a1bfa7a6-964c-45bf-a0bb-308236d74635 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-2104/2013Teismo proceso Nr. 2-55-3-04065-2010-3Procesinio sprendimo kategorija:42.9.;44.5.1.;52.5.;(S)                                        Civilinė byla Nr.2-269/2011                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės MilaÅ¡ienės ir Marytės Mitkuvienės teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Luidas“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. 2-3609-565/2013, patenkintas iÅ¡ dalies, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos projektų ekspertizės centras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Byloje sprendžiamas ginčas dėl rangos sutarties Å¡alių civilinės atsakomybės, nustačius rekonstrukcijos darbų defektus.Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi UAB „Luidas“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“ (toliau tekste – administratorius).

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartimi BUAB „Luidas“ pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.PareiÅ¡kėjas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė praÅ¡ymÄ patvirtinti jo 9 981 113,34 Lt kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Luidas“ bankroto byloje. ReikalavimÄ kildino iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto savivaldybės, statinio valdytojo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir rangovo UAB „Luidas“ 2004 m. birželio 30 d. bei 2006 m. liepos 5 d.

Rangos sutarčių Nr. 65, Nr. 64-R, kuriomis UAB „Luidas“ įsipareigojo atlikti Gedimino prospekto Vilniuje, rekonstrukcijos II ir III etapo darbus. UAB „Luidas“ atliko rekonstrukcijos darbus, tačiau garantiniu laikotarpiu buvo nustatyti 9 981 113,34 Lt vertės rekonstrukcijos darbų defektai.BUAB „Luidas“ administratorius su reikalavimu nesutiko. Administratoriaus teigimu, eksperto S. Mitkaus išvada paneigia UAB „Luidas“ kaltę dėl II etapo rekonstrukcijos darbų defektų, todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja iš UAB „Luidas“ šio etapo darbų defektų šalinimo kainos (807 992,02 Lt).

Ekspertas taip pat nustatė, kad dėl III etapo rekonstrukcijos darbų defektų yra tiek UAB „Luidas“ kaltė, kuris naudojo projekto reikalavimų neatitinkančias trinkeles, tiek statybos techninio prižiūrėtojo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ kaltė, kuris nenustatė, kad naudojamos trinkelės neatitinka projekto reikalavimų. Todėl dėl III etapo rekonstrukcijos darbų atsakomybę turi prisiimti ir kreditorius, kuris neužtikrino tinkamos rekonstrukcijos darbų priežiūros.

Be to, pagal Statybos rangos sutartis, UAB „Luidas“ įsipareigojo atlyginti kreditoriaus iÅ¡laidas, susijusias tik su defektų Å¡alinimu. Tuo tarpu, kreditorius nepateikė įrodymų, kad defektų Å¡alinimui jau yra patyręs iÅ¡laidų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies – patvirtino pareiÅ¡kėjo 7 984 891 Lt finansinį reikalavimÄ ir įtraukė Vilniaus miesto savivaldybę su Å¡iuo reikalavimu į BUAB „Luidas“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ rėmėsi UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ bazalto trinkelių dangos ekspertizės aktu Nr. 12-01/25, kuriame konstatuota, kad II ir III etapų rekonstrukcijos darbų defektai atsirado dėl netinkamo bazalto trinkelių atsparumo Å¡alčiui. Teismo vertinimu, pagrindine II ir III etapo defektų atsiradimo priežastis yra kalti UAB „Luidas“ veiksmai, kadangi rangovas II etapo rekonstrukcijos darbams nepasirinko pakankamo atsparumo Å¡alčiui trinkelių, o III etapo rekonstrukcijos darbus atliko neatitinkamomis projekto reikalavimų - neatspariomis Å¡alčiui trinkelėmis, todėl laikė, jog defektų atsiradimÄ 80 procentų lėmė kalti UAB „Luidas“ veiksmai (CK 6.697 str. 3 d.).

Teismas pripažino ir kitų rekonstrukcijos proceso dalyvių - projektuotojo SÄ® „Vilniaus planas“, projekto ekspertizės rangovo UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ir techninio prižiÅ«rėtojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (buvęs pavadinimas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“) kaltę dėl atsiradusių darbų defektų, kadangi projektuotojas SÄ® „Vilniaus planas“ II etapo rekonstrukcijos darbų projekte nebuvo nustatęs bazalto trinkelėms atsparumo Å¡alčiui reikalavimo, o projekto ekspertizės rangovas UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ nenustatė Å¡ios projektuotojo klaidos; atliekant III etapo rekonstrukcijos darbus techninis prižiÅ«rėtojas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ (Å¡iuo metu UAB „Vilniaus vystymo kompanija) nenustatė, kad Å¡io etapo darbus rangovas atlieka neatspariomis Å¡alčiui trinkelėmis, t., y. nesilaikydamas projekto reikalavimų, todėl sprendė, kad nėra pagrindo pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ tenkinti pilnai.

Teismas atmetė BUAB „Luidas“ administratoriaus argumentus, kad rangos sutarčių nuostatos numatė atsakovo pareigÄ atlyginti tik realiai patirtas iÅ¡laidas (CK 6.193 str.), kadangi iÅ¡laidos gali bÅ«ti prognozuojamos, numatomos, todėl ieÅ¡kovas pagal CK 6.61 straipsnio 1 dalį, turi teisę reikalauti skolininko avansu sumokėti darbui atlikti reikalingas sumas. Ekspertizės akte nustatyta, kokios iÅ¡laidos yra reikalingos rekonstrukcijos darbų defektams paÅ¡alinti, Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumas nėra ginčijamas, todėl sprendė, kad yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ iÅ¡ dalies ir įtraukti Vilniaus miesto savivaldybę į BUAB Luidas“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 7 984 891 Lt finansinio reikalavimo suma.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai              PareiÅ¡kėjas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo reikalavimas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ tenkinti pilnai – įtraukti Vilniaus miesto savivaldybę į BUAB „Luidas“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 9 981 113,34 Lt finansinio reikalavimo suma.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas, sumažindamas atsakovo kaltės laipsnį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai argumentavo procesinį sprendimÄ - nenurodė priežasčių bei argumentų, kodėl atsakovo kaltės laipsnis sudaro bÅ«tent 80 procentų. Rangovas įsipareigojo savarankiÅ¡kai apsirÅ«pinti materialiniais iÅ¡tekliais sutartyje numatytiems darbams atlikti, taip pat turėjo užtikrinti medžiagų kokybę pagal projektinius reikalavimus (Rangos sutarties 2.2.2 p.).

Darbai turėjo būti atlikti pagal galiojančius normų, taisyklių ir technologinius reikalavimus (Rangos sutarties 2.2.3 p.). Rangovas įsipareigojo atsakyti užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.) (CK 6.695 str.). Rangovas, vykdydamas rekonstrukcijos II ir III etapo rekonstrukcijos darbus neatliko teisės aktuose nustatytų prievolių, pažeidė sutarčių nuostatas, todėl nebuvo pagrindo nustatyti atsakovo tik 80 procentų kaltės laipsnį.

Be to, atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų ar atsikirtimų, įrodančių mažesnį jo kaltės laipsnį.             2. PareiÅ¡kėjo reikalavimų tenkinimas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu. Sumažinus rekonstrukcijos defektams paÅ¡alinti reikiamÄ sumÄ net 2 000 000 Lt, bus sudėtinga užtikrinti efektyvų ir greitÄ defektų Å¡alinimÄ .              Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepimu palaiko pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ jame nurodytais argumentais ir praÅ¡o jį tenkinti.

Papildomai pažymi, kad ir pats rangovas, pasiraÅ¡ydamas atliktų darbų apžiÅ«ros aktÄ , kuriame buvo konstatuotas poreikis perkloti trinkeles, nes važiuojamoji prospekto dalis yra netinkama eksploatuoti, pripažino, jog defektai atsirado dėl UAB „Luidas“ kaltės.              Atsakovas BUAB „Luidas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1.

Teismas priėmė nutartį nepažeidęs materialiosios ir proceso teisės normų. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktos ekspertizės duomenis, todėl pagrįstai nustatė, kad nors ir pagrindine defektų atsiradimo priežastimi laikytini kalti BUAB „Luidas“ veiksmai, tačiau dėl atsiradusių defektų nustatyta ir kitų rekonstrukcijos proceso dalyvių - projektuotojo SĮ „Vilniaus planas“, projekto ekspertizės rangovo UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ir techninio prižiūrėtojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kaltė.

Be to, projektuotojas ir techninis prižiūrėtojas buvo pasamdyti paties kreditoriaus (užsakovo).              2. Atsakovas II etapo rekonstrukcijos darbus atliko vadovaudamasis techniniu projektu, t. y. pagal užsakovo pateiktus normatyvinius dokumentus bei reikalavimus, o už III etapo rekonstrukcijos darbų defektus solidariai atsako tiek BUAB „Luidas“, tiek statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Pats kreditorius (veikdamas per UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“), netinkamai atlikdamas savo pareigas, t. y. tinkamai nepaskirdamas techninio prižiūrėtojo, prisidėjo prie defektų III etapo rekonstrukcijos darbuose atsiradimo (CK 6.689 str., Statybos įstatymo 2 str. 38 d. ir 12 str. 5 p.).             3.

Nutartimi konstatavus ne tik BUAB „Luidas“, bet ir kitų rekonstrukcijos proceso dalyvių, bÅ«tent, - projektuotojo SÄ® „Vilniaus planas“, projekto ekspertizės rangovo UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ir techninio prižiÅ«rėtojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ kaltę, kreditorius dėl likusios defektams Å¡alinti reikiamos sumos gali reikÅ¡ti reikalavimus kitiems aukščiau nurodytiems subjektams. Todėl skundžiama nutartis neturi įtakos vieÅ¡ajam interesui - efektyviam ir greitam defektų Å¡alinimui.              Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados              Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliami projektuotojo, projekto ekspertizės rangovo ir techninio prižiūrėtojo bei rangovo atsakomybės ir jos masto klausimai, nustačius rekonstrukcijos darbų trūkumus. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).             Kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tvirtinimo procedÅ«ra reglamentuojama Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte, 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 26 straipsnyje. Teismas kreditoriaus reikalavimÄ tvirtina tik tokiu atveju, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.             PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimÄ atsakovo BUAB „Luidas“ bankroto byloje dėl nustatytų rekonstrukcijos darbų trÅ«kumų ir nuostolių atlyginimo, savo reikalavimÄ grindė CK 6.695 straipsnio ir CK 6.697 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose nustatyta, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė Å¡iuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.).

Kai statiniai ir įrenginiai rekonstruojami, rangovas atsako už statinio ar įrenginio patikimumo, patvarumo ar atsparumo sumažėjimÄ ar netekimÄ . Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visÄ garantinį laikÄ užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytÄ paskirtį (CK 6.697 str. 1 d.).              BUAB „Luidas”, nesutikdamas su pareiÅ¡kėjo reikalavimu savo pozicijÄ iÅ¡ esmės grindė CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, kuri numato rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiÅ«rėtojo atsakomybę už defektus, nustatytus per garantinį terminÄ , jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.                  Siekiant nustatyti rekonstrukcijos darbų defektų atsiradimo priežastis Å¡alys nutarė atlikti rekonstrukcijos defektų ekspertizę.

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis grindžiama atliktos UAB Statybinių teismo ekspertizių centro Gedimino prospekto Vilniuje bazalto trinkelių dangos Ekspertizės aktu Nr.12-01/25, kurio išvadų šalys dėl nustatytų defektų iš esmės neginčija. Šalių pozicija išsiskyrė tik dėl rekonstrukcijos proceso dalyvių – projektuotojo, projekto ekspertizės rangovo ir techninio prižiūrėtojo bei rangovo atsakomybės ir jos masto.              Ekspertizės išvadose nurodyta, kad II etapo rekonstrukcijos darbų defektai atsidaro dėl netinkamo bazalto trinkelių atsparumo šalčiui.

Vadovaujantis STR 1.05.06:2002 82, 117 punktais, II etapo rekonstrukcijos darbų projektuotojas - SÄ® „Vilniaus planas”, statinio projekte (žiniaraščiuose, techninėse specifikacijose) privalėjo nurodyti statybos produktų savybes, kurios užtikrintų iÅ¡ Å¡ių produktų pastatyto statinio tinkamÄ naudojimÄ garantiniu laikotarpiu, o pagal minėto STR 1.05.06:2002 6,7 punktÄ , projekto ekspertizės rangovas ir techninis prižiÅ«rėtojas privalėjo patikrinti, ar projekto sprendiniai atitinka statybos teisės aktų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju, projektuotojas II rekonstrukcijos darbų etape nebuvo nustatęs bazalto trinkelių atsparumo šalčiui reikalavimo, o projekto ekspertizės rangovas ir techninis prižiūrėtojas nenustatė šios projektuotojo klaidos. Eksperto vertinimu, II rekonstrukcijos darbų etape rangovo veiksmai neturėjo įtakos defektų atsiradimui, kadangi teisės aktai nenumatė rangovo pareigos tikrinti projekto sprendinius, todėl eksperto nuomone, atsakomybė turėtų būti padalinta projektuotojui (70 proc.) bei projekto ekspertizės rangovui ir techniniam prižiūrėtojui (30 proc.).              Vertinant III etapo darbų defektų atsiradimo priežastis, Ekspertizės aktu nustatyta, kad šio rekonstrukcijos etapo darbų defektai atsidaro taip pat dėl netinkamo bazalto trinkelių atsparumo šalčiui.

Šiuo atveju, statinio projekte jau buvo numatytas atsparumo šalčiui reikalavimas bazalto trinkelėms, tačiau rangovas rekonstrukcijos darbus atliko neatitinkančiomis projekto reikalavimų trinkelėmis, o projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas nenustatė šio trūkumo. Eksperto vertinimu, dėl III etapo rekonstrukcijos darbų trūkumų rangovui turėtų tekti 80 procentų atsakomybės, o projekto ekspertizės rangovui ir statinio techniniam prižiūrėtojui – 20 procentų.

             Pirmosios instancijos teismo vertinimu, defektų atsiradimÄ 80 procentų lėmė kalti UAB „Luidas“ veiksmai. Tuo tarpu, apelianto įsitikinimu, teismas turėjo patvirtinti visÄ praÅ¡omÄ kreditorinį reikalavimÄ , kadangi dėl darbų defektų yra absoliuti rangovo kaltė – rangovas įsipareigojo savarankiÅ¡kai apsirÅ«pinti materialiniais iÅ¡tekliais sutartyje numatytiems darbams atlikti, turėjo užtikrinti medžiagų kokybę pagal projektinius reikalavimus (Rangos sutarties Nr. 64-R 2.2.2 p.) (12 t., 74-78 b.l.), įsipareigojo atsakyti užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė Å¡iuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.) (CK 6.695 str.).

Darbai turėjo bÅ«ti atlikti pagal galiojančius normų, taisyklių ir technologinius reikalavimus (Rangos sutarties 2.2.3 p.). Apelianto teigimu, rangovas, vykdydamas II ir III etapo rekonstrukcijos darbus neatliko teisės aktuose nustatytų prievolių, pažeidė Rangos sutarčių nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tik 80 procentų atsakovo kaltės laipsnį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija.              CK 6.700 straipsnyje nustatyta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatÄ ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti už atliktÄ darbÄ .

Civilinėje teisėje projektavimas reiÅ¡kia techninį statybos dokumentavimÄ (Statybos įstatymo 2 str.). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ minėto Ekspertizės akto matyti, kad II etapo projektavimo darbai atlikti su trÅ«kumais – nenurodytas bazalto trinkelių atsparumas Å¡alčiui. Pagal CK 6.703 straipsnio 1 dalį, projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamÄ techninių dokumentų parengimÄ ar tyrinėjimo darbų atlikimÄ , taip pat už statinio statybos darbų perdirbimÄ dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trÅ«kumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatÄ , ar naudojant Å¡ių darbų pagrindu sukurtÄ objektÄ .

Taigi, pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , už netinkamÄ techninių dokumentų parengimÄ projekto rangovui numatyta atsakomybė.              Pagal CK 6.684 straipsnio 1 ir 2 dalį, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. StatybÄ aprÅ«pinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tÄ daryti yra užsakovo pareiga.

Å alis, kuri privalo aprÅ«pinti statybÄ medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita Å¡alis (CK 6.686 str. 1,2 d.). Nagrinėjamu atveju rangovas įsipareigojo savarankiÅ¡kai apsirÅ«pinti materialiniais iÅ¡tekliais sutartyje numatytiems darbams atlikti, todėl turėjo užtikrinti medžiagų kokybę pagal projektinius reikalavimus (Rangos sutarties Nr. 64-R 2.2.2 p.)(12 t., 74-78 b. l.) ir nors atliekant II etapo rekonstrukcijos darbus projektiniuose reikalavimuose nebuvo numatytas atsparumo Å¡alčiui bazalto trinkelėms reikalavimas, tačiau rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymÄ bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika.

Kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje kokybės sÄ lygos nenustatytos, - įprastai tokios rÅ«Å¡ies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingÄ terminÄ ; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis.

             Byloje nustatyta, kad II etapo rekonstrukcijos projektavimo užduotis iÅ¡duota 2003 m. spalio 29 d.; projektavimo sÄ vadas iÅ¡duotas 2004 m. vasario 12 d.; II etapo darbai baigti ir statinys pripažintas tinkamu naudoti 2005 m. birželio 21 d., o 2010 m. balandžio 7 d. akte, iki garantinio laikotarpio pabaigos likus 2,5 mėnesio, II etapo darbų atkarpoje nustatyti dangos defektai. Be Ekspertizės akte nustatytų projektavimo trÅ«kumų (visi projekte nustatyti reikalavimai - tankio, vandens atsparumo, įgeriamumo, stiprumo, gniuždymo, stiprumo lenkimui ir didumui trinkelėms buvo tinkami, tačiau nenustatytas reikalavimas trinkelių atsparumas Å¡alčiui), 2004 m. balandžio 20 d.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statinių, konstrukcijų ir medžiagų mokslo laboratorija, atlikusi bandymus nustatė, jog gautos tirtosios medžiagos charakteristikos yra Å¡iek tiek prastesnės, negu numatytos II rekonstrukcijos etapo projekte, t. y., pagal II etapo projekto techninę charakteristikÄ , trinkelėms buvo nustatyti 2,87 – 3,00 t/m2 tankumo reikalavimai, 0,11-2,01 procento įgeriamumo reikalavimai, 291,3-427 MPa stiprumo gniuždymui reikalavimai, 29,8 MPa stiprumo lenkimui reikalavimai ir 046 g/cm2 dilumo reikalavimai.

Tuo tarpu, minėto bandymo metu nustatyta, kad trinkelių vidutinis tankis yra 2790 kg/m3, vidutinis vandens įgėris 1,0 procento, vidutinis stipris gniuždant – 212 MPa, vidutinis stipris lenkiant 22,0 MPa. Tačiau projektuotojas SĮ „Vilniaus planas“, 2004 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. 412 statinio valdytojui UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir statinio rangovui UAB „Luidas“ nurodė, kad pagal bandymo rezultatus, tirtų medžiagų techninės charakteristikos yra ne mažesnės už projekte nurodytus dydžius ir gamintojo pateiktų sertifikatų reikšmes, todėl juodas bazaltas ir granitas G 603 gali būti naudojami Gedimino prospekto II etapo rekonstrukcijai (13 t., 87-89 b. l.), nors Ekspertizės išvadose nurodyta, jog Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2004 m. ekspertizės metu nenustatinėjo bazalto trinkelių atsparumo šalčiui, be to, nebuvo pateiktos faktiškai panaudotų bazalto trinkelių atitikties deklaracijos ir atitikties sertifikatai.

Atliekant II etapo rekonstrukcijos darbus galiojo Aplinkos ministro įsakymas „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sÄ raÅ¡o“ (Žin., 2004 m., Nr. 55-1919, 2004-04-17 – 2005-09-30 redakcija), kuriame buvo nustatyta, kad pagal Lietuvos standartÄ LST EN 1342:2003, privalomai turėjo bÅ«ti deklaruojamos devynios natÅ«ralių taÅ¡ytų grindinio akmenų savybės. Tarp deklaruotinų savybių nurodomas ir atsparumas Å¡alčiui. Ekspertizės akte nustatyta, kad II etapo rekonstrukcijos defektus sÄ lygojo trinkelių užšalimo-atÅ¡ilimo ciklų poveikis, todėl Ekspertizės iÅ¡vadoje konstatuota, kad faktiÅ¡kai rekonstrukcijos darbai atlikti nepakankamai atspariomis Å¡alčiui trinkelėmis.

Tiek projektuotojas, tiek rangovas yra savo srities profesionalai, todėl jiems turėjo būti žinomi minėtų statybinių medžiagų Lietuvos standarto LST EN 1342:2003 reikalavimai, tačiau nei projektuotojas, nei rangovas nevertino minėtoms statybinėms medžiagoms keliamų reikalavimų, atitinkamų standartų, trinkelių atitikties deklaracijų ir atitikties sertifikatų, todėl II etapo rekonstrukcijos darbai atlikti neatspariomis šalčiui trinkelėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti ne tik rangovo, o ir kitų rekonstrukcijos proceso dalyvių atsakomybę dėl II etapo rekonstrukcijos darbų trūkumų (CK 6.695 str. 1,2 d.).

             Byloje nustatyta, kad III etapo rekonstrukcijos darbams atlikti jau buvo nustatyti tinkami reikalavimai bazalto trinkelių atsparumui Å¡alčiui. Trinkelių tiekėjas pateikė bazalto trinkelių atitikties deklaracijÄ , tačiau atsparumo Å¡alčiui nedeklaravo. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statinių, konstrukcijų ir medžiagų mokslo laboratorija 2010 m. bandymų metu nustatė, kad panaudotos bazalto trinkelės neatitinka projekte nustatyto atsparumo Å¡alčiui reikalavimo.

Nustatyti bazalto trinkelių dangos defektai yra būdingi defektams, atsiradusiems dėl netinkamo šių produktų atsparumo šalčiui. Taigi, atliekant III etapo rekonstrukcijos darbus, rangovas nesilaikė projekto reikalavimų, todėl pagal CK 6.695 straipsnį, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, dėl III etapo rekonstrukcijos darbų defektų atsakomybė negali tekti tik rangovui.               Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ 2003 m. gruodžio 28 d.

– 2005 m. sausio 12 d. redakcijoje numatyta, kad projektuotojas ne tik turi parengti Lietuvos Respublikos įstatymus, teritorijų planavimo dokumentus, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomus reikalavimus ir nustatytas projektavimo technines ir specialias sÄ lygas, tačiau ir kontroliuoti, kad statinys (jo dalis) bÅ«tų suprojektuotas ir pastatytas iÅ¡ tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ statinio naudojimo trukmę užtikrintų esminius statinio reikalavimus [6.1 p.; 6,23 p.].

             CK 6.689 straipsnyje nustatyta ir užsakovo teisė kontroliuoti ir prižiÅ«rėti atliekamų statybos darbų eigÄ ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymÄ si, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimÄ . Užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sÄ lygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trÅ«kumus, privalo apie tai nedelsdamas praneÅ¡ti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trÅ«kumus, netenka teisės jais remtis ateityje.

Rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiÅ«ros, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiÅ«ros pareigÄ užsakovui nustato įstatymas ar sutartis.             2004 m. liepos 16 d. sutartimi Nr.64/262-004 pareiÅ¡kėjas (užsakovas) pavedė SÄ® „Vilniaus planas“ parengti II etapo rekonstrukcijos darbų projektÄ ir vykdyti atliktų darbų kontrolę (6-7 b. l.), taip pat 2008 m. kovo 8 d. pavedimo sutartimi (10-13 b. l.,) pavedė UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ (Å¡iuo metu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) pareiÅ¡kėjo vardu atlikti Gedimino prospekto III etapo rekonstrukcijos darbų techninę priežiÅ«rÄ (10-21 b. l.).

Statybos rangos sutartimis Nr. 64-R ir Nr. 65 (12 t., 10-73, 74-79 b. l.) statinio statybos valdytojas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ rangovui įsipareigojo pateikti visų rekonstrukcijos etapų techninį projektÄ , leidimus, vykdyti atliekamų darbų techninę priežiÅ«rÄ ir organizuoti statinio projekto vykdymo priežiÅ«rÄ . Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad statinio statybos valdytojas neįvykdė visų minėtų įsipareigojimų. CK 6.697 straipsnio 3 dalis numato, rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiÅ«rėtojo atsakomybę už defektus, nustatytus per garantinį terminÄ , jeigu pastarieji neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

             Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, tiek II etapo, tiek III etapo rekonstrukcijos darbų defektai nustatyti dėl projektuotojo, rangovo ir statybos techninio prižiÅ«rėtojo netinkamų pareigų vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl atsiradusių defektų nustatyta ir kitų rekonstrukcijos proceso dalyvių kaltė, todėl pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo patvirtinti pareiÅ¡kėjo kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Luidas” bankroto byloje visa apimtimi.

             Pirmosios instancijos procesinis sprendimas grindžiamas Ekspertizės aktu Nr.12-01/25, kuriame yra nustatytas atsakovo bÅ«tent 80 procentų kaltės laipsnis dėl III etapo darbų trÅ«kumų. Å io etapo trÅ«kumų iÅ¡taisymo vertė sudaro didžiausiÄ reikalavimo dalį – 9 173 121,32 Lt, kadangi reikia pakeisti 100 procentų bazalto trinkelių. Tuo tarpu, II etapo defektų iÅ¡taisymo vertė sudaro tik 807 992,02 Lt, nes reikia pakeisti tik 15 procentų II etapo rekonstrukcijos trinkelių.

Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismo procesinio sprendimo dalis dėl nustatytos rangovo 80 procentų atsakomybės yra nepagrįsta, nes tokia kaltės procentinė iÅ¡raiÅ¡ka buvo nurodyta Ekspertizės akte. O kaip jau minėta, skundžiama nutartis buvo grįsta minėtu Ekspertizės aktu.              CPK 218 straipsnis numato, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovo BUAB „Luidas“ kaltės laipsnis atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, pagrįstas Ekspertizės aktu, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo ir Å¡ioje dalyje.              Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad nepatvirtinus pareiÅ¡kėjo kreditorinio reikalavimo visa apimtimi, bus sudėtinga užtikrinti efektyvų ir greitÄ rekonstrukcijos defektų Å¡alinimÄ , kadangi, kaip teisingai pažymi atsakovas, nustačius ir kitų rekonstrukcijos proceso dalyvių kaltę, kreditorius dėl likusios defektams Å¡alinti reikiamos sumos turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus kitiems rekonstrukcijos proceso subjektams.

             IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį.              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                 Rasa Gudžiūnienė                                                                               Danutė Milašienė                                                                                                                                                                          Marytė Mitkuvienė