a1c0700a-a772-423a-b09a-37e066676c46 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1264-330/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00167-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1                                                          (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 17 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1832-866/2018, dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo I. G. praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jį į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lesnora“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä .Teisėjų kolegijan u s t a t ė : Klausimo esmė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB arba BUAB) ,,Lesnora“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Reniva“.

Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡as, tarp jų trečios eilės kreditoriaus M. M. 48 605 Eur reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi M. M. kreditorinis reikalavimas padidintas iki 50 401,13 Eur sumos. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartimi UAB „Lesnora“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Bankrutavusios UAB „Lesnora“ bankroto administratorė informavo Vilniaus apygardos teismÄ , kad į jÄ kreipėsi pareiÅ¡kėjas I.

G., be kita ko, praÅ¡ydamas įtraukti į BUAB „Lesnora“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 48 000 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. PraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad jis yra įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį (priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3301-866/2017), kuria M. M. naudai iÅ¡ BUAB „Lesnora“ ir I. G. solidariai priteista 48 000 Eur suma žalai atlyginti, ir kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-1847-823/2017) buvo palikta nepakeista.

Bankroto administratorė nesutiko su Å¡iuo I. G. praÅ¡ymu. Nurodė, kad vien tai, jog 48 000 Eur žala buvo priteista solidariai tiek iÅ¡ I. G., tiek iÅ¡ BUAB „Lesnora“, nereiÅ¡kia, kad I. G. sumokėjus visÄ priteistÄ sumÄ , jis turi bÅ«ti įtrauktas į BUAB „Lesnora“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodyta, kad M. M. įgaliotinis I. G. virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus ir be jokio teisinio pagrindo iÅ¡ M.

M. sÄ skaitos į UAB „Lesnora“ banko sÄ skaitÄ pervedė 48 000 Eur sumÄ . Bankroto administratorės teigimu, nustatytais neteisėtais I. G. veiksmais buvo padaryta žala ne tik M. M., bet ir UAB „Lesnora“, nes veikdamas kaip Å¡ios įmonės vadovas I. G. neteisėtai į įmonės sÄ skaitÄ pervedė įgaliotojui M. M. priklausiusius pinigus, kuriuos panaudojo atsiskaitymams su UAB „Lesnora“ kreditoriais, taip pat ir atsiskaitymui su pačiu savimi, kaip su UAB „Lesnora“ kreditoriumi.

Vien tai, kad I. G. neteisėtai disponavo jam nepriklausiusiais pinigais, leidžia teigti, kad net ir kompensavęs M. M. padarytÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas I. G. negali įgyti teisėto reikalavimo į BUAB „Lesnora“, nes iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė. PareiÅ¡kėjas I. G. atskirai pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , be kita ko, praÅ¡ydamas jį įtraukti į BUAB „Lesnora“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 48 000 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, šį praÅ¡ymÄ motyvuodamas analogiÅ¡kais motyvais, kurie buvo nurodyti bankroto administratorei teiktame pareiÅ¡kime – t. y. kad jis įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. eB2-3301-866/2017, ir nuo Å¡io momento jis įgijo 48 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Lesnora“.

Pateiktame atsiliepime į BUAB „Lesnora“ bankroto administratorės UAB „Reniva“ praÅ¡ymÄ I. G. palaikė savo pareiÅ¡kime nurodytÄ pozicijÄ , nurodydamas, kad jam padengus M. M. naudai priteistÄ 48 000 Eur sumÄ , jis regreso tvarka turi bÅ«ti įtrauktas į BUAB „Lesnora“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä vietoje M. M..Kreditorius M. M. atsiliepime į BUAB „Lesnora“ bankroto administratorės UAB „Reniva“ praÅ¡ymÄ nurodė, jog nesutinka su I. G. 48 000 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu.

Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kad I. G. neteisėtus veiksmus atliko veikdamas tuo pačiu metu ir kaip M. M. įgaliotinis, ir kaip UAB „Lesnora“ vadovas, pripažintina, kad 48 000 Eur dydžio prievolė atsirado iÅ¡imtinai dėl I. G. interesų, Å¡iam siekiant pinigines lėšas iÅ¡simokėti sau, tuo tarpu UAB „Lesnora“ neturėjo objektyvių galimybių grÄ Å¾inti iÅ¡ M. M. be pagrindo gautus 48 000 Eur, nes įmonės vardu veikė tas pats asmuo – I. G.. Dėl Å¡ių priežasčių I.

G. neturi jokių reikalavimo teisių į BUAB „Lesnora“. M. M. taip pat pažymėjo, kad I. G. galėjo reikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ tik dėl 24 000 Eur, o norėdamas pareikÅ¡ti didesnį reikalavimÄ , turėjo įrodyti, jog M. M. atžvilgiu prievolė atsirado iÅ¡imtinai dėl UAB „Lesnora“ interesų arba prievolė buvo neįvykdyta tik dėl UAB „Lesnora“ kaltės. Kreditoriaus nuomone, sprendžiant dėl dalinių prievolių buvimo ar nebuvimo, prejudicinę galiÄ turi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatytos aplinkybės, o bÅ«tent tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyti neteisėti I.

G. veiksmai. Kreditorius akcentavo, kad subjektas, atlikęs neteisėtus veiksmus M. M. atžvilgiu ir neteisėtus veiksmus UAB „Lesnora“ atžvilgiu, Å¡iuo atveju sutampa. Dėl minėtų priežasčių ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 5 dalimi, I. G. kreditorinis reikalavimas negali bÅ«ti tvirtinamas. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi atmetė I. G. pareiÅ¡kimÄ dėl jo įtraukimo į BUAB „Lesnora“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 48 000 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu.

Teismas, vertindamas I. G. praÅ¡ymo įtraukti jį į trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 48 000 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu pagrįstumÄ , atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartyje konstatuotus prejuducinius faktus, kad: I. G. pavedimus į UAB „Lesnora“ sÄ skaitÄ atliko virÅ¡ydamas įgaliojimus ir veikdamas prieÅ¡ingai įgaliotojo M. M. interesams; I. G. buvo ne tik M. M. įgaliotinis, bet ir UAB „Lesnora“ vadovas; UAB „Lesnora“, kaip juridiniam asmeniui, turėjo bÅ«ti suprantama, kad ji neturi teisės priimti iÅ¡ M.

M. sÄ skaitos neteisėtai pervestų lėšų ir Å¡ių lėšų naudoti savo veiklai, todėl tai darydama UAB „Lesnora“ taip pat atliko neteisėtus veiksmus; pinigų iÅ¡ M. M. įgijimas ir panaudojimas UAB „Lesnora“ vardu gali bÅ«ti vertinamas ne tik kaip nepagrįstas turto gavimas, bet ir kaip neteisėtais veiksmais, nesilaikant CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, padarymas žalos. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje konstatuotų prejudicinių faktų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovas I.

G. 2016 m. kovo 24 d., veikdamas M. M. įgaliojimo pagrindu, atliko du pavedimus į UAB „Lesnora“ banko sÄ skaitÄ (25 000 Eur ir 23 000 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad pervedama pagal 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutartį. IÅ¡ UAB „Lesnora“ sÄ skaitos I. G. pervedė į savo sÄ skaitÄ 25 000 Eur (tokiu bÅ«du susigrÄ Å¾indamas 2016 m. kovo 1 d. bendrovei suteiktÄ paskolÄ ), 3 000 Eur pervedė savo dukrai Å . K. G. (už suteiktas patalpų nuomos paslaugas). Likusios dalies pinigų panaudojimo paskirtis nenustatyta.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad I. G. be teisinio pagrindo atlikdamas nurodytus bankinius pavedimus, visų pirma veikė iÅ¡imtinai savo interesais, nes susigrÄ Å¾ino įmonei paskolintÄ 25 000 Eur lėšų sumÄ . Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, įrodančių 20 000 Eur sumos panaudojimÄ Ä¯monės interesais, ir tik dėl 3 000 Eur apmokėjimo galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡i suma buvo panaudota įmonės interesais. Nustatęs, kad į UAB „Lesnora“ sÄ skaitÄ neteisėtai pervesta 45 000 Eur suma buvo panaudota iÅ¡imtinai paties pareiÅ¡kėjo I.

G. interesais, o likusi 3 000 Eur suma, nors ir buvo panaudota įmonės poreikiams, tačiau I. G. veikiant neteisėtai, kas ir nulėmė įmonės prievolės atsiradimÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju taikytinos CK 6.9 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatos, pripažįstant, kad I. G. neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės į BUAB „Lesnora“. Teismas pažymėjo, kad pripažinus I. G. atgręžtinį reikalavimÄ , susiklostytų situacija, kai įmonė turėtų įvykdyti prievolę, kuriÄ iÅ¡imtinai savo neteisėtais veiksmais sukÅ«rė įmonės vadovas.

Tokiu atveju vieno iÅ¡ skolininkų (I. G.) padėtis pagerėtų, nes jo turtiniai paradimai sumažėtų, o kito skolininko (įmonės) turtiniai praradimai padidėtų. Dėl Å¡ių priežasčių teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kimo dėl I. G. įtraukimo į BUAB „Lesnora“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 48 000 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas I. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo praÅ¡ymas įtraukti į BUAB „Lesnora“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 48 000 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu, ir Å¡io reikalavimo tvirtinimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, o likusiÄ teismo nutarties dalį palikti nepakeistÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Apeliantas yra sumokėjęs už BUAB „Lesnora“ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi solidariai priteistÄ 48 000 Eur sumÄ , įskaitant ir 25 000 Eur sumÄ , kuria apeliantas buvo pasidengęs suteiktÄ atsakovei paskolÄ . Å iÄ dienÄ Ä¯monės 25 000 Eur skola apeliantui yra nepadengta, taigi įmonė jam skolinga. Teismas, spręsdamas apelianto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ , Å¡ių aplinkybių nevertino, nors byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas suteikė atsakovei (įmonei) 25 000 Eur dydžio paskolÄ .

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 25 000 Eur sumÄ pareiÅ¡kėjas panaudojo asmeniniams interesams tenkinti. SugrÄ Å¾inus apeliantui paskolÄ , buvo sumažinta bendra atsakovės kreditoriams mokėtina suma. Po to, kai apeliantas atlygino M. M. padarytÄ Å¾alÄ , remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi jis įgijo teisę iÅ¡ atsakovės reikalauti bent pusę sumokėtos sumos – 24 000 Eur.3 000 Eur suma buvo panaudota apmokant už atsakovės nuomotas patalpas ir dėl to ginčo byloje nėra. Teismas nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, kur buvo panaudota 20 000 Eur suma, tačiau turėdamas bÅ«ti aktyvus renkant įrodymus Å¡ioje byloje, teismas neiÅ¡reikalavo iÅ¡ apelianto duomenų, pagrindžiančių Å¡ios sumos panaudojimÄ . Atsiliepime į I.

G. atskirÄ jį skundÄ BUAB „Lesnora“ bankroto administratorė praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir apskųstÄ teismo nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad I. G. neteisėtais veiksmais žalÄ padarė ne tik M. M., bet ir UAB „Lesnora“, nes bÅ«damas įmonės vadovas, neteisėtai į jos banko sÄ skaitÄ pervedė M. M. priklausiusius pinigus, kuriuos panaudojo atsiskaitymui su UAB „Lesnora“ kreditoriais, taip pat ir su savimi. Vien faktas, kad I. G. neteisėtai disponavo jam nepriklausiusiais pinigais, kuriuos realizavo per UAB „Lesnora“, leidžia teigti, jog net ir kompensavęs M.

M. padarytÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas I. G. negali įgyti teisėto reikalavimo į BUAB „Lesnora“ (iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė). Kitoje civilinėje byloje (bylos Nr. e2-2407-560/2018) BUAB „Lesnora“ reikalauja iÅ¡ I. G. priteisti 34 366,40 Eur žalos, kuriÄ Å¡is įmonei padarė neteisėtais veiksmais, konstatuotais Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartyje. Atsiliepime į I. G. atskirÄ jį skundÄ kreditorius M.

M. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Apeliantas atskirajame skunde reiÅ¡kia naujÄ reikalavimÄ , nes praÅ¡o patvirtinti 25 000 Eur kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Lesnora“ bankroto byloje, kildinamÄ iÅ¡ sutartinių paskolinių santykių, susiformavusių tarp apelianto ir UAB „Lesnora“. Nors tokio praÅ¡ymo dalykas sutampa su apelianto 2018 m. kovo 15 d. pateikto praÅ¡ymo dalyku, tačiau skiriasi praÅ¡ymo pagrindas.

Apelianto 2018 m. kovo 15 d. praÅ¡ymas buvo grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1847-823/2017, o atskirojo skundo praÅ¡ymas – jau paskolinių teisinių santykių pagrindu. Kadangi atskirajame skunde pareikÅ¡tas apelianto reikalavimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, Å¡alys dėl jo nepasisakė ir teismas tokio reikalavimo nevertino, toks reikalavimas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis) ir nesudarantis pagrindo naikinti teisėtÄ teismo nutartį.Deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo naikinti apskųstÄ teismo nutartį laikytini apelianto argumentai, kad jam atlyginus visÄ Å¾alÄ , priteistÄ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, jis esÄ Ä¯gijo teisę reikalauti pusės sumokėtų pinigų sumos – 24 000 Eur.

Apeliantas nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų tokio atgręžtinio reikalavimo egzistavimÄ .Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad jam susigrÄ Å¾inus 25 000 Eur skolÄ , BUAB „Lesnora“ turtinė padėtis pagerėjo, jos skolų naÅ¡ta sumažėjo. Apeliantas neteisėtais veiksmais M. M. lėšomis papildė UAB „Lesnora“ banko sÄ skaitÄ ir patenkino savo asmeninį finansinį reikalavimÄ . Tokiais veiksmais apeliantas sukÅ«rė naujus prievolinius teisinius santykius, žinodamas, kad UAB „Lesnora“ neturės pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su M.

M.. Vadinasi, bendra įmonės skolų naÅ¡ta nesumažėjo, o apeliantas neteisėtai buvo pakeistas kitu kreditoriumi – M. M..Sprendžiant apelianto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Lesnora“ bankroto byloje klausimÄ , vieÅ¡ojo intereso egzistavimas yra sÄ lyginis ir neatleidžia nuo pareigos įrodyti pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . Apeliantas savo kreditorinio reikalavimo nepagrindė, todėl teismas pagrįstai jo netvirtino. Apeliantas galėjo pateikti įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo. Apeliantas I.

G. 2018 m. liepos 9 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus apie 20 000 Eur sumos panaudojimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo I. G. praÅ¡ymÄ dėl įtraukimo į BUAB „Lesnora“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 48 000 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi BUAB „Lesnora“ bankroto byloje buvo patvirtintas M. M. 48 605 Eur kreditorinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs prie BUAB „Lesnora“ bankroto bylos prijungtÄ civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. M. ieÅ¡kinį atsakovams BUAB „Lesnora“, I.

G. ir Å arlotai K. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta arba negaliojančia ir dėl 48 000 Eur sumos priteisimo, 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-3301-866/2017) M. M. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – Å¡io ieÅ¡kovo naudai solidariai iÅ¡ atsakovų I. G. ir BUAB „Lesnora“ priteisė 48 000 Eur sumÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-1847-823/2017) Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ .

Toje byloje nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. ieÅ¡kovas M. M. atsakovui I. G. iÅ¡davė įgaliojimÄ . I. G. 2016 m. kovo 24 d. iÅ¡ M. M. banko sÄ skaitos į UAB „Lesnora“ banko sÄ skaitÄ dviem mokėjimo pavedimais pervedė atitinkamai 23 000 Eur ir 25 000 Eur sumas, iÅ¡ viso – 48 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad pervedama pagal 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutartį. TÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ UAB „Lesnora“ sÄ skaitos į I. G. sÄ skaitÄ , kaip paskolos grÄ Å¾inimas, buvo pervesta 25 000 Eur suma. 2016 m. kovo 31 d. bei 2016 m. balandžio 1 d. iÅ¡ UAB „Lesnora“ sÄ skaitos I.

G. buvo iÅ¡mokėti grynieji pinigai, atitinkamai – 10 000 Eur ir 7 000 Eur sumomis. IÅ¡ UAB „Lesnora“ sÄ skaitos I. G. 3 000 Eur pervedė savo dukrai Å . K. G. (už suteiktas patalpų nuomos paslaugas) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį; CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pavedimai iÅ¡ M. M. banko sÄ skaitos į UAB „Lesnora“ sÄ skaitÄ buvo atlikti I. G. virÅ¡ijant savo įgaliojimus, be to, tokie veiksmai aiÅ¡kiai prieÅ¡taravo pačiame įgaliojime įtvirtintam draudimui I.

G. sudaryti sandorius su asmeniu, kurio atstovas jis tuo pat metu yra. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad I. G. atlikti pavedimai nesukuria jokių įsipareigojimų M. M., o UAB „Lesnora“ laikytina įgijusia M. M. lėšas be teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas toje byloje taipogi pažymėjo, kad pavedimų atlikimų metu I. G. buvo ne tik M. M. įgaliotinis, bet ir UAB „Lesnora“ vadovas, t. y. asmuo, veikiantis UAB „Lesnora“ vardu. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Lesnora“ vardu veikė I.

G., UAB „Lesnora“, kaip juridiniam asmeniui, turėjo bÅ«ti suprantama, kad ji neturi teisės priimti iÅ¡ M. M. sÄ skaitos pervestų lėšų ir Å¡ių lėšų naudoti savo veiklai. Tai darydama UAB „Lesnora“ atliko neteisėtus veiksmus, o jos iÅ¡ M. M. įgyta ir vėliau panaudota suma gali bÅ«ti vertinama ne tik kaip nepagrįstas turto gavimas, bet ir kaip neteisėtais veiksmais, nesilaikant CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, padaryta žala. Teismo konstatuota, kad žala M.

M. buvo padaryta bendrais I. G. ir UAB „Lesnora“ veiksmais, neteisėtai pervedant, priimant ir panaudojant UAB „Lesnora“ veikloje M. M. priklausančias lėšas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį; CPK 182 straipsnio 2 punktas).Analizuojamo ginčo atveju apeliantas I. G. prašė įtraukti jį į BUAB „Lesnora“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 48 000 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu, įrodinėdamas, jog jis įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria solidariai iÅ¡ jo ir BUAB „Lesnora“ ieÅ¡kovui M.

M. buvo priteista 48 000 Eur suma. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtÄ teismo procesinį sprendimÄ apeliantas įvykdė visa apimtimi. Apeliantas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad jam padengus (sumokėjus) teismo priteistÄ 48 000 Eur sumÄ , su kuria M. M. buvo įtrauktas į BUAB „Lesnora“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , jis (apeliantas) regreso tvarka turi bÅ«ti įtrauktas į BUAB „Lesnora“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 48 000 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu vietoje pirminio kreditoriaus M.

M..Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, jog jis reiÅ¡kiamo kreditorinio reikalavimo pagrįstumÄ Ä¯rodinėjo tuo, kad įvykdęs teismo procesinį sprendimÄ , įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į solidarųjį bendraskolį – t. y. BUAB „Lesnora“. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kitoje byloje priimtose Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartyje nustatytus prejudicinę reikÅ¡mę turinčius faktus, apskųstoje nutarties dalyje konstatavo, kad apeliantas neįgijo atgręžtinio reikalavimo į BUAB „Lesnora“ (CK 6.9 straipsnio 5 dalies nuostatos), nes bankinius pavedimus jis atliko be teisinio pagrindo ir iÅ¡imtinai savo asmeniniais interesais (susigrÄ Å¾ino 25 000 Eur paskolintÄ Ä¯monei lėšų sumÄ , dar 20 000 Eur sumos panaudojimo tikslai nenustatyti), o 3 000 Eur suma, nors ir buvo panaudota įmonės poreikiams, tačiau tai atlikta I.

G. veikiant neteisėtai. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) reglamentuojamo įmonės bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylose kreditorių reiÅ¡kiami reikalavimai iÅ¡ esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus ir turi bÅ«ti nagrinėjami pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas Ä®BÄ® 10 straipsnio 1 dalyje.

Kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimo nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir pareiÅ¡kime dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nurodytas pagrindas bei dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ bei apginti pažeistas teises, apsprendžia atsakovo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų turinį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

Toks iÅ¡aiÅ¡kinimas aktualus ir nagrinėjant besikreipiančio asmens kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ . Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, apeliantas reiÅ¡kiamo 48 000 Eur kreditorinio reikalavimo pagrįstumÄ pirmosios instancijos teisme įrodinėjo tuo, jog jam įvykdžius teismo procesinį sprendimÄ , kuriuo buvo priteista 48 000 Eur suma solidariai iÅ¡ jo ir iÅ¡ BUAB „Lesnora“, atsirado apelianto atgręžtinio reikalavimo teisė į BUAB „Lesnora“, kaip į solidarųjį bendraskolį.

Tačiau atskirajame skunde apeliantas reiÅ¡kiamo reikalavimo 25 000 Eur apimtyje pagrįstumÄ papildomai bando įrodyti aplinkybe, jog jam atsiskaičius su M. M., atsakovė BUAB „Lesnora“ iÅ¡liko apelianto skolininke, kadangi liko negrÄ Å¾inta apelianto jai paskolinta pinigų suma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas taipogi negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmojoje instancijoje, todėl bÅ«tent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ .

Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos naujos aplinkybės pareiškėjo kreditorinio reikalavimo pagrįstumui įrodyti apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos, kadangi apeliantas šiomis aplinkybėmis, kaip faktiniu pagrindu kreditorinio reikalavimo pagrįstumui įrodyti, nesirėmė pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir apelianto pateiktus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės į BUAB „Lesnora“ ir nėra pagrindo jį įtraukti į BUAB „Lesnora“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 48 000 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma, nustatanti, kad jeigu prievolė atsirado iÅ¡imtinai vieno iÅ¡ bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iÅ¡ skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visÄ skolÄ .Analizuojamu atveju teisėjų kolegija turi pagrindÄ konstatuoti, kad prievolė sumokėti M. M. priteistÄ 48 000 Eur sumÄ atsirado ir nebuvo įvykdyta tik dėl vieno iÅ¡ solidariųjų skolininkų, t. y. dėl apelianto kaltės (dėl jo neteisėtų veiksmų).

Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartyje yra konstatuota, kad I. G., pervesdamas 48 000 Eur iÅ¡ M. M. banko sÄ skaitos į UAB „Lesnora“ banko sÄ skaitÄ , veikė virÅ¡ydamas M. M. suteiktus jam įgaliojimus. Kitaip tariant, I. G. veikė prieÅ¡ M. M. valiÄ , nesant Å¡io pritarimui suteikti įmonei (atsakovei) paskolÄ . M. M. priklausančios lėšos atiteko atsakovei UAB „Lesnora“ (buvo pervestos į jos sÄ skaitÄ ) iÅ¡imtinai dėl I.

G. neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad bÅ«tent I. G., bÅ«damas UAB „Lesnora“ vadovu, turėjo imtis veiksmų sugrÄ Å¾inti be teisinio pagrindo atsakovei pervestus M. M. pinigus, tačiau to nepadarė, todėl veikė ne tik prieÅ¡ M. M., bet ir prieÅ¡ingai BUAB „Lesnora“ interesams. Savo veiksmais I. G. jo vadovaujamai įmonei sukÅ«rė naujÄ skolinę prievolę nesant tam teisėto pagrindo. Kadangi iÅ¡ neteisėtai pervestų M. M. pinigų apeliantas iÅ¡ karto susigrÄ Å¾ino atsakovei UAB „Lesnora“ paskolintas lėšas, yra pagrindas spręsti ir apie tai, kad lėšos atsakovei buvo pervestos siekiant iÅ¡imtinai asmeninės apelianto naudos – patenkinti savo paties finansinį reikalavimÄ .

Apeliantas deklaruoja, kad jam susigrÄ Å¾inus 25 000 Eur skolÄ (suteiktÄ Ä¯monei paskolÄ ), UAB „Lesnora“ turtinė padėtis esÄ pagerėjo, jos skolų naÅ¡ta bendrovės kreditoriams sumažėjo. Tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti, nes, kaip teisingai nurodo M. M. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , UAB „Lesnora“ skolų mastas faktiÅ¡kai nesumažėjo, nes vienas kreditorius – I. G. buvo pakeistas kitu kreditoriumi – M. M.. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡ M.

M. sÄ skaitos neteisėtai buvo pervesta 48 000 Eur suma, o I. G. suteikta įmonei paskola buvo 25 000 Eur dydžio, vadinasi, byloje esančių duomenų pagrindu galima spręsti, jog įmonės įsipareigojimai galėjo iÅ¡augti. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo atsakovę BUAB „Lesnora“ pripažinti atsakinga prieÅ¡ kitÄ bendraskolį I. G. už prievolę grÄ Å¾inti pinigines lėšas M.

M., kadangi tokiÄ prievolę savo neteisėtais veiksmais sukÅ«rė tik I. G.. Konstatavus, jog solidarioji prievolė atlyginti M. M. padarytÄ Å¾alÄ atsirado iÅ¡imtinai dėl vieno iÅ¡ bendraskolių – I. G. kaltės, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog tokiÄ prievolę įvykdęs I. G. neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės į BUAB „Lesnora“, nes jis laikytinas atsakingu prieÅ¡ kitÄ bendraskolį – BUAB „Lesnora“ už visÄ skolÄ pagal tÄ prievolę (CK 6.9 straipsnio 5 dalis).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo bÅ«ti aktyvus renkant byloje raÅ¡ytinius įrodymus ir turėjo įpareigoti apeliantÄ pateikti duomenis, pagrindžiančius iÅ¡ M. M. gautų 20 000 Eur panaudojimÄ UAB „Lesnora“ interesais. Betgi, kaip teisingai pažymėta ir M. M. atsiliepime, Å¡iuos įrodymus apeliantas galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui. Tačiau apeliantas apsiribojo tik raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, nepateikdamas tos pinigų sumos panaudojimÄ patvirtinančių konkrečių įrodymų, o deklaratyvaus pobÅ«džio paaiÅ¡kinimai lėšų panaudojimo fakto negali pagrįsti.

Kita vertus, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog nagrinėjamu atveju teisingam klausimo iÅ¡sprendimui neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kur buvo panaudota iÅ¡ M. M. banko sÄ skaitos neteisėtai pervesta suma, kadangi konstatavus, kad BUAB „Lesnora“ solidarioji prievolė M. M. atsirado ir nebuvo įvykdyta iÅ¡imtinai dėl I. G. kaltės (dėl jo neteisėtų veiksmų), Å¡i aplinkybė sudaro pakankamÄ pagrindÄ atmesti apelianto praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jį į BUAB „Lesnora“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 48 000 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu (įskaitant ir 24 000 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo dalį), nes įrodyta, jog apeliantas neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės į bendraskolį BUAB „Lesnora“.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ . Apeliantas neįrodė, jog egzistuoja pagrindas perduoti ginčo klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 327 ir 329 straipsniai), todėl nėra pagrindo naikinti apskųstÄ teismo nutarties dalį atskirajame skunde pateiktais argumentais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).M. M. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suformulavo praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų.

Dėl Å¡ios priežasties jo praÅ¡ymas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimu netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo I. G. praÅ¡ymas įtraukti jį į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lesnora“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                              Romualda Janovičienė                                                                                            Dalia Kačinskienė                                                                               Gintaras Pečiulis