2022-03-02 Nr. AB-5136-3-61-3-03839-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1427-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03839-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. R., M. G. ir jų nepilnamečio vaiko R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. R., M. G. ir jų nepilnamečio vaiko R. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai H. R., M. G. ir jų nepilnametis vaikas R. R. (toliau – visi kartu ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 21M31573 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 6K-1161 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjų savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėjai nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, o pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik pareiškėjams.

2.2. Padidintą individualią riziką patvirtina tai, jog pareiškėjų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) provincijoje nuolat vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) provincijos teritoriją. Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo, nesaugu, todėl iš (duomenys neskelbtini) provincijos bėga gyventojai.

2.3. Migracijos departamento Sprendimas dėl nepilnamečio prieglobsčio prašytojo yra nemotyvuotas, nes atsakovas, spręsdamas nepilnamečio vaiko prieglobsčio prašymą, turėjo deramai įvertinti vaiko amžių ir priklausomybę nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikę įtaką vaiko fizinei ir psichologinei raidai bei gerovei.

2.4. Atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekviestionuotiną išvadą, kad pareiškėjų išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jų orumas bei nekils grėsmė sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjus išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jų teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją. Nustatė, kad pareiškėjų išvykimą iš kilmės valstybės nulėmė vidiniai konfliktai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sunki ekonominė situacija ir tai, jog jų sūnus kenčia nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gydymas nepasiteisino, nes gydytojai skyrė skirtingus gydymus, kurie nepadėjo. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, siekiant įrodyti tarptautinės apsaugos poreikį (kad buvo nužudyti pareiškėjų giminaičiai) neįrodo, jog kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių kiltų reali grėsmė ar pareiškėjai būtų persekiojami, todėl pareiškėjų deklaruojama baimė vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

4.2. Migracijos departamentas nekėlė reikalavimo pareiškėjams teisiškai kvalifikuoti aplinkybių, tačiau pareiga pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka būtent prieglobsčio prašytojams, jie turi pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Aplinkybė, kad pareiškėjai teikia nuoširdžius paaiškinimus, jokiu būdu nereiškia, jog pareiškėjams turi būti suteikiamas prieglobstis, nes jis suteikiamas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ar 87 straipsnyje nustatytos sąlygos – šį vertinimą atlieka Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojų paaiškinimus ir kilmės valstybės informaciją. Pareiškėjai apklausų metų nenurodė jokių detalių aplinkybių dėl tariamo giminaičių nužudymo per karinį konfliktą. Klausimai susiję su asmenine patirtimi, nepriklausomai nuo pareiškėjų gyvenimiškos patirties, neturėjo sukelti sunkumų ir galėjo būti įvardyti.

4.3. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių, pareiškėjai nepateikė duomenų ir neįrodinėjo nei tyrimo metu, nei savo pateiktame skunde, kad jų prasta socialinė padėtis, ar, jog tai diskriminacijos ar persekiojimo padariniai, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nevertino pareiškėjų socialinės padėties kilmės valstybėje. Vien tai, kad pareiškėjai turi nepilnametį vaiką savaime nepagrindžia prielaidos, jog jis yra priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei.

4.4. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad jie yra persekiojami. Priešingai – pareiškėjai nurodė, jog kilmės valstybėje jiems niekas negrasino, tik jaučia bendrą baimę dėl saugumo, kas nesuponuoja prielaidos, kad kilmės valstybėje jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas ar reali grėsmė. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. paskelbtose gairėse minima, kad (duomenys neskelbtini) provincijoje (išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, jog nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose, nors beatodairiško smurto lygis yra aukštesnis, tačiau vien buvimo šioje teritorijoje nepakanka, jog kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas sprendė, kad pareiškėjai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, asmenys nėra pažeidžiami. Pareiškėjai yra darbingo amžiaus jauna šeima, gyvenę (duomenys neskelbtini), jie gerai pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, esant poreikiui pareiškėjai galėtų susirasti darbą savo ar kitoje šalies gyvenamojoje vietovėje ir saugiai ten gyventi. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai nurodė, jog negali persikelti į kitą miestą kilmės šalyje, nes vykdo žemės ūkio darbūs, tačiau tai nesutrukdė jiems išvykti į kitą valstybę.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiams H. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, 4 punktą, kurį išdėstė taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiams H. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ ir atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjai Migracijos departamentui 2021 m. spalio 4 d. apklausos metu nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo ir prašo prieglobsčio todėl, kad jų kaime vyksta konfliktai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl šio konflikto neteko daug giminių, nerimauja, jog jų šeima gali tapti konflikto auka. (duomenys neskelbtini) liko du broliai ir trys seserys. Pareiškėjai svarstė apie persikėlimą į kitą miestą, tačiau negali to padaryti, nes yra kaimo žmonės ir jų pajamų šaltinis – kaimo, lauko darbai. Pareiškėjai teigė, jog jiems niekas negrasino, nepersekiojo, tačiau akcentavo tikimybę, kad jeigu persikels į kitą miestą, (duomenys neskelbtini) juos apkaltins, kaip bendradarbiavusius su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai taip pat nurodė, kad jų sūnus kenčia nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gydymas nepasiteisino, nes gydytojai skiria skirtingus vaistus, kurie nepadeda, todėl pareiškėjai prašo Lietuvos Respublikoje prieglobsčio.

6.2. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje bei įsigaliojus sprendimui juos išsiųsti į kilmės šalį, taip pat uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Migracijos departamentas nenustatė pagrindo prielaidai, jog pareiškėjai priklauso kuriai nors iš pažeidžiamų grupių, nenustatė, kad dėl pareiškėjų individualių savybių jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas ar kankinimai / mirties bausmė kilmės šalyje, todėl nesuteikė pareiškėjas prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

6.3. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Sprendimo teisėtumo, Komisijos sprendimu pareiškėjų skundas netenkintas.

7. Teismas nurodė, kad teisiniai santykiai dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo yra reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Teismas pažymėjo, jog, suteikiant pabėgėlio statusą, turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

8. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį motyvuoja tuo, kad gimtoje šalyje negalėjo jaustis saugūs dėl savęs ir savo vaiko bei kilmės šalyje jų nepilnamečiui sūnui teikiamos paslaugos nepadėjo jam pasveikti.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjų išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Teismas nustatė, kad pareiškėjai kaip pagrindinę aplinkybę Migracijos departamente apklausos metu nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl to, jog baiminasi tapti konflikto tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukomis, gauna nedideles pajamas (negali persikelti į kitus (duomenys neskelbtini) miestus, nes neturi pakankamai pajamų), vaiko liga, kurios (duomenys neskelbtini) valstybės medikai nepajėgia išgydyti.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjai dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių. Pareiškėjai nei Migracijos departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu. Teismo vertinimu, pareiškėjams apsauga kilmės šalyje yra prieinama, tačiau nenustatyta ar pareiškėjai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) esančias teisėsaugos institucijas dėl tariamai jiems keliamo pavojaus. Pareiškėjų sūnui yra teikiamos medicininės paslaugos, jis nėra pažeidžiamas asmuo.

11. Teismas nurodė, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjų kilmės valstybę, įvertino pareiškėjų padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjų pasakojime nurodytas aplinkybes. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog per (duomenys neskelbtini) konfliktą su (duomenys neskelbtini) galimai žuvo jų giminaičiai nelaikytinas patikimu įrodymu, galinčiu sąlygoti pareiškėjams prieglobsčio suteikimą. Šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjai kilmės valstybėje sukūrė šeimą, dirbo ūkio darbus, medicininės ir kitos būtinosios paslaugos jiems prieinamos. Teismo vertinimu, atsakovas pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlių statuso pareiškėjams nesuteikimo.

12. Teismas tuo pačiu pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomos apsaugos. Teismas nenustatė, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas, ar jie bus tokiu būdu baudžiami, kad jų žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (duomenys neskelbtini) kils pavojus. Teismas sprendė, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjų kilmės valstybėje ir konkrečiai jų gyvenamoje vietoje šiuo metų vykto Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio pareiškėjams turėtų būti suteikiama papildoma apsauga.

13. Teismo vertinimu, nors ir nustatyta, kad pareiškėjai kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau Migracijos departamento nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismas sprendė, jog pareiškėjams proporcinga uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjai būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, čia padarę kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nebuvo duomenų, jog pareiškėjų gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui, todėl teismas nustatė pareiškėjams 2 metų draudimo atvykti terminą, nes pareiškėjai buvo išsiųsti ir jų pateikta prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka. Tuo pačiu teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jų išsiuntimo, keičiant šį laikotarpį iki 2 metų.

III. 14. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, Komisijos sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjai taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti.

15. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad nei atsakovas, nei teismas tinkamai neįvertino Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimų procesiniais klausimais, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti. Nagrinėjamu atveju, atsakovo atliktas įrodymų tyrimas pasireiškė kritišku ir priekabiu pareiškėjų pasakojimų vertinimu ignoruojant pareigą vertinti tiek pareiškėjų, tiek kilmės šalies informaciją objektyviai. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pagrįstais atsakovo teiginius, jog pareiškėjo pasakojimas nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėjai savo prašymą siejo būtent su priklausymu etninei grupei, kuri dėl geografinės padėties jau ilgą laiką gyvena nepripažinto karo sąlygomis.

16. Pareiškėjai taip pat akcentuoja, jog atsakovas, neįsigilinęs į kilmės šalies aktualią informaciją, kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, jog dėl vykstančio konflikto pareiškėjams kylanti grėsmė yra reali, o teismas neanalizavo atsakovo pareigos surinkti tikslią naujausią informaciją. Pareiškėjai pateikia viešai prieinamus duomenys, iš kurių matyti, kad situacija (duomenys neskelbtini) yra itin bloga, vyksta karo veiksmai, kurie nukreipti ne tik į kariaujančių pusių pajėgas, bet ir į civilius asmenis. Pareiškėjai teigia, jog atsakovo surinkti duomenys nėra aktualūs. Pareiškėjų nuomone, teismas nepasisakė dėl to, kad pareiškėjų kilmės šalies saugumo lygis turi būti vertinamas remiantis teisės aktų reikalavimais, o ne buitiniu suvokimu. Taip pat, vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nėra reikalaujama, jog prieglobsčio prašytojai jau būtų patyrę konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje, tokių faktų egzistavimas tik leidžia preziumuoti, kad pareiškėjų baimė yra pagrįsta. Pareiškėjai įvardijo konkrečias situacijas, kai jiems artimi žmonės buvo užpulti ir nužudyti, jų namai sugriauti, o valstybė jokios realios apsaugos savo piliečiams nesuteikė. Baimė ateityje patirti persekiojimą turėjo būti preziumuojama. Atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos turi būti atmestas kaip nepagrįstas, atsakovas neindividualizavo pareiškėjų atvejo, nepalygino pareiškėjų nurodytų motyvų su naujausia kilmės valstybės informacija.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją. Migracijos departamentas taip pat nurodo, jog atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų deklaruojama baimė patirti persekiojimą yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovas pažymi, kad Pareiškėjo teiginiai apie itin blogą padėtį kilmės šalyje neatitinka tikrovės, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, atsakovas tinkamai įvertino visą surinktą informaciją.

19. Migracijos departamentas atsiliepime akcentuoja ir tai, kad būtent EPPB tikslas yra kilmės valstybės informacijos rinkimas, todėl 2021 m. EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo atsakovas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį pareiškėjų kilmės valsybėje, o pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomi informacijos šaltiniai nepatvirtina, kad pareiškėjai atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus, pateikta nuoroda į vienetinį išpuolį (duomenys neskelbtini) nesuponuoja išvados, kad pareiškėjai, būdami kilmės šalyje, susidurs su persekiojimo grėsme arba netinkamu elgesiu. Atsakovas pažymi, jog tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, o konkretiems asmenims šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Vien tai, kad tam tikra valstybė nėra ratifikavusi Europos Žmogaus Teisių Konvencijos ar Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, savaime neleidžia daryti išvados, jog tokioje valstybėje nėra gerbiamos jokios žmogaus teisės, o visi be išimties tokios valstybės gyventojai patirs kankinimus ar kitokį žiaurų ir nežmonišką elgesį. Migracijos departamentas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybė bei, jog kilmės valstybėje jiems grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21M31573, kuriuo nuspręsta pareiškėjams nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjai skunde taip pat prašė panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 6K-1161 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjams atvykti, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki 2 metų.

22. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjų teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas jų išklausymas, kilęs ginčas siejamas iš esmės su pareiškėjų paaiškinimais, todėl teismas galėtų įsitikinti pasakojimo nuoseklumu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, bylos duomenis, tai, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjai ir jų atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjai nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

27. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

28. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑2557‑624/2017).

29. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

30. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

31. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V‑131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 97 punktą surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

32. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

33. Pareiškėjai prašymus suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad jie yra iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo, kuriame pasidarė nesaugu gyventi dėl jų kaime vykstančio karinio konflikto tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šalies ekonominė situacija prasta. Pareiškėjai nurodė, kad dėl šių konfliktų neteko daug giminių, todėl nerimauja dėl savo šeimos. Jie svarstė apie persikėlimą į kitą miestą, tačiau negali to padaryti, nes pagrindinis jų pajamų šaltinis yra kaimo, lauko darbai. Pareiškėjai apklausų metu taip pat teigė, jog jiems niekas negrasino, nepersekiojo bei akcentavo sūnaus sveikatą – jis kenčia nuo (duomenys neskelbtini), o kilmės šalyje teikiamas gydymas nepasiteisina.

34. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą. Tyrimo metu nustatyta, kad surinkta informacija yra suderinama su prieglobsčio prašytojų pasakojimu apie (duomenys neskelbtini) keliamus konfliktus – šalyje vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, pareiškėjai taip pat teigė, kad jiems niekas negrasino, jų nepersekiojo. Šių išvadų nesuponuoja ir bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

35. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje ir individualios aplinkybės, nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su bendra padėtimi pareiškėjų kilmės valstybėje, su ekonominiais tikslais (sunki finansinė padėtis) ir kad vaikui skirtas gydymas neveiksmingas, o ne su tuo, kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, tokios galimos persekiojimo grėsmės nenurodė ir patys pareiškėjai, teikdami paaiškinimus Migracijos departamentui ir pirmosios instancijos teismui.

36. Kaip matyti iš pareiškėjų atliktų apklausų, jų pasakojimas dėl grėsmės kaime, kuriame jie gyveno, nepasižymi išsamumu ir detalumu, pareiškėjai, atsakydami į klausimus, vengė tikslių ir konkrečių atsakymų, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjai apklausų metu nurodė, kad grasinimų ar persekiojimų patyrę nebuvo, savo tikėtiną grėsmę grindė bendro pobūdžio teiginiais apie situaciją kilmės valstybėje. Pareiškėjai neslėpė, kad jie norėjo išvykti į Europą ir susikurti geresnį, saugesnį gyvenimą. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjų akcentuojamas vaiko gydymo neefektyvumas nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės sprendžiant ar pareiškėjams turi būti suteiktas pabėgėlio statusas – be kita ko, pažymėtina, jog iš pareiškėjų pasakojimo matyti, kad vaikas gauna medicinines paslaugas, gydymą (duomenys neskelbtini), o teiginiai dėl gydymo neefektyvumo yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl teisėjų kolegija jų papildomai nevertina.

37. Pareiškėjai prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jiems nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėjai, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) provincijoje, pareiškėjų gyvenamame kaime beatodairiškas smurto lygis nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, taip pat nėra pažeidžiami asmenys. Pažymėtina, kad pareiškėjai nurodė, kad jiems niekas nėra grasinęs, jie nėra patyrę persekiojimo. Prieglobsčio prašytojai (tėvai) yra darbingo amžiaus jauni asmenys, kilmės valstybėje yra likę prieglobsčio prašytojų giminaičiai, su kuriais jie bendravo. Prieglobsčio prašytojai visą gyvenimą praleido kilmės šalyje, yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra. Todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

38. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑728‑415/2017).

39. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

40. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų H. R., M. G. ir jų nepilnamečio vaiko R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė