2019-05-15 Nr. AB-11483-3-61-3-03823-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-320-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03823-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orkela“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orkela“ skundą atsakovui Kultūros departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Kultūros paveldo centras) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orkela“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2018 m. spalio 9 d. sprendimą ir šį sprendimą įforminantį Tarybos aktą; pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarybos 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir šį sprendimą įforminantį Tarybos aktą. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Tarybos 2018 m. spalio 9 d. sprendimo patikslinti Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso (1073), susidedančio iš: Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios (37604), vienuolyno namo (37605), komplekso tvoros (37633), ligoninės pirmo pastato (30749), ligoninės antro pastato (30750), ligoninės trečio pastato (30751), ligoninės ketvirto pastato (30752), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vienuolyno ansamblis ir Ligoninės kompleksas), duomenis Kultūros vertybių registre, nustatyti vertingąsias savybes, apibrėžti komplekso teritorijos ribas bei vizualinės apsaugos pozonį valstybės saugomai Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio teritorijai, nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį Šv. Jokūbo ligoninės pirmam pastatui (30749), ligoninės antram pastatui (30750), ligoninės trečiam pastatui (30751), ligoninės ketvirtam pastatui (30752) (toliau – ir 2018 m. spalio 9 d. sprendimas), ir šį sprendimą įforminančio Tarybos akto galiojimą; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Tarybos 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo patikslinti Vienuolyno ansamblio ir Ligoninės komplekso duomenis Kultūros vertybių registre, nustatyti vertingąsias savybes, apibrėžti komplekso teritorijos ribas bei vizualinės apsaugos pozonį valstybės saugomai Vienuolyno ansamblio teritorijai, nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį Ligoninės kompleksui (toliau – ir 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas), ir šį sprendimą įforminančio Tarybos akto galiojimą.

Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 19 d. teismui pateikė pareiškimą dėl skundo tikslinimo ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kuriame prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarybos 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir šį sprendimą įforminantį Tarybos aktą, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Tarybos 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo patikslinti Vienuolyno ansamblio ir Ligoninės komplekso duomenis Kultūros vertybių registre, nustatyti vertingąsias savybes, apibrėžti komplekso teritorijos ribas bei vizualinės apsaugos pozonį valstybės saugomai Vienuolyno ansamblio teritorijai, nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį Ligoninės kompleksui (toliau – ir 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas), ir šį sprendimą įforminančio Tarybos akto galiojimą;

Pareiškėjas 2019 m. vasario 21 d. pateikė patikslintą skundą, atsisakydamas savo reikalavimų, susijusių su Tarybos 2018 m. spalio 9 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimais, prašydamas, pripažinti neteisėtu ir panaikinti Tarybos 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir šį sprendimą įforminantį Tarybos aktą, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Tarybos 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo ir šį sprendimą įforminančio Tarybos akto galiojimą;

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tvirtino, kad jos nepritaikius jam bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Bendrovės turto vertė, vertinant maksimalų ir geriausią turto panaudojimą, sumažėtų nuo (duomenys neskelbtini) Eur (kol dar nebuvo priimtas ginčijamas sprendimas) iki (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjo teigimu, dėl susidariusios situacijos (duomenys neskelbtini) nutrauks su juo sudarytas obligacijų sutartis ir reikalaus išpirkti obligacijas ((duomenys neskelbtini) Eur) anksčiau sutartyse numatyto termino (tai gali lemti Bendrovės bankrotą), bei kyla grėsmė neįvykdyti su (duomenys neskelbtini) sudarytos kreditavimo sutarties, pagal kurią jis iki (duomenys neskelbtini) privalo paimti (duomenys neskelbtini) Eur sumą (be to, (duomenys neskelbtini)). Bylos administraciniuose teismuose paprastai nagrinėjamos apie 2 metus, todėl nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, pareiškėjas galbūt negalės įgyvendinti detaliuoju planu ir jo korektūra suplanuoto projekto, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir praras finansavimą, o naują finansavimą gauti bus labai sudėtinga arba neįmanoma. Todėl atsiranda rizika, kad pareiškėjas negalės įgyvendinti projekto, vien nuostolių suma sudarys mažiausiai (duomenys neskelbtini) Eur, negauto pelno suma – apie (duomenys neskelbtini) Eur, prisidėtų ir padidėję statybos kaštai – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos architektų sąjunga 2018 m. gruodžio 14 d. paskelbė Licėjaus ir viešbučio su konferencijų centru (duomenys neskelbtini), tarptautinį atvirą projekto konkursą (toliau – ir Konkursas), kurio tikslas, be kita ko, išnagrinėti Bendrovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užstatymo galimybes, suprojektuoti komplekso tūrinę – erdvinę išraišką, derančią prie esamos jautrios urbanistinės aplinkos mastelio, sukuriant jungtis su esama visuomeninių erdvių sistema ir užtikrinant jų sąryšingumą su esamais nekilnojamojo kultūros paveldo objektais, išsaugant miestui ir visuomenei svarbius vizualinius – erdvinius rakursus, didelį dėmesį skiriant nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių autentiškumo raiškai bei esamo istorinio užstatymo aktualizavimui. Konkurso sąlygų priedą sudaro 2007 metais pradėtas rengti teritorijos, į kurią patenka ir minėtas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, detalusis planas (jo korektūra) (toliau – ir Detalusis planas). 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą įregistravus Kultūros vertybių registre, įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių nebeįmanoma, todėl nesustabdžius šio sprendimo galiojimo, Konkursas turės būti nutrauktas, tokiu būdu nebus galima pasiekti Konkurso tikslo.

Pareiškėjo nuomone, pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdžius 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo galiojimą, nebūtų padaryta žala nekilnojamajam kultūros paveldui, kadangi liktų galioti tos Vienuolyno ansamblio ir Ligoninės komplekso vertingosios savybės, kurios galiojo daug metų iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Dėl to prašomos priemonės taikymas nepažeistų proporcingumo principo ir laikinai sureguliuotų padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atsiliepime į pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę su juo nesutiko.

Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjo teiginiai apie jo turto vertės sumažėjimą yra pagrįsti tik samprotavimais, nes nei 2016 metais, nei šiuo metu nebuvo ir nėra būtinųjų teisinių prielaidų vykdyti statybos darbus – pareiškėjas iki šiol neturi nei suderinto projekto, nei išduoto statybą leidžiančio dokumento. Būtent šios aplinkybės, o ne 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo galiojimas, pareiškėjui kliudo vykdyti statybos darbus. Atsakovas pareiškėjo teiginius apie 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo galiojimo sudaromas kliūtis įgyvendinti statybos projektą laikė nepagrįstais, kadangi Konkursas dar nėra pasibaigęs ir neaišku, kokius šiuo metu dar neparengto architektūrinio projekto sprendinius įgyvendinti trukdo šis sprendimas. Be to, atsakovas pastebėjo, jog pareiškėjo procesiniuose dokumentuose pateikiamas situacijos vertinimas iš esmės skiriasi nuo Bendrovės direktoriaus K. T. viešai pateikiamo situacijos vertinimo, kuriuo remiantis Vienuolyno ansamblio ir Ligoninės komplekso vertingųjų savybių įregistravimas Konkurso idėjos nekeičia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) nuomonėje dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas.

Departamentas paaiškino, kad jis 2019 m. vasario 12 d. raštu Nr. (9.41.)2-404 informavo Konkurso organizatorių Lietuvos architektų sąjungą, jog atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sausio 21 d. pasikeitus Kultūros vertybių registre registruoto Vienuolyno ansamblio ir Ligoninės komplekso vertingosioms savybėms (įregistravus 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą), gali nepakakti paveldosaugos reikalavimų, nustatytų tipiniuose apsaugos reglamentuose, o tai gali turėti įtakos organizuojamam Konkursui; vadovaujantis Kultūros paveldo objektų individualių apsaugos reglamentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-974, 10 punktu, Departamento Vilniaus skyriaus vedėjui buvo pavesta priimti sprendimą pradėti rengti šio objekto individualų apsaugos reglamentą. Šiame rašte Departamentas išreiškė nuomonę, kad šiuo individualiu apsaugos reglamentu nustatyti paveldosaugos reikalavimai padės Konkurso dalyviams sprendžiant dėl kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimo planuojant veiklą Šv. Jokūbo ligoninės statiniuose ir teritorijoje.

Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad Konkurso organizatoriaus tinklalapyje oficialiai paskelbtas pranešimas, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog Konkurso sąlygos bus koreguojamos, į jas integruojant Departamento pateiktus paaiškinimus bei individualų apsaugos reikalavimą, ir paskelbtos viešai bei išsiųstos Konkurso dalyviams. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo argumentus apie tikėtinus finansinius nuostolius, teigė, jog pareiškėjas dar nepasibaigus Konkursui, neturėdamas nei Konkursą laimėjusio architektūrinio projekto, nei statybą leidžiančio dokumento, nei leidimo atlikti tvarkybos darbus, veikdamas savo asmenine iniciatyva ir rizika, sudarė įvairius sandorius ir prisiėmė finansinius įsipareigojimus, už kurių vykdymą Lietuvos valstybė nėra atsakinga.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Orkela“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Konkursas nėra pasibaigęs ar nutrauktas ir nėra duomenų apie realią grėsmę, jog Konkurso organizatorius ketina jį nutraukti. Iš Departamento susirašinėjimo su Lietuvos architektų sąjunga, t. y. Konkurso organizatoriumi, taip pat iš Lietuvos architektų sąjungos viešai skelbiamos informacijos nustatyta, jog aplinkybė, kad Kultūros vertybių registre yra įregistruotas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas, yra įvertinta ir atsižvelgiant į tai, Konkursas yra pristabdytas tol, kol bus parengtas individualus Vienuolyno ansamblio ir Ligoninės komplekso apsaugos reglamentas, kuriuo bus nustatomi reikalavimai šio objekto vertingosioms savybėms išsaugoti. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo įvardytą Konkurso tikslą, nenustatė pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo galiojimo, Konkursas bus nutrauktas ir dėl to nebus galima pasiekti Konkursu siekiamo tikslo. Būtent 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo galiojimo sustabdymas užkirstų kelią pasiekti Konkursu siekiamą tikslą, o Konkurso dalyviai, teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau vėliau, pavyzdžiui, atmetus pareiškėjo skundą, atsidurtų neapibrėžtoje situacijoje, kuomet Konkursui tęsiantis, tačiau jo dalyviams neatsižvelgus į 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą, konkursą galbūt laimėtų dalyvis, kurio architektūrinis projektas negalėtų būti įgyvendinamas, nes prieštarautų nustatytam teisiniam reglamentavimui.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jo finansinė padėtis pablogėtų, nes būtų nutraukta nuomos sutartis, susitarimai su užsienio investuotojais, kreditavimo sutartys ir pan., nesudaro pagrindo taikyti tokią priemonę. Pareiškėjo teiginiai dėl numanomų finansinių nuostolių nėra susiję vien tik su ginčijamu sprendimu. Pareiškėjas galinčias kilti neigiamas pasekmes iš esmės sieja su negalėjimu vykdyti įsipareigojimų investuotojui ir nustatytu terminu gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo galiojimas pats savaime nesukelia pareiškėjui jo nurodytų nuostolių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrovė, sudarydama nuomos, kreditavimo, obligacijų išpirkimo sutartis ir kt., neturėjo nei suderinto statybos projekto, nei išduoto statybą leidžiančio dokumento. Be to, Bendrovei 2016 m. kovo 17 d. įsigyjant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti juridiniai faktai, kad tiek žemės sklypas, tiek pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (statiniai – nuo 2006 m. rugpjūčio 2 d., o žemės sklypas – nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d.). Pareiškėjas, įsigydamas tokį turtą, kuriam teisės aktai nustato papildomus apribojimus ir apsaugą, turėjo ir galėjo įsivertinti tikėtiną riziką ir pagal tai planuoti bei vykdyti veiklą. Teismas akcentavo, jog Bendrovės nuosavybės teisė, bet kokiais būdais siekiant sau finansinės naudos, negali būti suabsoliutinama paneigiant visuomenės interesą išsaugoti kultūros paveldo vertybę.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas UAB „Orkela“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas tvirtina, kad 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas jam lemia nuostolius ir neatitaisomą žalą, o teismo argumentai skundžiamoje nutartyje nėra pagrįsti tinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu ir teisės aktų aiškinimu, tokiu būdu pažeidžiami teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai. Pareiškėjas pastebi, jog teismas pripažino, kad dėl susidariusios situacijos Bendrovei kyla finansiniai nuostoliai, bet nepagrįstai laikė, kad Bendrovės veiksmai įsigyjant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius bei sudarant atitinkamas sutartis vertintini kaip jos ūkinės komercinės veiklos rizika, kadangi:

1) teismas neįvertino aplinkybės, jog 2007–2008 metais buvo suderintas ir patvirtintas teritorijos, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, Detalusis planas, 2017 metais suderinta ir patvirtinta pareiškėjo iniciatyva parengta šio plano korektūra, rengiant ir derinant Detalųjį planą bei jo korektūrą buvo išspręsti darnios urbanistinės plėtros, vertingo kraštovaizdžio, kultūros paveldo vertybių išsaugojimo ir kiti klausimai, todėl pareiškėjui kilo teisėti (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normomis pagrįsti) lūkesčiai;

2) teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog kreditavimo, obligacijų išpirkimo, nuomos, frančizės sutarčių su užsienio investuotojais sudarymo momentu pareiškėjas neturėjo suderinto techninio projekto ir statymo leidimo;

3) teismas ignoravo aplinkybę, jog Bendrovė jau buvo pradėjusi statybos darbų projektavimo darbus, t. y. Departamentas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 metais suderino žemės sklype planuojamų statybos darbų projektinius pasiūlymus, Bendrovei buvo išduoti specialieji reikalavimai ir kt., o Departamentas 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (1.29.-V)2V-672 pakartotinai patvirtino, jog minėtų projektinių pasiūlymų sprendiniai paveldosauginiu požiūriu atitinka teisės aktų reikalavimus, ir tik 2018 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1(21.)2-1472 nurodė ketinimą atlikti Vienuolyno ansamblio vertingųjų savybių tikslinimą, papildant šį ansamblį į Ligoninės kompleksą įeinančiais pastatais, teritorijoje esančiomis vertingosiomis savybėmis, apibrėžiant apsaugos zoną, bei atšaukti savo pritarimus projektinei dokumentacijai;

4) teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog Bendrovei įsigyjant ginčo žemės sklypą ir jame esančius statinius Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti juridiniai faktai apie šių objektų įrašymą į Kultūros vertybių registrą, ir neatsižvelgė į tai, jog skirtingiems registruotiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektams taikomi skirtingi ūkinės komercinės veiklos apribojimai, 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu iš esmės buvo pakeista Ligoninės komplekso ir jį sudarančių pastatų paveldo apsaugos apimtis ir režimas (be kita ko, Vienuolyno ansamblis sujungtas su Ligoninės kompleksu, tokiu būdu sukuriant naują darinį; apibrėžtas vizualinis apsaugos pozonis ginčo žemės sklypo dalyje, kuri nepateko nei į Vienuolyno ansamblio, nei į Ligoninės komplekso teritoriją, todėl šioje žemės sklypo dalyje nebebus galima įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius, leidžiančius iki 7 aukštų aukštingumo pastatų statybą).

Pareiškėjui neaišku, į kokius „bet kokius finansinės naudos siekimo sau būdus“ skundžiamoje nutartyje referuoja teismas, tokie nemotyvuoti teiginiai, pareiškėjo nuomone, kelia pagrįstų abejonių teismo nepriklausomumu ir nešališkumu. Pareiškėjo vertinimu, nebuvo jokio pagrindo sujungti Vienuolyno ansamblį ir Ligoninės kompleksą, tokios pozicijos ilgą laiką laikėsi ir valstybės institucijos, tai ginčijamu 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu padaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl esant tokioms aplinkybėms, nesąžininga ir neteisinga teigti, jog pareiškėjas, atitinkamų sutarčių pagrindu prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turėjo ir galėjo įvertinti tokį radikalų turto paveldo apsaugos režimo pasikeitimą.

Pareiškėjas paaiškina, jog jis, inicijuodamas Konkurso organizavimą, siekia spręsti susidariusią situaciją ir taip išvengti nemokumo procedūrų jam inicijavimo. Toks pareiškėjo siekis negali daryti įtakos teismo sprendimo netenkinti jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Konkurso sąlygų priedą sudaro Detalusis planas (jo korektūra), o nukrypimas nuo, be kita ko, Detaliojo plano sprendinių bus laikomas pagrindu diskvalifikuoti konkretų konkursinį darbą. Pareiškėjas pakartoja, jog įregistravus 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą nebeįmanoma įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius, todėl Konkurso procedūros nebegalės būti tęsiamos, dėl to didės pareiškėjo patiriami nuostoliai. Teismas pripažino, jog tolimesnis Konkurso vykdymas yra nulemtas naujojo komplekso – Vienuolyno ansamblio ir Ligoninės komplekso – individualaus apsaugos reglamento parengimo. Pareiškėjas teigia, kad tarp jo ir atsakovo vyksta derybos, tačiau tik pavykus susitarti dėl pastarojo komplekso vertingųjų savybių tikslinimo ir individualaus reglamento patvirtinimo ginčo žemės sklype bus galima tolesnė plėtra ir tęsiamas Konkurso vykdymas. Kita vertus, net jei Konkurso dalyviai nebūtų diskvalifikuoti, o 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas būtų panaikintas, projektai būtų suprojektuoti vadovaujantis šiuo ginčijamu sprendimu nustatytomis vertingosiomis savybėmis, apibrėžtomis teritorijos ir apsaugos zonomis, todėl, pareiškėjo vertinimu, jam priklausančio ginčo žemės sklypo ir jame esančio kito turto vertė sumažėtų nuo (duomenys neskelbtini) Eur iki (duomenys neskelbtini) Eur.

Pareiškėjas teigia, jog jis prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindė skundo reikalavimų pagrįstumą, taip pat jam kilsiančią žalą, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tačiau teismas nevertino šių argumentų ir įrodymų, tinkamai nemotyvavo skundžiamos nutarties. Nutartyje pateikiami išimtinai tik atsakovo ir Departamento argumentai. Pareiškėjas pastebi, jog atsakovas ir Departamentas savo nuomonę (atsiliepimą) dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikė praleidę teismo nustatytą terminą, nepateikė prašymų atnaujinti praleistą terminą ir nenurodė šio termino praleidimo priežasčių, t. y. šie procesiniai dokumentai neturėjo būti priimti. Nepaisant to, teismas savo iniciatyva atnaujino terminus ir šiuos dokumentus priėmė, priimdamas rezoliuciją (nors klausimas dėl termino atnaujinimo turi būti sprendžiamas teismo nutartimi). Be to, pareiškėjo vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ne dėl klausimų, nagrinėtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kontekste, bet dėl ginčo esmės.

Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad laikosi tokios pat pozicijos, kuri išdėstyta atsiliepime į pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Departamentas sutinka su teismo išvadomis ir nurodo naujus įrodymus, jo nuomone, patvirtinančius šių išvadų pagrįstumą – pareiškėjo ir Lietuvos architektų sąjungos 2019 m. balandžio 3 d. prašymą inicijuoti Kultūros vertybių registro duomenų tikslinimą, kuriuo Departamento prašoma tarpininkauti santykiuose su atsakovu, siekiant patikslinti 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir byloje sudaryti taikos sutartį. Departamentas nurodo, jog Konkursas galėtų būti tęsiamas, jei atsakovas sušvelnintų ginčijamame sprendime išdėstytus reikalavimus. Atsakovas 2019 m. balandžio 9 d. posėdyje iš esmės atsižvelgė į minėtą 2019 m. balandžio 3 d. prašymą ir nusprendė patikslinti 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą, tuo sudarant sąlygas atnaujinti Konkurso sąlygas ir jį pratęsti, o byloje sudaryti taikos sutartį. Patikslinta ginčijamo sprendimo versija, atlikus techninius jos parengimo darbus, bus įregistruota Kultūros vertybių registre kitu numeriu, taps savarankišku ginčo objektu, o šioje byloje ginčijama sprendimo versija taps nebeaktuali. Departamento nuomone, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, atsirado galimybė pareiškėjui išvengti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos, o prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas padarytų žalą pareiškėjui, nes užkirstų kelią taikiam situacijos sprendimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija), teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2975-662/2018; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-502/2017; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-502-520/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Tarybos 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo ir šį sprendimą įforminančio Tarybos akto galiojimą – pagrįstumo, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra pateikta duomenų apie iki 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo priėmimo parengtą ir suderintą projektą, pareiškėjui išduotą statybą leidžiantį dokumentą, pagal kuriuos pareiškėjas ginčo sklype galėtų vykdyti statybos darbus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (finansiniai nuostoliai) iš esmės sietina su grėsme neįvykdyti finansinių įsipareigojimų, kuriuos pareiškėjas prisiėmė savo rizika, dar neturėdamas patvirtinto projekto ir išduoto statybą leidžiančio dokumento. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su analogiško pobūdžio atsakovo ir / ar Departamento nuomone, pakartojo šių proceso šalių argumentus savo nutartyje, savaime nereiškia, jog skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota (pagrįsta tik atsakovo ir / arba trečiojo suinteresuoto asmens teiginių atkartojimu) ar motyvuota netinkamai.

Pareiškėjo argumentai, kuriais jis iš esmės siekia paneigti bet kokią jam tenkančią verslo riziką, išanalizavus šiuo atveju jo atliktus veiksmus (be kita ko, sudarytas obligacijų ir kreditavimo sutartis) bei susiklosčiusias teisines aplinkybes, pripažintini nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad joks konkretus projektas, pagal kurį pareiškėjas ginčo sklype galėtų vykdyti statybos darbus, 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo priėmimo metu nebuvo baigtas rengti ir patvirtintas, tuo tikslu yra inicijuotas Konkursas, kuris ir šiuo metu dar nėra pasibaigęs, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl nurodyto numanomo jam priklausančio ginčo žemės sklypo ir jame esančio kito turto vertės sumažėjimo tuo atveju, jei statyba ginčo sklype būtų įgyvendinta vadovaujantis 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu nustatytomis vertingosiomis savybėmis, nors 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas vėliau būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas, yra nepagrįsti įrodymais.

Be to, pats pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog tikėtinos situacijos, kai Konkurso dalyvių parengti projektiniai pasiūlymai atitiks ir Detaliojo plano sprendinius, ir iš 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo kylančius reikalavimus, o šiuo metu vyksta derybos dėl Ligoninės komplekso vertingųjų savybių tikslinimo ir individualaus reglamento patvirtinimo, todėl Konkursas toliau gali vykti pareiškėjui palankesnėmis sąlygomis (šią aplinkybę patvirtina Departamento pateiktas Tarybos 2019 m. balandžio 9 d. posėdžio protokolas Nr. VT–30, XXI t., b. l. 19–20; posėdyje nutarta kai kurias Vienuolyno ansamblio ir Ligoninės komplekso vertingąsias savybes pakeisti, kai kurias – išbraukti).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintą teisę į žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones kontekste įvertinusi byloje esančius duomenis ir bylos proceso šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija nenustatė pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismo išvada yra motyvuota ir padaryta, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir įrodymus, dėl kurių buvo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ne dėl klausimų, nagrinėtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kontekste, bet dėl ginčo esmės, nes šis argumentas nėra konkretizuotas (neaišku, dėl kurių aplinkybių pirmosios instancijos teismui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, pareiškėjo nuomone, nederėjo pasisakyti), o iš skundžiamos teismo nutarties turinio nematyti, kad teismas būtų vertinęs 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ar sprendęs kitus klausimus, neaktualius nagrinėjant prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atitinkamai teisėjų kolegija nepasisako ir plačiau nevertina atskirojo skundo argumentų, kuriais pareiškėjas grindžia savo nesutikimą sujungti Vienuolyno ansamblį su Ligoninės kompleksu (kultūros vertybių apsaugos prasme), nes tai nėra administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas.

Pareiškėjas abejones teismo nepriklausomumu ir nešališkumu sieja išimtinai su skundžiamoje teismo nutartyje pavartota formuluote „pareiškėjos nuosavybės teisė, bet kokiais būdais siekiant sau finansinės naudos, negali būti suabsoliutinama paneigiant visuomenės interesą išsaugoti kultūros paveldo vertybę“, kuri, jo nuomone, yra nemotyvuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atskirojo skundo teiginiai yra bendro pobūdžio, subjektyvūs, o vien tokiu būdu suformuluota teismo mintis šiuo atveju nesudaro pagrindo kilti pagrįstoms abejonėms dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo nagrinėjamoje byloje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo visuomenės interesą išsaugoti kultūros paveldo vertybę, nes kultūros paveldo vertybių išsaugojimas yra viešasis interesas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Aiškindamas Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad kultūros valstybinis rėmimas ir apsauga yra svarbi valstybės funkcija, viešasis interesas, taip pat kad Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalies nuostatos yra imperatyvios: jose ne tik yra nurodyta, kad kultūra turi būti remiama, o kultūros paminklai bei vertybės turi būti saugomi, bet ir yra įtvirtintas subjektas, turintis ir negatyvias, ir pozityvias pareigas užtikrinti, kad kultūra būtų remiama ir kultūros paminklai bei vertybės būtų saugomi, – būtent valstybė (2005 m. liepos 8 d., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).

1999 m. lapkričio 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl 1985 metų Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo. Konvencijos 3 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena Šalis įsipareigoja: 1. imtis teisinių priemonių architektūros paveldui apsaugoti; 2. rūpintis paminklų, pastatų grupių ir zonų apsauga, pasitelkiant kiekvienai valstybei ar regionui būdingus metodus.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių gynimas ir apsauga patenka į viešojo intereso sąvoką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2050/2012; 2014 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-923/2013).

Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su procesinių terminų laikymusi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2019 m. vasario 26 d. nutartimi nutardamas priimti 2019 m. vasario 21 d. pareiškėjo patikslintą skundą, atsakovą įpareigojo, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims Departamentui ir Kultūros paveldo centrui pasiūlė iki 2019 m. kovo 6 d. pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (nuomones). Atsakovas nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismui pateikė 2019 m. kovo 12 d. (žyma ant dokumento, XVII t., b. l. 7). Departamentas atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teismui pateikė 2019 m. kovo 8 d. (žyma ant dokumento, XVII t., b. l. 25). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, pirmosios instancijos teismo teisėja 2019 m. kovo 13 d. rezoliucijomis atnaujino terminą atsiliepimui ir nuomonei dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pateikti ir šiuos pateiktus procesinius dokumentus priėmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, laikėsi pozicijos, jog dėl šio prašymo yra būtina jam gauti atsakovo ir kitų proceso dalyvių nuomonę, kaip tai nustatyta ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje. Pirmosios instancijos teismui būtinos nuomonės buvo pateiktos pavėluotai, tačiau ABTĮ 66 straipsnio 3 dalis nustato teismui teisę atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tai, kad terminas pateikti nuomones buvo atnaujintas rezoliucijomis, nesudaro jokio teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų pirmosios instancijos teismo veiksmų bei panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjas nenurodo jokių teisinių argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo rezoliucijomis atnaujinti terminų nuomonėms pateikti, o toks atnaujinimas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodytas priežastis, dėl kurių, jo teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į atskirąjį skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orkela“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė