; suinteresuoti asmenys P. G. ir R.

G. bei pareiÅ¡kėja E. G. visÄ valdymo laikÄ RÅ«sį valdė (valdo) kaip savo nuosavybę; RÅ«sys ir Butas neatsiejamai susiję bendromis komunikacijomis; nuo 2009-04-07 iki 2010-05-31 RÅ«sio valdytojas buvo P. G., o nuo 2010-05-31 RÅ«sio valdytoja yra pareiÅ¡kėja, todėl RÅ«sio nepertraukiamas valdymas yra ilgesnis nei 10 metų; suinteresuotas asmuo P. G. ir pareiÅ¡kėja valdė RÅ«sį nepertraukiamai. Nustatytų aplinkybių visuma leido apylinkės teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad yra tenkintos visos sÄ lygos dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos E. G. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 6.1. Sprendimas priimtas tinkamai neiÅ¡tyrus byloje surinktų įrodymų. AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, vieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas Lietuvos Respublikos bÅ«tų privatizavimo įstatymo (toliau – BPÄ®) ir Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ . IÅ¡kilus klausimui dėl tam tikro turto įgijimo galimumo įgyjamosios senaties bÅ«du, kai kyla ginčas dėl to, ar tas turtas priklauso valstybės nuosavybei, teismas turi nustatyti Å¡io turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas; jeigu turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi bÅ«ti laikomas. 6.2.

Teismas nenustatė Buto kilmės. Butas buvo privatizuotas 1992 m. BPÄ® nustatyta tvarka, kai pagal įstatymÄ buvo privatizuojama vieÅ¡oji nuosavybė (A. K. įgijo butÄ 1992-07-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu). RÅ«sys nebuvo privatizuotas. Byloje nepateikta įrodymų, jog RÅ«sys bÅ«tų buvęs perduotas A. K., kaip privatizavimo objektas ar kitaip pagal įstatymus perleistas privačiai nuosavybei, dėl to liko vieÅ¡Ä ja nuosavybe. Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus turtas priklauso nuosavybės teise valstybei ar savivaldybei, esminę reikÅ¡mę turi ne teisinė registracija, o teisinių ir faktinių aplinkybių visuma. 6.3.

PareiÅ¡kėja 2019-07-05 paklausimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašė patvirtinimo, jog nuo 2009-04-07 joks kitas asmuo neturėjo disponavimo teisės į RÅ«sį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019-07-26 raÅ¡te nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2009-04-07 į RÅ«sį daiktinių teisių neturėjo. Aptartu raÅ¡tu Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakė į pareiÅ¡kėjos paklausime formuluotÄ klausimÄ , tačiau nepaneigė CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Ä®statyme įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalys) užkerta keliÄ Ä¯gyti tokius daiktus nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. PareiÅ¡kėja neįrodė, jog RÅ«sys nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė.

7. PareiÅ¡kėja E. G. atsiliepime į suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 7.1. RÅ«sys, kaip Buto priklausinys, buvo įgytas pagal Sutartį. Sutartis sudaryta tarp pareiÅ¡kėjos ir pardavėjų R. G. bei P. G. Butas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė pardavėjams pagal Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės A.

P. patvirtintÄ buto pirkimo-pardavimo 2007-08-08 sutartį bei Buto perdavimo ir priėmimo aktÄ , taip pat pagal Buto su RÅ«siu pripažinimo tinkamu naudoti 2008-01-24 aktÄ Nr. (101)-11.4-179. RÅ«sys buvo pareiÅ¡kėjos įgytas sÄ Å¾iningai iÅ¡ RÅ«sio pardavėjų, o pastabų dėl RÅ«sio įgijimo nuo 2010-05-27 nėra pareikÅ¡ta ir gauta. 7.2. Nepagrįstai teigiama, kad RÅ«sys neprivatizuotas. AptartÄ teiginį paneigia 1993-10-07 sutartis, kuri buvo sudaryta tarp A. K. ir A. G. Sutartyje nurodyta, kad parduodamas Butas su RÅ«siu priklauso A.

K. asmeninės nuosavybės teise pagal Vilniaus miesto teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1993-10-06 iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ Nr. 001593 ir Vilniaus miesto 3-os notarinės kontoros 1992-07-29 patvirtintÄ sutartį. Buto pirkimo-pardavimo 1998-01-08 sutartis sudaryta tarp N. M. bei M. V. Č. bei K. Č. dėl Buto su RÅ«siu. PareiÅ¡kėjai nežinoma, kodėl RÅ«sys, kuris buvo privatizuotas ir priklausė Butui nuosavybės teise, savininkų vėliau buvo valdomas tik valdymo teise.

Minėtos 1993-10-07 bei 1998-01-08 sutartys dėl Buto teikiamos su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , nes minėtas aplinkybes apeliaciniam skunde iÅ¡kėlė apeliantė. 7.3. PrieÅ¡ingai nei minimoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, RÅ«sys buvo registruotas ankstesnio RÅ«sio įgijėjo vardu, t. y. A. K., kuri ir privatizavo ButÄ su RÅ«siu. Å ios bylos aplinkybės ir aplinkybės, minimos civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, skirtingos. Komunikacijos yra nuolatinio pobÅ«džio, pasižymi nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Butui).

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-30 sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas tenkino pareiÅ¡kėjos E. G. pareiÅ¡kimÄ ir nustatė, kad pareiÅ¡kėja E. G. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į RÅ«sį.

11. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Apeliaciniu procesu siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese neturėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo, t. y. byla apeliacinės instancijos teisme neturėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ naujo (lot. de novo) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-767/2014).

CPK 12, 178 straipsniai numato, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu 12. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prie apeliacinio skundo pridėjo naujÄ dokumentÄ â€“ Vilniaus miesto Naujamiesčio seniÅ«nijos pagrindinių priemonių (statinių), perduodamų Vilniaus miesto valdybos vietinio Å«kio skyriui priėmimo perdavimo 1992-07-01 aktÄ (toliau – Aktas) (el. b. t. 1, b. l. 128–155) ir prašė nurodytÄ AktÄ prijungti prie bylos medžiagos.

Tokį praÅ¡ymÄ grindė tuo, kad nei pareiÅ¡kėja, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė RÅ«sio kilmės, todėl teikiamas Aktas patvirtina, jog nuosavybės teisės į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo priskirtos Vilniaus miesto savivaldybei. Teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamÄ , bet turintį tokiÄ bylai svarbiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, nuo kurios priklausytų bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas, įrodymÄ bÅ«tų nepateisinamas protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo požiÅ«riu.

13. PareiÅ¡kėja su Akto prijungimu prie bylos medžiagos nesutiko. NesutikimÄ su praÅ¡omu prijungti įrodymu grindė tuo, kad duomenų, kodėl Aktas pateikiamas teismui tik su apeliaciniu skundu – nėra, kaip ir nėra duomenų apie Akto atsiradimo ar radimo aplinkybes. PraÅ¡ymas prijungti papildomus įrodymus pavėluotas, nes AktÄ galima buvo pateikti iki bylos iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjimo. PraÅ¡ymo tenkinimas praplečia bylos nagrinėjimo aplinkybes. Akte nėra duomenų apie nuosavybę, užfiksuoti duomenys tik apie pagrindinių priemonių vertę pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Apeliantės vardu turto name nebeliko.

14. PareiÅ¡kėja prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ taip pat pridėjo naujus įrodymus: i) 1993-10-07 Buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp A. K. ir A. G. (el. b. t. 1, b. l. 187); ii) 1998-01-08 Buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp pardavėjos N. M. ir pirkėjų M. V. Č. bei K. Č. (el. b. t. 1, b. l. 188). Aptartus įrodymus pareiÅ¡kėja prašė prijungti todėl, kad į aptartas aplinkybes kilo poreikis atskirsti gavus apeliacinį skundÄ .

15. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

16. Susipažinus su praÅ¡omais prijungti naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau aptarti dokumentai (Aktas ir 1993-10-07 bei 1998-01-08 sutartys) prijungtini prie bylos, kadangi tiesiogiai susiję su ginčo dalyku. Viena vertus, nors nenustatyta aplinkybių, kodėl apeliantė negalėjo pateikti Akto iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės, tačiau dėl aptariamo įrodymo pareiÅ¡kėja E. G. pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundÄ .

Prijungus abiejų šalių teikiamus naujus įrodymus byloje bus tiksliau nustatytos faktinės aplinkybės. Dėl ginčo esmės (skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo) 17. Byloje ginčo dėl to, kad Buto nuosavybės teisė priklauso pareiškėjai nėra. Sprendžiamas klausimas dėl Rūsio patalpos – pareiškėja prašo pripažinti Rūsio nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), o apeliantė teigia, kad Rūsys, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, nebuvo privatizuotas, todėl liko viešojoje nuosavybėje.

18. Bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 530-533 straipsniai).

19. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Å ia prasme daikto valdymas iÅ¡ esmės yra faktinė bÅ«sena, kuri gali sukelti teisės į daiktÄ atsiradimÄ â€“ nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančiÄ nuosavybės teisę; taikant šį institutÄ užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedÅ«rų spragos ir iÅ¡taisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos.

Atviro daikto valdymo sÄ lyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamÄ ja senatimi pripažinti gali bÅ«ti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas vieÅ¡ame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi į daiktÄ , jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

20. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (CPK 4 straipsnis), jog:

i) CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡Ä jÄ nuosavybę pertvarkyti į privačiÄ jÄ ; ii) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo; iii) sprendžiant klausimÄ dėl turto priklausymo, bÅ«tina aiÅ¡kintis turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas.

Jeigu turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi bÅ«ti laikomas; iv) CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti daiktÄ sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su Å¡ios teisės registracija, todėl nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali bÅ«ti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu;

v) Nekilnojamojo turto registro duomenys įraÅ¡omi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti Å¡ių duomenų teisingumÄ , turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įraÅ¡yti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-421/2019, nutarties 23, 27–29 punktai).

21. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ valdyti jį kaip savÄ . CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laikÄ daikto valdymas vienam iÅ¡ kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iÅ¡ jų valdymas atitiko Å¡io kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiÅ¡kia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį gali bÅ«ti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

22. Apeliacinio skundo argumentai, kurie apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, ir aptartas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad byloje bÅ«tina nustatyta, ar RÅ«sys, atkÅ«rus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, įstatymų nustatyta tvarka buvo privatizuotas ir perėjo privačion nuosavybėn, ar visgi liko vieÅ¡Ä ja nuosavybe.

23. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-07-15 iÅ¡raÅ¡o su istorija Nr. 10/135149 nustatyta (el. b. t. 1, b. l. 68–71), kad Butas ir RÅ«sys yra 1914 m. statybos pabaigos name. Tai reiÅ¡kia, kad namas, kuriame yra Butas su RÅ«siu, buvo pastatytas dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo ir paskelbimo. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodytų juridinių faktų matyti, jog pirmasis Buto savininkas buvo A. K., kuri ButÄ Ä¯sigijo pagal 1992-07-29 pirkimo–pardavimo sutartį.

Nors į bylÄ 1992-07-29 Buto pirkimo–pardavimo sutartis nepateikta, tačiau iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o įraÅ¡o matyti, kad pirmoji Buto savininkė sutartį dėl Buto pirkimo-pardavimo sudarė pagal „LR 1991.05.28 įstatymÄ Nr. I-1374“. Aptariamas įraÅ¡as reiÅ¡kia, kad A. K. ButÄ 1992-07-29 įsigijo vadovaudamasi BPÄ® (teisės aktas, kuris 1991-05-28 numeriu I-1374 buvo priimtas BPÄ®). Tokia aplinkybė rodo, jog Buto vieÅ¡osios nuosavybės teisė, po Nepriklausomybės atkÅ«rimo, įstatymų nustatyta tvarka buvo transformuota į privačios nuosavybės teisę.

24. Pirmoji Buto savininkė A. K. ButÄ 1993-10-07 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-4367 pardavė (Buto pirkėjas – A. G.). IÅ¡ į bylÄ pateiktos 1993-10-07 Buto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp A. K. ir A. G., turinio matyti (el. b. t. 1, b. l. 187), jog „parduodamas vieno kambario butas su rÅ«siu priklauso p. A. K. asmeninės nuosavybės teise pagal Vilniaus m. teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1993-10-06 iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ Nr. 001593 ir Vilniaus m. 3-os notarinės kontoros 1992 m. liepos mėn. 29 d. patvirtintÄ sutartį, registro Nr. 4-1779“. 1993-10-07 sutartis sudaryta notarinė forma ir buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Aptartas iÅ¡vestinis dokumentas rodo, kad labiau tikėtina, jog RÅ«sys, kaip ir Butas, buvo įstatymų nustatyta tvarka privatizuotas dar 1992-07-29 (CPK 185 straipsnis).

25. Buvęs Buto savininkas A. G. 1996-10-24 ButÄ padovanojo apdovanotojai G. G., o ji 1996-11-04 pirkimo-pardavimo sutartimi jį perleido N. M.. N. M. 1998-01-08 pirkimo-pardavimo sutartimi ButÄ pardavė pirkėjams K. Č. ir M. V. Č. IÅ¡ į bylÄ pateiktos 1998-01-08 pirkimo–pardavimo sutarties (sudaryta tarp N. M. ir K. Č. bei M. V. Č.) matyti, jog Butas buvo parduotas taip pat su RÅ«siu (sutarties 2 punkte nurodyta, kad parduodamas vieno kambario butas su rÅ«siu privačios nuosavybės teise priklauso N. M. <...>) (el. b. t. 1, b. l. 188). 1998-01-08 pirkimo-pardavimo sutartis yra notarinės formos ir buvo registruota vieÅ¡ajame registre.

Tokios faktinės aplinkybės rodo, kad ir paskesniais laikotarpiais pirkimo–pardavimo sandorių objektu buvo Butas su RÅ«siu. 26. 2010-05-27 Buto pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri sudaryta tarp R. G. ir P. G. (pardavėjai) bei E. G. (pirkėja), nurodyta, kad <...> pardavėjai parduoda, o pirkėja asmeninės nuosavybės teise perka gyvenamosios paskirties patalpÄ pastate – butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1.1 punktas). Daikto priklausiniai iÅ¡ kito registro: negyvenamoji patalpa – rÅ«sys, plane pažymėta indeksais R-1 ir R-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1.6 punktas).

Buto priklausinys iš registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pagalbinio ūkio paskirties patalpa – rūsio patalpa, plane pažymėta indeksais R-1 ir R-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra valdoma pardavėjų valdymo teise (2.1 p.). Rūsio valdymo teisės atsiradimo momentas – nuo valdymo teisės įregistravimo VĮ Registrų centre nuo 2009-04-07 (2.2 punktas). Rūsio valdymo teisės atsiradimo pagrindas – 2008-01-24 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-179 (2.3 p.).

Pirkėja sutinka perimti iÅ¡ pardavėjų rÅ«sio valdymo teisę ir valdyti rÅ«sį kaip savÄ daiktÄ (2.8 p.) (el. b. t. 1, b. l. 9-18 b. l.).

27. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktu Aktu (el. b. t. 1, b. l. 128–155) pastebi, jog Akto sudarymo data – 1992-07-01. Tai reiÅ¡kia, kad Vilniaus miesto Naujamiesčio seniÅ«nija (Tauro skyrius) pagrindines priemones (statinius) perdavė Vilniaus miesto valdybos vietiniam skyriui dar iki ButÄ su RÅ«siu įsigijo pirmoji savininkė A. K. 1992-07-29. N. A., kaip teisingai pastebėta, nenurodyta kokie konkrečiai objektai Vilniaus miesto valdybos vietiniam skyriui perduodami (ar buvo perduotas tik Butas, ar tik RÅ«sys, ar ir Butas ir RÅ«sys), tačiau faktinių aplinkybių chronologinė eiga leidžia teigti, kad po 1992-07-01 įvykusio statinių perdavimo, A.

K. BPÄ® nustatyta tvarka 1992-07-29 privatizavo ButÄ su RÅ«siu. Tai reiÅ¡kia, kad 1992-07-29 įvyko vieÅ¡osios nuosavybės transformacija į privačiÄ jÄ teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. laikantis 1992 m. galiojusio vieÅ¡osios teisės reguliavimo. Aptartos faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia atmesti apeliantės teiginius, jog RÅ«sys yra ne privačios, o vieÅ¡osios nuosavybės objektas. Kitų argumentų ar aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima kvestionuoti RÅ«sį, kaip privačios nuosavybės objektÄ , apeliantė nenurodė, o tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 185 straipsnis).

28. Kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

29. Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinio proceso metu 30.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėja už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ pagal 2019-11-27 sÄ skaitÄ Nr. 20191106 patyrė 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. t. 1, b. l. 189–190). Nors piniginių lėšų mokėtojas R. T., tačiau buvo apmokėta E. G. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog aptartas 500 Eur iÅ¡laidas patyrė pareiÅ¡kėja E. G.. E. G. ir R. T. tarpusavio prievoliniai teisiniai santykiai Å¡iai bylai teisinės reikÅ¡mės neturi.

31. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). IÅ¡laidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti įstatymas priskiria bylinėjimosi iÅ¡laidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, atsižvelgia į teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

32. Byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas (prieÅ¡ingas) – pareiÅ¡kėja siekė nustatyti, jog RÅ«sio nuosavybės teisę įgijo įgyjamosios senaties bÅ«du, o suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijo, jog RÅ«sio nuosavybės teisės pareiÅ¡kėja negalėjo įgyti, kadangi RÅ«sys buvo vieÅ¡osios nuosavybės objektas. Teismas, atsižvelgęs į Teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose numatytus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse bylose dydžius, taip pat į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus ir į aukščiau aptartas aplinkybes iÅ¡ suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisia 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme pareiÅ¡kėjai.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061. Teisėjas Irmantas Å ulcas