2020-02-12 Nr. AB-3104-3-61-3-04129-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-85-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04129-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) tinkamai kvalifikuoti 2018 m. rugpjūčio 10 d. L. B. ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) sudarytą terminuotą diplomato tarnybos sutartį Nr. 664 ir pripažinti ją neterminuota; 2) pripažinti pareiškėjo atleidimą neteisėtu, grąžinti į darbovietę ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) pripažinti, kad Ministerija pažeidė Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 93 straipsnio 2 dalies imperatyvą.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nurodė, kad 2019 m. lapkričio 22 d. elektroniniu paštu gavo Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. DGKS-7271, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą pripažinti tarp pareiškėjo ir Ministerijos sudarytą diplomato tarnybos sutartį neterminuota. Pareiškėjo teigimu, jis tik 2019 m. lapkričio 22 d. sužinojo, jog savo pažeistas teises turi ginti administraciniame teisme, todėl terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, o teisę paduoti skundą turi asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti ir tarp asmens ir institucijos yra kilęs ginčas, tačiau tokių duomenų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad vienas iš pareiškėjo reikalavimų yra pripažinti, jog Ministerija pažeidė Diplomatinės tarnybos įstatymo 93 straipsnio 2 dalies imperatyvą, tačiau tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatų.

Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo diplomato tarnybos sutartis buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 23 d., pareiškėjas į Ginčų komisiją kreipėsi 2019 m. spalio 17 d., t. y. beveik po 2 mėnesius, o gavęs Ginčų komisijos sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. gruodžio 3 d. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad kreipimasis į Ginčų komisiją po beveik dviejų mėnesių nuo terminuotos darbo sutarties nutraukimo nelaikytinas aktyviu savo galbūt pažeistų teisių gynimu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjo keliamas ginčas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas L. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo skundą arba nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Atskirajame skunde pareiškėjas pakartotinai nurodo, jog apie aplinkybę, kad savo teises turi ginti administraciniame teisme, sužinojo tik 2019 m. lapkričio 22 d., kai gavo Ginčų komisijos sprendimą. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – ir DK) į darbo ginčų komisiją kreiptis galima per tris mėnesius nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą. Pareiškėjas į Ginčų komisiją kreipėsi šio termino nepraleidęs. Be to, pareiškėjas buvo aktyvus gindamas savo teises – mažiausiai penkis kartus kreipėsi į darbdavį tiesiogiai, taip pat į kitas Ministerijos struktūras, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Lietuvos Respublikos Prezidentą ir kt. Taigi pareiškėjas išnaudojo visus įmanomus ir jam žinomus būdus išspręsti susiklosčiusią situaciją.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties nėra aišku, ar jo skundą teismas atsisakė priimti dėl to, kad neatnaujino praleisto skundo padavimo termino, ar dėl to, kad jo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Ginčo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Ministerija ir L. B. 2018 m. rugpjūčio 10 d. sudarė Terminuotą diplomato tarnybos sutartį Nr. 664, kurios 1.2 punkte nustatyta, kad sutartis pasibaigia 2019 m. rugpjūčio 23 d., o 8 punkte nustatyta, kad ginčai dėl šios sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. K-323 konstatavo, kad su pareiškėju sudaryta terminuota diplomatinės tarnybos sutartis pasibaigia 2019 m. rugpjūčio 23 d. suėjus terminui.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi iš esmės siekdamas, kad jo atleidimas iš diplomatinės tarnybos būtų pripažintas neteisėtu, jis būtų grąžintas į darbovietę ir jam būtų priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjo teigimu, jis Ministerijos veiksmus atleidžiant jį iš diplomatinės tarnybos skundė DK nustatyta tvarka bei terminais ir tik gavęs Ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą sužinojo, kad šiuos Ministerijos veiksmus turėjo skųsti administraciniam teismui, todėl mano, kad terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas.

Vadovaujantis Diplomatinės tarnybos įstatymu (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d.), terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama užsienio reikalų ministro įsakymu. Suėjus terminuotos diplomato tarnybos sutarties terminui arba diplomatui mirus, užsienio reikalų ministras konstatuoja terminuotos diplomato tarnybos sutarties ar diplomato tarnybos sutarties pasibaigimą (92 str. 11 d.). Ginčai dėl diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo nagrinėjami administracinių bylų procesą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (94 str.).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nors iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad ginčai dėl diplomatinės tarnybos sutarčių yra nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka, tokia tarp pareiškėjo ir Ministerijos kilusio ginčo nagrinėjimo tvarka 2018 m. rugpjūčio 10 d. sudarytoje Terminuotoje diplomato tarnybos sutartyje Nr. 664 pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nebuvo nurodyta (kaip minėta, sutarties 8 punkte abstrakčiai nurodyta, jog ginčai dėl šios sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka). Be to, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 4D-2019/1-1200/3D-2394 pareiškėjui išaiškino, kad darbo teisiniai ginčai spręstini DK nustatyta tvarka darbo ginčų komisijoje ir teisme.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjo nurodytų skundo padavimo termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir konstatavo, jog kreipimasis į Ginčų komisiją po beveik dviejų mėnesių nuo terminuotos darbo sutarties nutraukimo nelaikytinas aktyviu pažeistų teisių gynimu. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Atsižvelgdama į tai, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. sudarytoje Terminuotoje diplomato tarnybos sutartyje Nr. 664 pareiškėjui nebuvo nurodyta konkreti iš šios sutarties kylančių ginčų nagrinėjimo tvarka, taip pat kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus raštu pareiškėjui buvo išaiškinta, kad siekdamas išspręsti kilusį ginčą jis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, o pareiškėjas neturėjo pagrindo šiuo išaiškinimu abejoti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pasirinkdamas netinkamą savo teisių gynimo būdą (t. y. skundą pateikdamas ne administraciniam teismui, o darbo ginčų komisijai) pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti. Todėl nėra pagrindo pareiškėjo argumentų, kad apie aplinkybę, jog jo keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, jis sužinojo tik 2019 m. lapkričio 22 d. gavęs Ginčų komisijos sprendimą, laikyti nepagrįstais. Byloje nenustatytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas kreipdamasis į Ginčų komisiją piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog pagal DK 220 straipsnio 1 dalį asmuo su prašymu išnagrinėti darbo ginčą į darbo ginčų komisiją gali kreiptis per tris mėnesius nuo jo teisių pažeidimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Ginčų komisiją kreipėsi 2019 m. spalio 17 d. prašymu, t. y. nepasibaigus minėtam trijų mėnesių terminui nuo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. K-323, kuriuo konstatuota, kad su pareiškėju sudaryta terminuota diplomatinės tarnybos sutartis pasibaigia 2019 m. rugpjūčio 23 d., priėmimo. Gavęs Ginčų komisijos sprendimą, kuriame pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jo keliamas ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į kvalifikuotą teisininką, kuris 2019 m. gruodžio 3 d. teismui pateikė skundą dėl pareiškėjo atleidimo iš diplomatinės tarnybos. Toks procesinio dokumento parengimo laikas negali būti vertinamas kaip neprotingai ilgas. Priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartyje, pareiškėjas veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė realizuoti nedelsdamas, o kreipimosi į teismą terminą jis praleido dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių.

Skundžiamoje 2019 m. gruodžio 6 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tarp jo ir Ministerijos yra kilęs ginčas, teismas taip pat pažymėjo, jog vienas iš pareiškėjo reikalavimų (pripažinti, kad Ministerija pažeidė Diplomatinės tarnybos įstatymo 93 straipsnio 2 dalies imperatyvą) neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų teismo priimamų sprendimų rūšių, o jo tenkinimas pareiškėjui nesukeltų jokių teisių pasekmių. Pažymėtina, jog šie pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti pareiškėjo skundo trūkumai gali būti laikomi pagrindu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (33 str. 2 d. 1 p.).

Kaip minėta, ginčai dėl terminuotos diplomatinės sutarties nutraukimo nagrinėjami administraciniuose teismuose. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog aplinkybė, kad pareiškėjo ir Ministerijos sudaryta Terminuota diplomato tarnybos sutartis Nr. 664 pasibaigė, buvo konstatuota Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. K-323. Be to, skunde pareiškėjas suformulavo reikalavimą grąžinti jį į darbovietę, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos atlyginimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus ir vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, turėjo pareiškėjui išaiškinti jo teisę suformuluoti ABTĮ nuostatas atitinkančius reikalavimus, įskaitant reikalavimą dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. K-323, taip pat pateikti visus turimus su kilusiu ginču susijusius įrodymus.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo dėl Ministerijos veiksmų atleidžiant pareiškėją iš diplomatinės tarnybos padavimo terminą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartis naikinama, o pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat prašo klausimą išspręsti iš esmės ir priimti jo pirmosios instancijos teismui teiktą skundą, tačiau skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismas (ABTĮ 33 str.), todėl atskirojo skundo reikalavimas skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės netenkinamas, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui narinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Atnaujinti terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos užsienio ministerijos veiksmų, atleidžiant pareiškėją iš diplomatinės tarnybos, paduoti ir perduoti pareiškėjo L. B. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius