a1d8baba-01c7-4b95-96c6-4bfbd4098bed · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-316/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09763-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.7.1; 1.2.14.5.1; 2.4.6.1; 2.4.7 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 12 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus ir civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Kursevičiaus, Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, nuteistajam A.

P., jo gynėjui advokatui Vilmantui PoÅ¡kui, nuteistajam K. P., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, nuteistojo A. S. gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nuteistajam V. Å ., jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. P., K. P., A. S. ir V. Å . apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo: A. P., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinta su Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. P. paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi A. P. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas pagal Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendį įskaityta ir atlikta laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. K. P. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė K. P. paskirta – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi K. P. į bausmės laikÄ Ä¯skaityta pagal Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendį įskaityta ir atlikta bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. A. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi A. S. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017-09-29 iki 2018-06-07.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. V. Å . pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi V. Å . į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017-11-16 iki 2018-06-07. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Skundžiamu nuosprendžiu nuteista ir J. P., tačiau jos apeliacinio skundo negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. A. P., K. P., V. Å ., J. P., A. S., nuteisti už tai, kad iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , sukčiavo, o bÅ«tent: tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 24 d., Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančiam nenustatytam asmeniui papraÅ¡ius kartu bausmę atliekančio A. P. surasti asmenis turint tikslÄ paimti apgaule iÅ¡viliotus pinigus bei juos persiųsti nurodytiems asmenims, o pastarajam neteisėtai turėtu mobiliojo ryÅ¡io telefonu susisiekus su K.

P. bei jo papraÅ¡ius surasti minėtus asmenis, K. P. laikotarpiu nuo 2017-01-19 iki 2017-02-24, tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai turėtu mobiliojo ryÅ¡io telefonu paskambinus J. P. ir sukursčius jÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ sukčiavimÄ , žadant už iÅ¡ apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio ir nurodant, kad likusiÄ dalį pinigų ji turės perduoti kitiems asmenims, ir jai sutikus, po to, laikotarpiu nuo 2017-02-18 iki 2017-02-24, tiksliai nenustatytu laiku, K. P. papraÅ¡ius kartu bausmę atliekančio V.

Å . surasti asmenį turint tikslÄ paimti apgaule iÅ¡viliotus pinigus bei juos persiųsti nurodytiems asmenims, V. Å . neteisėtai turėtu mobiliojo ryÅ¡io telefonu paprašė laisvėje esančio A. J. surasti tokį asmenį, pastarajam suradus A. S. bei jo telefono numerį perdavus V. Å ., kuris A. S. telefono numerį perdavė K. P., pastarajam J. P. ir A. S. telefono numerius perdavus A. P., kuriam A. S. numerį perdavus nenustatytam asmeniui, po to, laikotarpyje nuo 2017-02-24 iki 2017-02-27, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytam asmeniui paskambinus A.

S. ir sukursčius jį padaryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ sukčiavimÄ , žadant už iÅ¡ apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio ir nurodant, kad likusiÄ dalį pinigų jis turės perduoti kitiems asmenims, ir jam sutikus, po to nenustatytam asmeniui neteisėtai turėtu mobiliojo ryÅ¡io telefonu 2017 m. vasario 27 d. 15.58 val. paskambinus nukentėjusiajai I. V. į fiksuoto ryÅ¡io telefonÄ , prisistačius policijos pareigÅ«nu ir melagingai nurodžius, kad dukra autoįvykyje sužalojo žmogų ir kad reikalinga nukentėjusiajam atlyginti padarytÄ Å¾alÄ tikslu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiajai I.

V. sutikus mokėti 7 000 eurų, nenustatytam asmeniui neteisėtai turėtu mobiliojo ryÅ¡io telefonu, tÄ pačiÄ dienÄ duodant nurodymus nenustatytam asmeniui vykti adresu: (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, Å iaulių r., ir paimti apgaule iÅ¡viliotus pinigus, iÅ¡aiÅ¡kinant jam nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t. y. pinigų paėmimo bÅ«dÄ iÅ¡ senyvo amžiaus moters, o nenustatytam asmeniui tÄ pačiÄ dienÄ nuvykus nurodytu adresu ir nukentėjusiajai I. V. prisistačius nukentėjusiojo giminaičiu ir iÅ¡ I.

V. paėmus 7 000 eurų, po to, 2017 m. vasario 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, vykdant nenustatyto asmens nurodymus jam dalį pinigų – 300 eurų pasilikus sau, o 6 700 eurų perdavus A. S., žinančiam, kad Å¡ie pinigai gauti apgaulės bÅ«du, po to, A. S. pasilikus sau 3 650 eurų, o likusiÄ sumÄ persiuntus ir perdavus nenustatyto asmens nurodytiems asmenims: 2017 m. vasario 28 d. paÅ¡tu 50 eurų persiuntus J. M. į jos „Swedbank“ AB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3 000 eurų 2017 m. vasario 27 d. perdavus J.

P., žinančiai, kad Å¡ie pinigai gauti apgaulės bÅ«du – po to, J. P., vykdant A. P. nurodymus dalį pinigų – 50 eurų pasilikus sau, o likusiÄ dalį persiuntus ir perdavus nurodytiems asmenims: 2017 m. vasario 27 d. paÅ¡tu persiuntus: 100 eurų P. Å ., 150 eurų N. V., 150 eurų Ž. S., 900 eurų N. K.; 2017 m. kovo 1 d. paÅ¡tu persiuntus 62 eurus M. G.; 2017-03-02 paÅ¡tu persiuntus: 453,45 eurus N. K., 610,45 eurus persiuntus R. K. – M., 96,45 eurus persiuntus Ž. S., 46,45 eurus persiuntus I.

P.; 381,20 eurus tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje perdavus nenustatytam asmeniui, – tokiu bÅ«du jie apgaule V. Å ., A. P., K. P., J. P., A. S. ir nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajai I. V. priklausančius 7 000 eurų. II. Apeliacinių skundų argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1.

Skunde nurodo, kad jis atlikinėdamas laisvės atėmimo bausme Marijampolės pataisos namuose buvo organizavęs mobiliojo ryÅ¡io telefonų aparatų pirkimÄ laisvėje, jų permetimÄ Ä¯ pataisos namų teritorijÄ ir pardavimÄ pataisos namuose. Teigia, kad uždirbtus pinigus, buvusius laisvėje, A. S. perdavė J. P., kuri apelianto praÅ¡ymu pinigus iÅ¡siuntinėjo nurodytais adresais. Teigia, kad jam nėra žinoma apie sukčiavimo bÅ«du gautus 7 000 Eur iÅ¡ nukentėjusiosios I. V.. 2.2. Teigia, jog nuosprendyje tik formaliai paneigtos jo nurodytos aplinkybės, kad pinigai, kurie buvo perduoti J.

P., yra jo gauti už telefonų platinimÄ Marijampolės pataisos namuose. Pažymi, jog liudytojas L. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis žinojo, kad L. K. yra skolingas A. P. 6 000 Eur už telefonus, o tai, kad jis apklausos metu supainiojo metus, negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti, kad liudytojas L. D. paneigia A. P. nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad jis neneigia, kad bausmę 2017 m. atlikinėjo Marijampolės pataisos namuose, tačiau nuosprendžio iÅ¡vados, kad jis yra susijęs su Å¡ios bylos nusikalstamos veikos padarymu, kadangi mobiliojo ryÅ¡io telefonai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu jungėsi tik prie dviejų operatoriaus bokÅ¡telių, esančių Marijampolės mieste, o tuo metu A.

P. bausmę atlikinėjo Marijampolės pataisos namuose, yra grįstos tik prielaidomis, be to, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas nuosprendyje pats ir paneigia nurodydamas, kad Å¡iais numeriais kaltinamieji nesinaudojo. Nurodo, kad liudytojas M. G. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju parodė, kad šį nusikaltimÄ padarė jis, ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas tyrėjos poveikis, todėl jo kaip liudytojo apklausos protokole nurodytos tyrėjos sugalvotos aplinkybės, todėl apeliantas konstatuoja, kad jo kaltę pagrindžiančios aplinkybės yra grįstos tik prielaidomis.

Mano, kad bÅ«tina atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir pakartotinai apklausti liudytojÄ L. D. apie tikslias aplinkybes ir laikÄ dėl A. P. pinigų paėmimo laisvėje už telefonus ir apklausti M. G. dėl jo prisipažinimo padarius šį nusikaltimÄ , nes neiÅ¡siaiÅ¡kintas asmuo, skambinęs nukentėjusiajai, ir asmuo, paėmęs iÅ¡ nukentėjusiosios pinigus. 2.3. Pažymi, kad byloje 2018-02-21 yra gautas M. G. atviras prisipažinimas, kuriuo jis prisiima kaltę padarius nusikaltimÄ , kurio metu nukentėjo I.

V., savo pripažinimÄ jis patvirtino ir 2018-03-06 teisiamojo posėdžio metu, tačiau nuosprendyje tik formaliai nurodyta, kad M. G. duotus parodymus teismas vertina, kaip savęs apkalbÄ , siekiant padėti kaltinamiesiems iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teigia, kad toks teismo įrodymų vertinimas grubiai pažeidžia įrodymų visumos vertinimo reikalavimus (BPK 20 str. 5 d.), todėl manytina, kad Å¡ioje byloje yra padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių nuosprendį reikėtų naikinti. 2.4.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2018-03-06 nutartimi jo praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui esminiams kaltinamojo akto trÅ«kumams iÅ¡taisyti atmetė. Teigia, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje taip ir liko neiÅ¡aiÅ¡kinta, koks asmuo skambino nukentėjusiajai I. V. ir koks asmuo važiavo iÅ¡ nukentėjusiosios paimti pinigus. Mano, kad nutartis, kuria atmestas jo praÅ¡ymas, yra nepagrįsta, apribojo jo teisę į gynybÄ ir tai turėjo įtakos iÅ¡samiam, neÅ¡aliÅ¡kam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui, apeliantas tai vertina, kaip neiÅ¡samų ir Å¡aliÅ¡kÄ bylos aplinkybių iÅ¡tyrimÄ . 2.5.

Pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo asmens kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes, o įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ , vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumÄ . Nurodo, kad nuosprendį grįsti prielaidomis yra draudžiama, o nepaÅ¡alintos abejonės vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. 2.6.

Galiausiai apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirtÄ 2 metų laisvės atėmimo bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrino su Å iaulių apylinkės teismo 2018-02-09 nusprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę A. P. paskyrė laisvės atėmimÄ 12 metų 9 mėnesiams. Teigia, kad kaltinamajame akte apeliantui nebuvo inkriminuojamas bendrininkavimas (BK 25 str. 2 d,), todėl nuosprendyje tai neturi bÅ«ti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Mano, kad jam skirta bausmė turi būti subendrinta dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo 2018-02-09 nusprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. P. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. 3.1. Nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį ir baudžiamojo proceso įstatymus, vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais. 3.2. Apeliantas nurodo, kad nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

Teigia, kad teismas įrodymų neanalizavo iÅ¡samiai, kaip to reikalauja įstatymas, o juos vertino tik formaliai. Taip pat nurodo, kad jo kaltė grindžiama kriminalinės žvalgybos gautais įraÅ¡ais, tačiau apeliantui kyla abejonių dėl tų duomenų teisėtumo. 3.3. Teigia, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas įslaptintas liudytojas, kurio parodymais grindžiama apelianto kaltė, ir taip buvo padaryta esminių BPK 7, 20, 44, 242, 276, 301 straipsnių pažeidimų, kurie sukliudė teismui objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ . 3.4.

Nurodo, kad teismas skirdamas bausmės dydį ir rūšį nenurodė tai lemiančių motyvų, taip pat nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl bausmių bendrinimo bÅ«do. 3.5. Pasak apelianto, teismas neturėjo pripažinti atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę tai, kad jis veikė bendrininkų grupėje, nes bendrininkų grupė numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis (BK 60 straipsnio 2 dalis). 3.6. Galiausiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡dėstė įrodymus, neatliko jų analizės, nesurašė bausmės skyrimo motyvų, taip buvo pažeistos BPK 305 straipsnio nuostatos, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Nurodo, kad jis yra per griežtai nubaustas, jog laisvėje yra likę du mažamečiai vaikai, jog jo gyvenimo draugei vienai yra sunku juos prižiÅ«rėti. Teigia, kad laisvėje turi darbÄ , gyvenamÄ jį plotÄ . Pažymi, kad per atliktÄ bausmės laikÄ suprato savo klaidas, padarė iÅ¡vadas. Apeliantas pažada daugiau nepažeidinėti įstatymų.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Å . praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 5.1. Nurodo, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl nepagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad apeliantas įvykdė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. Mini konstitucinę nuostatÄ , įtvirtintÄ BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kurioje kalbama apie nekaltumo prezumcijÄ . 5.2.

Teigia, jog apklausos metu pripažino, kad K. P. buvo jo prašęs surasti patikimÄ Å¾mogų, kuris laisvėje surinktų telefonus bei reikalui esant atvežtų į pataisos namus. Nurodo, kad sukčiavimai negalėjo bÅ«ti vykdomi, nes niekas neturėjo jokių bendrų tikslų, bei apie tai nieko nesitarė. Teigia, kad jo tuo metu nebuvo ir su niekuo nebendravo. Pažymi, kad byloje yra telefoninių pokalbių mobiliojo ryÅ¡io analizė, iÅ¡ kurios matyti visa tos dienos pokalbių suvestinė, tačiau joje nėra nustatyta, kokie asmenys dalyvauja pokalbyje. 5.3.

Pažymi, kad iki Å¡iol bendrauja tel. numeriu (duomenys neskelbtini), kurį nurodė A. P., ir Å¡io numerio buvimo vieta buvo ir yra Kaune. Nesupranta kodėl daroma prielaida, kad jis ir kiti nuteistieji padarė jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . 5.4. Teigia, kad iÅ¡ Alytaus pataisos namų buvo iÅ¡reikalauti duomenys apie tai, kad jis nebuvo pataisos namuose nuo 2017-02-24 iki 2017-03-03. Nurodo, jog bÅ«tent tada kalbėjo su savo žinomu žmogumi, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir tÄ vakarÄ sužinojo, kad be jo susisiekė su surastu žmogumi - tai buvo A.

S.. Teigia, kad pokalbis buvo apie telefonų pristatymÄ Ä¯ pataisos namus, o ne apie sukčiavimÄ . Pažymi, jog vien tai, kad yra daug sutapimų, nereiÅ¡kia, kad jis įvykdė nusikalstamÄ veikÄ . 5.5. PaaiÅ¡kina, kad A. S. paėmė pinigus, bet pinigai buvo ne nukentėjusiosios I. V., o atvežti kitų žmonių atsiskaityti už telefonus ir darbus. Teigia, jog A. S. susigundė Å¡iais pinigais ir dalį Å¡ių pinigų pasisavino ir dėl to buvo reiÅ¡kiamos pretenzijos. 5.6. Pasak apelianto, teisme apklausta tyrėja D.

B. sakė netiesÄ , kad apklausų metu ji bÅ«davo viena, teigia, kad apklausiant jį, tyrėja buvo su kolega, kuris žadėjo daug daugiau nei tai gali bÅ«ti daroma ir teigė, kad jei jis duos parodymus prieÅ¡ P., liks spec. liudytoju. Mano, kad M. G. buvo siÅ«loma pervažiuoti į kitus pataisos namus, jei jis duos neteisingus parodymus. 5.7. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į tai, jog M. G. pripažino įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , detaliai papasakojo nusikaltimo padarymo detales, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tuo abejoti.

Nurodo, jog neturėjo tikslo įvykdyti sukčiavimÄ ir jo neįvykdė.

6. Nuteistasis A. P. atsiliepimu į nuteistųjų V. Å . ir K. P. apeliacinius skundus praÅ¡o juos tenkinti ir V. Å . ir K. P. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Daugiau atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji A. P., K. P., V. Å . prašė jų skundus tenkinti, jų gynėjai advokatai Vilmantas PoÅ¡kus, Algirdas Zakrasas, Sofija Kručienė, nuteistojo A. S. gynėja advokatė Vanda Laukevičienė prašė ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nuteistųjų A. P., K. P., V. Å . ir A. S. apeliaciniai skundai atmestini. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 8.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Atsakant į skundų argumentus taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v.

Finland).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir susipažinusi su nuteistųjų A. P., K. P., V. Å . apeliacinių skundų argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimÄ , esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus bei kurie bÅ«tų sukliudę pirmosios instancijos teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo.

Byloje nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas iÅ¡vadas, nuosprendyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo iÅ¡vadas, ir pagrįstai A.

P., K. P., V. Å . pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei už nusikalstamÄ veikÄ paskyrė teisingas savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir iÅ¡vadomis dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistųjų kaltė grindžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais, teisme iÅ¡tirtais bylos duomenimis. Å ie faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes, dėl to nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, tuo labiau abejoti padarytomis išvadomis. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistųjų A. P., K. P., V. Å . kaltės padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalį.

10. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. P., K. P., V. Å . pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti, t. y. apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo ir apgaulės savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti.

Apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininkui apsispręsti dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-27-746/2015, 2K-307-648/2016).

11. Nuteistieji A. P., K. P., V. Å . pateiktais apeliaciniais skundais neigia savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, iÅ¡ esmės ginčydami surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų vertinimÄ bei padarytų iÅ¡vadų atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms. Tačiau su nuteistųjų A. P., K. P., V. Å . apeliacinių skundų argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

12. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡iuos reikalavimus įvykdė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga, vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Be to, byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne atskirus duomenis, o jų visumÄ .

13. Atsižvelgiant į paminėtus įstatymo reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių, A. P., K. P., V. Å . kaltės padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ bei Å¡ios veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama apeliantų kaltė dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir tinkamai realizavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė nuteistųjų A.

P. ir K. P. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos metu duotus parodymus, kuriuose nuteistieji nurodė, kad pinigai buvo gauti iÅ¡ telefonų permetimo į įkalinimo įstaigos teritorijÄ veiklos, o telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotas pastarųjų konfliktas dėl pinigų, gautų už telefonus (VI t., b. l. 95–97, 104–106, 126–128, 139–141, IX t., b. l. 14–16). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minėtÄ nuteistųjų versijÄ paneigia byloje nustatytos aplinkybės. A.

P. nurodytų aplinkybių negalėjo patvirtinti liudytojas L. D., kuris pirmosios instancijos teisme nurodė, kad žinojo, jog L. K. (miręs) yra skolingas A. P. 6 000 eurų už telefonus. Nurodė, kad tai įvyko 2015 m. ar 2016 m., kai jie kartu buvo vienuose pataisos namuose ir atlikinėjo bausmę (IX t., b. l. 45–46). Nors apeliantas A. P. savo skunde pabrėžia, kad liudytojo L. D. duoti parodymai patvirtina jo nekaltumÄ dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau apeliacinės instancijos teismas minėto liudytojo parodymus vertina kaip paneigiančius A.

P. nurodytas aplinkybes, nes nuteistiesiems inkriminuojama nusikalstama veika buvo padaryta 2017 m. Iš baudžiamojoje byloje esančio policijos pareigūno detalaus tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusiajai I. V. buvo skambinta iš mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jie jungėsi tik prie dviejų operatoriaus bokštelių, esančių Marijampolės mieste, o minėtoje teritorijoje yra Marijampolės pataisos namai (III t., b. l. 12–13), kuriuose tuo metu bausmę atlikinėjo A.

P.. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. G. iÅ¡samiai nurodė aplinkybes, susijusias su nuteistojo A. P. pokalbiais telefonu derinant reikalus su K. P., su 8-uoju bÅ«riu bei su pinigus padalinusia, persiuntinėjusia J. P., bei nurodė aplinkybes apie judviejų pokalbį dėl pinigų persiuntimo jo mamai M. G. (II t., b. l. 77–78, 86–87). Nors minėtas liudytojas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad byloje esantis jo apklausos protokolas suraÅ¡yti tyrėjos nuožiÅ«ra, o ne pagal jo parodymus, ir apsiėmė visÄ nuteistiesiems inkriminuoto nusikaltimo kaltę (IX t., b. l. 12), bei parašė atvirÄ prisipažinimÄ (VIII t., b. l. 192), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu tyrėja D.

B., kuri atliko liudytojo M. G. apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu, paneigė liudytojo versijÄ dėl apklausos suraÅ¡ymo aplinkybių ir nurodė, kad M. G. pats savanoriÅ¡kai davė parodymus ir juos patvirtino paraÅ¡u (IX t., b. l. 46). Nepagrįstai nuteistasis V. Å . skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teisme apklausta tyrėja D. B. sakė netiesÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadas, jog minėta liudytoja turi motyvÄ nepagrįstai apkalbėti apeliantÄ ar kitus nuteistuosius.

Be to, liudytojos parodymus patvirtina kiti objektyvūs byloje surinkti duomenys. Pažymėtina, kad liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs parodymai sutampa su nuteistosios J. P. nurodytomis aplinkybėmis, be to, tai patvirtina ir byloje esantis AB Lietuvos pašto raštas apie jos padarytus pavedimus (III t., b. l. 137–141).

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, teisiamojo posėdžio metu liudytojo M. G. duotus parodomus (atvirÄ prisipažinimÄ ) vertino, kaip savęs apkalbėjimÄ siekiant padėti nuteistiesiems iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei pagrįstai nurodė, kad netikėti minėto liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad nuteistųjų kaltę pagrindžia ir nuteistojo A. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (V t., b. l. 120–124, 136–138, 145–147), teisiamojo posėdžio metu (VIII t., b. l. 44–45), nuteistojo V.

Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (VI t., b. l. 26–27, 36–39), bei pirmosios instancijos metu duoti parodymai (VIII t., b. l. 43–44), kad K. P. prašymu jis surado žmogų laisvėje, kuris dingo su jų pinigų dalimi. Nuteistųjų kaltę taip pat įrodo ir liudytojo A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (II t., b. l. 128–132, IX t., b. l. 10–11), kai jis nurodė, kad V. Š., būdamas Alytaus pataisos namuose, jam skambino ir prašė surasti žmogų darbui, o A.

S. pasisavinus dalį pinigų nuteistasis V. Å . vėl jam skambino, liepdamas surasti A. S.. Nurodė, kad iÅ¡ V. Å . pasakymo, kai jis ieÅ¡kojo A. S., suprato, kad V. Å . su A. S. įvykdė sukčiavimÄ , o po to A. S. pasisavino dalį pinigų. Nurodytas liudytojo aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje esantys tarnybiniai praneÅ¡imai dėl informacijos analizės ir telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės (III t., b. l. 100–101), bei pats nuteistasis V. Å . ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. J. skambino iÅ¡ savo neteisėtai turėto mobiliojo ryÅ¡io telefono, tik jame naudojo nuteistojo K.

P. SIM kortelę (VI t., b. l. 27). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolÄ ir jo priedÄ (III t., b. l. 50–65), nuteistųjų telefoninių pokalbių duomenimis bei jų informacijos analizę. IÅ¡ minėtų duomenų matyti, kad V. Å . ir K. P. intensyviai bendravo bÅ«tent apie jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad V. Å . 2017 m. kovo 3 d., grįžęs iÅ¡ etapo (III t., b. l. 72), skambino A.

J. ieškodamas A. S., kuris „nunešė“ jų pinigų dalį. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos, nusikalstama veika buvo padaryta 2017 m. vasario 27 d., apie 15 val., Kuršėnuose (I t., b. l. 23), tarnybiniame pranešime dėl telefoninių pokalbių išklotinių analizės nurodyta, kad nuteistoji J. P. 2017 m. vasario 27 d. nuo 17.04 val. iki 19.21 val. intensyviai bendrauja su nuteistuoju A. P. (III t., b. l. 33). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir tarnybiniame pranešime dėl informacijos gavimo užfiksuota, kad nuteistasis A.

P. K. P. 2017 m. kovo 3 d. padiktuoja asmenų, įvykdžiusių sukčiavimÄ , telefono numerius (III t., b. l. 67).

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Remdamasi anksčiau iÅ¡dėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji A. P., K. P., V. Å . betarpiÅ¡kai realizavo visus jiems inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiÅ¡kiai atskleidžia jų veikimÄ tiesiogine tyčia, todėl naikinti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį ir A.

P., K. P. ar V. Å . atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kaip to apeliaciniais skundais praÅ¡o nuteistieji, nėra pagrindo. Vien tai, kad nuteistiesiems nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, ir tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistieji, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistųjų A. P., V. Š. apeliacinių skundų teiginius, kad jie nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos, teigiant, kad pokalbiai tarp nuteistųjų vyko apie pinigus, kurie buvo atvežti kitų žmonių atsiskaityti už telefonus ir darbus, atmeta kaip paneigtus baudžiamojoje byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma, kuri objektyviai pagrindžia nuteistųjų kaltę bei atskleidžia padarytos nusikalstamos veikos modelį.

Nuteistųjų pateiktÄ minėtÄ versijÄ teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas K. P. apeliaciniame skunde iÅ¡kėlė abejonę dėl kriminalinės žvalgybos gautų įrašų teisėtumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tai laiko jo subjektyviu vertinimu, nes byloje nėra duomenų, kad minėti duomenys bÅ«tų gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad bÅ«tent nuteistieji padarė jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje.

16. Atsakant į nuteistojo V. Å . apeliacinio skundo argumentÄ , kad jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nes nebuvo pataisos namuose nuo 2017-02-24 iki 2017-03-03, pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nors nusikalstamos veikos padarymo dienÄ â€“ 2017 m. vasario 27 d. nuteistųjų K. P. ir V. Å . nebuvo Alytaus pataisos namuose ir jie aktyviais veiksmais prie nusikalstamos veikos padarymo neprisidėjo, iki K. P. iÅ¡einant atlikti paskirtÄ bausmę, o V.

Å . iÅ¡vykstant į etapÄ Kaune (nuo 2017-02-24 iki 2017-03-03), jie aktyviai dalyvavo nusikalstamos veikos organizavime, t. y. ieÅ¡kojo žmogaus, kuris galėtų paimti sukčiavimo bÅ«du gautus pinigus, vėliau bendravo su juo, ir nors sukčiavimo dienÄ jie nedalyvavo pačioje nusikalstamoje veikoje, tačiau jų veiksmai prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo suponuoja ir patvirtina jų dalyvavimÄ , o nuteistųjų veiksmai rodo, jog jie palaikė ryšį su kitais Å¡ioje nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiais asmenimis, žinojo vykdomo nusikaltimo eigÄ .

17. Nuteistasis A. P. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis (IX t., b. l. 6–8), kuria atmestas jo praÅ¡ymas baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui, yra nepagrįsta ir ja buvo apribotos jo teisės į gynybÄ , turėjo įtakos iÅ¡samiam, neÅ¡aliÅ¡kam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui. Teisėjų kolegijÄ pažymi, kad praÅ¡ymo atmetimas pats savaime nereiÅ¡kia, jog priimdamas tokį sprendimÄ teismas pažeidžia kaltinamojo (nuteistojo) gynybos teises. Vertindamas bei spręsdamas praÅ¡ymus, teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas praÅ¡ymas turi reikÅ¡mės iÅ¡samiam ir neÅ¡aliÅ¡kam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui. Atsižvelgiant į visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė minėtÄ praÅ¡ymÄ bei nesuvaržė nuteistojo gynybos teises. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad minėtos nutarties jis neskundė, nors tokiÄ teisę turėjo.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems A. P., K. P., V. Å . bausmes už jų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas A. P., K. P., V. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). PrieÅ¡ingai nei savo skunde nurodo nuteistieji A.

P. ir K. P., atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamajame akte visiems nuteistiesiems buvo inkriminuota, be to, BK 182 straipsnio 1 dalyje bendrininkų grupė nenumatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo apeliantams paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis. Taip pat sutinka ir su A. P. bei K. P. paskirta galutine subendrinta bausme, kuri buvo paskirta subendrinus už sukčiavimÄ paskirtÄ bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme taikant visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«dÄ .

Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į apeliantų P. skundų argumentÄ dėl apylinkės teismo parinkto bausmių bendrinimo bÅ«do, pažymi, kad, bausmių bendrinimo bÅ«do parinkimas yra teismo skiriančio bausmes diskrecija, t. y. pirmosios instancijos teismas skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. Parenkant bausmės bendrinimo bÅ«dÄ yra vadovaujamasi tomis pačiomis bausmių skyrimÄ reglamentuojančiomis nuostatomis, numatytomis BK 54 straipsnyje.

19. Apeliaciniais skundais, nuteistieji A. P., K. P., V. Å . praÅ¡o iÅ¡ naujo atlikti įrodymų tyrimÄ . Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigÄ atlikti įrodymų tyrimÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimÄ tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neiÅ¡samiai (pvz., neiÅ¡tyrė esminių bylos aplinkybių, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp iÅ¡tirtų įrodymų), ir iÅ¡tirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai iÅ¡tirti tik tuos turinčius esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms įrodymus, kurie yra prieÅ¡taringi ir prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti be pakartotinio tų įrodymų iÅ¡tyrimo (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-516/2011, 2K-47/2012).

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

20. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimÄ atlikto iÅ¡samiai, visus įrodymus vertino tiek atskirai, tiek jų visumÄ , taip pat motyvuotai nurodė, kuriais byloje esančiais įrodymais remiasi, paÅ¡alino byloje esančius prieÅ¡taravimus tarp liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų, be to, byloje iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai sudaro nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ sekÄ , kuri patvirtina ir įrodo nuteistųjų A. P., K. P., V. Å . kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad praÅ¡ymas iÅ¡ naujo atlikti įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

21. Esant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡tyrė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai įvertino surinktus bei iÅ¡tirtus įrodymus, argumentuotai remdamasis vienais įrodymais ir nesiremdamas kitais, juos sujungė į vienÄ nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę bei vertino visus įrodymus jų visumos kontekste. Teismo iÅ¡vados dėl visų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės nuteistųjų veiksmų kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra teisingos ir pagrįstos.

Tai, kad apeliantai skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir vertindami juos savo naudai, nėra pagrindas tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį apeliantų skunduose nurodytais argumentais. Dėl nuteistajam A. S. paskirtos bausmės 22. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. tvirtina, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.

Su tuo teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam A. S. už jo padarytÄ nusikaltimÄ pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo A. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. jis padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta – tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ir atsižvelgė į tai, kad A. S. anksčiau teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė teistumui neiÅ¡nykus, todėl laikytinas recidyvistu (VII t., b. l. 53–60, 61–63), administracine tvarka baustas, tačiau neturi galiojančių nuobaudų (VII t., b. l. 64–66), nedirbantis (VII t., b. l. 51), darbo biržoje neregistruotas (VII t., b. l. 52). Tai pat skiriant bausmę apeliantui buvo atsižvelgta į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieÅ¡ senyvo amžiaus, silpnos sveikatos žmogų, į nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, kad bÅ«damas jauno amžiaus, teisiamas septintÄ kartÄ , dauguma jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, susiję su nusikalstamomis veikomis svetimam turtui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios dydis yra artimas straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui, Å¡i bausmė yra teisinga ir jÄ laikyti aiÅ¡kiai per griežta nėra pagrindo. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl mažamečių vaikų, gyvenimo draugės, kuriai vienai yra sunku juos prižiÅ«rėti, argumentÄ , kad laisvėje turi darbÄ , gyvenamÄ jį plotÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos aplinkybės yra svarbios, bet nelemia itin Å¡velnios bausmės skyrimo.

Pažymėtina, kad šių aplinkybių buvimas nebuvo kliūtis nusikalsti.

23. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nusikalstama veika, už kurios padarymÄ A. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra ne atsitiktinė, o jo antivisuomeninio gyvenimo tÄ sa. IÅ¡ nuteistojo A. S. teistumų istorijos matyti, kad jis sistemingai daro turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis A. S., bÅ«damas pakankamai jauno amžiaus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau septintÄ kartÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo bÅ«du.

Toks nuteistojo A. S. elgesys negali bÅ«ti toleruojamas, todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis pasikartojančio nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio, taip pat daryti poveikį, kad jis gyvenimo tikslų siektų tik teisėtais bÅ«dais, teisinga ir protinga Å¡iuo požiÅ«riu laikytina tik reali laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ atlikdamas nuteistasis turėtų įrodyti, jog iÅ¡ tikrųjų siekia tapti pilnaverčiu visuomenės nariu ir toliau elgtis pagal visiems priimtinas elgesio normas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,  n u t a r i a :

 nuteistųjų A. P., K. P., V. Š. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas Boleslovas Kalainis Teisėjai Vytautas Kursevičius Laisvydas Zederštremas