a1d8da9a-883a-4eaf-a196-abf6ef7abec3 · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-579-668/2022 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00935-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.10.4 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. rugsėjo 12 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Raimundas MikÅ¡ta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui J. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. L. skundÄ dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Institucija) patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V.

L. 2022 m. liepos 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-504-2022 (ROIK: 22170871655). Teismas n u s t a t ė : 2022 m. birželio 9 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius A. P. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ J. L., kuriame nurodyta, kad VDI Kauno teritoriniame skyriuje atliktas tyrimas pagal E. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) praÅ¡ymÄ dėl nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. I. savo praÅ¡yme ir paaiÅ¡kinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2021 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) pareigose.

Jos darbo funkcijos buvo (duomenys neskelbtini). E. I. nurodė, kad dirbo 2021 m. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis. Remiantis VSDFV duomenimis E. I. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta nuo 2021 m. spalio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. L. paaiÅ¡kinime nurodė, kad E. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose jau dirbo spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus - kasos knygos kopijÄ ir E. I. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis atliktų veiksmų ataskaitas.

J. L. paaiÅ¡kino, kad klaidÄ padarė buhalterinę apskaitÄ tvarkanti įmonė. R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė paaiÅ¡kino, kad VSDFV pateikė praneÅ¡imÄ apie E. I. darbo pradžiÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. spalio 8 d. bei nurodė, kad po kurio laiko klaida dėl įdarbinimo buvo pastebėta, tačiau jos iÅ¡taisyti nebuvo galima, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į neveikiančių įmonių sÄ raÅ¡Ä VSDFV iniciatyva ir jokios formos nebuvo priimamos.

Darytina iÅ¡vada, kad E. I. 2021 m. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis realiai dirbo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi bÅ«ti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Minėtus veiksmus E. I. atliko nepasiraÅ¡iusi darbo sutarties, apie jos priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka nebuvo praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui. Atsižvelgiant į tai, J. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bÅ«damas darbuotojos atžvilgiu darbdaviu leido darbuotojai E. I. 2021 m. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis dirbti ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus.

Tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalis ir 43 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-504-2022 (ROIK: 22170871655) J. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ buvo paskirta 1200 eurų bauda.

PareiÅ¡kėjas J. L., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o netaikyti sankcijoje nustatytos nuobaudos arba jÄ suÅ¡velninti. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad darbuotoja E. I. dirbo administratore MB „(duomenys neskelbtini)”, kurios narys yra J. L. Dėl karantino pablogėjus įmonės situacijai, darbuotoja buvo įdarbinta į UAB „(duomenys neskelbtini)”, kurios direktorius yra J. L. Tai įrodo, kad direktorius neturėjo jokios naudos delsti įdarbinti E. I.

UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitÄ tvarko įmonė. Ji taip pat ruoÅ¡ia darbo sutartis, teikia SODRAI praneÅ¡imus apie įdarbinimÄ ir kt. Per klaidÄ buhalterinės įmonės atstovė pateikė SODRAI praneÅ¡imÄ apie įdarbinimÄ nuo 2021 spalio 8 dienos. Tuo tarpu direktorius buvo įsitikinęs, kad darbuotoja įdarbinta nuo spalio 1 dienos. E. I. alga buvo paskaičiuota už visas dirbtas dienas nuo spalio 1 dienos ir ta suma deklaruota SODRAI. IÅ¡ to aiÅ¡kiai matoma, kad darbdavys neturėjo jokios naudos slėpti darbuotojos darbo (alga bei mokesčiai deklaruoti nuo 2021 m. spalio 1 dienos.

Remiantis praktika, apie nelegalius darbuotojus sužinoma VDI inspektoriams apsilankius darbo vietose arba gavus skundus apie neįdarbintus darbuotojus. Å iuo atveju, darbuotoja buvo įdarbinta, tik keliomis dienomis vėliau dėl padarytos žmogiÅ¡kos klaidos, tai dar kartÄ Ä¯rodo, kad tai nebuvo tyčinė veika bandant nuslėpti darbo santykius įvertinus tai, kad darbdavys nežinojo SODROJE pateikto praneÅ¡imo datos bei tai, kad darbuotojai E. I. iÅ¡mokėjo atlyginimÄ už dienas dirbtas nuo 2021 m. spalio 1 dienos, baudos skyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo principui, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos.

Be to, Å¡ioje situacijoje darbdavys, kuris tikėdamas, kad darbuotoja įdarbinta nuo 2021 m. spalio 1 dienos ir sumokėjęs jai algÄ už visas dirbtas dienas bei teisingai deklaravęs SODRAI įmokas, nubaustas didesne bauda nei tas, kuris pranešęs apie darbuotojo priėmimÄ tyčia nuslėpė ir nedeklaravo viso atlyginimo, tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo bei logikos principams. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo J.

L. skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiÅ¡kia tam tikrų suvaržymų paskyrimÄ , negatyvių pasekmių atsiradimÄ asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. LR ANK 22 straipsnyje nurodyta, kad „administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Å¡io kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų: nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus“.

Todėl nuobaudos taptų beprasmiÅ¡kos, jei nedarytų pažeidėjui negatyvių padarinių, jei negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. IÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ LR ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rÅ«Å¡ys parenkamos iÅ¡ Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rÅ«Å¡ių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo ar pernelyg Å¡velnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Todėl manome, kad VDI Kauno teritorinis skyrius visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos medžiagÄ , įvertino ir iÅ¡tyrė įrodymų visumÄ ir pagrįstai skyrė J. L. administracinę nuobaudÄ sankcijos ribose. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu praÅ¡o VDI Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. liepos 14 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-504-2022, ROIK:22170871655 palikti nepakeistÄ ir J. L. apeliacinio skundo netenkinti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad J. L. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-504-2022 (ROIK: 22170871655) J. L. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ buvo paskirta 1200 eurų bauda.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbÄ . Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.

Å io straipsnio 1 dalies sankcijoje už padarytÄ nusižengimÄ numatyta bauda nuo 1 000 iki 5 000 eurų. Pažymėtina, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba (2) nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai:

1) asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai;

3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas– darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).

PareiÅ¡kėjas J. L. iÅ¡ esmės pripažįsta padarytÄ nusižengimÄ , tik nurodo, kad per klaidÄ Ä¯monės buhalterinę paskaitÄ tvarkanti įmonės atstovė pateikė SODRAI praneÅ¡imÄ apie darbuotojos E. I. įdarbinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 spalio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. L. nurodo, kad jis buvo įsitikinęs, kad darbuotoja įdarbinta nuo spalio 1 dienos. Tai patvirtindamas pažymi, kad E. I. alga buvo paskaičiuota už visas dirbtas dienas nuo spalio 1 dienos ir ta suma deklaruota SODRAI.

Kaip matyti iÅ¡ 2022 m. kovo 15 d. E. I. praÅ¡ymo, ji kreipėsi į VDI su praÅ¡ymu dėl draudiminio laikotarpio atstatymo ir nelegalaus darbo. Nurodė, kad ji nuo 2021 m. spalio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apie jos įdarbinimÄ Sodrai buvo praneÅ¡ta tik spalio 8 d. J. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2022 m. balandžio 11 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad peržiÅ«rėjus kasos knygÄ ir kitus dokumentus, mato, kad spalio 1, 4, 5 ir 7 d. E. I. jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pareigose.

KlaidÄ apie įdarbinimÄ padarė įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkanti įmonė. 2022 m. balandžio 11 d. R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, paaiÅ¡kinime nurodė, kad ji yra atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . 2021 m. spalio 4 d. gavo įmonės direktoriaus laiÅ¡kÄ el. paÅ¡tu, kad reikia E. I. įdarbinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikti 2SD formÄ MB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi nebuvo tiksliai paraÅ¡yta, nuo kada E. I. pradeda dirbti, ir žinodama, kad jis dirba slenkančiu grafiku, Sodra pateikė 1SD formÄ , kad jos darbo pradžia yra 2021 m. spalio 8 d. klaidos iÅ¡taisyti nebegalėjo, nes įmonė buvo įtraukta į neveikiančių įmonių sÄ raÅ¡Ä .

IÅ¡ 2022 m. balandžio 27 d. nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad VDI Kauno teritoriniame skyriuje atliktas tyrimas pagal E. I. praÅ¡ymÄ dėl nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. I. savo praÅ¡yme ir paaiÅ¡kinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2021 m. spalio 1 d. lombardo administratorės pareigose. Jos darbo funkcijos buvo daiktų priėmimas-iÅ¡davimas, pinigų iÅ¡mokėjimas, daiktų pardavimas. E. I. nurodė, kad dirbo 2021 m. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis.

Remiantis VSDFV duomenimis E. I. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta nuo 2021-10-08. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. L. paaiÅ¡kinime nurodė, kad E. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose jau dirbo spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus - kasos knygos kopijÄ ir E. I. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis atliktų veiksmų ataskaitas. J. L. paaiÅ¡kino, kad klaidÄ padarė buhalterinę apskaitÄ tvarkanti įmonė. R.

S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, paaiÅ¡kino, kad VSDFV pateikė praneÅ¡imÄ apie E. I. darbo pradžiÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. spalio 8 d. bei nurodė, kad po kurio laiko klaida dėl įdarbinimo buvo pastebėta, tačiau jos iÅ¡taisyti nebuvo galima, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į neveikiančių įmonių sÄ raÅ¡Ä VSDFV iniciatyva ir jokios formos nebuvo priimamos.

Darytina iÅ¡vada, kad E. I. 2021 m. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis realiai dirbo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi bÅ«ti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Minėtus veiksmus E. I. atliko nepasiraÅ¡iusi darbo sutarties, apie jos priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka nebuvo praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui. Atsižvelgiant į tai, J. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bÅ«damas darbuotojos atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojai E. I. 2021 m. spalio 1, 4, 5 ir 7 dienomis dirbti ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ nesudaręs raÅ¡ytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus.

Tuo pažeista DK 42 straipsnio 2 dalis ir 43 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Iš 2021 m. spalio 7 d. darbo sutarties matyti, kad E. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. spalio 8 d. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, E. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta nuo 2021 m. spalio 8 d. VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad J.

L. nuo 2014 m. spalio 8 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina E. I. darbo laikÄ . Taigi, apibendrinant byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie E. I. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžiÄ , buvo pateiktas vėliau, nei ji faktiÅ¡kai pradėjo dirbti. Pažymėtina, kad vadovaujantis anksčiau iÅ¡dėstytomis teisės aktų nuostatomis, nelegalus darbas laikomas tada, kai nepraneÅ¡ama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Ä®statymų leidėjas priimdamas tokias nuostatas nustatant apibrėžtÄ vėliausiÄ terminÄ , kada darbdavių turi bÅ«ti praneÅ¡ama valstybės institucijoms apie įdarbintÄ asmenį, siekė eliminuoti tokias situacijas, kai praneÅ¡imas apie įdarbinimÄ sutampa su galimo Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių patikrinimo darbovietėse data. PrieÅ¡ingu atveju, darbdaviams susidarytų galimybės ir prielaidos piktnaudžiauti bei neapibrėžtÄ laikÄ leisti darbuotojams nelegaliai dirbti iki galimo inspektorių patikrinimo dėl nelegalaus darbo.

Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas už tai atsakingu asmeniu, nustatyta tvarka ir laiku Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai nepraneÅ¡us apie E. I. įdarbinimÄ padarė ne formalų, o esminį pažeidimÄ , kuris, Å¡iuo atveju, sukelia atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio nuostatas. Taigi, esant Å¡ių aplinkybių visumai, spręstina, kad J. L. skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, jo panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokiÄ valstybės prievartÄ , bÅ«tina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje.

Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ pažymėtina, kad leisdamas savo darbuotojui dirbti nelegaliai, J.

L. padarė vienÄ Å¡iukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų darbuotojo interesams, visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai. Nelegalus darbas neabejotinai vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiančių esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, jis pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju, iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje bei sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai.

Akivaizdu, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ , turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių, todėl nubaudimas už tokio pobÅ«džio veiksmų atlikimÄ negali bÅ«ti formalus. Å velninti pažeidėjo administracinę atsakomybę ir nukrypti nuo administracinės nuobaudos skyrimÄ reglamentuojančių teisės normų galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, nustačius itin reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių visuma mažina padaryto administracinio nusižengimo ar pažeidėjo pavojingumÄ visuomenei ir rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobÅ«džio, o ne pažeidėjui bÅ«dingo elgesio modelio dalis.

ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra įtvirtinta vienintelė administracinės nuobaudos rÅ«Å¡is– bauda. Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 35 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 36 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . Esant Å¡iam teisiniam reguliavimui, jo kontekste vertinant skundžiamo nutarimo turinį matyti, kad institucija, skirdama administracinę nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus.

Teismas, vertindamas skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos dydį, atsižvelgia į nusižengimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, kaltės rūšį ir formÄ . PareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad pareiÅ¡kėjas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu iÅ¡ esmės pripažino pažeidimÄ . Atsižvelgtina ir į tai, kad E. I. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik pavėluotai.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 14 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-504-2022 (ROIK: 22170871655) ir J. L. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskirtÄ 1200 Eur dydžio baudÄ mažinti iki minimalios įstatymo sankcijoje numatytos 1000 Eur baudos (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644–646 straipsniais, teismas n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2022 m. liepos 14 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-504-2022 (ROIK: 22170871655) ir J. L. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskirtÄ 1200 eurų dydžio baudÄ sumažinti iki 1000 eurų.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Raimundas MikÅ¡ta