2021-09-20 Nr. BB-5003-1-09-2-00031-1999-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3691/2021

Teisminio proceso Nr. 1-09-2-00031-1999-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo J. O. (J. I. O.) gynėjo advokato Adolfo Remeikio kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo J. O. gynėjas advokatas A. Remeikis kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 27 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžius ir bylą J. O. atžvilgiu nutraukti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai klaidingai įvertino visas bylos aplinkybes, teismai neakcentavo, kad viena valstybė užpuolė kitą, t. y. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjunga (toliau – SSRS) įvykdė karinę agresiją prieš nepriklausomybę paskelbusią valstybę – Lietuvą. SSRS prezidentas M. G., siekdamas susigrąžinti Lietuvą į SSRS sudėtį, pareikalavo panaikinti Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą, davė nurodymus panaudoti jėgą ir atkurti Lietuvos priklausomybę SSRS. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepasisakė, kodėl nėra teisiamas nusikaltimų organizatorius M. G.. Teismų nuosprendžiuose J. O. veiksmai, kaltė ir jam paskirta bausmė nebuvo vertinami su kartu veikusio organizatoriaus M. G. veiksmais ir kalte bei kartu su tame pačiame tanke veikusio eilinio A. R. veiksmais. Teigiama, kad M. G. esant nekaltam, nekaltas yra ir J. O. ir priešingai – esant J. O. kaltei, kaltas yra ir M. G.. Nurodoma, kad J. O. galimybės pasirinkti elgesio variantą buvo labai ribotos, nes turėjo vykdyti M. G. įsakymus. J. O. pagal užimamas pareigas, savo karinį laipsnį neturėjo teisės žinoti bei nežinojo, kad Lietuvoje planuojamas M. G. valdymo įvedimas, valdžios perėmimas Lietuvos ir tam ruošiama karinė operacija. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad J. O. nežinojo, kuo jis yra kaltinamas, t. y. pažeista jo teisė būti informuotam ne tik apie teisinį veiksmų vertinimą, bet ir apie kaltinimo pagrindą – už kokius veiksmus, asmuo yra kaltinamas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentaciją, pažymi, jog kasacinis skundas neatitinka apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Kasaciniame skunde apsiribojama trumpomis ir deklaratyviomis frazėmis, apie abiejų instancijos teismų klaidingą visų bylos aplinkybių įvertinimą, teismų netinkamai vykdomą teisingumą, nepateikiant tai detalizuojančių teiginių ar motyvų, grindžiamų konkrečiais teisiniais argumentais. Be to, pagrindiniai kasacinio skundo teiginiai iš esmės susiję su baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimu M. G., bet ne apie BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų buvimą, t. y. teisiniais argumentais apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą J. O. ar šio nuteistojo esminių BPK garantuotų teisių suvaržymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo J. O. (J. I. O.) gynėjo advokato Adolfo Remeikio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė