2024-03-27 Nr. AB-5187-3-61-3-00406-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-79-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00406-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė: 1) panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) 2022 m. sausio 21 d. raštą Nr. 4–90 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti SAM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 15 d. prašymą „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į atsakovą su Prašymu: 1) patikslinti, ar SAM 2017 m. birželio 28 d. raštu Nr. (1.1.36-40) 4-2400 pateikta informacija yra aktuali, taip pat ir vakcinoms nuo Covid-19; 2) pateikti oficialią turimą informaciją apie Lietuvos Respublikoje naudotas, naudojamas, planuojamas naudoti vakcinas ir vaistinius preparatus skirtus asmenims skiepyti nuo Covid-19, lentelėje – jų kokybės įvertinimą, saugumą, sukeliamas pasekmes ar kitokį poveikį skiepijamų asmenų organizmui; 3) atsakyti, ar vakcinoms nuo Covid-19 buvo ar yra taikomos procedūrinės ar kitos teisinio reguliavimo ar jo traktavimo / aiškinimo, nei kitoms vakcinoms, išimtys, ir jei taip, konkrečiai tai nurodyti; 4) pateikiamos informacijos aktualumą užtikrinti informaciją patikslinant tiek su pavaldžių bei kuruojamų įstaigų (pvz. Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos), tiek, esant poreikiui, su Lietuvos sveikatos universiteto specialistais, šiuo klausimo nagrinėjimui pateiktų dokumentų (išvadų, nuomonių ir t.t.) kopijas pridėti prie atsakymo; 5) pateikti atsakymus į kelis kitus atskiroje Prašymo pastraipoje suformuluotus konkrečius klausimus; 6) atsakymą į Prašymą pateikti pagal kompetenciją asmens, įgalioto veikti SAM, vardu.

2.2. Atsakydamas į Prašymą SAM pateikė Raštą, kuris priimtas viršijant atsakovo įgaliojimus, suteikiant tik bendro pobūdžio informaciją su nuorodomis į šaltinius, tačiau prašyta informacija nebuvo pateikta, neatlikti prašomi veiksmai, Prašymo nenagrinėjimas / netenkinimas neargumentuotas, nenurodytos jokios teisės aktų nuostatų ir faktinės aplinkybės, kuriomis buvo vadovaujamasi rengiant Raštą, nepaaiškinta jo apskundimo tvarka.

3. Atsakovas SAM atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, nurodė ginčui aktualias faktines aplinkybes bei rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Vadovaudamasis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės) nuostatomis atsakovas nurodė, kad Prašymas priskirtas prašymų kategorijai į kuriuos atsakoma laisva forma. Nepriklausomai nuo Rašto formos, SAM aiškiai ir išsamiai atsakė į pareiškėjo klausimus.

3.2. Prašyme pareiškėjas išreiškė padėką už informaciją, suteiktą SAM 2017 m. birželio 28 d. raštu, 2017 m. pareiškėjui pateiktas atsakymas į jo paklausimą dėl kitų vakcinų buvo aiškus bei suprantamas, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, todėl Rašte papildomai komentuojamas nebuvo. Pareiškėjui 2017 m. pateiktas atsakymas buvo parengtas išnagrinėjus konkretų jo paklausimą apie tuo metu žinomus virusus ir vakcinas, todėl į Prašyme išdėstytus bendro pobūdžio pareiškėjo klausimus, susijusius su Covid-2019 ir vakcina nuo jo, Rašte buvo atsakyta tiesiogiai ir aiškiai, remiantis SAM turimais aktualiais duomenimis su papildomomis nuorodomis į informacijos šaltinius. Rašto forma atsakyti į klausimus ne pareiškėjo nurodytu lyginamuoju būdu, o tiesiogiai, neturi įtakos nei Rašto turiniui, nei jo apimčiai ar pagrįstumui.

3.3. Prašyme nebuvo išreikštas pageidavimas pateikti informacijos apie vakcinų gamintojus, todėl nepagrįstos pretenzijos, kad Raštas šiuo aspektu yra neišsamus, ar kad SAM nepateikė informacijos. Visa informacija apie vakcinas ir jų gamintojus yra skelbiama viešai, kilus klausimams galima kreiptis dėl papildomos informacijos pateikimo.

3.4. Atsakant į šeštą klausimą dėl vakcinų nuo Covid-19 naudos ar rizikos santykis, pareiškėjui buvo pateikta glaustai SAM žinoma informacija apie vakciną su nuorodomis į šaltinius.

3.5. SAM, vadovaudamasis Darbo reglamento, patvirtinto sveikatos apsaugo ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-232, 43 punktu, nurodė, kad Raštą pasirašė asmuo, turintis įgaliojimus pasirašyti tokio pobūdžio atsakymus fiziniams asmenims. Rašto blanko forma įtakos Rašto turiniui neturi ir jokių pasekmių nesukelia.

3.6. Praėjus kelioms dienoms nuo Rašto gavimo pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, todėl vien tai, kad Rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo Rašto panaikinti.

3.7. Raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl administracinė byla turi būti nutraukta.

3.8. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Visuotinai žinomas ir įrodinėjimo nereikalauja faktas, kad vakcinos, dėl kurių su paklausimu kreipėsi pareiškėjas, buvo sukurtos dėl pandemiją sukėlusios Covid-19 ligos, todėl visa informacija, susijusi su pareiškėjo klausimais, yra žinoma tiek, kiek ją viešai skelbia vakcinų gamintojai, vakcinas registruojančios institucijos ir nepageidaujamas reakcijas fiksuojančios institucijos. Atsižvelgdamas į tai, SAM pateikė ir nuorodas į šaltinius, kuriais remiantis kiekvienas suinteresuotas asmuo gali rinkti naujausią informaciją ir stebėti situaciją pagal savo individualius poreikius, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti Raštą ir Prašymą nagrinėti iš naujo.

4. Pareiškėjas 2022 m. kovo 9 d. teismui pateikė skundo papildymą, kuriame be naujos aplinkybės dėl pažeisto Prašymo nagrinėjimo termino, taip pat išdėstė ir nesutikimą su SAM atsiliepimu:

4.1. Raštas yra individualus administracinis aktas, kuriame pateikta informacija, ir jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Raštas taip pat pareiškėjui sukelia neigiamas pasekmes, nes užkerta kelią dar kartą kreiptis į SAM su prašymu tinkamai pateikti analogišką informaciją, net jei atsakovas pateikia formalų ir netinkamą atsakymą. Atsakymas į pareiškėjo Prašymą aktualus ne tik pareiškėjui, bet ir jį gydantiems gydytojams. Rašte pateikiamos nuorodos į informacijos šaltinius yra netinkama atsakymo forma, nes už informacijos teisingumą, patikimumą ir tikslumą atsako ne SAM, o informacijos rengėjas.

4.2. Pareiškėjas reikalavo Raštą pateikti pagal kompetenciją pasirašytą asmens, įgalioto veikti atsakovo vardu. Toks reikalavimas turėjo būti vertinamas atskirai, tačiau SAM to neįvykdė. Neįgalioto SAM struktūrinio padalinio vadovo parašas ant SAM blanko laikytinas įgaliojimų viršijimu, todėl turėtų būti panaikintas, kaip neturintis teisinės galios.

4.3. Rašte nebuvo nurodyta, kodėl kiti vaistiniai preparatai buvo naudojami kaip vakcinos, taip pat nenurodytas pilnas sąrašas Lietuvos Respublikoje naudotų vakcinų ar vaistinių preparatų nuo Covid-19, nepateiktas jų kokybės įvertinimas, nedetalizuoti šiam įvertinimui taikyti metodai, nepateikti duomenys apie saugumą, sukeliamas pasekmes ar kitokį poveikį, nepateikta ir informacija apie Prašymo pateikimo metu planuotas naudoti informacinės ribonukleino rūgšties, vektorių, baltymų subvieneto (iRNR) vakcinas.

5. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo papildymu ir nurodė, kad SAM nagrinėjo Prašymą ne dėl administracinio sprendimo dėl teisės taikymo priėmimo, o dėl informacijos suteikimo, todėl Raštas teisinių pasekmių nesukelia, nes neapriboja pareiškėjo teisės rinkti detalesnę ar kitą, papildomą informaciją, susijusią su ligos gydymu ir vakcinomis. Pareiškėjo nurodyti gydytojai dirba savarankiškai. Teikdami sveikatos priežiūros paslaugas šie gydytojai valstybės institucijų, įskaitant SAM, raštais nesivadovauja. Pareiškėjo pridėtas el. laiškas tik patvirtina, kad gydytojų specialistų konsiliumas dėl pareiškėjo buvo atidėtas dėl gydytojos laikino nedarbingumo. SAM neginčija aplinkybės, kad Raštas pareiškėjui pateiktas 7 kalendorinėmis dienomis vėliau nei buvo numatyta, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti informacinio pobūdžio Rašto ir įpareigoti atsakovą Prašymą išnagrinėti pakartotinai.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškėjui atsakymą į Prašymo antrą klausimą.

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į SAM su Prašymu, o SAM, 2022 m. sausio 21 d. išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, pateikė byloje skundžiamą Raštą, kuriuo atsakė į pareiškėjo Prašyme suformuluotus klausimus.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (6 str. 1, 3 d.), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas; 1 str. 1 d., 2 str. 1 d. 1–2 p., 6 str. 1 d., 13 str. 1 d.), VAĮ (11 str. 1 d.), vertino, kad ginčas tarp šalių kilo ne dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, o dėl teisės gauti informaciją įgyvendinimo tinkamumo. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas, įgyvendindamas teisę gauti informaciją, atitinkamai turi teisę skųsti institucijos veiksmus, todėl atsakovo prašymas nutraukti bylą netenkinamas, o pareiškėjo argumentai dėl galimai Rašto sukeliamų pasekmių – nevertinami.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundą vertins, ar Rašte pateikta informacija atitinka Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus principus, taip VAĮ ir Taisyklių nuostatas, tiek, kiek jos taikomos prašymų suteikti informaciją nagrinėjimui.

10. Įvertinęs Prašymo turinį teismas darė išvadą, kad jis priskirtinas prašymų kategorijai, į kurį viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju SAM) atsakymą turi teisę pateikti laisva forma, tačiau tai savaime nereiškia, kad institucija nėra saistoma prašymo turinio ir Įstatyme įtvirtintų informacijos (duomenų) teikimo principų.

11. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas su 2017 m. gegužės 26 d. prašymu (toliau – ir 2017 m. Prašymas) kreipėsi į SAM, siekdamas gauti informaciją apie vakcinų sudėtis ir jų poveikį asmens sveikatai. Pareiškėjui į šį Prašymą atsakyta 2017 m. birželio 28 d. raštu Nr. (1.1.36-40) 4-2400 (toliau – ir 2017 m. Raštas). Pareiškėjas 2021 m. SAM pateiktame Prašyme (antras Prašymo klausimas) prašė patikslinti, ar SAM 2017 m. Rašte pateikta informacija apie vakcinas (įskaitant Covid-19) yra aktuali. Teismas, įvertinęs ginčijamo Rašto turinį, konstatavo, kad atsakovas pareiškėjui į šį klausimą neatsakė. Tą patvirtino ir atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, jog Rašte šis klausimas papildomai komentuojamas nebuvo. Aplinkybė, kad 2017 m. Rašte pateikta informacija, atsakovo nuomone, yra išsami, aiški, pareiškėjui suprantama ir nenuginčyta, nėra pakankama siekiant neatsakyti į pareiškėjo klausimą dėl pateiktos informacijos aktualumo, o esant poreikiui – pateiktą informaciją papildyti.

12. Teismas nurodė, kad iš Rašto turinio matyti, jog atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo trečią Prašymo klausimą, paaiškino, jog vakcinų kokybė, saugumas ir efektyvumas tikrinamas laboratorijose, vėliau atliekami klinikiniai tyrimai, ir tik sėkmingai parėjus visus etapus vakcinos patenka į rinką. Rašte nurodyti vakcinų pavadinimai, kuriomis asmenys skiepijami tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. SAM taip pat paaiškino, kad valstybėse nuolat stebimas nepageidaujamas vaistinių preparatų poveikis, nurodė kokios institucijos kaupia ir nuolat atnaujina duomenis apie vakcinų saugumą ir sukeliamus šalutinius poveikius, pateikė nuorodas į jų tinklalapiuose skelbiamą informaciją.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjui tinkamai atsakyta į aptartą bendro pobūdžio klausimą ir pateikta pakankamai išsami ir objektyvi informacija. Nors pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad atsakovas nurodė ne visas vakcinas, tačiau nedetalizavo, kokios vakcinos Rašte nenurodytos ir nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Teismas pažymėjo, kad aptartas pareiškėjo klausimas yra abstraktaus pobūdžio, todėl vien tai, jog pareiškėjui kyla papildomų klausimų ir neaiškumų, ir (ar) pareiškėjas tikėjosi gauti daugiau informacijos, savaime nereiškia, jog asmens teisė į informaciją yra pažeista. Asmuo, kreipdamasis į instituciją turėtų reikšti ne abstraktaus pobūdžio prašymą pateikti „visą“ informaciją tam tikroje srityje, o suformuluoti konkrečius klausimus ir nurodyti prašomos informacijos ribas (pvz., prašyti pateikti duomenis apie konkrečių vakcinų gamintojus ir pan.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir pareiškėjo Prašyme nurodytą informacijos gavimo tikslą – gauti patvirtinimą, kad Lietuvoje naudojamos vakcinos (vaistiniai) preparatai yra saugūs, kokybiški ir efektyvūs, o žalingų, neveiksmingų ir rizikingų vaistinių preparatų registracija yra stabdoma, darė išvadą, jog pareiškėjui rūpimu klausimu pateikta pakankamai informacijos. Tai, kad atsakant į šį klausimą SAM informaciją pateikė ne lentelėje, kaip pageidavo pareiškėjas, įtakos informacijos pakankamo ir išsamumo vertinimui neturi. Be to, institucija į tokio pobūdžio prašymus turi teisę atsakyti laisva forma.

14. Atsakovas, atsakydamas į Prašymo ketvirtą klausimą, paaiškino, kad visos Lietuvoje naudojamos vakcinos nuo Covid-19 praėjusios visus klinikinių tyrimų etapus. Trečioji klinikinių tyrimų fazė buvo atliekama su keliasdešimt tūkstančių tiriamųjų, užregistruotos visos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios po vakcinacijos. Tik išanalizavus šiuos duomenis Europos vaistų agentūra (toliau – ir EVA) patvirtino vakcinų naudojimą esant ekstremalioms sąlygoms. Atsakovas taip pat paaiškino, kad nei vienas tyrimų etapas nebuvo praleistas, jie, o taip pat ir registracijos procesas, buvo pagreitinti. Pažymėjo, kad vakcinų gamintojai renka duomenis renka ir po registracijos, tai įprastas procesas taikomas ir tiriant vakcinas nuo kitų ligų. Duomenų rinkimas vyksta mažiausiai du metus. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai atsakė į aptartą klausimą ir pateikė pakankamą bei suprantamą informaciją. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas privalėjo nurodyti „kieno sąskaita buvo padarytas „pagreitinimas“, kokios išimtys iš įprastų procedūrų šiam „pagreitinimui“ padarytos, nėra aišku, kas yra „pagreitinimas“, ar buvo mažintas dalyvių skaičius ir pan.), nepagrįsti, nes šie klausimai Prašyme suformuluoti nebuvo. Klausimai dėl informacijos pateikimo turi būti suformuluoti konkrečiai, iš jų turinio turi būti aiškios prašomos informacijos pobūdis ir ribos. Jeigu pareiškėjui kyla papildomų klausimų, jis turi teisę kreiptis į instituciją dėl papildomos informacijos pateikimo, suformuodamas konkrečius klausimus.

15. Atsakovas, atsakydamas į šeštą klausimą, paaiškino, kaip susidaro imunitetas pasiskiepijus iRNR vakcinomis, pateikė RNR sampratą, nurodė, jog iRNR tipo vakcinos sudėtyje yra iRNR molekulė, koduojanti spyglio baltymą. SAM taip pat pažymėjo, kad ląstelėse esanti iRNR itin greitai suiria, todėl negali daugintis nei susijungti su žmogaus DNR, o iRNR patenka tik į ląstelės citoplazmą, bet ne į branduolį, todėl nekeičia žmogaus genetinės informacijos, paaiškino pagaminto baltymo išskyrimą ir antikūnų susidarymą. SAM taip pat nurodė, kad aptariamu klausimu glaustai pateikė visą žinomą informaciją. Teismo vertinimu, atsakovo pateikta glausta informacija apie iRNR vakcinų patekimą į kitas ląsteles, įvertinus prašomos suteikti informacijos tikslą, yra pakankama, pateikiant esminę ir SAM žinomą informaciją. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakydamas į minėtą klausimą atsakovas būtų nurodęs ne visą esminę informaciją, kuria disponuoja.

16. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl penkto klausimo, teismas nurodė, kad institucija turi pareigą teikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja (Įstatymo 1 str. 1 d., 6 str. 1 d. 2 p.). Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme). Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad SAM, nagrinėdama Prašymą suteikti informaciją, privalėjo pateikti tik turimą informaciją. Taigi, priešingai nei teigė pareiškėjas, atsakovas neprivalėjo nei rinkti informacijos iš pareiškėjo minimų šaltinių, nei teikti pareiškėjui pageidaujamų dokumentų kopijų. SAM, nagrinėdama prašymą suteikti informaciją, taip pat nėra saistoma pareiškėjo reikalavimų atlikti teorinį ir praktinį vertinimą tam tikru klausimu ar pateikti hipotetinio pobūdžio pavyzdžius. Atsakydamas į pareiškėjo klausimus dėl Covid-19 vakcinų, atsakovas rėmėsi kompetentingų institucijų (EVA ir kt.) paskelbta ir viešai prieinama informacija, pateikė nuorodas į informacijos šaltinius, paaiškino, kokios konkrečios institucijos ir kokią informaciją (duomenis) nuolat skelbia ir atnaujina, nurodė, kur pareiškėjas gali rasti papildomos informacijos. Atsižvelgiant į tai, teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjui pateiktos informacijos objektyvumo ir duomenų prieinamumo.

17. Pareiškėjas prašė atsakymą į Prašymą pateikti pagal kompetenciją pasirašytą asmens įgalioto veikti SAM vardu (septintas prašymas). Teismas nustatė, kad Raštą pasirašė SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius, Raštas parengtas naudojant SAM blanką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamentu, patvirtintu 2004 m. balandžio 15 d. įstatymu Nr. V-232, (toliau – ir Reglamentas), SAM administracijos padalinių vadovai, ministro patarėjai, ministerijos vyriausieji patarėjai pagal kompetenciją, be kita ko, pasirašo atsakymus į fizinių ir juridinių asmenų raštus. Taigi, teismui nekilo abejonių, kad Raštą pasirašė SAM darbuotojas (struktūrinio padalinio vadovas) turintis įgaliojimą pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus. Rašto banko formos neatitiktis yra formalaus pobūdžio pažeidimas, neturintis įtakos jame pateiktos informacijos turiniui. Taip pat teismas atmetė argumentus, kad šeštas klausimas turėjo būti vertinamas kaip savarankiškas prašymas. Kiekvienas viešojo administravimo subjekto siunčiamas dokumentus privalo būti pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Vien tai, kad pareiškėjas nurodė, jog prašo pateikti atsakymą pagal kompetenciją pasirašytą asmens įgalioto veikti SAM vardu, savaime nereiškia, jog SAM privalo nurodyti argumentus, kodėl Raštą pasirašo vienas ar kitas SAM atstovas.

18. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad rengiant Raštą buvo padaryta procedūrinių pažeidimų – Prašymas suteikti informaciją išnagrinėtas vėliau, nei įtvirtinta VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas. Teismas šiuo aspektu, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog, nors atsakovas pažeidė Prašymo nagrinėjimo terminą, tačiau minėtas procedūrinis pažeidimas neturėjo įtakos pateiktos informacijos objektyvumui, todėl savaime nėra pagrindas naikinti Raštą.

19. Teismas išaiškino, kad, vadovaudamasis Įstatymo 18 straipsniu, pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, taip pat institucijos vilkinimą atlikti jos kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus VAĮ nustatyta tvarka. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas Rašte nenurodė jos veiksmų apskundimo tvarkos, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą. Todėl teismas konstatavo, kad šis procedūrinis pažeidimas neigiamos įtakos pareiškėjo teisėms neturėjo.

20. Kitus ginčo šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, todėl plačiau dėl jų nepasisakė.

21. Apibendrindamas išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Raštas, tiek, kiek jame atsakyta į pareiškėjo Prašyme suformuluotus klausimus, išskyrus antrą klausimą, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į SAM kompetenciją, atitinka esminius Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintus informacijos (duomenų) teikimo principus. Rašte aiškiai ir nuosekliai išdėstyta informacija, kuria disponavo atsakovas. Pateiktos informacijos apimtis, įvertinus Prašyme nurodytą tikslą, yra pakankama, o nustatyti procedūrinio pobūdžio pažeidimai neigiamos įtakos pareiškėjo teisėms ir pateiktos informacijos turiniui neturėjo. Kitų ginčijamo Rašto panaikinimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo bei išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą buvo atmesti.

22. Taip pat teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio 1 dalimi ir 92 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad atsakovas Rašte neatsakė į antrą pareiškėjo Prašymo klausimą, t. y. per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikė prašytos informacijos ar motyvuoto atsisakymo ją pateikti, todėl įpareigotinas šiuos veiksmus atlikti.

23. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (22,50 Eur už žyminį mokestį), pažymėjo, kad pareiškėjo skundas yra patenkintas iš dalies, t. y. atsakovas įpareigotas atsakyti į vieną Prašymo klausimą iš šešių, todėl pareiškėjui priteistina jo sumokėto žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintiems reikalavimams (1/6), t. y. 3,75 Eur.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Teismas klaidingai taikė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, nors privalėjo remtis VAĮ ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu. Teismo argumentai yra neaiškūs ir nepagrįsti.

25.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, pagal kurią privatus asmuo, administraciniuose teisiniuose santykiuose tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, yra silpnesnioji pusė. Tai lemia, kad kilus neaiškumams, teisė aiškintina asmens naudai. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjui nepagrįstai buvo perkelta įrodinėjimo pareiga, tai patvirtina ir bylos medžiaga. Dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė.

25.3. Nuspręsdamas, kad Raštas yra skundžiamas, teismas kartu pripažino, kad Raštas yra administracinis sprendimas, kuriam taikomi VAĮ reikalavimai, tačiau jis jų neatitinka. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad SAM nurodyta informacija nesiskiria nuo viešai skelbiamų duomenų. Pareiškėjas taip pat nesutinka su argumentais, kad jis SAM nesuformulavo konkrečių klausimų, kadangi jis siekė gauti visą būtiną informaciją, be to, neįmanoma iš anksto žinoti klausimų, į kuriuos nebus atsakyta.

25.4. Konstatavęs, kad Rašto blanko formos neatitiktis yra formalaus pobūdžio pažeidimas, teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kad subjektų veiklai taikomi griežti reikalavimai elgtis pagal teisės aktuose numatytas taisykles, o plečiamasis tokių taisyklių aiškinimas negalimas. Administracinio sprendimo forma ir išraiškos būdas yra vienos iš jo teisėtumo sąlygų. Teismas pripažino teisėtu Raštą, kuris buvo pasirašytas asmens, neturėjusio tam įgaliojimų, arba veikusio kito subjekto vardu.

25.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčas kilo ne dėl individualaus administracinio akto teisėtumo. SAM buvo aiškiai nurodyti teisės aktai ir konkrečios jų nuostatos, kuriomis vadovautasi teikiant Prašymą, taip pat prašoma atsakyti konkrečiais būdais, laikantis teisės aktų reikalavimų, o skunde aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad atsakymas pateiktas viršijant įgaliojimus, pažeidžiant konkrečių teisės aktų nuostatas. Teismo buvo prašoma ne tik įpareigoti SAM Prašymą išnagrinėti iš naujo, pateikti prašomą informaciją bet ir panaikinti Raštą.

25.6. Teismo argumentai, kad kreipdamasis į instituciją asmuo turėtų reikšti ne abstraktaus pobūdžio prašymą pateikti visą informaciją tam tikroje srityje, o suformuluoti konkrečius klausimus ir nurodyti prašomos informacijos ribas prieštarauja Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punktui. Argumentai, kad atsakovas neprivalėjo rinkti informacijos iš pareiškėjo minimų šaltinių, prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 13 punktui, nes SAM buvo prašoma ne bet kokios informacijos, o informacijos, kuria pagal vykdomas funkcijas ji turėtų pati disponuoti arba turi realias ir sukuriamos administracinės naštos aspektu racionalias galimybes gauti iš sau pavaldžių, arba veiklos srityje veikiančių, įstaigų. Teismo dėstomi argumentai gali lemti, kad asmuo negalės išsireikalauti viešojo administravimo subjekto turimos informacijos.

25.7. Teismo teiginiai, kad SAM, nagrinėdama prašymą suteikti informaciją, taip pat nėra saistoma pareiškėjo reikalavimų atlikti teorinį ir praktinį vertinimą tam tikru klausimu ar pateikti hipotetinio pobūdžio pavyzdžius ir jog atsakovas, teikdamas atsakymą į Prašymą, neprivalo nurodyti argumentų, kodėl Raštą pasirašo vienas ar kitas SAM atstovas, prieštarauja VAĮ 2 straipsnio 10 daliai, Taisyklių 45.3 ir 45.4 papunkčiui. Teismas nenurodė, kodėl prašymas dėl duomenų pateikimo neturėtų būti laikomas atskiru prašymu, nors prašymai dėl dokumentų pateikimo būdo tokiais pripažįstami. Pareiškėjui nesuprantama, kokį vertinimą galima būtų atlikti, jei, teismo teigimu, negalimas nei praktinis, nei teorinis vertinimas.

26. Atsakovas SAM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir papildomai pažymi:

26.1. Pareiškėjas neprašė atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus bei nenurodė, kad yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, taip pat neprašė juos apginti, todėl kreipimaisi neatitiko nei prašymo, nei skundo sąvokos.

26.2. SAM gavo ir nagrinėjo Prašymą ne dėl administracinio sprendimo dėl teisės taikymo priėmimo, o dėl informacijos suteikimo, t. y. dėl įvairaus bendro pobūdžio informacijos, susijusios su vakcinomis nuo Covid-19 infekcijos, suteikimo. Prašymas priskirtinas ne Taisyklių 45.3, o 45.4 papunktyje nurodytai prašymų kategorijai, tai yra prašymams, į kuriuos atsakoma teikiant informaciją laisva forma, tačiau, nepriklausomai nuo atsakymo formos, SAM Rašte aiškiai ir išsamiai atsakė į pareiškėjo paklausime pateiktus klausimus.

26.3. Pareiškėjui buvo pateikta prašoma informacija ir Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti savarankišku administracinio ginčo dalyku. Raštas pasirašytas kompetentingo subjekto, todėl nėra jokio pagrindo jo naikinti.

26.4. Prašymai duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka (13 str. 1 d.). Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, taip pat institucijos vilkinimą atlikti jos kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus VAĮ nustatyta tvarka. Tuo vadovaujantis atmestini pareiškėjo teiginiai, kad tik administraciniam sprendimui turi būti nurodama apskundimo tvarka.

26.5. Taip pat atmestini pareiškėjo teiginiai dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų, tai nėra pagrindas naikinti ginčijamą atsakymą, kadangi, nors ir praleidus terminą, SAM būtų įpareigota pateikti atsakymą. Rašto naikinimas vien dėl praleisto termino jam pateikti nebūtų nei pagrįstas nei logiškas.

26.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai išnagrinėjo kilusį ginčą, vadovavosi aktualių teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl SAM Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

28. SAM skundžiamu Raštu atsakė į pareiškėjo Prašymą suteikti informaciją (atsakyti į konkrečius jo suformuluotus klausimus) dėl vakcinų, taip pat ir nuo Covid-19, veiksmingumo, kokybės, saugumo ir kitų susijusių aplinkybių.

29. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas neatsakė į antrą Prašymo klausimą („Patikslinti ar šiam atsakymui (atsakymui į šiuo raštu teikiamą prašymą dėl informacijos) yra aktuali informacija apie „vakcinas“ (bendrąja prasme ir, įskaitant, bet neapsiribojant, vakcinas nuo Covid-19), pateikta Jūsų Atsakyme“), pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą atsakyti pareiškėjui į minėtą klausimą.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas vadovavosi netinkamu įstatymu, išdėstyti argumentai yra neaiškūs, teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą

31. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir, nebekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, juos papildo.

33. Pirmiausiai akcentuotina, kad ginčui aktualios VAĮ, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo ir Taisyklių nuostatos, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčas byloje kilo dėl teisės gauti informaciją tinkamo įgyvendinimo, o Prašymas priskirtinas prašymų kategorijai. Tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas paminėjo ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas (teismo sprendimo 26 p.), kurios šiuo konkrečiu atveju nėra aktualios. Nepaisant to, iš sprendimo matyti, kad teismas, vertindamas Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės rėmėsi būtent minėtų aktualių teisės aktų nuostatomis, todėl šiuo atveju nenustatyta pagrindo iš esmės keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, iš skundžiamo teismo sprendimo šalintini motyvai, susiję su Visuomenės informavimo įstatymu.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi inter alia duomenų išsamumo (pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys), duomenų tikslumo (pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis), teisėtumo (institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais), duomenų prieinamumo (sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos) (Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 6 str. 1 d. 1–3 ir 6 p.).

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2021 m. liepos 17 d. galiojusios Teisės gauti informaciją įstatymo redakcijoje įtvirtinto šių principų taikymą, yra nurodęs, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015; 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2298-624/2021, 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-552/2021).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių argumentus, byloje nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei nurodytą teismų praktiką, kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad atsakovas neatsakė į esminius pareiškėjo klausimus ir nepateikė prašomos informacijos.

37. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš Rašto matyti, jog atsakovas pateikė jam prieinamą tiek bendrą, tiek informaciją konkrečiai apie Covid-19 vakcinas, jų kokybę, saugumą, bei apie su tuo susijusius tyrimus. Atsakovas taip pat nurodė institucijas, atsakingas už, be kita ko, nepageidaujamų reakcijų į vaistus statistiką; vakcinų saugumą ir kt. Taip pat Rašte nurodyta, kur galima rasti detalesnę informaciją. Pareiškėjo argumentai, kad pateikta informacija yra netinkama (pagal „statusą ir kompetenciją“), netiksli (galėjo kilti papildomų klausimų), teisėjų kolegijos vertinimu, yra hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Pareiškėjas šiuo aspektu apeliaciniame skunde nekonkretizavo, kokia būtent informacija disponavo atsakovas, tačiau jos nepateikė. Jeigu pareiškėjas turėjo papildomų klausimų, jis turėjo teisę kreiptis į atsakovą, siekdamas išsklaidyti jam kilusias abejones. Be to, nenustatęs, kad atsakovas nepateikė prašomos informacijos, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo papildomai vertinti, ar atsakovas disponuoja informacija (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-825-821/2023). Aplinkybė, jog pareiškėjo netenkino atsakovo rašto (atsakymų į klausimus) ir pateiktos informacijos apimtis (kiekis), nesudaro pagrindo daryti išvados, kad institucija nepateikė prašomos informacijos.

38. Argumentas, kad atsakovo pateikta informacija nesiskiria nuo skelbiamos viešai, nelemia Rašto neteisėtumo ar neišsamumo, priešingai – patvirtina Rašte išdėstytų teiginių pagrįstumą.

39. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Rašto teisėtumas pirmosios instancijos teisme buvo vertinamas būtent suteiktos informacijos pagrįstumo ir išsamumo kontekste, todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

40. Grįsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju jis laikytinas silpnesniąja ginčo šalimi, todėl visi neaiškumai turėjo būti vertinami jo naudai, taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nesuformulavo konkrečių klausimų, todėl atsakovas neturėjo vertinti pareiškėjo nenurodytų aplinkybių.

41. Vertinant nurodytus argumentus pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr. 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo Prašyme suformuluotus klausimus ir įvertinusi skundžiamo Rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui pateikta informacija atitiko prašymo turinį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo suformuluoti klausimai nubrėžia institucijos atsakymų ribas. Taigi, netiksliai suformulavus klausimus ar prašyme nepakankamai nurodžius, kokios konkrečios informacijos reikalaujama iš institucijos, nėra pagrindo daryti išvados, kad institucijos atsakymai nėra pakankamai išsamūs. Pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytas Prašyme suformuluotų klausimų aiškinimas vertintinas kaip pareiškėjo siekis praplėsti Prašymo ribas, t. y. gauti didesnį kiekį informacijos, nei buvo nurodyta pirminiame Prašyme. Atsižvelgiant į tai, su tuo susiję argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

43. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei įvertinus Rašto turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas (išskyrus aplinkybę dėl antro klausimo), yra išsamus, pagrįstas ir teisėtas.

44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, netinkamai taikė įrodymus ir rėmėsi netinkamais argumentais, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1616-822/2021).

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Raštą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

46. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (be kita ko, dėl SAM blanko / pasirinkto atsakymo formos, VAĮ įtvirtintų principų pažeidimo), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

47. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas (išskyrus šalintinus motyvus dėl Visuomenės informavimo įstatymo), o apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą jam nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius