a1c8b804-d6dd-49bf-862b-dbb102e6349b · Vilniaus apygardos teismas

2A-945-09 Mackeviciai - santuokos nutr., turto pad.

Civiline byla Nr. 2A-482-302/2010

Procesinio sprendimo kategorijos 75.4.3; 75.8; 121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gegu˛es 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Romualdos Janovicienes,

kolegijos teiseju Algirdo Auruškeviciaus ir Virginijos Volskienes,

sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,

dalyvaujant ieškovui M.

N. ,

atsakovei L. N. , jos atstovei advokatei R. V. Šalaviejutei, vertejai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo atsakoves L. N. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo

civilineje byloje pagal ieškovo M. N. ieškini atsakovei L. N. del santuokos nutraukimo del sutuoktinio kaltes ir

turto padalijimo.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla,

n u s t a t e :

Ieškovas M. N. kreipesi i teisma su ieškiniu, prašydamas nutraukti su atsakove L. N. sudaryta santuoka, iregistruota 1984 12 22 Vilniaus rajono civilines

metrikacijos skyriuje, akto irašo Nr. 723, del sutuoktines atsakoves L. N. kaltes, po santuokos nutraukimo pakeisti jos pavarde i

„(duomenys neskelbtini)“, priteisti atsakoves asmeninen nuosavyben vieno kambario buta su rusiu, esanti (duomenys neskelbtini), ipareigojant ja per 30 dienu po teismo sprendimo isiteisejimo išmoketi ieškovui 111 000 Lt kompensacija.

Nurode, kad su atsakove santuoka sudare 1984-12-22. Laikui begant paaiškejo, kad skiriasi po˛iuris i bendra gyvenima, nuolat kildavo konfliktai, del ko kartu bendras gyvenimas tapo neimanomas, atsakove negerbia bendro gyvenimo taisykliu, vartoja alkoholi, buvo neištikima, ka negincijo pati atsakove, todel praše santuoka nutraukti del atsakoves kaltes. Nurode, kad santuokoje kartu su atsakove igijo vieno kambario buta, kuris turetu buti padalintinas lygiomis dalimis, kadangi vieno kambario bute gyventi del nuolatiniu barniu nera galimybes, praše atsakovei priteisti asmeninen nuosavyben vieno kambario buta su rusiu, adresu (duomenys neskelbtini), ipareigoti ieškove sumoketi ieškovui 111 000Lt kompensacija u˛ jai atitenkancia didesne turto dali.

Atsakove L. N. su ieškiniu nesutiko, praše tenkinti priešieškini, kuriuo atsakove praše santuoka nutraukti del atsakovo kaltes, padalinti vieno kambario buta, esanti Vilniuje (duomenys neskelbtini), priteisiant ji ieškovo asmeninen nuosavyben, o jai – 111 000 Lt pinigine kompensacija. Nurode, kad santuokoje nepavyko sukurti darnios šeimos. Šaliu santuoka iširo del ieškovo kaltes, nes jis piktnaud˛iauja alkoholiu, smurtauja atsakoves at˛vilgiu, toks jo elgesys neigiamai atsiliepe šeimos santykiams.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimu ieškini ir priešieškini tenkino iš dalies. Santuoka, iregistruota 1984 12 22 Vilniaus rajono civilines metrikacijos skyriuje, akto irašo Nr.723 tarp M. N. ir L. N. nutrauke

del abieju sutuoktiniu kaltes. Nutraukus santuoka ieškovei paliko pavarde – (duomenys neskelbtini). Padalino

santuokoje igyta nekilnojamaji turta - vieno kambario buta (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos verte 222 000 Lt, lygiomis dalimis, kas pinigine verte sudaro šalims po 111 000 Lt. Pripa˛ino, kad butas nera dalus. Priteise atsakovei L. N. vieno kambario buta adresu Buivydiškiu g. 16-75, Vilniuje, unikalus Nr. 1099-0001-3014:0068. Ipareigojo atsakove sumoketi ieškovui 111 000 Lt kompensacija u˛ jai tenkancia didesne turto dali. Nustate kompensacijos sumokejimo tvarka: atidejo kompensacijos mokejima dvieju metu laikotarpiui, ipareigojo atsakove, suejus dvieju metu laikotarpiui, sumoketi atsakovui kompensacija ne veliau laike triju metu, per pirmus du metus sumoketi ne ma˛iau kaip 60 000 Lt kompensacijos. Dvieju metu termina pradeti skaiciuoti nuo šio sprendimo isiteisejimo dienos.

Teismas sprende, kad santuoka, sudaryta tarp šaliu, nutrauktina del abieju sutuoktiniu kaltes,

nesant byloje itikinamu irodymu del santuokos nutraukimo del atsakoves ar ieškovo kaltes, šalims nesiekiant gincu

spresti geruoju bei išsaugoti šeima.

Teismas, spresdamas reikalavima del santuokoje igyto turto padalijimo, buta, esanti (duomenys neskelbtini), šaliu igyta santuokoje, padalijo lygiomis dalimis, o

atsi˛velgdamas i tai, kad butas yra nedalus, kad ieškovas turi nuosavybes teise i vieno kambario buta pagal paveldejima, taip pat gali gyventi pas

mama, nes daugiau seseru, broliu nera, buta priteise atsakovei, o ieškovui iš atsakoves 111 000 Lt kompensacija u˛ ieškovei tenkancia didesne turto dali, nustates, kad ginco del turto vertes (222 000 Lt) tarp šaliu nebuvo.

Nustates, kad abieju šaliu materialine padetis yra tokia, kad ne vienas neturi galimybes kompensacija išmoketi, nes šiuo metu atsakoves priskaiciuotas atlyginimas – 900 Lt i menesi, ieškovas gauna 800 Lt pensija, kompensacijos mokejima atidejo dvieju metu laikotarpiui. Suejus šiam laikotarpiui atsakove ipareigojo kompensacija sumoketi laike triju metu, per pirmus du metus sumoketi ne ma˛iau kaip 60 000 Lt. Dvieju metu termina skaiciuoti nuo šio sprendimo isiteisejimo dienos.

Atsakove L. N. apeliaciniu skundu prašo skund˛iama teismo sprendima panaikinti dalyje del santuokos nutraukimo del abieju sutuoktiniu kaltes ir priimti nauja sprendima nutraukiant santuoka del ieškovo kaltes, pakeisti teismo sprendima del buto padalijimo, padalinant santuokoje igyta nekilnojamaji turta – vieno kambario buta, esanti (duomenys neskelbtini), rinkos verte 90 000 Lt, lygiomis dalimis, kas pinigine verte sudaro po 45 000 Lt; del kompensacijos priteisimo: priteista ieškovui iš atsakoves turto dalies pinigine kompensacija

111 000 Lt suma˛inti iki 45 000 Lt, pakeisti ipareigojima ir ipareigojima atsakovei per pirmus 2 metus sumoketi ne ma˛iau kaip 60 000 Lt suma˛inti iki 25

000 Lt, priteisti iš ieškovo atsakovei 302,50 Lt patirtas turto ivertinimui išlaidas.

Apeliacinis skundas grind˛iamas tuo, kad teismas, neivertines visu rašytiniu irodymu, patvirtinanciu ieškovo kalte del santuokos nutraukimo (2002-02-06 Vilniaus miesto 6-ojo PK rašto bei nutarimo apie ivykusi konflikta, teismo medicinos specialisto išvados, 2007-11-27 Vilniaus miesto 6-ojo PK rašto bei Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2007-11-27 nutarimo), nepagristai nutrauke santuoka del abieju sutuoktiniu kaltes, todel teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas del netinkamo materialines teises normu taikymo.

Teismas,

siekdamas nustatyti teisinga dalintino turto verte, nevykde Civilinio proceso kodekso 376 str. 1 d. nuostatu, todel ginco buto verte 222 000

Lt yra neadekvati dabartinei rinkai yra neadekvati, todel iš atsakoves priteista kompensacija ieškovui 111 000 Lt yra per didele ir pa˛eid˛ia protingumo, teisingumo ir sa˛iningumo principus. Apeliante nurodo, kad siekdama nustatyti tikraja buto verte 2009 m. spalio 22 d. atliko buto, esancio (duomenys neskelbtini), ivertinima pagal dabartineje rinkoje galiojancias kainas ir nustate turto verte – 99 000 Lt, todel teismo sprendimas šioje dalyje yra keistinas.

Ieškovas M. N. atsiliepimu i apeliacini skunda prašo skund˛iama teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad apeliante nepaneige teismo išvados del sutuoktiniu abipuses kaltes. Apeliante netinkamai aiškina teises normas, susijusias su dalintino turto vertes nustatymu. Dalintinio turto kainos turi buti nustatomos ieškinio pateikimo diena.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija, ivertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo i apeliacini skunda argumentus, byloje esancia med˛iaga, pateiktus irodymus, sprend˛ia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendima, iš dalies netinkamai vertino byloje pateiktus irodymus spresdamas klausima del vieno ar abieju sutuoktiniu kaltes nutraukta santuoka, del santuokoje igyto ir dalintino turto vertes bei kompensacijos dyd˛io, tokiu budu pa˛eide procesines teises normas, reglamentuojancias irodymu vertinima (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis), materialines teises normas, reglamentuojancias šiuos klausimus (Civilinio kodekso 3.60-3.61 straipsniai, 3.119 straipsnis), todel tokie pa˛eidimai sudaro pagrinda pakeisti teismo sprendima. Kadangi apeliante nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nutraukta santuoka tarp šaliu del abieju sutuoktiniu kaltes, taip pat su nustatyta tarp šaliu padalinto santuokoje igyto ir dalintino turto verte bei kompensacijos dyd˛iu, todel kolegija, nenustaciusi absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu, pasisako tik del skund˛iamos sprendimo dalies.

Nustatyta, kad M. N. ir L. N. 1984-12-22 sudare santuoka Vilniaus rajono civilines metrikacijos skyriuje (irašo santuokos aktu registracijos knygoje Nr. 723) (b.l. 8). Santuokoje šalims gime du sunus, kurie bylos nagrinejimo metu yra pilnameciai. Santuokos metu šalys igijo vieno kambario buta adresu Buivydiškiu g. 75-16, Vilniuje (b.l. 12), pagal nekilnojamojo turto ivertino ataskaita Nr. 2847, atlikta 2008-07-31, buto rinkos verte 222 000 Lt, o atlikus jo pakartotini vertinima – 90 000 Lt.  Â

Del santuokos nutraukimo del sutuoktinio kaltes.

Kolegija sprend˛ia, kad yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas klaidingai, neivertines visu rašytiniu irodymu, neteisingai nurodydamas sprendime, kad nepateikti irodymai del sutuoktinio kaltes nutraukiant santuoka, prieme neteiseta sprendima, kad santuoka iširo del abieju sutuoktiniu kaltes.

Pa˛ymetina, kad Civilinio kodekso 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo del vieno ar del abieju sutuoktiniu kaltes salygos. Sutuoktinio kalte yra specifine, palyginus su kitais asmens kaltes civiliniuose santykiuose atvejais. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripa˛istamas kaltu del santuokos iširimo, jeigu jis iš esmes pa˛eide savo kaip sutuoktinio pareigas ir del to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Civilinio kodekso straipsniu (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralines bei materialines paramos, visapusiško rupinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme esminiu santuokiniu pareigu pa˛eidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teises, bet ir morales po˛iuriu. Vienas sutuoktinis, pareiškes ieškini pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsni, privalo irodyti kito sutuoktinio kalte del santuokos iširimo, t. y. privalo irodyti, kad kitas sutuoktinis del subjektyviu prie˛asciu iš esmes pa˛eide savo pareigas ir kad del tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pa˛ymetina, kad Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kalte yra preziumuojama, tai reiškia, kad, irod˛ius viena ar kelis istatymo normoje paminetus faktus, pripa˛istama, kad sutuoktinis yra kaltas del santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys del santuokos nutraukimo, gali prieštarauti del savo kaltes ir nurodyti faktus, patvirtinancius, kad santuoka iširo del kito sutuoktinio kaltes (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2007 m. gegu˛es 2

d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-117/2007, išaiškino, jog Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje

nustatyta vieno iš sutuoktiniu kaltes del santuokos iširimo prezumpcija yra nugincijama, taciau kaltinamas del santuokos iširimo sutuoktinis turi irodyti, kad nebuvo aplinkybiu, lemianciu kaltes del santuokos iširimo prezumpcija, arba kad yra kitu aplinkybiu, kurios paneigia jo kalte arba rodo esant ir kito sutuoktinio kalte. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teises aiškinimo ir taikymo praktikoje pa˛ymeta, kad, teismui nustatant, kokios prie˛astys leme santuokos iširima, taip pat turi buti atsi˛velgta i sutuoktiniu tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktiniu elgesi santuokai išsaugoti tarpusavio santykiu pablogejimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus

teiseju kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. bir˛elio 20 d. nutartis ˇ. V. v. J.

V., bylos Nr. 3K-3-220/2007).

Teiseju kolegija, ivertinusi irodymus, susijusius su ieškovo ir atsakoves irodinejamomis aplinkybemis, kurios, ju teigimu, patvirtina kito sutuoktinio kalte del santuokos iširimo, sprend˛ia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nusprende nutraukti tarp šaliu sudaryta santuoka del abieju sutuoktiniu kaltes. Atsi˛velgiant i tai, kad asmuo, prašantis nutraukti santuoka del kito sutuoktinio kaltes, turi pareiga irodyti, kad kitas sutuoktinis del subjektyviu prie˛asciu iš esmes pa˛eide savo pareigas ir kad del tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas, kolegija konstatuoja, kad teismas padare klaidinga išvada, kad abi šalys, kaltindamos viena kita, irodymu, patvirtinanciu nurodomas aplinkybes, nepateike, išskyrus liudytojo, šaliu sunaus parodymus, ir konstataves, kad byloje nera itikinamu irodymu del santuokos nutraukimo del vieno ar kito sutuoktinio kaltes, ja nutrauke del abieju kaltes. Kaip matyti iš bylos med˛iagos, ieškovas, irodinedamas, kad santuoka iširo del atsakoves kaltes, nurode ieškinyje, kad skiriasi šaliu po˛iuris i bendra gyvenima, del ko jie pradejo nuolat konfliktuoti, atsakove negerbia bendro gyvenimo taisykliu, todel santuoka turi buti nutraukta del jos kaltes (b.l. 2), atitinkamai atsakove, irodinedama, kad santuoka iširo del ieškovo kaltes, priešieškinyje nurode tokias aplinkybes kaip tai, kad ieškovas piktnaud˛iaudavo alkoholiu, keldavo skandalus, smurtaudavo atsakoves at˛vilgiu ir vaiku akivaizdoje ja mušdavo, ˛iauriai su ja elgesi, kad del tokiu ieškovo veiksmu ji kreipesi i policija (b.l. 41-43), o tokioms aplinkybems pagristi ji pateike i byla Vilniaus miesto 6-ojo PK Savivaldybiu policijos Šeškines policijos nuovados 2002-02-06 rašta, kuriame nurodyta, kad jos pareiškimas išnagrinetas (b.l. 46) bei 2002-02-06 nutarima atsisakyti kelti baud˛iamaja byla (b.l. 47), Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2007-11-27 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, kuriame, be visa ko, nurodyta, kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis galima daryti pagrista išvada, jog M. N. veiksmai jo sutuoktines L.

N. at˛vilgiu atitinka baud˛iamojo nusi˛engimo, numatyto Baud˛iamojo kodekso

140 straipsnio 1 d. (Fizinio skausmo sukelimas ar ne˛ymus sveikatos sutrikdymas), po˛ymius (b.l. 50). Tokiu budu, atsi˛velgiant i tokias byloje

esancias aplinkybes ir jas pagrind˛iancius irodymus apie sutuoktinio M. N. pareigu esmini pa˛eidima kito sutuoktinio at˛vilgiu, paties

ieškovo pripa˛inima, kad kartais jis naudodavo fizine jega prieš atsakove (b.l. 88), ir nebuvima irodymu, pagrind˛ianciu sutuoktines L. N. pareigu nevykdyma ir netgi netinkama ju vykdyma, yra pagrindas pripa˛inti, kad santuoka iširo del ieškovo M. N. kaltes, atitinkamai keiciant sprendima dalyje, kurioje santuoka tarp šaliu nutraukta del abieju sutuoktiniu kaltes.

Del santuokoje igyto ir dalijamo turto vertes.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pa˛ymejes, kad dalytino sutuoktiniu turto vertes nustatymas yra viena esminiu teisingo turto padalijimo garantiju, todel svarbu, jog butu nustatyta tikra ir teisinga dalijamo turto verte. Pagal Civilinio kodekso 3.119 str. dalijamo turto verte nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes pabaigoje. Remiantis Civilinio kodekso 3.100 straipsniu bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe baigiasi istatyme išvardytais

pagrindais, tarp ju - nutraukus santuoka ar teismo sprendimu padalijus bendra turta. Kasacinio teismo praktikoje del šiu istatymo nuostatu taikymo išaiškinta, kad

dalijant bendra sutuoktiniu turta turetu buti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo diena galiojancios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinejama apeliacines instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priemimo diena galiojancios kainos, nes tik isiteisejus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe; teismas turi atsi˛velgti i

bylos nagrinejimo metu ivykusius dalijamo turto kainu pokycius. Sprendima del sutuoktiniu bendro turto padalijimo teismas gali priimti

tik isitikines, kad turtas ivertintas teisingai. Tokias teismu praktikos nuostatas salygoja šeimos bylu nedispozityvus pobudis ir su tuo susijuse ju nagrinejimo ypatumai bei aktyvesnis teismo vaidmuo (Lietuvos Aukšciausiojo

Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. baland˛io 10 d. nutartis, priimta civilineje A. L. v. R. L., Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. rugsejo 23 d. nutartis,

priimta civilineje byloje O. R. v.

G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. gegu˛es 18 d. nutartis, priimta civilineje byloje R. ˇ. v.

D. ˇ., bylos Nr. 3K-3-222/2009).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad

teismas nesieke nustatyti teisingos ginco buto vertes, tokiu budu nevykde Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalies nuostatu,

numatanciu, kad teismas šeimos bylose turi buti aktyvus, su tokiais argumentais kolegija sutinka iš dalies. Atkreiptinas demesys, kad bylose del santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesine pareiga pateikti

informacija apie dalijamo turto verte turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178, 382 straipsnio 4 punktas), ir, kaip matyti iš bylos med˛iagos, ieškovas ja

tinkamai ivykde pateikdamas teismui 2008-07-31 atlikta nekilnojamojo turto ivertinimo ataskaita, kurioje turto verte nustatyta 220 000 Lt, o atsakove del tokios dalijamo nekilnojamojo turto vertes pirmosios instancijos teisme neprieštaravo, su ja sutiko. Tuo paciu pa˛ymetina, kad teismui šeimos bylose suteiktas aktyvus vaidmuo (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnis) ir teismas, spresdamas toki abiems šalims svarbu klausima del santuokoje igyto turto padalijimo vienam iš sutuoktiniu priteisiant turta natura, o kitam – pinigine kompensacija, atsi˛velgdamas i visuotinai ˛inoma aplinkybe, kad nekilnojamojo turto rinkos verte teismo sprendimo priemimo metu gali buti gerokai suma˛ejusi del šalyje pablogejusios ekonomines situacijos lyginant su verte, buvusia bylos iškelimo metu (beveik prieš metus), galejo pasiulyti šalims pasinaudoti procesine teise pateikti irodymus apie sprendimo priemimo metu esancia dalijamo nekilnojamojo turto verte. Teismui to nepadarius, o atsakovei apskundus teismo sprendima ir prie apeliacinio skundo pateikus irodymus apie pasikeitusia teismo sprendimu padalinto nekilnojamojo turto verte, kuri nuo 222 000 Lt suma˛ejo iki 90 000 Lt, kolegija sprend˛ia, kad toks apeliantes pateiktas i byla irodymas turi buti priimtas siekiant tinkamai išspresti klausima del tikrosios nekilnojamojo turto vertes ir kompensacijos dyd˛io priteisimo. Tokio naujo irodymo priemimas apeliacines instancijos teisme nelaikytinas Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje itvirtinto draudimo teikti naujus irodymus pa˛eidimu atsi˛velgiant i tai, kad tokio irodymo pateikimo butinybe iškilo veliau, be to, byla turi buti nagrinejama vadovaujantis teisingumo,

sa˛iningumo ir protingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis), juo labiau, kad teismui suteiktas

aktyvus vaidmuo šeimos bylose ir teise savo iniciatyva rinkti irodymus, kuriais šalys nesiremia (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio

1 dalis).

Del aukšciau nurodytu aplinkybiu, taip pat atsi˛velgiant i tai, kad ieškovas nepateike jokiu svariu argumentu, kodel neturetu buti vadovaujamasi atsakoves pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kolegija sprend˛ia, kad yra pagrindas vadovautis nauja, tikraja situacija atspindincia dalijamo nekilnojamojo turto verte, kuri, kaip nurodyta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, atliktoje netrukus po teismo sprendimo priemimo, t.y. 2009-10-21, yra 90 000 Lt. Kolegija pa˛ymi, kad teismo sprendimas, kuriuo padalintas santuokoje igytas turtas ir iš atsakoves priteista ieškovui pinigine kompensacija u˛ jai tenkancia didesne turto dali, nera isiteisejes, taigi nustatytos nekilnojamojo turto vertes pakeitimas neapsunkins šio teismo sprendimo vykdymo, nepa˛eis šaliu teisiu ir teisetu interesu.

Kadangi teismo sprendimas dalyje del turto rinkos vertes nustatymo ir kompensacijos dyd˛io yra keistinas, nustatant, kad turto rinkos verte yra 90 000 Lt vietoje ankstesnes

220 000 Lt, atitinkamai ieškovui iš atsakoves priteistina 45 000 Lt vietoje 111

000 Lt, yra pagrindas pakeisti teismo sprendima dalyje del kompensacijos mokejimo išdestymo terminu, o butent, nurodyti, kad kompensacijos mokejimas išdestytinas 12 (dvylikai) menesiu, ja mokant lygiomis dalimis kiekviena menesi, termina skaiciuojant nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos.

Del bylinejimosi išlaidu priteisimo.

Kadangi teismo sprendimas yra keistinas, atitinkamai turi buti pakeiciamas bylinejimosi išlaidu paskirstymas remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, numatancia, jog ieškini patenkinus iš dalies, bylinejimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintu reikalavimu daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestu reikalavimu daliai. Kadangi pakeitus teismo sprendima buvo atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas del santuokos nutraukimo del vieno sutuoktinio kaltes,

pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš L. N. M. N. priteista 60 Lt ˛yminio mokescio, naikintina, nes

patenkintas priešieškinio reikalavimas santuoka nutraukti del M.

N. kaltes.

Apeliacines instancijos teisme u˛ apeliacini skunda turejo buti sumoketa 2 111 Lt ˛yminis mokestis (131 Lt u˛ neturtini reikalavima del santuokos nutraukimo ir 1 980 Lt u˛ turtini reikalavima (111 000 Lt– 45 000 Lt = 66 000 Lt * 3 %) , taciau atsakove yra atleista nuo ˛yminio mokescio sumokejimo 100 procentu vadovaujantis Vilniaus valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos sprendimu del antrines teisines pagalbos teikimo. Patenkinus jos apeliacini skunda, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, numatancia, kad bylinejimosi išlaidos, nuo kuriu mokejimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo i valstybes biud˛eta proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimu daliai, yra pagrindas nurodyto dyd˛io bylinejimosi išlaidas priteisti iš M. N. i valstybes biud˛eta. Be to, iš ieškovo i valstybes biud˛eta priteistina 240 Lt u˛ atsakovei suteikta

valstybes garantuojama teisine pagalba apeliacines instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 96 str., 98 str. 1 d.) bei išlaidos, susijusios su

procesiniu dokumentu iteikimu apeliacines instancijos teisme i valstybes biud˛eta, kurios sudaro 5,70 Lt (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).

Atsakove apeliacines instancijos teisme turejo 302,50 Lt išlaidu u˛ nekilnojamojo turto vertinimo atlikima, todel patenkinus jos apeliacinio skundo reikalavima del nekilnojamojo turto vertes nustatymo, atsi˛velgiant i tai, kad  santuokoje igytas turtas buvo padalintas lygiomis dalimis tarp šaliu, atsakovei iš ieškovo priteistina puse šiu išlaidu, t.y. 151,25 Lt.

Patenkinus apeliacini skunda ieškovo patirtos bylinejimosi išlaidos – 200 Lt u˛ teisine pagalba iš atsakoves nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

Â

n u t a r e :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendima pakeisti dalyje del santuokos nutraukimo ir santuokoje igyto turto rinkos vertes bei kompensacijos dyd˛io.  Â

Santuoka, iregistruota 1984-12-22 Vilniaus rajono civilines metrikacijos skyriuje, akto irašo Nr. 723 tarp M. N. ir L. N. nutraukti del sutuoktinio M. N. kaltes.

Vieno kambario

buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  rinkos verte 222 000 Lt, suma˛intiÂ

iki 90 000 Lt, o buto pinigine verte šalims nuo po 111 000 Lt suma˛inti iki po 45 000 Lt.

Priteista iš L. N. M. N. 111 000 Lt kompensacija u˛

jai tenkancia ieškovo turto dali naturoje suma˛inti iki 45 000 Lt.  Priteistos kompensacijos mokejima išdestyti

taip: „ išmoketi ja per 12 (dvylikai) menesiu, mokant lygiomis dalimis kiekviena menesi, termina skaiciuojant nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos.

Panaikinti sprendimo dali, kuria iš L. N. M. N. priteista

60 Lt ˛yminio mokescio u˛ reikalavima nutraukti santuoka del kito sutuoktinio kaltes.

Kita sprendimo dali palikti nepakeista.

Priteisti iš M. N. atsakoves L. N. naudai 151,25 Lt išlaidu u˛ nekilnojamojo turto ivertinima.

Priteisti iš M. N. 2 116,70 Lt bylinejimosi išlaidu apeliacines instancijos teisme i valstybes biud˛eta.

Kolegijos pirmininke                                                                Romualda Janoviciene

Kolegijos teisejai                                                                     Algirdas Auruškevicius

Virginija Volskiene Â