A-662-2312-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2312/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00021-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3.3; 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui A. G.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. G., T. Z., L. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. V. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2010 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. T2-92 (toliau – ir Sprendimas), kurio 1 punktu nuspręsta tvirtinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kretingos mieste (toliau – ir Žemės sklypas) detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas).

Paaiškino, jog 2010 m. gruodžio 9 d. sužinojo apie ginčijamą Sprendimą. Detaliojo planavimo tikslas – bendrą sklypą padalinti į 4 sklypus, iš kurių dviejų naudojimo būdą ir pobūdį pakeisti į gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų/statinių statybai ir eksploatacijai, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties bei nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Pažymėjo, kad toks Sprendimas pažeidžia jos interesus ir prieštarauja Kretingos miesto bendrajam planui. Nurodė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, ribojasi su tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini) g., Kretingos miestas, o kadastro žemėlapio ištraukoje šio žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis – trumpalaikio poilsio statinių statybos. Teigė, kad šis žemės sklypas buvo skirtas poilsiui, rekreacijai, o Kretingos miesto bendrajame plane šio žemės sklypo teritorija pažymėta kaip teritorija, skirta bendram viešajam naudojimui. Darė išvadą, jog Sprendimas pažeidė jos teisėtus lūkesčius, kad ginčo teritorijos naudojimo režimas nebus keičiamas, o šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo esanti teritorija bus skirta poilsiui. Pažymėjo, kad Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsniui, kuris nustato, jog rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose, o ginčo atveju gyvenamųjų namų statyba nėra numatyta Kretingos miesto bendrajame plane.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog apie skundžiamą Sprendimą ji sužinojo tik 2010 m. gruodžio 7 dieną. Pažymėjo, jog apie priimtą Sprendimą buvo paskelbta 2010 m. balandžio 3 d. laikraštyje „Švyturys“ bei Kretingos rajono savivaldybės interneto svetainėje, adresu www.kretinga.lt. Darė išvadą, jog pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytą terminą skundui paduoti. Pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jos Sprendimas pažeidžia jos interesus. Pabrėžė, kad Detaliuoju planu pareiškėjos Žemės sklypo ribos nėra keičiamos. Nurodė, kad pareiškėja galėjo ginti savo interesus teritorijų planavimo proceso metu, nes apie pradėtą rengti teritorijų detalųjį planą buvo skelbta teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja raštu buvo informuota apie detaliojo plano viešą svarstymą su visuomene, tačiau nepasinaudojo teise teikti plano rengėjui pasiūlymus dėl planavimo dokumento projekto. Pabrėžė, jog dalis sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g., Kretingos mieste, pagal bendrojo plano sprendinius patenka į esamą urbanizuotą teritoriją, kurioje detaliuoju planu ir buvo suformuoti du kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų/statinių statybai ir eksploatacijai. Darė išvadą, kad Detalusis planas neprieštarauja bendrajam planui. Paaiškino, jog Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikęs patikrinimą, nenustatė pažeidimų, patikrinimo išvada – teigiama, siūloma detaliojo plano projektą tvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo paskirtis, atkūrus nuosavybės teises, buvo nustatyta – kitos paskirties žemė, ūkinės veiklos būdas – rekreacinės teritorijos, o naudojimo pobūdis – trumpalaikio poilsio statinių statyba. Atkreipė dėmesį, kad analogiška paskirtis yra nustatyta ir Kretingos miesto bendrajame plane, todėl žemės sklype yra galima statyba ir tai neprieštarauja Įstatymo 24 straipsniui. Pabrėžė, jog nagrinėjamam atvejui negali būti taikomos Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi nebuvo formuojamas žemės sklypas, o jau suformuotas žemės sklypas padalintas į 4 atskirus sklypus, 2 sklypų naudojimo būdas ir pobūdis pakeistas į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai ir eksploatacijai, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Pažymėjo, jog bendrajame plane nurodyti šio žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis išlieka 86 procentų viso pirminio žemės sklypo dalyje, o keičiamas atitinkamai tik 14 procentų bendro buvusio žemės sklypo dalyje. Paaiškino, kad ginčo žemės sklypas nebuvo rengiamas tam, kad būtų suformuoti žemės sklypai gyvenamųjų namų statybai, todėl Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi kitais, minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nenumatytais atvejais. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose Nr. A146-335/2008, A248-313/2008, teigė, jog byloje neturi esminės reikšmės aplinkybė, jog šiuo atveju gyvenamųjų namų statyba nėra numatyta Kretingos miesto bendrajame plane. Nors bendrasis planas yra aukštesnę galią turintis planavimo dokumentas, pažymėjo, kad tokia aplinkybė netrukdė parengti ir patvirtinti Detalųjį planą, nes jis parengtas ne siekiant suformuoti žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai, o kitiems jame nurodytiems tikslams. Teigė, kad pareiškėja veikė nesąžiningai, kadangi, žinodama apie Detaliojo plano rengimą, svarstymą su visuomene, nepateikė jokių pastabų ir prieštaravimų viešojo svarstymo metu. Pabrėžė, jog pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, nes apie skundžiamą Sprendimą sužinojo anksčiau, nei pati nurodė (vėliausiai 2010 m. lapkričio 2 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepimu į skundą prašė skundą tenkinti ir panaikinti Sprendimą.

Teigė, jog Detalusis planas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms, Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, Teritorijų planavimo įstatymui, aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintoms Detaliųjų planų rengimo taisyklėms bei kitiems poįstatyminiams teisės aktams. Pabrėžė, jog žemės sklypo bendrasavininkis V. J., kurio nuosavybės teisės į žemės sklypą dovanojimo sutartimi perėjo L. J., pasirašydamas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, siekė atidalinti žemės sklypą Nr. 4 iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformuoti atskirą sklypą.

R. G. ir T. Z. turėjo tikslą bendrosios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ne atsidalinti, bet padalinti. Žemės sklypas buvo padalintas į 4 dalis ir sklype Nr. 4, kuris priskirtas V. J., nustatytas servitutinis kelias, kuriuo bus aptarnaujamas sklypas Nr. 3 (priskirtas R. G. ir T. Z.). Žemės sklypo bendrasavininkiai nebuvo pateikę notariškai patvirtinto susitarimo dėl nuosavybės dalių atidalinimo, todėl teigė, kad nėra aišku, kodėl Detaliojo plano rengėjas sklypą Nr. 4 priskyrė V. J., o kiti Nr. 1, 2, 3 priskirti atitinkamai kitoms bendrasavininkėms.

Atkreipė dėmesį, kad Tarybai nebuvo pateikta bendrasavininkių notariškai patvirtinta sutartis dėl žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo, padalintinų žemės sklypų priskyrimo vienam ar kitam bendrasavininkių, todėl atsakovas negalėjo patvirtinti Detaliojo plano. Teigė, jog, rengiant detalųjį planą, nesivadovauta organizatoriaus valia, todėl jis yra neteisėtas. V. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 4 nustatant servitutinį kelią, projekto rengėjas neatsižvelgė į tai, jog turėjo būti nustatyta viešpataujančio daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui, nes dėl kelio servituto nustatymo tarnaujančio žemės sklypo savininkas netenka teisės naudotis kelio užimamu plotu.

Teigė, jog detaliojo plano organizatorius V. J. buvo įsitikinęs, kad planas bus rengimas kaip susitarta ir nepažeis jo teisėtų interesų. Kartu su sklypo bendrasavininkiais buvo aptarta ir susisiekimo sistema į kiekvieną suformuotą žemės sklypą: į žemės sklypus Nr. 1 ir 2 nustatys įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o į sklypą Nr. 3 – iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodė, jog V. J. 2006 m. lapkričio 7 d. pasirašė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, vėliau – 2008 m. lapkričio 10 d. susitarimą.

Paaiškino, kad jis dėl pablogėjusios sveikatos būklės negalėjo dažnai nuvažiuoti į Kretingos rajono savivaldybę tam, kad kontroliuotų, kaip vykdomi planavimo tikslai ir uždaviniai, nes gyvena Jonavoje. Teigė, kad V. J. dažnai bendraudavo su projekto vadovu V. I. bei plano organizatore R. G. telefonu ir manė, jog planas bus parengtas taip, kaip susitarta. Tvirtino, kad jis apie priimtą Sprendimą sužinojo tik 2010 m. spalio 12 d., todėl nusiuntė prašymą, kuriuo buvo prašoma panaikinti kelio servitutą, nes tai nebuvo derinta su žemės sklypo savininku.

Pabrėžė, jog Detaliojo plano rengėjas nesilaikė planavimo tikslų ir uždavinių, neįsigilinus į tikruosius organizatoriaus ketinimus buvo peržengtos įgalinimų ribos, plane neaišku ar sklypai padalinami ar atidalinami.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja D. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti bei panaikinti Sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-3311/2011 apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33, 5 straipsnių nuostatas bei padarė pagrįstas išvadas, jog pareiškėja nėra praleidusi skundo padavimo termino, taip pat, jog pareiškėja šioje byloje turi materialinį teisinį suinteresuotumą ir reikalavimo teisę. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į nagrinėjamą bylą bei neįvertino kai kurių bylai svarbių faktinių aplinkybių. Nurodė Įstatymo 24 straipsnio 4 dalį (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. birželio 13 d.), nustatė, kad byloje pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad ginčo detaliuoju planu suplanuotam ir tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims priklausančiam 1,3029 ha ploto žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taikomos specialios naudojimo sąlygos, nes visas šis sklypas (1,3029 ha) priskiriamas vandens telkinių apsaugos juostoms ir zonoms.

Darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualūs Saugomų teritorijų įstatymas, šio įstatymo 20 straipsnis bei Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (toliau – ir Specialios sąlygos), šių sąlygų XXIX skyrius, reglamentuojantis veiklą Vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose. Atkreipė dėmesį, kad tiek Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnis, tiek Specialių sąlygų 126-128 punktai numato atitinkamus ribojimus statyti pastatus, tame tarpe gyvenamuosius namus, vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose priklausomai nuo žemės reljefo bei numatomų statinių atstumo nuo vandens telkinio kranto linijos, terasos šlaito briaunos ar kranto šlaito viršutinės briaunos.

Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino, ar ginčo detaliojo plano sprendiniai atitinka Saugomų teritorijų įstatymo bei Specialių sąlygų nuostatas, todėl konstatavo, kad bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nepilnai ir nevisapusiškai, neįvertino esminę reikšmę byloje turinčių aplinkybių. Kadangi apeliacinės instancijos teisme šių aplinkybių įvertinti nebuvo galimybės, nes byloje nebuvo surinkta faktinių duomenų apie ginčo žemės sklypo reljefo būklę bei atstumus tarp numatomų sklype statyti statinių bei esamo vandens telkinio (duomenys neskelbtini) kranto linijos, terasos šlaito briaunos bei kranto šlaito viršutinės briaunos, šioms aplinkybėms nustatyti byloje būtina rinkti daug naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį (2010 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XI-826 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. liepos 1 d.), to paties straipsnio 4 dalį, Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32, 10 dalis, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 dalį, 20 straipsnio 1, 2 dalis, aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1-3, 5, 9-12 punktus, Specialiųjų sąlygų 2.2, 126.1, 127.9.1 punktus ir darė išvadą, kad Apraše ir Specialiose sąlygose nustatyti skirtingi atstumai vandens telkinių apsaugos zonoms ir juostoms. Pažymėjo, kad byloje kyla ginčas dėl teisės taikymo detaliuoju planu nustatant vandens telkinio apsaugos juostą.

Nurodė, kad Kretingos miesto bendrajame plane (duomenys neskelbtini) upelio vandens apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatytos, specialusis planas nėra patvirtintas, todėl minėtos specialiosios sąlygos turi būti nustatytos žemės sklypo detaliajame plane. Pažymėjo, kad Detaliojo plano brėžinys bei trečiojo suinteresuotojo asmens atstovo pateiktas žemės sklypo pjūvio ribų brėžinys įrodo, jog nuo (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės šlaito apsaugos juostos išorinė riba iki žemės sklype planuojamų statinių ribos yra nutolusi daugiau kaip 25 metrus.

Upė (duomenys neskelbtini) yra Akmenos–Danės kairysis intakas. Pagal Akmenos–Danės pirmosios eilės intakų hidrografinius duomenis, paimtus iš Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto atlikto Akmenos–Danės upės baseino aprašymo, kuris parengtas vykdant projektą „Šiuolaikinis vandens valdymas“, nustatyta, jog upė (duomenys neskelbtini) yra 12,2 km ilgio. Nustatė, kad pagal Aprašo reikalavimus matyti, jog ginčo žemės sklypui buvo pritaikytas Aprašo 5.1.3 punktas, t. y. prie ilgesnių kaip 10 km upių (nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) ilgesnė nei 10 km) apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 10 laipsnių ir daugiau – 25 metrus.

Atkreipė dėmesį, kad pagal byloje pateiktą brėžinį apie žemės sklypo pjūvį matyti, jog pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas yra 4 laipsniai, tokiu atveju turėtų būti taikomas Aprašo 5.1.1 punktas ir nustatoma 5 metrų apsaugos juosta. Teisėjų kolegijos vertinimu detaliuoju planu nustatyta didesnė nei reglamentuoja teisės aktai apsaugos juosta ir zona (nustatyta 25 m apsaugos juosta ir zona, o pagal paminėtus teisės aktus pakaktų 5 m) neprieštarauja Aprašo nuostatoms ir nepažeidžia pareiškėjos teisių.

Kadangi apsaugos juostos ir zonos nustatymas siejamas su tam tikros ūkinės veiklos draudimu/apribojimu, darė išvadą, jog esant didesniam apribojimų atstumui yra pasiekiamas tokių zonų ir juostų nustatymo tikslas, apibrėžtas Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje. Konstatavo, jog 25 metrų apsaugos zonos nustatymas atitinka Aprašo 11 punkto nuostatas (Kretingos miesto teritorijoje apsaugos zonų plotis lygus apsaugos juostos pločiui). Pažymėjo, kad draudimas statyti naujus statinius arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos pagal Specialiąsias sąlygas taikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypai yra už miestų, miestelių ir kaimų ribų.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1415/2008, 2011 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-337/2011, 2008 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-267/2008 ir pažymėjo, kad pagal byloje pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą, ginčo žemės sklypo adresas nurodytas – Kretingos r. sav., Kretingos miestas. Šį įrodymą teismas laikė tinkamu patvirtinti, jog pastarasis žemės sklypas patenka į Lietuvos Respublikos adresų registre įregistruotos gyvenamosios vietovės – Kretingos miesto – teritoriją. Pripažinęs, jog ginčo žemės sklypas patenka į Kretingos miesto teritoriją, teismas sprendė, jog detaliajame plane nustatant vandens telkinio apsaugos juostą pagrįstai buvo vadovautasi Aprašo, o ne Specialiųjų sąlygų nuostatomis. Tą aplinkybę, jog nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose nurodyta specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustatyti pagal Specialiųjų sąlygų XXIX skyriaus nuostatas aiškino taip, jog tokios sąlygos buvo nurodytos pagal nuosavybės teisių atkūrimo metu egzistavusį teisės normų aiškinimą (2005 m. lapkričio 7 d.). Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse aiškiai nurodė, kokiais atvejais taikomos Specialiosios sąlygos, t. y. kai žemės sklypai yra už miesto, miestelio ar kaimo ribų. Darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Specialiosios sąlygos netaikytinos, o Aprašo nuostatų pažeidimų nenustatyta.

Teismo vertinimu ginčo detalusis planas nepažeidžia pareiškėjos interesų. Žemės sklypo ribos detaliuoju planu nėra pakeistos. Nenustatė, jog Kretingos miesto bendrajame plane įtvirtinti draudimai ginčo teritorijoje statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, kitos paskirties pastatus ar statinius. Pažymėjo, jog su ginčo detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo besiribojančiuose žemės sklypuose taip pat nustatyta kita paskirtis – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog skundžiamas Sprendimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nepasisakė dėl trečiojo suinteresuotojo asmens L. J. atsiliepime išdėstytų argumentų dėl žemės sklype suplanuoto kelio servituto, nes tai nėra skundo dalykas. Pabrėžė, jog skundo reikalavimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius pareiškėjo reikalavimus.

IV. Pareiškėja D. V. apeliaciniu skundu (b. l. 36-40, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir Tarybos Sprendimą panaikinti.

Paaiškina, kad 2010 m. gruodžio 9 d. sužinojo apie Tarybos Sprendimą. Nurodo ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir tvirtinta, kad Sprendimas pažeidžia jos interesus, prieštarauja Kretingos miesto bendrajam planui, pažeidžia Įstatymo nuostatas. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog žemės sklypas (kad. Nr. 5634/0007:488), kuris suplanuotas Sprendimu patvirtinus detalųjį planą, nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Šiam žemės sklypui taikomos Specialiosios sąlygos, nes žemės sklypas, kurio dydis 1,3029 ha, priskiriamas vandens telkinių apsaugos juostoms ir zonoms.

Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 13.6-4945 nurodyta, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise atkuriamam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, t. y. visam žemės sklypui vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos turi būti nustatomos pagal Specialiųjų sąlygų XXIX skyriaus nuostatas. Daro išvadą, kad visam detaliuoju planu suplanuotam žemės sklypui taikomos specialiosios sąlygos, t. y. žemės sklypui turi būti nustatytos vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, todėl sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimas į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų/statinių statybai ir eksploatacijai yra negalimas.

Atkreipia dėmesį, kad iš detalaus plano matyti, jog yra suformuoti du žemės sklypai gyvenamųjų namų statybai – sklypas Nr. 1, turintis 1870 kv. m plotą, tačiau šiuose sprendiniuose nurodytos specialios šio žemės sklypo naudojimo sąlygos – XXIX vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, plotas 695 kv. m. Daro išvadą, kad iš žemės sklypo, kurio plotas 1870 kv. m, dalis žemės sklypo, turinti 695 kv. m, patenka į vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, kuriose nėra galima jokia gyvenamųjų namų statyba. Atkreipia dėmesį, kad iš detalaus plano matyti, jog sklypas Nr. 2 taip pat yra suformuotas gyvenamųjų namų statybai ir turi 1772 kv. m plotą, šio žemės sklypo specialios naudojimo sąlygos – XXIX vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, plotas 872 kv. m.

Daro išvadą, kad iš žemės sklypo, kurio plotas 1772 kv. m, dalis žemės sklypo, turinti 872 kv. m, patenka į vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, kuriose nėra galima jokia gyvenamųjų namų statyba. Teigia, kad dėl šių priežasčių detalusis planas negalėjo būti tvirtinamas, nes visas žemės sklypas patenka į vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, todėl detaliuoju planu šios zonos ir apsauginės juostos negalėjo būti pakeistos ar sumažintos. Mano, kad teismas netinkamai taikė Aprašą. Nurodo Aprašo 6 punktą ir pažymi, kad iš detalaus plano matyti, jog yra nustatyta 25 m ploto apsauginė zona.

Daro išvadą, kad teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad ši zona turėjo būti ne 25 m, bet du kartus padidinta, nes apsauginė zona patenka į žemės sklypų, kurie yra suformuoti gyvenamųjų namų statybai, ribas. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčo žemės sklypo dalis patenka į esamą urbanizuotą teritoriją. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis įregistruota – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis – trumpalaikio poilsio statinių statybos, nesuplanuota, žemės sklypas statiniais neužstatytas.

Daro išvadą, kad, jei žemės sklypas būtų patekęs į urbanizuotą teritoriją, tai žemės sklypo naudojimo būdas būtų buvęs gyvenamosios teritorijos, o ne rekreacinės teritorijos, kuriose leidžiama tik trumpalaikio pobūdžio statinių statyba, o ne gyvenamųjų namų statyba. Paaiškina, kad su jos žemės sklypu besiribojantis trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypas buvo skirtas poilsiui-rekreacijai. Teigia, kad įsigijusi žemės sklypą žinojo, jog šalia jos yra teritorija, skirta rekreacijai, be to, toks teritorijos naudojimo režimas numatytas Kretingos miesto bendrajame plane.

Daro išvadą, kad dėl to turėjo pagrįstų lūkesčių, jog šios teritorijos naudojimo režimas nebus keičiamas, t. y., kad šalia jos žemės sklypo esanti teritorija bus skirta poilsiui, todėl Sprendimas pažeidžia jos teisėtus lūkesčius bei įstatymo saugomą interesą. Nurodo Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, tvirtina, kad Sprendimas prieštarauja Įstatymo 24 straipsniui, atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju gyvenamųjų namų statyba nėra numatyta Kretingos miesto bendrajame plane, kuris, pareiškėjos nuomone, yra aukštesnę galią turintis teritorinio planavimo dokumentas.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 52-53, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atkreipia dėmesį į Specialiųjų sąlygų 127.9 punktą, kuriame nustatyti reikalavimai, draudžiantys statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus, yra taikomi tik statant šioje nuostatoje išvardintus objektus už miestų, miestelių ar kaimų ribų. Kadangi žemės sklypas patenka į Kretingos miesto teritoriją, mano, kad detaliajame plane nustatant vandens telkinio apsaugos juostą pagrįstai buvo vadovautasi Aprašu, o ne Specialiųjų sąlygų nuostatomis. Nurodo, jog dalis žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal bendrojo plano sprendinius (bendrajame plane pažymėta geltona spalva) patenka į esamą urbanizuotą teritoriją (detaliojo plano 62 lapas). Pažymi, kad būtent šioje teritorijoje detaliuoju planu ir buvo suformuoti du kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų/statinių statybai ir eksploatacijai. Daro išvadą, kad Sprendimas neprieštarauja bendrajam planui ir nepažeidžia jokių įstatymo saugomų interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. (b. l. 54, II t.) prašo bylą nagrinėti iš esmės ir sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodo sutinkanti su apeliaciniu skundu.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. G. ir T. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 56-57, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu ir apeliacinį skundą atmesti. Paaiškina, kad jų žemės sklypui buvo nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos. Sutinka su teismo išvada, kad ginčo atveju taikytinas Aprašo 5.1.1 punktas ir pažymi, kad, atsižvelgiant į Aprašo 6.1 punktą, suplanuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) upelio apsaugos zona yra 10 m nuo upelio. Tai, kad detaliuoju planu nustatyta didesnė apsaugos zona – 25 m, R. G. ir T. Z. nuomone, jų interesų iš esmės nepažeidžia. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neginčija byloje pateiktų dokumentų, nustatančių žemės sklypo vidutinį nuolydžio kampą, teisingumo. Pabrėžia, kad apribojimai apima tik dalį ginčo detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų ploto, kas ir yra nurodyta detaliajame plane.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. T2-92, kurio patvirtintas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kretingos mieste, detalusis planas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–1962 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose ir (ar) specialiuosiuose saugomų teritorijų, saugomų paveldo objektų, jų fizinės ir vizualinės apsaugos zonų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1–239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 22 punkte.

Kaip matyti iš byloje esančio Kretingos miesto bendrojo plano, ginčijamu detaliuoju planu planuojama teritorija, išskyrus labai nedidelę jos dalį, yra priskirta teritorijoms, kurios skirtos bendram viešam naudojimui. Pagal minėtą planą tik labai nedidelė ginčijamu detaliuoju planu suplanuotos teritorijos dalis patenka į esamų urbanizuoti plotų teritoriją. Pažymėtina, jog byloje visiškai nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kokio dydžio planuojamos teritorijos dalis patenka į esamų urbanizuoti plotų teritoriją. Priešingai, VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kretingos r. sav., Kretingos mieste, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis – trumpalaikių poilsio statinių statybos, plotas – 1,3029 ha. Taigi pagal šio išrašo duomenis planuojamo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis aiškiai nustatytas, t. y. nėra nurodyta, jog dalis minėto sklypo priskirtina esamų urbanizuoti plotų teritorijai.

Atsižvelgiant į tai, teismui kyla abejonių, ar detaliuoju planu žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 dalims nustatyta G1 teritorija atitinka anksčiau minėto teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė, todėl būtina išsiaiškinti ir nustatyti, kokią detaliuoju planu planuojamų žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 dalį sudaro esami urbanizuoti plotai ir ar detaliuoju planu apibrėžta G1 teritorija ir šiuose sklypuose statomų statinių zona neįsiterpia į Kretingos miesto bendruoju planu apibrėžtą bendram viešam naudojimui skirtą teritoriją. Šių aplinkybių nustatymas reikšmingas interpretuojant ir taikant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį.

Be to, pažymėtina, jog detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog planavimo tikslas – bendrą sklypą padalinti į keturis sklypus, savininkų pageidaujamomis ribomis, dviejų sklypų naudojimo būdą ir pobūdį pakeisti į gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų/statinių statybai ir eksploatacijai, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, užstatymo ir naudojimo režimo nustatymas.

Remiantis išdėstytu (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių abejonių ir prieštaravimų. Taigi kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenustatinėjo šiai bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.). Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Stasys Gagys Vaida Urmonaitė-Maculevičienė