2019-10-31 Nr. AB-20974-3-61-3-03253-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-741-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03253-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – T. G. ir L. L.-G.) dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. A30-2596/18(2.1.22E-TD2) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. spalio 10 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y., kadangi yra praleistas terminas skundui dėl Įsakymo pateikti, jai pasiūlyta pateikti motyvuotą prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo jame nurodant termino praleidimo priežastis.

Teismas, siekdamas tinkamai įvertinti visas bylai aktualias aplinkybes, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. A104-1476/19(3.11.1-TD3) „Dėl informacijos pateikimo administracinėje byloje Nr. eI-5133-596/2019“ (toliau – 2019 m. rugsėjo 20 d. raštas) paaiškino, jog pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 9 d. išsiustas registruotas laiškas su pasiūlymu pirkti valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp sklypų (duomenys neskelbtini), kurio pareiškėja neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą, todėl administracija siūlymą pirkti minėtą žemės plotą paskelbė viešai portale www.vilnius.lt.

Pareiškėja 2019 m. spalio 7 d. pateikė teismui pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, jog atsakovas tik patvirtino, jog pareiškėjai pasiūlymas nebuvo įteiktas registruota siunta. Be to, jai iki 2019 m. rugsėjo 27 d., kai buvo patikrinti Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) esantys duomenys, nebuvo žinoma, kad yra organizuojamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio pagrindu sujungiamas laisvas įsiterpęs valstybės žemės sklypas su besiribojančiu privačiu žemės sklypu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjos D. P. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, jog apie siūlymą pateikti prašymą pirkti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, kuris ribojasi su Žemės sklypais (duomenys neskelbtini), dalį buvo paskelbta viešai dar 2018 m. spalio 5 d. bei nurodyta, kad valia dėl įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai turi būti pareikšta raštu per 20 darbo dienų. Pareiškėja neneigė, jog su ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu ji galėjo susipažinti prisijungusi prie ŽPDRIS, tačiau, veikdama neapdairiai ir neatsakingai, to nepadarė. Pareiškėjos nurodytų termino skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. A30-2596/18(2.1.22E-TD2) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ panaikinimo paduoti praleidimo priežasčių teismas nevertino kaip nepriklausiusių nuo pareiškėjos valios. Nenustatęs objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jai laiku kreiptis į teismą ir kurios gali būti pripažintos svarbiomis, ekstraordinariomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, netenkino pareiškėjos prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja D. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos skundą. Taip pat pareiškėja atskirajame skunde pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui sudaryti valstybinės žemės ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – T. G., L. L.-G. uždraudžiant šią sutartį įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėja teigia, kad apie skundžiamą Įsakymą sužinojo tik gavusi kvietimą į žemės sklypų ribų paženklinimą, taigi, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra užbaigtas. Šiuo metu atliekami kadastriniai matavimai tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims asmenine nuosavybe priklausančio žemės sklypo, tiek įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto. Įvertinus skundo reikalavimo pobūdį, teigtina, kad galimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų, jeigu būtų leista sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Dėl to pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti atsakovui sudaryti valstybinės žemės ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – T. G., L. L.-G., uždraudžiant šią sutartį įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja D. P. prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti atsakovui sudaryti valstybinės žemės ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – T. G., L. L.-G., uždraudžiant šią sutartį įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Nurodyto straipsnio 4 dalis nustato, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo gavimo, atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama. Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Kai teismas arba teisėjas mano, kad dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra būtina gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo ar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Šiuo atveju apie prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams ir nurodomas terminas, per kurį atsakovas ir (ar) kiti proceso dalyviai turi pateikti nuomonę. Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuris sprendžiamas po skundo priėmimo, kai būtina užtikrinti skunde suformuluoto reikalavimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-755-442/2018). Nagrinėjamu atveju skundas pirmosios instancijos teisme dar nėra priimtas, todėl šioje stadijoje negali būti sprendžiamas pareiškėjos atskirajame skunde prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tai neužkerta kelio iš naujo spręsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą sprendžiant pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės, jei būtų nutarta visiškai tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šiuo metu netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. P. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė