2013-05-02 Nr. AB-1463-3-62-3-00695-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-300/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00695-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. R. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-134-2420, dėl advokatės I. M. neveiklumo atnaujinti procesinį terminą peticijai Europos Žmogaus Teisių Teismui paduoti ir įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą peticijai Europos Žmogaus Teisių Teismui paruošti.

Skunde (b. l. 4-5, 27) pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu sprendimu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrįstai nutraukė jam skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą peticijai Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – ir EŽTT) paruošti dėl pareiškėjo pažeistų teisių priimant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2010 m. balandžio 21 d. nutarimą ir nagrinėjant jo panaikinimo klausimą teisme. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nepagrįstai nutraukė jam skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi jis siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus. Paskirtoji advokatė I. M. terminą skundui paduoti praleido, nesiėmė veiksmų sprendimo apskundimui, apribojo pareiškėjo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos priemonėmis, sutrukdė laiku kreiptis į teismą ir diskriminavo jo teises bei teisėtus interesus.

Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 31-32) paaiškino, kad Tarnyba 2012 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-134-2307 nusprendė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl peticijos EŽTT parengimo. Advokatė I. M. 2012 m. birželio 12 d. pateikė Tarnybai išvadą, kad atstovavimas šioje byloje yra neperspektyvus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Asmens teisės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą sąlygas bei tvarką nustato Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija). Viena iš Konvencijos 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų bylos priimtinumo būtinųjų sąlygų yra šešių mėnesių terminas. Tai reiškia, kad asmuo gali kreiptis į EŽTT ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas pačioje valstybėje. Nagrinėjamu atveju šešių mėnesių terminą peticijai EŽTT paduoti pareiškėjas praleido dėl savo kaltės, kadangi neoperatyviai reagavo į susidariusią situaciją ir į Tarnybą kreipėsi jau pasibaigus šiam terminui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu bylą dalyje dėl skundo reikalavimo atnaujinti procesinį terminą peticijai Europos Žmogaus Teisių Teismui paduoti nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 75-78).

Teismas nurodė, kad viena iš Konvencijos 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų bylos priimtinumo būtinųjų sąlygų yra šešių mėnesių terminas. Tai reiškia, kad asmuo gali kreiptis į EŽTT ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas pačioje valstybėje. Šešių mėnesių terminas prasideda nuo tada, kai asmuo buvo supažindintas su galutiniu įprasto apskundimo tvarka priimtu valstybės teismo sprendimu, bet ne nuo tada, kai valstybės institucijos atsisakė atnaujinti bylą, suteikti malonę ar kitaip ypatinga tvarka peržiūrėjo galutinį sprendimą. Šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo visomis valstybės vidaus teisinės gynybos priemonėmis, – galutinė ir neskundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta 2010 m. rugsėjo 2 d., tačiau jis praleido Konvencijoje nustatytą kreipimosi į EŽTT šešių mėnesių terminą. Bylos medžiaga patvirtina, jog šešių mėnesių terminą peticijai EŽTT paduoti pareiškėjas praleido dėl savo kaltės. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, t. y. 2010 m. rugsėjo 2 d. Tuo tarpu prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas Tarnybai pateikė tik 2012 m. sausio 16 d. Iš to galima spręsti, jog pareiškėjas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, neoperatyviai reagavo į susidariusią situaciją ir į Tarnybą kreipėsi jau pasibaigus terminui peticijai pateikti. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Tarnyba pagrįstai ir teisėtai nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą, todėl, teismo įsitikinimu, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą peticijai EŽTT paruošti.

III. Pareiškėjas S. R. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, bei palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. Ik-576-554/2012.

Apeliacinis skundas (b. l. 81) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis laiduoja pareiškėjui teisę į advokatą, tačiau pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę vesti bylą per advokatą.

2. Asmens teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą garantuoja tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normos. Kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas. Asmenys, neturintys pakankamai lėšų, privalo gauti nemokamą teisinę pagalbą, tuo užtikrinant jų teisę į veiksmingą teisingumą.

Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 92).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-12-N-134-2420, kuriuo pareiškėjui skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Priešingu atveju, neribojant kreipimųsi skaičiaus, iškiltų reali grėsmė patenkinti kitų besikreipiančiųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos asmenų prašymus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 23 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino pagrindus, kuriems esant teisinės pagalbos teikimas yra nutraukiamas. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. sausio 12 d. kreipsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą rengiant skundą EŽTT dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarties (b. l. 33-37). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-134-229 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui (b. l. 49). Pareiškėjas šį sprendimą apskundė ir Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Ik-576-554/2012 jo skundą tenkino – Tarnybos sprendimą panaikino ir įpareigojo Tarnybą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą peticijai EŽTT paruošti, konstatavęs, jog pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti pagrindai, kuomet antrinė teisinė pagalba neteikiama, netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui tarptautinėse teisminėse institucijose (b. l. 36–43). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vykdydama įsiteisėjusį Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą, 2012 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-T-134-2307 teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui peticijos EŽTT parengimui dėl pareiškėjo teisių pažeidimo priimant Generalinės prokuratūros 2010 m. balandžio 21 d. nutarimą ir nagrinėjant jo panaikinimo klausimą teisme (b. l. 57). Tarnyba ginčijamu 2012 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-134-2420, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nusprendė nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes antrinės teisinės pagalbos teikimas neperspektyvus. Priimdama minėtą sprendimą, Tarnyba įvertino advokatės I. M. 2012 m. birželio 11 d. pranešimą bei nustatė, kad galutinis teismo sprendimas byloje dėl Generalinės prokuratūros 2010 m. balandžio 21 d. nutarimo buvo priimtas 2010 m. rugsėjo 2 d., todėl yra praėję daugiau nei šeši mėnesiai ir kreiptis į EŽTT nėra galimybės.

Vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais individualių peticijų priimtinumo reikalavimais, EŽTT gali nagrinėti klausimą tik tada, kai visos vidaus priemonės buvo panaudotos pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas ir per šešis mėnesius nuo galutinio sprendimo priėmimo dienos.

Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas dėl Generalinės prokuratūros 2010 m. balandžio 21 d. nutarimo buvo priimtas Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 38-42). Pareiškėjas neginčija, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis jam tapo žinoma iš karto, priešingų duomenų byloje taip pat nėra. Tai reiškia, jog kreiptis į EŽTT dėl savo teisių pažeidimo pareiškėjas galėjo iki 2011 m. kovo 2 d. Kaip minėta, į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo peticijai EŽTT rengti pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. sausio 12 d., t. y. jau pasibaigus minėtam šešių mėnesių kreipimosi į EŽTT terminui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju, kai buvo ženkliai praleistas kreipimosi į EŽTT terminas, tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas būtų netikslingas, kadangi realių galimybių apginti pareiškėjo pažeistas teises nebūtų ir atstovavimas šioje byloje būtų neperspektyvus. Esant šioms aplinkybėms, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo teisę nutraukti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Todėl Tarnybos 2012 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-12-N-134-2420 dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo yra teisėtas ir pagrįstas. Pastebėtina, kad pareiškėjo argumentai, jog advokatė I. M. nepasinaudojo galimybe laiku pateikti peticijos EŽTT yra nepagrįsti, kadangi, kaip jau nustatyta šioje byloje, pareiškėjas dar iki kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo bei advokatės paskyrimo teikti teisinę pagalbą pats praleido terminą peticijos EŽTT pateikimui.

Pareiškėjas, apeliaciniu skundu reikalaudamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiasi ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu ir prašo palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. Ik-576-554/2012. ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas Tarnybos 2012 m. birželio 13 d. sprendimo Nr.TP-2-(2.2)-12-N-134-2420, kuriuo pareiškėjui skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas, teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje Nr. Ik-576-554/2012 buvo vertinamas, be kita ko, Tarnybos 2012 m. sausio 18 d. sprendimo neteikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teisėtumas. Taigi pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje Nr. Ik-576-554/2012 ir šioje byloje ginčas yra ne dėl to paties dalyko, todėl nutraukti šią administracinę bylą remiantis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu nėra pagrindo.

Pareiškėjo kartu su papildomu paaiškinimu apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teisėjų kolegija nutaria šių dokumentų prie bylos neprijungti.

Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai taikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-12-N-134-2420 yra teisėtas bei pagrįstas. Tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė