2026-01-14 Nr. AB-1240-3-61-3-01271-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-218-821/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01271-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja L. A. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (toliau – ir skundas), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM) struktūrinio padalinio Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) 2024 m. kovo 12 d. standartizuotos formos sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai vizą (toliau – ir Sprendimas1); 2) panaikinti Ambasados 2024 m. kovo 12 d. sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. (58.4.7.26)VIZ58-12 (toliau – ir Sprendimas2); 3) įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti Šengeno vizą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. 2023 m. balandžio 28 d. sudarė santuoką su Lietuvoje gyvenančiu (duomenys neskelbtini) piliečiu A. Z. ir 2023 m. vasario mėn. pateikė Ambasadai prašymą išduoti trumpalaikę (turistinę) Šengeno vizą, norėdama aplankyti (duomenys neskelbtini) gyvenantį sutuoktinį, kadangi dėl Lietuvos Respublikos piliečiams pateiktų rekomendacijų nevykti į (duomenys neskelbtini), jie gali susitikti tik Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja prašyme nurodė numatomą buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. balandžio 6 d. Taip pat papildomai nurodė, jog gavusi Šengeno vizą, svarsto galimybę nuvykti į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) duoti paaiškinimus tiesiogiai dėl jos dar 2023 m. Departamentui pateikto prašymo leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, kuris iki šiol nėra išnagrinėtas. Prašyme šios aplinkybės, kaip kelionės į Lietuvos Respubliką tikslo ar papildomos informacijos pareiškėja nenurodė, kadangi tai buvo tik pasvarstymai, o ne konkretus ir realus atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką siekia atvykti prašyme nurodytu tikslu – aplankyti sutuoktinį, tačiau Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjai, surašydama standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą formą. Šioje standartinėje formoje yra nurodyti priimto sprendimo pagrindai ir priežastys, t. y. kad viena ar kelios valstybės pareiškėją laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, o valstybė narė, prieštaraujanti vizos išdavimui – Lietuva.

2.2. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl ginčijamais Sprendimais jos prašymas išduoti Šengeno vizą nebuvo tenkintas ir ji Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) įvertinta kaip kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui, nors prieš tai jokios grėsmės nekėlė ir jai buvo išduodamos vizos.

2.3. Pareiškėja nurodė prašyme tikrus duomenis apie save, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, pažymėjo, jog nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomai politikai, nėra bausta arba teista, 2012-2013 m. (duomenys neskelbtini) atliko praktiką, todėl ji nekėlė ir nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Ambasada, priimdama ginčijamus sprendimus, neatliko VSD pateiktos informacijos apie pareiškėją tyrimo, o tiesiog pasinaudojo pareiškėjos sąžiningumu ir faktais, kuriuos jį nurodė prašyme. Pareiškėjos situacija dėl darbo ir šeimos aplinkybių nepakito nuo 2023 m. kreipimųsi į Ambasadą dėl vizų išdavimo.

2.4. Ginčijami sprendimai nepagrįsti ir nemotyvuoti, kadangi pareiškėjai pateiktoje standartinėje sprendimo formoje nebuvo nurodyta, kokios rūšies vizą pareiškėjai atsisakyta išduoti, neišdėstyti aiškiai sprendimo priėmimo motyvai, kuriais remiantis buvo padaryta išvada dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Sprendimas2 grindžiamas prielaidomis, nekonkretizuojant situacijos, t. y. nenurodyta kur, kada ir kokiame (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte pareiškėja dirbo, kokios buvo jos pareigos. Ginčijami sprendimai sukels pareiškėjai neigiamas pasekmes, kadangi jų pagrindu gali būti priimtas kitas sprendimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl ji negalės nei Lietuvos Respublikoje, nei kitoje Šengeno valstybėje susitikti su savo sutuoktiniu. Bus pažeista pareiškėjos ir jos sutuoktinio teisė į šeimos susijungimą.

3. Atsakovas URM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Ambasados konsulinis pareigūnas, priimdamas sprendimą dėl atsisakymo pareiškėjai išduoti Šengeno vizą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno vizos (ne) išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

4.2. Atsiliepime aptartas ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl sprendimų atsisakyti išduoti vizas užsieniečiams priėmimo URM diplomatams konsuliniams pareigūnams sudaro prielaidas ir įpareigoja veikti savo nuožiūra priimant tokio pobūdžio sprendimus. Teismai turi ribotą galimybę vykdyti konsulinio pareigūno administracinės diskrecijos taikymo ribų teisminę kontrolę, nes konsulinis pareigūnas, priimdamas sprendimą atsisakyti užsieniečiui išduoti vizą, pasirenka geriausią ir tinkamiausią tarp teisės siūlomų variantų, t. y. atlieka vertybinį pasirinkimą ir sprendžia politinio ir / ar ekonominio tikslingumo klausimą. Tuo tarpu administracinis teismas neturi diskrecijos vertinti ginčijamo konkretaus sprendimo ir veiksmų (neveikimo) politinio tikslingumo požiūriu, o gali tik nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo pažeistas įstatymas ir kitas teisės aktas.

4.3. Pareiškėja pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Prašyme pareiškėja nurodė, kad kelionės tikslas – šeimos ar draugų lankymas, tačiau prašymo skiltyje „papildoma informacija apie buvimo tikslą“ jokios informacijos nenurodė. Ambasados konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą išduoti Šengeno vizą ir pateiktus dokumentus, kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – ir VSD), kuris nurodė, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl pastarasis nerekomenduoja išduoti pareiškėjai Šengeno C tipo vizos, motyvuodamas tuo, jog pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis konsulinis pareigūnas galėjo priimti sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktį.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjos skundu.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą grindė šiais argumentais:

6.1. Ginčijami sprendimai priimti Ambasados kompetencijos ribose, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

6.2. Pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontražvalgybinių rizikų, nes (duomenys neskelbtini) valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš nacionalinį saugumą.

6.3. Skunde dėstomų argumentų bei reikalavimų akivaizdų nepagrįstumą patvirtina susiformavusi nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose administracinėse bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. eA-1561-520/2024, Nr. eA-1434-822/2024, Nr. eA-1448-552/2024, Nr. eA-997-415/2024, Nr. eA-1130-624/2024, Nr. eA-1077-662/2024, Nr. eA-930-442/2024, Nr. eA-2400-821/2023, Nr. eA-2359-662/2023, Nr. eA-2264-1047/2023, Nr. eA-2039-442/2023). Pagal nurodytą teismo praktiką, darbas Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių bankuose yra pripažįstamas pakankamu faktiniu pagrindu užsieniečio grėsmei Lietuvos Respublikos saugumui konstatuoti. Pareiškėja iki šiol tebedirba (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje, todėl tai pagrindžia pareiškėjos keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui.

6.4. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių pareiškėjos akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, veikimą prieš tokią politiką, ir iki šiol dirba (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje. Tarnybos / darbo pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023).

6.5. Priimant ginčijamus sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat jais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai negali būti aukščiau nacionalinio saugumo.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą ir netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) piliete, 2024 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą išduoti jai Šengeno vizą kuriame pateikė duomenis apie savo civilinę būklę – susituokusi (9 p.), kelionės tikslą – šeimos ir draugų lankymas (23 p.), numatomas pirmo apsilankymo ir išvykimo datas – nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. balandžio 6 d. (27 p.), jog kelionės ir pragyvenimo išlaidas padengs pati pareiškėja (32 p.). Prašymui pagrįsti pareiškėja pateikė pasą, duomenis apie pragyvenimo lėšas, sutuoktinio tarpininkavimo raštą Nr. 20240205-027695 bei santuokos su (duomenys neskelbtini) piliečiu sudarymo įrašą.

8.2. 2024 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) atsakinga pareigūnė J. C., naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS), priėmė 2024 m. kovo 12 d. sprendimą „Atsisakyti išduoti Šengeno vizą“. Taip pat jį parengė ne elektronine forma 2024 m. kovo 12 d. sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. (58.4.7.26)VIZ58-12 (Sprendimas2) bei tą pačią dieną parengė Standartinę pranešimo apie atsisakymą išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formą (Sprendimas1). Ginčijamuose sprendimuose nurodytas analogiškas atsisakymo išduoti Šengeno vizą pareiškėjai teisinis pagrindas ir priežastis – Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktis, numatantis, jog vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo laikomas keliančius grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.

8.3. Sprendime1 padaryta atžyma ties 7 punktu, kuris numato sprendimo priėmimo priežastį – viena ar kelios valstybės narės asmenį laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Valstybė prieštaraujanti vizos išdavimui – Lietuva. Sprendimo1 formoje numatyta galimybė atžymėti sprendimo priėmimo priežastį iš jame numatyto standartinio priežasčių sąrašo, be galimybės pateikti platesnius argumentus ar motyvus.

8.4. Sprendime2 fiksuotos detalesnės sprendimo priėmimo priežastys / motyvai, jog: pareiškėja deklaravo jos kelionės tikslą – šeimos ir draugų lankymas; nagrinėjant prašymą išduoti Šengeno vizą, buvo vykdomos per N.VIS konsultacijos dėl vizos išdavimo su VSD; VSD, atsakydamas į konsultacijos prašymą, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietė L. A. kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaudamasis Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punktu ir UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi VSD rekomenduoja neišduoti jai Šengeno C tipo vizos; dirbdama (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte, pareiškėja privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdoma agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniams augumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui; ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo; jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsienietei neišduoti vizos, prašė siūlyti Departamentui įrašyti šį asmenį į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.

8.5. Pareiškėja Spredimo1 ir Sprendimo2 teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės ginčija dviem aspektais: pirma, Sprendimu1, kurį jai įteikė Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini), buvo suvaržyta pareiškėjos teisė žinoti ir suprasti, kuo remiantis buvo atsisakyta išduoti jai Šengeno vizą bei visapusiškai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, nes Sprendime1 nebuvo nurodyti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Sprendimo1 priėmimo motyvai ir argumentai, neindividualizuota pareiškėjos situacija, todėl ji negalėjo suprasti, kuo pasireiškė jos grėsmė Lietuvos vidaus saugumui bei kokios priežastys tokį VSD vertinimą nulėmė; antra, įrodinėjo, jog teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Sprendimas1 ir Sprendimas2, neegzistuoja, t. y. ji nekelia grėsmės Lietuvos vidaus saugumui, nes dirbdama (duomenys neskelbtini) neturėjo ir šiuo metu neturi jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) saugumo, žvalgybos ar kitomis institucijomis bei yra priešiška (duomenys neskelbtini) vykdomai politikai.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 203 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų, Vizų kodekso 32 straipsnio 1, 2, 5 dalių, 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

10. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog Ambasados atsakingam pareigūnui nagrinėjant pareiškėjos prašymą į N.VIS sistemą buvo gautas VSD atsakymas / konsultacija, jog pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punktu ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, VSD rekomendavo Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) neišduoti pareiškėjai Šengeno C tipo vizos, o tai yra savarankiškas ir privalomas teisinis pagrindas, pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies punkto vi papunktį, draudžiantis išduoti Šengeno vizą. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog N.VIS sistemą VSD pateiktas pareiškėjos situacijos individualus vertinimas būtų pripažintas neteisėtu, nepagrįstu arba netekusiu galios, todėl Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) pagrįstai ir teisėtai konstatavo privalomąjį atsisakymo išduoti Šengeno vizą teisinį pagrindą.

11. Teismas nurodė, jog pareiškėja byloje pripažino, jog būdama studente ir atlikdama praktiką, 2012-2013 m. dirbo (duomenys neskelbtini), kuris VSD yra laikomas akivaizdžiai grėsmę Lietuvos valstybės saugumui patvirtinančiu faktoriumi, nes, VSD vertinimu, (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis objektas, kadangi banko (duomenys neskelbtini) kontrolinis akcijų paketas priklauso (duomenys neskelbtini), kurį kontroliuoja (duomenys neskelbtini) vyriausybė. O taip pat į bylą pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir kitą trečiojo suinteresuoto asmens VSD atsiliepime į patikslintą skundą nurodytą argumentą dėl pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos vidaus saugumui, jog pareiškėja iki šiol tebedirba (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvos Respublikai ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, nusprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės apie pareiškėjos turėtus ir turimus darbinius ryšius su (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais banku (duomenys neskelbtini), kurių pareiškėja byloje leistinais įrodymais nepaneigė, ir tai sudaro pagrindą sutikti su VSD ir Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos vidaus saugumui vertinimu.

12. Teismas konstatavo, jog Ambasada, gavusi VSD vertinimą, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti Šengeno vizą, nes VSD yra įgaliota institucija atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes, o Šengeno viza gali būti išduodama tik tokiam užsieniečiui, kuris nelaikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

13. Teismas vertino, kad nors pareiškėja Sprendimo1 ir Sprendimo2 teisėtumą ginčijo argumentais ir aplinkybėmis, jog anksčiau jai buvo išduotos vizos pagal analogiškas jos individualią situaciją charakterizuojančias aplinkybes bei tuos pačius dokumentus, kaip ir ginčo atveju, tačiau šie argumentai išeina už ginčo ribų ir yra nepagrįsti, kadangi Vizų kodeksas numato pareigą užsieniečiui kiekvienu individualiu atveju kreipiantis dėl vizos išdavimo pildyti naują prašymą vizai išduoti, atsakingai užpildant šio prašymo formą ir prisiimant asmeninę atsakomybę dėl šiame prašyme pateiktų duomenų teisingumo bei jame nurodytas aplinkybes pagrįsti rašytiniais dokumentais. Nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo prašyme išduoti Šengeno vizą nurodytus duomenis, kartu su prašymu pateiktus dokumentus bei papildomai surinktus duomenis.

14. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjos argumentus, jog Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) neatliko individualaus pareiškėjos situacijos vertinimo. Teismas vertino, jog aplinkybė, jog pareiškėja yra susituokusi su Lietuvos Respublikoje gyvenančiu (duomenys neskelbtini) piliečiu tyrimą atlikusiam atsakingam konsuliniam pareigūnui buvo žinoma nuo pat prašymo pateikimo dienos, kadangi šiuos duomenis pareiškėja nurodė prašyme bei kartu su juo pateikė santuokos sudarymo faktą pagrindžiantį dokumentą.

15. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėja skundą, be kita ko, grindė aplinkybėmis, jog ginčijami sprendimai jai sukels reikšmingas neigiamas pasekmes, nes uždraudus 5 metus jai atvykti į Šengeno erdvę, ji negalės susitikti su sutuoktiniu ir tokiu būdu bus pažeista jos ir jos sutuoktinio teisė į šeimos susijungimą, tačiau šioje byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog pareiškėja negalėtų susitikti su sutuoktiniu jos kilmės valstybėje (atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos piliečiams į (duomenys neskelbtini) tik rekomenduojama nevykti, o ne draudžiama) ar kurioje kitoje ne Šengeno erdvės valstybėje. Be to, šioje byloje nėra nagrinėjami pareiškėjos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, siekiant šeimos susijungimo, klausimai. Todėl teismas sprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad bus pažeista pareiškėjos teisė į šeimos susijungimą.

16. Teismas akcentavo, jog Ambasados veiksmuose, priimant Sprendimą1 ir Sprendimą2, nebuvo nustatyta tarptautinių ar nacionalinių teisės aktų pažeidimų, pastaroji juos priėmė savo kompetencijos ribose, griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų, pareiškėja glaustai ir aiškiai teisės aktų nustatyta tvarka buvo supažindinta su jos atžvilgiu priimtu sprendimu bei jo priėmimo motyvais.

III. 17. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis jos sutuoktinį A. Z. ir VSD, sustabdyti nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-9020-952/2024, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamais sprendimais iš esmės buvo atsisakyta pareiškėjai išduoti Šengeno vizą. Atsakovo argumentas, kad pareiškėja kelia grėsmę visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi grįsti sprendimą vien argumentu, jog asmuo kelia grėsmę yra neteisėta, o toks sprendimas turi būti laikomas neišsamiu ir nemotyvuotu. Teismas pats nenagrinėjo jokių aplinkybių, neatliko vertinimo, o tik rėmėsi VSD išvada bei nenurodė, kokią konkrečią grėsmę ir kodėl pareiškėja kelia. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja niekada nedirbo jokioje įstaigoje, priklausančioje (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijai, visą šį laiką elgėsi pareigingai, nėra niekam skolinga, turi šeimą, ir šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos ketinimai sieti ateitį su Lietuvos Respublika yra labai rimti, socialiniai ir kiti ryšiai yra labai stiprūs, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjai taip pat nebuvo suteikta galimybė pateikti savo situacijos vertinimo.

18.2. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad atsakovas nuolat išduodavo pareiškėjai Šengeno vizas. Jokių aplinkybių, kurios būtų siejamos su kokia nors pareiškėjos darbine veikla viešajame sektoriuje, tuo labiau kuri būtų pavojinga, teismo nebuvo nustatyta. Pareiškėjai nesuprantama, kas pasikeitė ir kodėl buvo priimti sprendimai neišduoti jai Šengeno vizos.

18.3. Analogiškoje situacijoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Šengeno vizą, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas. Teismas nesuteikė pareiškėjai galimybės pateikti savo argumentus dėl VSD išvados. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia „gali grėsti“, taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas.

18.4. Teismo sprendimas iš esmės grindžiamas tik įslaptintais duomenimis, kurie turėjo lemiamą reikšmę priimant ginčijamą sprendimą ir nedera su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika bei Konstitucinio Teismo doktrina, susijusia su teise į teisminę gynybą.

18.5. Teismo argumentas, jog atsakovas, gavęs VSD išvadą, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo neišduoti jai Šengeno vizos, nesuderinamas su ABTĮ 56 straipsnio 3 dalimi. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog gautų duomenų pakanka pareiškėjos grėsmei konstatuoti.

18.6. Neįtraukus pareiškėjos sutuoktinio A. Z. ir VSD trečiaisiais asmenimis į bylą yra pažeistos pareiškėjos teisės užduoti klausimus nurodytiems subjektams tam, kad gauti bylai reikšmingos informacijos, taip pat teikti teismui prašymus dėl atitinkamų procesinių veiksmų šių subjektų atžvilgiu.

19. Atsakovas Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas, atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvos Respublikai bei su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, bei kitas VSD atsakyme (konsultacijoje) nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Ambasada (duomenys neskelbtini), gavusi VSD vertinimą, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti Šengeno vizą, nes būtent VSD yra institucija, įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Nei URM, nei jos teritoriniam padaliniui, priėmusiam ginčijamus sprendimus, nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadas.

20.2. Pareiškėja, teigdama, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi nėra pakankamai motyvuotas, nenurodė apie kurį iš dviejų patikslintu skundu prašomų panaikinti sprendimų kalba, todėl atsakovas neturi galimybės atsikirsti į tokį pareiškėjos argumentą. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad skundžiamas konsulo sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjai vizą yra nemotyvuotas. Tai, kad konsulinio pareigūno Sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjai vizą išsamūs motyvai tapo žinomi atsakovui pateikus teismui atsiliepimą į patikslintą skundą, toks motyvų išviešinimas teisme nepažeidė pareiškėjos teisių į veiksmingą teisminę gynybą.

20.3. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundžiamame sprendime pagrįstai vertino ir taikė Vizų kodeksą, kaip specialųjį įstatymą (teisės normą) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl padarė teisingas išvadas dėl Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies kartu su VI priedu ir VIS Reglamentu taikymo nagrinėjamoje byloje.

20.4. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų atsižvelgti į šio teismo suformuluotus teisės precedentus ir teisės aiškinimus, priimtus įsigaliojus Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies bei 13 straipsnio 1 dalies normoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-903-552/2022, 2023 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023, 2024 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-536-815/2024).

20.5. Pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio ir faktinio pagrindų skundžiamą sprendimą grįsti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių ir EŽTT sprendimų išvadomis. Pareiškėja nepaaiškino, kokią sąsają apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys ir sprendimai, EŽTT sprendimai turi su nagrinėjama administracine byla. Be to, pareiškėjos nurodyti sprendimai nelaikytini precedentais nagrinėjamoje byloje.

20.6. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, jog neįtraukus pareiškėjos sutuoktinio A. Z. trečiuoju asmeniu į bylą buvo pažeistos pareiškėjos teisės. Teismas pagrįstai netenkino šio pareiškėjos prašymo, kadangi jis prieštaravo ABTĮ įtvirtintoms normoms. Skundą ir patikslintą skundą nagrinėjamoje byloje pateikė pareiškėja, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas įtakos turės būtent jos, o ne jos sutuoktinio, teisėms ir pareigoms.

20.7. Nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjama administracinė byla turi būti sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-9020-952/2024, kadangi skiriasi nagrinėjamos ir nurodytos administracinės bylos dalykai bei bylose nustatinėjamos aplinkybės (faktai), todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

22. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Vienodą administracinių teismų praktiką, į kurią privaloma atsižvelgti, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl teismo sprendimas visiškai atitinka šio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose.

22.2. Pareiškėjos argumentas, kad byloje buvo nepagrįstai nustatyta jos keliama grėsmė valstybės saugumui, yra nepagrįstas. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį vertinimą, nustatė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su (duomenys neskelbtini). Šie pareiškėjos ryšiai nebuvo atsitiktiniai, tokį darbą pareiškėja pasirinko sąmoningai. Faktas, kad pareiškėja tokių pareigų šiuo metu nebeina, savaime nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę ir nebegali kelti grėsmės. Pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Ambasados sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi.

22.3. Pareiškėja turėjo pateikti teismui konkrečius įrodymus, paneigiančius VSD išvadoje bei ginčijamuose sprendimuose nurodytas aplinkybes, tačiau tokių įrodymų pareiškėja nepateikė. Nepaneigus nurodytų aplinkybių, teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja taip pat nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) valdžios politikai.

22.4. Pareiškėja nepagrįstai tvirtina, kad tai, jog ji nekelia grėsmės valstybės saugumui, patvirtinta aplinkybė, kad pareiškėjai jau anksčiau buvo išduodamos Šengeno vizos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose yra išaiškinęs, kad teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą ir iš dalies prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Todėl aplinkybės, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, viza, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD atsakyme (konsultacijoje) nustatytas aplinkybes.

22.5. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad teismo sprendimas yra grindžiamas įslaptintais duomenimis. VSD nagrinėjamoje byloje neteikė teismui įslaptintos informacijos. VSD tik pateikė vertinimą dėl pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui. Dokumentai, susiję su šiuo vertinimu, nėra įslaptinti, pareiškėja su jais susipažino.

22.6. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl jos sutuoktinio įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Susiformavusioje nuoseklioje administracinių teismų praktikoje užsieniečių sutuoktiniai ar kiti artimi giminaičiai nėra traukiami į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kuo ši byla yra išskirtinė ir kodėl turėtų būti nukrypstama nuo suformuotos teismų praktikos.

22.7. Teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl nėra pagrindo ginčijamą teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Ginčas byloje kilo dėl Ambasados 2024 m. kovo 12 d. sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, pagrįstumo ir teisėtumo, bei reikalavimo įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Ambasada priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, nustačiusi, jog viena (kelios) valstybės narės pareiškėją laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.

25. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo ir pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėja pažymi, kad jai buvo pateiktas standartinės formos sprendimas, kuriame nebuvo nurodyti detalesni sprendimo priėmimo motyvai, ir toks sprendimas apribojo pareiškėjos galimybę suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas šis sprendimas. Pareiškėjos teigimu, teismas, pripažinęs atsakovo priimtus sprendimus pagrįstais ir teisėtais, nenagrinėjo bylos faktinių aplinkybių, neatliko jų vertinimo, o iš esmės rėmėsi tik VSD Ambasadai pateiktu atsakymu (konsultacija), nenurodydamas, kokią konkrečią grėsmę nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai ir kodėl pareiškėja kelia.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą ir prašymą pagrindžiančius dokumentus (pasą, duomenis apie pragyvenimo lėšas, sutuoktinio tarpininkavimo raštą, santuokos su (duomenys neskelbtini) piliečiu sudarymo įrašą). Pareiškėja prašyme nurodė kelionės tikslą – šeimos ar draugų lankymas; atvykimo data – 2024 m. kovo 8 d.; išvykimo data – 2024 m. balandžio 6 d.; prašoma leisti atvykti daug kartų. 2024 m. vasario 23 d.

Ambasados konsulinis pareigūnas, naudodamasis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS), kreipėsi privalomos konsultacijos į VSD. VSD Ambasados konsuliniam pareigūnui, naudodamasis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (N.VIS), rekomendavo neišduoti pareiškėjai Šengeno C tipo vizos, motyvuodamas tuo, kad ji kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, nes dirbdama (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte (duomenys neskelbtini) ji privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų tinklui.

Pareiškėja taip pat gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Jeigu įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsienietei neišduoti vizos, VSD prašė siūlyti Migracijos departamentui įrašyti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui. Ambasados konsulinis pareigūnas 2024 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą Nr. (58.4.7.26)VIZ58-12 „Sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą“, kuriuo atsisakė pareiškėjai išduoti Šengeno vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktyje nurodytu pagrindu, t. y. kai viena ar kelios Šengeno erdvės šalys mano, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.

Sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą Ambasados konsulinis pareigūnas grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti VSD atsakyme (konsultacijoje). 2024 m. kovo 12 d. Ambasados konsulinis pareigūnas, vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsniu, surašė Standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti Šengeno vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formą, kurioje specialiu žymėjimu „kryželiu“ pažymėjo atsisakymo išduoti Šengeno vizą priežastį – viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.

Standartinio pranešimo pabaigoje nurodyta valstybė narė, prieštaraujanti vizos išdavimui – Lietuva.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, jog Ambasados standartinės formos sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, kad buvo apribota galimybė suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas šis sprendimas, teisėjų kolegija pažymi, jog bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

30. Vizų kodekso 32 straipsnyje yra įtvirtinti atsisakymo išduoti vizas pagrindai. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, jog pareiškėjai atsisakyta išduoti vizą vadovaujantis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčiu, nustatančiu, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jeigu asmuo laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai iki kreipimosi į teismą dėl ginčijamų Ambasados sprendimų panaikinimo, buvo pateiktas susipažinti tik standartizuotos formos sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, kuriame nurodyta, kad buvo išnagrinėtas pareiškėjos prašymas, atsisakyta išduoti vizą dėl to, kad viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, valstybė narė, prieštaraujanti vizos išdavimui – Lietuva, sprendime aptarta jo apskundimo tvarka ir terminas, pastabose nenurodyti sprendimo priėmimo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą su išsamiais tokio sprendimo priėmimo motyvais pareiškėjai buvo pateiktas tik inicijavus bylą teisme. Teismas skundo priėmimo stadijoje pareiškėjai sudarė galimybę susipažinti su išsamiu Ambasados sprendimu ir patikslinti pradinio skundo reikalavimus, skųsti abu Ambasados sprendimus, priimtus pareiškėjos atžvilgiu.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-1249-968/2023, kuriame sprendimas neišduoti nacionalinės vizos panaikintas dėl netinkamo motyvavimo, išaiškinta, kad plati kompetentingų institucijų diskrecija, joms nagrinėjant prašymus išduoti Šengeno vizą, nėra causa sui (savo paties priežastis, savaime sukelta priežastis), o yra siejama inter alia (be kita ko) su atitinkamai institucijai tenkančia pareiga kruopščiai išnagrinėti kiekvieno užsieniečio, pateikusio prašymą išduoti Šengeno vizą, individualią situaciją ir atliekant išsamų įvairių konkrečiai situacijai reikšmingų aplinkybių vertinimą, nustatyti, ar tuo konkrečiu atveju egzistuoja Vizų kodekse įtvirtinti atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindai; sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą, nereiškia, kad sprendimą atšaukti išduotą vizą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti; Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 str. 2 d.).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025, taip pat pažymima, kad pagal Europos Sąjungos teisminių institucijų jurisprudenciją, su kuria darnos siekia Lietuvos administracinė justicija, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokį pažeidimą paprastai nėra galima ištaisyti teismo proceso metu. Ši praktika formuojama taip pat atsižvelgiant į konstitucinius teisės principus – teisinės valstybės, gero administravimo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimą. Tam tikrais išimtiniais atvejais, viešojo administravimo subjektui papildžius administracinio sprendimo motyvus ar pateikus administracinį sprendimą su motyvais tik inicijavus teisminį ginčą, teismas galėtų vertinti priežastis, lėmusias ir praktiškai apsunkinusias išsamių motyvų nepateikimą suinteresuotam asmeniui, taip pat objektyvų jų egzistavimą iki kreipimosi į teismą, kartu įvertinant tokios situacijos poveikį šalių lygybei ir pareiškėjo teisei į gynybą, teismo proceso stadiją, kurios metu buvo pateikti papildomi motyvai, ir kitus reikšmingus aspektus.

34. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo byloje C-430/10 41 punkte išaiškino, kad asmuo, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, turi turėti teisę veiksmingai kreiptis į teismą; šis kreipimasis turi leisti faktiškai ir teisiškai patikrinti ginčijamo sprendimo teisėtumą pagal Sąjungos teisę; kad kreipimasis į teismą būtų veiksmingas, asmuo turi turėti galimybę sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs pati sprendimą, arba jo prašymu pranešus jam šiuos motyvus, neribojant kompetentingo teismo teisės reikalauti iš atitinkamos institucijos juos pranešti. Iš šio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo seka, kad Europos Sąjungos teisei neprieštarauja tokia situacija, kai asmeniui ir vėliau pranešami dėl jo priimto sprendimo motyvai.

35. Iš byloje susiklosčiusios faktinės situacijos matyti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai inicijavus bylą teisme buvo sudaryta galimybė susipažinti su galutiniu sprendimu atsisakyti išduoti Šengeno vizą ir išdėstyti teismui visus nesutikimo su ginčijamais sprendimais argumentus. Galutinio sprendimo motyvai nebuvo surašyti vėliau, nei buvo priimtas individualus administracinis aktas, todėl atsižvelgus į šioje byloje susiklosčiusią individualią situaciją, vadovaujantis ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aptarta praktika, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisminę gynybą, buvo apribota pareiškėjos galimybė suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas standartinės formos sprendimas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2137-575/2024.

36. Pareiškėja taip pat teigia, jog ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, iš esmės grindžiami tik VSD atsakymu (konsultacija) dėl pareiškėjos tariamai keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pagal UTPĮ 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. VSD, atlikęs pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, atsakyme (konsultacijoje) nurodė, kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kadangi dirbo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte.

Pažymėtina, jog pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui faktas, be kita ko, buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2724-629/2025, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo kvestionuoti VSD ir teismo padarytų išvadų dėl pareiškėjos nustatytos grėsmės nacionaliniam saugumui. Ambasada, gavusi VSD vertinimą dėl to, kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, ir jai nerekomenduojama išduoti Šengeno C tipo vizos, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, nes būtent VSD yra įgaliotas atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą byloje Nr. eA-2585-629/2023 ir kt.).

Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, VSD pateikta informacija Ambasadai buvo pakankamu pagrindu atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje nepateikė duomenų, paneigiančių nustatytą aplinkybę, jog ji dirbo (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte.

Taip pat pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jos akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai ar veikimą prieš tokią politiką, ir leistų paneigti jos keliamą grėsmę, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamų sprendimų nepagrįstumo atmetami kaip nepagrįsti.

37. Pareiškėja apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad neįtraukus jos sutuoktinio ir VSD trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į bylos nagrinėjimą buvo pažeistos pareiškėjos teisės užduoti klausimus nurodytiems subjektams, tačiau teisėjų kolegija nesutikdama su šiais pareiškėjos argumentais, pažymi, jog 2024 m. rugpjūčio 22 d. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo dėl jos sutuoktinio įtraukimo į bylos nagrinėjimą, motyvuojant tuo, kad priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos pareiškėjos sutuoktinio teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl jos sutuoktinio įtraukimo į bylą, kadangi nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, o ne jos sutuoktiniui. Dėl VSD pažymėtina, jog jis yra įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjos procesinės teisės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pakartotinai spręsti klausimą dėl šios institucijos įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Pareiškėja taip pat prašė teismo sustabdyti nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-9020-952/2024, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nurodyta byla buvo išnagrinėta 2025 m. vasario 4 d., be to, skiriasi nagrinėjamos ir išnagrinėtos bylų dalykai ir įrodinėjamos aplinkybės, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas dėl bylos sustabdymo.

38. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, ir apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos patikslintame skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl teisėjų kolegija, pritardama teismo padarytoms išvadoms, jų nekartodama bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti, ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė